Nekilnojamasis turtas

Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad, galutinai joms pritarus, būsto paskolas turintiems gyventojams bus lengviau ir pigiau jas refinansuoti ir taip sutaupyti pinigų. Už įstatymo pataisas balsavo 89 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Toliau pataisų projektas bus svarstomas spalio 1 d. Gyventojai sutaupytų 500 mln.

Viešoji įstaiga „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) planuoja išleisti iki 60 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų naujo pastato statyboms.  Tai yra gerokai daugiau, nei ketinta išleisti anksčiau. Pavyzdžiui, 2018 m. statyboms buvo numatyta išleisti 25 mln. eurų, vėlesnė projekto kaina buvo ir 48 mln. eurų. Tačiau ir tokių lėšų, panašu, neužteks.

Aplink didžiuosius miestus ir netgi jų teritorijose yra nemažai sodininkų bendrijų, kurių ištakos siekia dar sovietinius laikus. Nemažai gyventojų ten įsirengė ne tik vasarnamius, bet ir gyvena visą laiką. Tad dalis sodų bendrijų ilgainiui tapo tiesiog miestų kvartalais, nors infrastruktūra tam ir nepritaikyta. Vis dėlto jau netrukus bendrijoje pasistatyti namą, kuriame būtų patogu gyventi, bus gerokai sunkiau.

Priėmę palikimą galite likti be namų: atskleidė kelias gudrybes

Nekilnojamojo turto plėtros grupės „Eika“ statybų bendrovė „Eikos statyba“ po penkerių metų taikiai baigė ginčą su bankrutuojančia Vilniaus statybų įmone „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“) dėl Regioninio skrydžių valdymo centro Vilniuje statybų.  Vilniaus apygardos teismas (VAT) rugsėjo 4 dieną patvirtino bendrovių taikos sutartį.

Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, tad neretai gyventojai ją ima keliese, pvz., kaip bendraskoliai ar laiduotojai. Vis tik pastarąjį variantą vertėtų gerai apmąstyti, kad po to nereikėtų mokėti paskolos už turtą, kuris niekada jums nepriklausys ir dar apsunkins galimybes įsigyti nuosavą. Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas visų Nekilnojamojo turto (NT) kategorijų objektų pardavimų augimas. Registrų centro duomenimis, šiais metais pagal NT objektų pardavimų skaičių geresnis mėnuo buvo tik gegužė. „Rugpjūtis buvo antras mėnuo iš eilės ir trečiasis šiais metais, kai NT rinka peržengė simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT sandorių ribą. Paskutinysis vasaros mėnuo kartu sumažino ir atsilikimą nuo bendro praėjusių metų rezultato.

Iš negalios pašalpos per 2 savaites turi surinkti 1,8 tūkst. eurų: to reikalauja daugiabučio administratorius Daugiabučio atnaujinimui – 1,8 tūkst. eurų iš kiekvieno: ir tai – tik pirma įmoka

Per pastaruosius 10 metų nekilnojamojo turto (NT) vertė Užupio mikrorajone išaugo 2,8 karto. „Vertinant pagal lokaciją ir investicijas į projekto išpildymą, NT vystytojai naujos statybos būstus skirsto į tris klases: ekonominę – miegamuosius Vilniaus rajonus, vidutinę – strategiškai geresnes vietas arčiau centro bei prestižinę – centrinę Vilniaus dalį“, – pranešime cituojamas „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „SBA Urban“ valdoma „Urban Wind Residential“, antradienį pradėjusi platinti  „Vėjo miestelio“ Svencelėje, prie Kuršių marių, pirmojo etapo plėtrai skirtą 1 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, ją išplatino per kelias valandas, pranešė SBA. „SBA grupės projekto „Vėjo miestelis“ obligacijų emisijos dalis susilaukė itin aktyvaus investuotojų susidomėjimo, tad pirmoji, 1 mln.

Natūralus būsto nusidėvėjimas: kada ir kiek nuomininkams reikia už jį mokėti?

Atostogoms ar savaitgaliui nuomojatės apartamentus? Nenustebkite, jei atsidursite internete

Aukcione bus parduodama 14 poilsinės paskirties pastatų Molėtų rajone. Turto banko duomenimis, bendra pastatų komplekso su sklypu vertė siekia 222,5 tūkst. eurų. Bendras visų vieno aukšto karkasinių namelių plotas – 413,09 kv. m., sklypas užima 1.05 ha, praneša įmonė. Aukcioną planuojama rengti rugsėjo pabaigoje.

Būsto nuomos rinka Lietuvoje stabilizavosi – kainos svyruoja nežymiai, pasiūla panaši į paklausą, sako nekilnojamojo turto (NT) ekspertai.  NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT. Anot jo, įsigiję butus dar nepradėtuose projektuose jų savininkai juos rinkoje realizuoja tik dabar.

Didžiausios statybos sektoriaus įmonės praėjusiais metais gavo 2,95 mlrd. eurų pajamų – 29,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o ikimokestinį pelną didino 3,6 karto – nuo 57,87 iki 209.93 mln. eurų, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, daugiausia pajamų – 192,95 mln.

Būsto kainos Lietuvoje, lyginant didmiesčius su mažais miesteliais ar kaimais, gali skirtis ir šimtais tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įvardijo, kas lemia kainų skirtumus ir išskyrė, kiek gyvenamieji namai ar butai kainuoja didžiausiuose Lietuvos miestuose ir šalia jų esančiuose rajonuose. NT kainos Vilniuje ir už jo skiriasi 400 tūkst.

Gyvenant daugiabutyje name privalumas yra tas, kad nereikia pačiam jaudintis dėl remonto darbų, vamzdynų taisymų, kitų įrengimų ar atnaujinimų. Tačiau problema iškyla tada, kai vieni ar kiti bendri sprendimai dėl būsto gyventojų netenkina, o pinigus už juos vis tiek reikia mokėti. Taip nutiko ir vieno daugiabučio namo gyventojams, kurie nesutiko su šlagbaumo (užkardos) įrengimu automobiliams įvažiuoti į kiemą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė metus dirbusios lietuvių ir žydų darbo grupės pasiūlymams, kad metų metus nenaudojami sostinės centre esantys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turėtų tapti paminklu ten buvusioms žydų kapinėms. Pagal darbo grupės pasiūlymus, rūmuose turėtų būti išsamiai aprašyti kapinėse palaidoti žmonės – jų vardai, biografijos, raštai ir jų palikimas.

Nuolat pasigirsta diskusijų, kur gyventi geriau: didmiestyje ar kaime. Vieniems labiau patinka veiksmas ir šurmulys, kitiems – gamta ir ramybė. Vis tik svarbiausias klausimas – kur pragyvenimas yra pigesnis? Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje. Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi.

Pastebima, kad šiuo metu naujų butų pasiūla didėja greičiau nei paklausa. Didžiausią pasiūlos dalį sudaro vidutinės klasės baigti arba baigiami statyti būstai, skelbiama „Eika Development“ pranešime. Pastebima, kad populiariausi šiuo metu yra baiginėjami statyti arba jau baigti butai.

Nepilnamečio turtą (pvz., paveldėtą nekilnojamąjį turtą) paprastai tvarko jo tėvai, kurie vaiko vardu ir nusprendžia, ar tą palikimą priimti. Ir, nors vaiko ir tėvų turtas yra atskiri, jie savo atžalos turtą gali naudoti šeimos reikmėms. Vis tik teisininkai atkreipia dėmesį, kokiais atvejais reikia notaro ar teismo leidimo. Ir įspėja apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 0,4 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 1,3 proc., penktadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, apie kurias ES statistikos agentūrą pasiekė duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas septyniose, o augimas – devyniolikoje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (10,9 proc.), Vokietijoje (5,7 proc.), Prancūzijoje (4,8 proc.

2024 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 1,3 proc., praneša Eurostatas. Lyginant šį laikotarpį su paskutiniu 2023 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos krito 0,1 proc. euro zonoje ir augo 0,4 proc. ES. Lietuvoje, palyginus pirmus 2023 m. ir 2024 m. ketvirčius, būsto kainos išaugo 9,9 proc.

Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien birželį įregistruota beveik 9,6 tūkst. sandorių – 9,4 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai ir 7,6 proc. mažiau nei gegužę, ketvirtadienį skelbia Registrų centras.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ Vilniuje, buvusio „Žalgirio“ teritorijoje, planuoja naują biurų pastatą „Business Stadium South“, kurį būtų galima transformuoti į mokyklą, antradienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  „Čia turėtų būti administracinės paskirties pastatas.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.

Daugeliui atrodo, kad radus įbrėžimą ant automobilio, subadytas padangas ar kitas tyčinio vandalizmo žymes, į policiją kreiptis neverta, mat nebus įmanoma įrodyti, kas tą padarė. Vis tik specialistai pataria kiekvieną tokį įvykį fiksuoti, kitaip tikrai nepavyks atgauti pinigų už patirtą žalą. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje moteris papasakojo, kad, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, jau trečią kartą tenka keisti automobilio padangas, nes jose būna vinių.

56 proc. respondentų sako, kad Lietuvoje trūksta įperkamo būsto, o net 71 proc. pasigenda efektyvesnių valstybės sprendimų, kad situacija keistųsi, atskleidė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir bendrovės „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ užsakymu atlikta apklausa. Šių metų kovo–balandžio mėnesiais atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog 56 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų gyvenamajame mieste ar rajone trūksta būstų už prieinamą kainą. Vos 10 proc.

Kaip jaustumėtės, jei ramia sąžine 20 metų gyventumėte jums priklausančioje namo dalyje, bet staiga atsiradę paveldėtojai imtų veržtis į kambarius su jūsų daiktais ir reikalauti būtent šios namo pusės? Pasak teisininkų, tokiu atveju negalėtumėte jiems uždrausti naudotis net ir tomis patalpomis, kuriose gyvenate, rakinti durų ar keisti spynų, o ir dėl įsilaužimo ar kitų buitinių konfliktų nepadėtų net policija.

MG grupės valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Darnu Group“ į naujo būsto projektą „Launagiai“ Vilniaus pietinėje dalyje per dešimtmetį žada investuoti apie 1 mlrd. eurų. Statybas 71 hektarų ploto teritorijoje tarp Eišiškių plento ir P. Joniko gatvės planuojama pradėti 2026 metais ir užbaigti iki 2036-ųjų, pirmadienį pranešė bendrovė.

Kauno oro uosto aptarnaujami rekordiniai keleivių srautai sąlygojo ne vieną ryškų pokytį, vienas jų – ir sėkmingai užbaigtas naujasis oro uoste įsikūrusio viešbučio „Air Hotel“ plėtros etapas, pareikalavęs daugiau nei 3 mln. eurų investicijų. Kauno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 1,3 mln. keleivių, o 2024-aisiais šis skaičius prognozuojamas dar aukštesnis.

Komunaliniai mokesčiai už gyvenamąsias patalpas atrodo savaime suprantamas dalykas, į kurį daugelis mažai gilinasi. Vis tik gali būti, kad permokate, jei į būsto plotą, už kurį mokate, įtraukiamas rūsys, sandėliukas ar kita jums priklausanti patalpa, net jei faktiškai jos nenaudojate. Tačiau ir teisininkai iki galo ne visai sutaria, ar gyventojams reikėtų mokėti tik už tą būsto plotą, kuriame jie gyvena, ar ir tą, kuriame ne gyvena, bet faktiškai užima, pvz., balkoną.

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį lenkai nusipirko net 800 namų ir butų Pirėnų pusiasalyje, rašo „Regitradores de Espana“. Šis skaičius rodo ne tik reikšmingą 21 proc. padidėjimą lyginant su ankstesniu ketvirčiu, bet ir yra tris kartus didesnis, nei per pirmąjį 2019 m. ketvirtį, dar prieš pandemiją.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymams, kuriais siekiama patikslinti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus. Už tai po svarstymo balsavo 72 Seimo nariai, susilaikė 12, o prieš balsavusių parlamentarų nebuvo.

Kol nacionalinio stadiono projektas Vilniuje stringa, jį norinti įgyvendinti bendrovė Arvydo Avulio bendrovė „Hanner“ Ispanijoje stato prabangias vilas. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, įgyvendindama 39 mln. eurų investicinį planą Ispanijoje, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ sėkmingai užbaigė pirmąjį projektą Kosta del Solio pakrantėje, Marbeljos rajone.

LRT radijui paskelbus, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informaciją patikslino ir tikino, kad faktinių duomenų, ar tokios paskolos buvo paimtos, nežino. Vilniaus savivaldybė sako, kad pasiskolinta buvo tik 8,1 mln. eurų.

Daugiabučių gyventojai viliasi, kad namo administratoriais pasamdytos įmonės rūpinsis jų gerove, užtikrins geriausią kainą, kokybę ir atsižvelgs į gyventojų norus bei nuomonę. Vis tik būna atvejų, kai namo administratoriai, ieškodami spragų įstatymuose, iš gyventojų, kaip sako jie patys, siekia tik pasipelnyti.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Būstą besinuomojantys gyventojai neretai būna įsitikinę, kad, kol galioja nuomos sutartis, jie yra namų šeimininkai, tad ten gali daryti ir kviesti, ką tik nori. Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas.

Šiemet remontuoti būstą planuotų trečdalis, tačiau kas penktas tam neturi finansinių galimybių, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apklausos duomenimis, šiemet pradėti arba tęsti būsto remontą planuoja apie trečdalį apklaustųjų (35 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 34 proc. estų). 20 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 30 proc. estų respondentų nurodė, kad norėtų remontuoti namus, tačiau šiuo metu tam neužtenka lėšų.

Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. Dėl pataisų parlamente yra likęs paskutinis balsavimas.   Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuoto pataisų priėmimo nebus – klausimas bus išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.   „Panašu, kad jų (pataisų – BNS) dar turėsime. Čia dar ne visos. Todėl darome pertrauką.

Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nustatyti didesnę maksimalią įsigyjamo būsto kainą.   Taip pat pakeitimais siekiama leisti šeimoms įsigyti būstus su daline apdaila bei statytis juos savo paveldėtuose, dovanotuose ar kitaip įsigytuose sklypuose.

Lazdijuose už 1,2 mln. eurų ketinama statyti dar vieną socialinį būstą. Tokiam sprendimui prieš savaitę vieningai pritarė savivaldybės taryba, rašo portalas „Lazdijų žvaigždė“. Skelbiama, kad daugiabutį gyvenamąjį namą planuojama statyti Gustaičio gatvėje esančiame žemės sklype. Kaip numatoma projekte, daugiabučiame namas iš viso bus dvylika butų. Penki iš jų bus skirti gausioms šeimoms, o septyniuose apsigyvens negalią turintys rajono gyventojai. Preliminari projekto vertė siekia 1,2 mln.

NT plėtotoja „Galio Group“ išparduoda paskutinius likusius butus gyvenamajame komplekse „Jomanto parkas“. Įsigyjant butus su pilna apdaila, dovanojama parkingo vieta, o perkant butą su daline apdaila – iki 10 tūkst. eurų nuolaida. „Galio Group“ kviečia apžiūrėti likusius butus atvirų durų renginyje gegužės 9 dieną.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tikina susipažinusi su sostinės savivaldybės pristatytais pokyčiais daugiafunkcio stadiono, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projekte. Tarnybos vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, VPT kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų.

Iš pradžių gali atrodyti, kad savo sklype su klevais, eglėmis, beržais ar kitais medžiais bei krūmais galite daryti, ką panorėję. Pavyzdžiui, praretinti ar patrumpinti jų šakas, o, jeigu koks nors želdinys ima trukdyti, jį tiesiog nukirsti. Vis tik tam privaloma gauti savivaldybės leidimą. Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.

Kol Lietuvoje dėl ypač išaugusių kainų ir palūkanų įsigyti net ir nedidelį butą daugeliui atrodo misija neįmanoma, kitur, pavyzdžiui, Italijoje, namui užteks vos 1 euro. Tiesa, viskas nėra taip paprasta, kadangi nusipirktą nekilnojamąjį turtą (NT) reikės renovuoti. Vis tik nenorintiems pirkti ir po to remontuoti griuvėsių, yra ir kita, taip pat labai patraukli galimybė. Kur kas geriau išsilaikę namai, kuriems nereikia didelės priežiūros, yra siūlomi už, pvz., 7 tūkst. ar 12 tūkst. eurų.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.