• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įsibėgėjus maudynių sezonui specialistai primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai prieiti prie bet kokių vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti, net jei tai – privati valda. Kitaip grės baudos.

Įsibėgėjus maudynių sezonui specialistai primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai prieiti prie bet kokių vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti, net jei tai – privati valda. Kitaip grės baudos.

REKLAMA

Tačiau ir poilsiauti privačiose teritorijose, nors prie vandens, leidžiama tik su tam tikromis išimtimis. Jei poilsiautojai nesilaiko taisyklių, gali būti išvaryti ar nubausti.

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kurios metu aplinkosaugininkai tikrins vandens telkinius, pakrantes, miškus ir saugomas teritorijas. Tikrinimai tęsis iki rugpjūčio 31 d. 

REKLAMA
REKLAMA

Užtvėrus priėjimą prie vandens – baudos 

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas primena, kad su vandens telkiniais besiribojančių žemės sklypų savininkai turi pareigą leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių.

REKLAMA

„Vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas.

Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante“, – rašoma NŽT pranešime žiniasklaidai.

REKLAMA
REKLAMA

Aplinkos apsaugos departamentas antrino, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei jūsų žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama:

„Tai galioja visuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Manytina, kad negalioja privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose.“

Jeigu pakrantė yra užtverta neteisėtai ar pastebimi kiti aplinkos apsaugos pažeidimai, galima apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].

Departamento atstovai įspėja, kad, nepaliekant laisvo 5 metrų priėjimo prie pakrančių, asmenims gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–90 eurų bauda.

REKLAMA

Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmenims gresia 50–300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–550 eurų bauda.

Kada privačioje valdoje galima poilsiauti?

Aplinkos apsaugos departamento aiškinimu, asmenys prie vandens telkinio gali prieiti naudodamiesi tik viešais keliais ir priėjimais – eiti per privatų kiemą ar sklypą yra draudžiama.

REKLAMA

O aptvertose privačiose teritorijose galima tik praeiti vandens telkinio krantu – ten negalima apsistoti, degintis ar poilsiauti.

Vis tik R. Golubovas paminėjo – jeigu privati nuosavybė nėra užtverta, asmenys savarankiškai be savininko žinios ir leidimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu.

T. y. ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pridūrė, kad be savininko leidimo taip pat negalima naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra.

Aplinkos apsaugos departamentas įspėjo, kad žemės savininkas turi teisę paprašyti asmenų išeiti, jeigu jie jo žemėje būna tamsiu paros metu be jo sutikimo.

Kada ir kokių baudų gali sulaukti poilsiautojai

Pasak R. Golubovo, yra numatoma ne tik teisė apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareiga ją sutvarkyti.

REKLAMA

Tad poilsiautojai turi užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis, kad čia esančios šiukšlės būtų surinktos ir išvežtos ar išneštos.

Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžė, kad savininkas poilsiautojus gali išvaryti, jeigu jie jo žemėje šiukšlina, pažeidinėja viešąją tvarką (triukšmauja) ir pan.

REKLAMA

Už šiukšlinimą poilsiautojai gali gauti įspėjimą arba 30–90 eurų baudą. 

Departamentas primena, kad 20–60 eurų baudą galima gauti ir už žvejybos pažeidimus (pvz., kai žvejojama be leidimo ar pan.). 

Netinkamose vietose kūrenant laužus ar naudojant atvirą ugnį asmenims skiriama 20–50 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 50–110 eurų bauda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O ženkliai didesnės baudos – nuo 560 iki 1200 eurų – asmenys gali susilaukti už miško naikinimą ar žalojimą jį arba padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, arba kitaip pažeidžiant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus.

Kada važiuojant mišku skirs ir 300 eurų baudą?

R. Golubovas paminėjo, kad motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.

REKLAMA

Aplinkos apsaugos departamento teigimu, statant transporto priemonę kelio pakraštyje yra būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Departamento atstovai pažymėjo, kad transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais:

„Teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.“

REKLAMA

Pašnekovai primena, kad prie ežero vykstantiesiems automobiliu ar kita keturrate transporto priemone yra būtina laikytis pakrančių apsaugos juostos reikalavimų:

„Nestatyti transporto priemonės arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų.“

Pasak Aplinkos apsaugos departamento, neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.

Jei dėl to sužalojama ar sunaikinama žolinė danga arba miško paklotė, jau skiriama 140–300 eurų bauda.

REKLAMA
Kai iškerta miška ir traktoriai padaro kelią vidurį miško ,išlaužo kadagius,eglutės,nelieka samanų tai kur tie suknisti gamtosaugininkai,gavę atkata tyli,pyderai jie o ne miško ir gamtos saugotojai.
Gal galetumet paminet kas dar Lietuvoj galima be baudu? As turiu omeny mus baudziaunikus.
Tiek ežeras, tiek upė yra visų mūaų bendras turtas. Sodybos savininko atstumas turi būti bent 50 metrų nuo upės ar ežero. Tai neliečia dirbrinai iškasto tvenkininio savininko sklype. Kas dar kam neaišku?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų