Sveika gyvensena

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ priminė apie anksčiau minėtą Pasaulinę širdies dieną. Medikai atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje. Kasmet jos nusineša daugiau nei 19 tūkst. gyvybių, tačiau net 80 proc. atvejų galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia žinia apie anksčiau minėtą Pasaulinę aortos dieną. Medikai ragina atkreipti dėmesį į klastingą ligą – aortos aneurizmą, dažnai vadinamą „tyliąja žudike“. Specialistai primena, kad ši liga ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, o jos plyšimas neretai baigiasi mirtimi. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas profilaktiniams tyrimams, kurie gali išgelbėti gyvybę.

Lietuvoje ir pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra dažniausia mirties priežastis, o rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena – puiki proga susimąstyti, ar rūpinamės savo sveikata.

Praėjusiais metais burnos vėžiu susirgo tūkstančiai žmonių. Laiku pastebėjus simptomus, gydymas dažniausiai būna efektyvus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus pokyčius burnos ertmėje. Onkologai įspėja, kad ilgiau nei tris savaites negyjančios burnos opos ar kiti neįprasti simptomai gali būti pirmieji vėžio požymiai. Šeimos gydytojo ar odontologo konsultacija gali padėti laiku nustatyti problemą ir išvengti rimtesnių pasekmių, rašoma express.co.uk.

Tūkstančiai žmonių kasdien susiduria su galvos skausmu, tačiau dalis jų nesusimąsto, kad tai gali būti rimtesnės ligos užuomina. Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Ievos Sauserytės, galvos skausmų rūšių yra daugiau nei pusantro šimto, tad svarbu atskirti, kada galima išsisukti stikline vandens ir poilsiu, o kada būtina skubiai kreiptis į medikus.

Mėlynė – dažnai nekaltai atrodantis odos pakitimas, tačiau jos atsiradimas be aiškios priežasties gali kelti nerimą. Ar tai tik vitaminų trūkumas, ar rimtesnių sveikatos problemų ženklas? Apie galimas priežastis, rizikos veiksnius ir tai, kada būtina kreiptis į gydytoją, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Kepenų suriebėjimas šiandien tapo itin paplitusia sveikatos problema visame pasaulyje. Modernus gyvenimo būdas – stresas, stipriai perdirbtas maistas, saldūs gėrimai, sėslumas ir antsvoris – yra pagrindinės priežastys, kodėl vis daugiau žmonių susiduria su šia liga. Ja serga vis jaunesni, tad tai nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių rūpestis. Negydomas kepenų suriebėjimas gali tyliai progresuoti į uždegimą ar net kepenų cirozę.

Gastritas – viena dažniausių virškinamojo trakto ligų, kurią bent kartą gyvenime patiria daugybė žmonių. Nors daugelis į skrandžio negalavimus linkę numoti ranka, specialistai įspėja, kad nuolat kartojami simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Pasak vaistininkės, gastritas (skrandžio uždegimas) gali būti tiek ūminis, atsirandantis staiga, tiek lėtinis – besivystantis ilgą laiką. Abu atvejai reikalauja dėmesio, nes negydoma liga gali sukelti opas ar net kraujavimą.

Rugsėjis – tikras grybautojų džiaugsmas: po lietingos vasaros miškai prisipildė baravykų, rudmėsių ir voveraičių, tad savaitgaliais daugelis skuba į gamtą. Vis dėlto, net ir patyrę grybautojai kartais gali suklysti – valgomus grybus sumaišyti su jų nuodingais giminaičiais.

Namuose atliekami nėštumo ir ovuliacijos testai daugeliui moterų tampa pirmuoju žingsniu ieškant atsakymų į klausimus apie jų vaisingumą ar nėštumą. Jie yra greiti, patogūs ir lengvai naudojami, tačiau vaistininkai pabrėžia – šie testai tinkami tik pirminiam rezultatui gauti, o galutiniam patvirtinimui būtini gydytojo paskirti tyrimai.

Kraujo krešuliai, dar kitaip žinomi kaip trombai, yra pavojinga būklė, galinti privesti iki tokių sudėtingų ligų kaip giliųjų venų trombozė, plaučių embolija ar netgi širdies infarktas. Dėl to svarbu laiku atpažinti ženklus apie susidariusius kraujo krešulius ir sureaguoti, kol nevėlu. Apie kraujo krešulių keliamas grėsmes ir ženklus, padedančius atpažinti susidariusius trombus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Galvodami apie sveiką mitybą, dažniausiai rūpinamės vitaminais, mineralais ar pakankamu baltymų kiekiu. Tačiau iš tiesų vienas svarbiausių raktų į gerą savijautą slepiasi paprastuose, kasdieniuose pasirinkimuose. Skaidulos – tarsi nematomas mūsų mitybos herojus, apie kurį prisimename tik tada, kai norime numesti kelis kilogramus ir sulieknėti. Tačiau jos yra ne tik svorio metimo pagalbininkės –  jų vaidmuo kur kas platesnis ir svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Naršymas socialiniuose tinkluose sėdint ant klozeto daugeliui atrodo kaip nekaltas įprotis. Tačiau mokslininkai įspėja – tai gali padidinti rimtų ir nemalonių sveikatos problemų riziką. Naujas tyrimas atskleidė, kad įprotis imti telefoną į vonios kambarį gali sukelti hemorojų, rašoma express.co.uk. JAV tyrimas: ryšys tarp telefono ir hemorojaus JAV atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie naudojasi telefonu sėdėdami ant klozeto, turi net 46 proc. didesnę riziką susirgti hemorojumi.

Rugsėjo 21-ąją minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena skatina atkreipti dėmesį į vieną dažniausiai girdimų demencijos diagnozių. Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje šia liga oficialiai serga daugiau nei 42 tūkst. žmonių. Visgi realus sergančiųjų skaičius, manoma, siekia 56 tūkst. – tai prilygsta Alytaus miesto populiacijai.

Garsi muzika, nuolatinis miesto šurmulys ar net statybų darbų keliamas triukšmas – visa tai yra mūsų kasdienybės dalis. Specialistai perspėja: net trumpas buvimas tokioje aplinkoje gali turėti ilgalaikį poveikį klausai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2050 m. net kas ketvirtas europietis susidurs su klausos sutrikimais. Tad rūpintis savo klausa verta pradėti jau dabar.

Gastroezofaginis refliuksas (GERL) – dažna problema, lydinti ne vieną iš mūsų. Tuomet skrandžio turinys vis nevalingai sugrįžta atgal į stemplę, o šis veiksmas sukelia nemalonius pojūčius. Tad kaip išvengti šios ligos ir kaip sau padėti jau susidūrus su ja? Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Diana Saltanavičienė.

Miegas – vienas svarbiausių mūsų sveikatos ramsčių, darantis įtaką tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei savijautai. Tačiau ekspertai perspėja: pasirinkimas miegoti su apatiniais gali turėti daugiau neigiamų pasekmių, nei daugelis įsivaizduoja. Apatinio trikotažo medžiaga, dydis, prigludimas prie kūno ir net tai, kaip dažnai jį skalbiame, daro tiesioginę įtaką mūsų organizmui. Specialistai pabrėžia, kad net miegas be apatinių – nuogam – gali būti sveikesnis pasirinkimas, rašoma express.co.uk.

Cholesterolio lygio padidėjimas kraujyje – dažna problema, kankinanti ne vieną lietuvį ir galinti pridaryti reikšmingos žalos organizmui. Dėl to svarbu ne tik žinoti, kodėl padidėja cholesterolio kiekis, tačiau taip pat atpažinti ženklus, išduodančius, kad cholesterolio lygis pakilęs. Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

Žvalumo pojūtis po rytinio kavos puodelio gali kainuoti kur kas daugiau, nei manote. Naujame tyrime mokslininkai atskleidė, kad net nedidelis kofeino kiekis gali trikdyti svarbiausias miego fazes, keisti smegenų veiklą naktį ir ilgainiui paveikti bendrą savijautą. Vos du puodeliai kavos po pietų gali reikšmingai pakeisti jūsų smegenų veiklą naktį – šis naujas tyrimas atskleidžia, kaip tai veikia miego kokybę ir bendrą savijautą, rašo express.co.uk.

Cholesterolis – raktas į širdies ir kraujagyslių sveikatą, o jo rodikliai gali išduoti pavojų net tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Medikai pabrėžia, kad „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis organizmą veikia skirtingai, tad labai svarbu laiku atlikti tyrimus ir stebėti cholesterolio rodiklius.  „Blogasis“ (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio.

Deginantis, skausmingas šlapinimasis ir dažnas noras eiti į tualetą net ir neseniai jame buvus. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, tai pirmieji signalai, kad gali būti šlapimo takų infekcija. Ji dalijasi patarimais, kaip atpažinti šią ligą, kokių priemonių imtis iškart ir kaip sumažinti riziką ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Tinkama dantų priežiūra – raktas į sveiką ir gražią šypseną. Vis tik, graži šypsena priklauso ne tik nuo dantų valymo, bet ir nuo kitų mūsų įpročių, pavyzdžiui, ar laiku pakeičiame dantų šepetėlį, vengiame žalingų įpročių praskalaujame burną po valgio ar net to, ką dedame į burną. Svarbiausiais punktais, kaip tinkamai pasirūpinti dantimis, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Žalgirio klinika.

Nauji mokslo metai reiškia ne tik žinių bagažą, bet ir papildomą svorį mūsų nugaroms – nuo griežtesnių tvarkaraščių iki ilgesnių valandų prie stalo ar ekrano. Dažnai pergalvojame dienotvarkę ar mitybą, bet pamirštame miegą – nors būtent jis lemia gebėjimą susikaupti, mokytis ir atsigauti po darbo dienos, o nugaros skausmai ir prasta miego kokybė tiesiogiai mažina produktyvumą.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Ar žinojote, kad vienas svarbiausių mūsų organų – kepenys – gali tyliai sirgti metų metus, o mes apie tai nė neįtariame? Jokio skausmo, jokio perspėjimo – pirmieji ženklai pasirodo tik tada, kai žala jau būna didelė. Ne veltui kepenys vadinamos „tyliuoju organu“ – jos kasdien kantriai valo, skaido ir filtruoja tai, ką valgome, geriame ar vartojame, tačiau mes retai susimąstome, kiek daug nuo jų iš tiesų priklauso.

Nuo pat pirmųjų šios savaitės dienų alinusi magnetinė audra pamažu slopsta – štai ką rodo prognozės, ar geomagnetinė audra jau pasibaigė. Prognozuojama, kad šiandien aktyvumas dar pakils iki 4 balų, kas yra traktuojama kaip nedidelė magnetinė audra, tačiau kitos dienos jau bus ramios. Paaiškėjo, ar nurimo magnetinė audra Meteoagent.com duomenimis, jau nuo šiandien prasideda ramus periodas – jų prognozėse nurodoma, kad trečiadienį, rugsėjo 17 dieną, aktyvumas pakils tik iki 2,5 balų.

Atėjus rudeniui ir subjurus orams, prasideda ir ligų sezonas. Specialistai įspėja, kad daugėja susirgimų COVID-19 liga, tačiau užklupti gali ir peršalimas bei gripas – specialistas paaiškino, kaip atskirti, kuo susirgote. Apie peršalimo, gripo ir COVID-19 simptomus socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba.

Karščio bangos – vienas iš menopauzės simptomų, kuris pasireiškia 8 iš 10 moterų. Vis tik teigiama, kad yra keletas būdų, kaip jų atsikratyti ar bent sumažinti – žinokite šiuos būdus.  Karščio bangos būdingiausios pirmaisiais metais, jas atpažinti paprasta – staiga per viršutinę kūno dalį ima kilti karštis. Oda gali parausti ar ją gali išmušti dėmėmis, gali pakilti pulsas ir prasidėti prakaitavimas. Kai kurios moterys taip pat junta svaigulį ir nerimą.

Vakar prasidėjusi magnetinė audra užsitęs kiek ilgiau, nei prognozuota – tęsiantis geomagnetinei audrai aiškėja, kiek ji truks. O jaučiantiems jų poveikį šiuo metu patariama daugiau dėmesio skirti sveikatai ir savijautai. Prognozuojama, kad geomagnetinio lauko aktyvumo padidėjimas laukia ir šiandien, tačiau jau rytoj bus kiek ramiau. Tęsiasi magnetinė audra Meteoagent.com duomenimis, šiandien, rugsėjo 16 dieną, magnetinio lauko aktyvumas sieks 3,4 balus.

Rugsėjo 15-ąją minima Tarptautinė kovos su prostatos vėžiu diena primena apie vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, liga kasmet diagnozuojama 1,5 mln. vyrų. Atitinkamai Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 3 tūkst. naujų susirgimų atvejų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad pirminėse stadijose ši onkologinė liga dažnai nesukelia jokių simptomų, tad prevencija išlieka svarbiausia priemone užkertant kelią ligos progresavimui, rašoma pranešime spaudai.

Alus – vienas populiariausių alkoholinių gėrimų, jo suvartojami dideli kiekiai. Specialistų teigimu, geriant jį retai, daug bėdos galime ir neprisidaryti, tačiau geriant alų kiekvieną dieną, kenkiame savo organizmui. Ekspertai atskleidė, kas nutinka organizmui kasdien geriant alų – kitą kartą prieš jį pirkdami ar užsisakydami, gerai pagalvokite.

Savaitę pradėsime sulaukdami geomagnetinės audros – ji prognozuojama jau šiandien. Aiškėja ir kiek laiko ji truks bei kam pasiruošti artimiausiomis dienomis. Pagal pateikiamus duomenis matyti, kad magnetinė audra neturėtų užsitęsti ilgai – prognozuojama, kad žymesnis aktyvumo padidėjimas bus šiandien, jo galimai sulauksime ir rytoj. Aiškėja, kiek truks prasidėjusi magnetinė audra Kaip rodo meteoagent.

Skydliaukė – tai liauka, gaminanti tokius hormonus kaip tiroksinas ir trijodtironinas. Šie hormonai padeda palaikyti įvairias reikšmingas organizmo funkcijų veiklas, dėl to sutrikusi skydliaukės veikla – įspėjamasis ženklas, rodantis, kad verta būti atidesniems savo sveikatai.

Tatuiruotėmis papuošti savo kūną renkasi vis daugiau žmonių, norėdami rašalu ant odos įamžinti tai, kas gražu, ir kas svarbu. Tačiau mokslininkai iš vis arčiau ima žiūrėti, kaip tai veikia sveikatą – jau net keliamos versijos, kad jų turėjimas gali koreliuoti su didesne limfomos rizika. Vis tik kol kas tai tik hipotezė, bet gydytojas onkodermatologas įspėja, kad netinkamoje vietoje padaryta tatuiruotė gali pridaryti bėdų diagnozuojant vėžį.

Kava – daugelio rytų ritualas, be kurio sunku įsivaizduoti dienos pradžią. Tačiau vilnietė pasakoja, kad atsisakiusi šio įpročio ir kavą pakeitusi į matcha arbatą pastebėjo stulbinamus pokyčius. „Per tris–keturis mėnesius, kai pakeičiau kavą matcha arbata, norėdama pažiūrėti, kas atsitiks su mano cholesteroliu, blogasis cholesterolis nukrito į absoliučius dugnus – net -36 proc. ir pasiekė tiek, kiek turėtų būti. Nieko nekeičiau, tik kavą pakeičiau matcha“, – dalijasi moteris.

Medžiagų apykaita – tai nematomas, bet kiekvieną sekundę mūsų organizme vykstantis procesas, nuo kurio priklauso ne tik energija, bet ir bendra savijauta. Ji lemia, kaip greitai mūsų kūnas sudegina kalorijas, kaip panaudoja maistines medžiagas ir netgi kaip mes jaučiamės po valgio ar fizinio krūvio. Vieniems atrodo, kad kilogramai tirpsta be didelių pastangų, o kitiems – kad net ir griežtai laikantis mitybos plano svoris krenta lėtai.

Kepenų suriebėjimas – sudėtinga būklė, kurios metu žmogaus kepenys yra apaugusios riebalais. Ant vienų žmonių kepenų yra aptinkama daugiau riebalų, ant kitų mažiau, bet ši problema labai klastinga ir gali baigtis kepenų ciroze. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie kepenų suriebėjimo ženklus ir pagalbą sau išsamiau papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Kristina Kurtinaitytė-Jančiukienė. Kodėl kepenys suriebėja? Pasak pašnekovės, kuomet kepenų riebalų kiekis viršija 5 proc.

Gydytojai dažnai atkreipia dėmesį, kad paprasti kasdieniai įpročiai turi didelę reikšmę mūsų sveikatai. Pasirodo, vienas paprastas rytinis gėrimas gali padėti ne tik pagerinti virškinimą ir pagreitinti medžiagų apykaitą, bet ir palaikyti sveiką kraujotaką bei svorio kontrolę. Nors daugelis žmonių įpratę rytą pradėti nuo kavos ar arbatos, medikai siūlo kur kas paprastesnį ir sveikesnį būdą – stiklinę šilto vandens, rašoma express.co.uk.

Kartais ant kūno atsirandanti nauja mėlynė gali nė nenustebinti – dažnai net neprisimename, kada ar kaip ji atsirado. Tačiau jei mėlynės ima rastis vis dažniau ir be aiškios priežasties, „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė sako, kad tai gali būti ženklas, jog organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Kokių medžiagų gali trūkti? „Turbūt daugeliui yra buvę: vieną dieną besirengiant ar žiūrint į veidrodį, pastebime mėlynę ant kūno, nors net neprisimename, kur susitrenkėme.

Rugsėjo 15-ąją minima pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Lietuvoje, remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus nustatoma apie 2000 naujų prostatos vėžio atvejų. Be to, sergamumas šia liga auga ir toliau.  Prevencija – vienas veiksmingiausių būdų kovoti su prostatos vėžiu. Ligonių kasų atstovai primena, kad Lietuvoje veikia iš PSDF lėšų finansuojama ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa.

Aukštas cholesterolis – pavojinga būklė, apie kurią daugelis nė neįtaria, nes daugelį metų ji gali nepasireikšti jokiais simptomais. Vis dėlto, organizmas gali siųsti subtilius signalus ir vienas iš jų gali būti skausmas – atskleista, kur skauda dažniausia. Kai cholesterolio lygis kraujyje priartėja prie pavojingos ribos, kyla infarkto, koronarinės širdies ligos ir insulto rizika – visos šios būklės kelia pavojų gyvybei. Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, esanti kraujyje.

Statistika rodo, kad podagra paliečia iki 4 proc. pasaulio gyventojų. Nors ši liga dažniausiai pasireiškia 40-ies metų arba vyresniems žmonėms, netinkamas gyvenimo būdas ir su amžiumi kintantis organizmas gali lemti ir ankstesnį jos išsivystymą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad klausimų apie podagrą ir ją lydinčius simptomus sulaukia reguliariai.

Dažnas lietuvis mėgsta šaltajam metų sezonui pasiruošti konservuotų agurkų, kopūstų bei kitų daržovių, o jų teigiama įtaka sveikatai – taip pat gerai žinoma. Tiesa, kartais kyla klausimas, kurį daržovių konservavimo būdą pasirinkti: rauginimą ar marinavimą?  Raugintos daržovės dažnai laikomos sveikesniu pasirinkimu nei marinuotos, tačiau mitybos specialistė, sveikataipalankus.

Ne vieno namuose smilksta smilkalai – jie ne tik suteikia namams malonų kvapą, bet ir gali teikti naudą sveikatai. Vis tik medikai įspėja, kad šis atrodytų paprastas daiktas namuose didina vėžio riziką, jei elgiamasi neatsakingai. Smilkalų deginimas turi gilias istorines šaknis. Tuo pradėta užsiimti jau senovėje – Egipte, Babilone ir Graikijoje jie būdavo naudojami religiniuose ritualuose.

Statistika negailestinga – 1 iš 4 mirčių pasaulyje sukelia trombų sąlygotos būklės, tokios kaip širdies infarktas, smegenų insultas, plaučių embolija ar giliųjų venų trombozė. Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, nors dažniausios trombų susidarymo priežastys yra žinomos jau daug metų, nemaža dalis žmonių vis dar į tai žiūri pro pirštus.

Dantų protezavimas – tai dantų protezavimo paslauga, kurios metu yra atkuriami prarasti paciento dantys, stengiantis sugrąžinti visavertę dantų kramtymo funkciją. Šiuo metu galioja nustatyta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarka, rašoma Valstybinės ligonių kasos svetainėje.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriuje teko teikti pagalbą dviem mažamečiams, kurie, vedini smalsumo, paragavo ryškiai raudonų kukmedžio uogų. Laimei, vaikai pagalbos sulaukė laiku ir pavojingiausių pasekmių pavyko išvengti. Nors pernai tokių apsinuodijimų nefiksuota, šiemet tai jau antras kartas, kai į ligoninę patenka mažieji pacientai dėl kukmedžio vaisių.

Nuėję pasišlapinti retai atkreipiame dėmesį į savo šlapimo spalvą ar kitas savybes, tačiau veltui – vaistininkė paaiškino, ką išduoda šlapimo spalva ir kada reikėtų sunerimti bei apsilankyti pas gydytoją. Norint pastebėti, kad šlapimas išduoda sveikatos problemas, medicininio išsilavinimo nereikia – pakanka tiesiog būti dėmesingiems. Neįprastai atrodantis šlapimas gali reikšti, kad sergate kokia nors liga arba jums trūksta tam tikrų medžiagų.

Artėjant Pasaulinei širdies dienai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia vieną svarbiausių organų – širdį. Daugelis esame girdėję, kad kasdien svarbu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tačiau jau 7 tūkst. žingsnių per dieną turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo įprasta dienos dalis, pradėti galima ir nuo 4 tūkst. žingsnių.