Nekilnojamasis turtas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad pastatų naujinimas mediniais skydais leistų pasiekti tikslą kasmet renovuoti tūkstantį daugiabučių. Anot jo, bandomiesiems 8 pastatų skydinio atnaujinimo projektams jau skirta 10 mln. eurų, taip pat galioja kvietimas iki šių metų rugsėjo 14 d. daugiabučių namų atnaujinimui skydais projektams už 200 mln. eurų.

Papildomi avariniai išėjimai, ventiliacijos, apšvietimo ir vandens tiekimo sistemų įrengimas, instaliacijos sutvarkymas su galimybe pajungti autonominį elektros tiekimą, pastato konstrukcijų stiprinimas. Tokias priemones Kaunas numatęs finansuoti gyventojams pagal naujai patvirtintą Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Jos tikslas – užtikrinti kauniečiams saugias patalpas gyvenamojoje aplinkoje.

Kaip jaustumėtės, jei dėl klaidingos informacijos iš darbuotojų ir neaiškių įstatymų prarastumėte 12 tūkst. eurų ar net daugiau? O taip gali nutikti bet kam, kas pardavinėja nekilnojamąjį turtą (NT). Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų ...

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Vis tik tam neretai tenka imti paskolas, mat net neturint išskirtinių poreikių, remontas lietuviams gali atsieiti 170–350 eurų už kvadratinį metrą. Pasak specialisto, mažesni remonto darbai lietuviams atsieina iki 5 tūkst. eurų. Tačiau kapitalinio remonto atveju suma paauga 3–4 kartais ir gali kainuoti net 20 tūkst. eurų. Pastarojo pusmečio duomenimis, vidutinė paskola būsto renovacijai siekia 12 tūkst. eurų.

Kaip jaustumėtės, jei būstas, kuriame gyvenote su tėvais, o dabar auginate savo vaikus, staiga taptų svetimo žmogaus nuosavybe ir tektų juo dalintis? Pastaruoju metu, pasak advokato, taip atsitinka gan dažnai. Remdamasis savo patirtimi jis papasakojo, kad kraujo ryšiais nesusiję asmenys net po 28 metų gali imti ir paveldėti pusę jūsų tėvų turto. O taip gali nutikti tuomet, jei vienas iš jūsų tėvų ar globėjų turėjo kitų vaikų.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

Jeigu turėtų neribotas galimybes, 7 iš 10 lietuvių norėtų gyventi nuosavame name. Gyvenimas daugiabutyje patraukliausias atrodo 16 proc. apklaustųjų, o kotedžą rinktųsi 12 proc., rodo SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa. „Nuosavą būstą įsigyti šiuo metu planuoja kas septintas, o apie tai be konkretaus plano svajoja kiek daugiau negu kas ketvirtas gyventojas. Tai rodo lietuvių norą gerinti savo gyvenamąją aplinką, buitį, komfortą.

Pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui tarp sostinės gyventojų reikšmingai augo, rodo šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vasario mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustų vilniečių per pastaruosius kelerius metus įsigijo arba planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia bent 151 tūkst. eurų. Į nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Ne paslaptis, kad sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai daugeliui gyventojų yra nemenkas iššūkis. Tačiau yra tokių, kurie šią problemą išsprendžia gudraudami – pasirodo, šį būdą naudojo ne vienas lietuvis. Socialiniame tinkle žmonės dalinosi, kaip jiems pavyko gauti būsto paskolą nesukaupus pradinio įnašo. Jie tikino, kad niekas neskundžia, nes laimi visos pusės: tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, tiek ir pats brokeris.

Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, vis dar nėra aišku, kur juos apgyvendinti, tad jie būstą turės nuomotis patys. Dėl to kyla grėsmė, kad ims trūkti būstų nuomai, o kainos augs, kaip buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų. „SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą.

Daugelis žino, kad norint gauti būsto paskolą reikia turėti nuolatinį darbą, pakankamai pajamų, pradinį įnašą ir neturėti per daug skolų. Vis tik šie aspektai – tik dalis to, į ką atsižvelgia bankai. Pavyzdžiui, dirbantiems ne pagal darbo sutartį paskolai gauti yra keliami griežtesni reikalavimai, o pajamos turi būti gaunamos į banko sąskaitą ne grynaisiais. Be to, jei mokate alimentus, jūsų galimybės gauti paskolą ir jos suma mažėja.

Tauragės apylinkės teismas įpareigojo Tauragėje esančio daugiabučio buto savininkę įsileisti rangovą ir užbaigti daugiabučio namo modernizacijos darbus, o buto savininkei nevykdant įpareigojimo, leido rangovui patekti į butą be jos leidimo bei pakeisti langus, buto šildymo sistemos vamzdynus, radiatorius, vandentiekio vamzdžius bei atlikti kitus bendro naudojimo objektų modernizacijos darbus.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį 2023-ųjų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 1 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujos statybos būstas pabrango 11,6 proc., tuo tarpu kainos antrinėje būsto rinkoje sumenko 2,1 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainų indeksas nukrito 2,5 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos augo vidutiniškai 4,5 proc.

„Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Sostinės savivaldybė nurodo, kad lėšas panaudos apželdinimo projektams. Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. liepą kreipėsi į teismą dėl 141 tūkst. eurų žalos atlyginimo, kurią Vilniaus miestas ir jo gyventojai patyrė netekę vertingo želdinio. Žalos dydis apskaičiuotas pagal tuo metu rinkoje galiojusias želdinių kainas.

Didieji nekilnojamojo turto vystytojai turėtų suklusti – auga naujas, stiprus konkurentas. Dvi draugės drąsiai nėrė į statybų projektą ir ne tik kovoja su nusistovėjusiais stereotipais apie moteris statybų versle, bet ir nė per nago juodymą nenuolaidžiauja kokybei. Apie tai, su kokiais stereotipais statybose susiduria moterys ir kaip su jais kovoja, dvi draugės Justinos papasakos šio šeštadienio TV3 laidos „5 žvaigždučių būstas“ žiūrovams.

Nuomojantis būstą viena svarbiausių sąlygų yra suma, kurią kas mėnesį tenka mokėti nekilnojamojo turto (NT) savininkui. Vis tik net ir sutarus kainą ji ne visada išlieka tokia pati – būna, kad nuomotojai vienašališkai nusprendžia ją padidinti. Bet ar visada jie gali taip daryti? Į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietė Evelina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri papasakojo, kad butą nuomojasi jau kiek daugiau nei 2 metus.

Nuo sausio 1 dienos įsigalioję Statybų įstatymo pakeitimai – šiandien viena plačiausiai aptarinėjamų nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus temų. Tiesa, ji aktuali ne tik NT verslams, bet ir pirkėjams, kurie ieškodami būsto pasirengę investuoti dideles sumas. Akivaizdu, kad pakeitimai stipriai paveiks statybų sektoriaus žaidėjus ir tai, kaip atrodys būsto įsigijimo procesas.

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Būsto nuomai ieškantys gyventojai dažniausiai domisi pigiausiais jų lūkesčius atitinkančiais butais. Todėl ne visi pasidomi, kokie visgi yra brangiausi ir ką už tokias sumas siūlo jų savininkai. Sūkurinės vonios, sporto salės, kiaurą parą budinti apsauga, terasos su Vilniaus senamiesčio vaizdais ir išskirtiniai interjero sprendimai mėnesiui atsieina ir 4,2 tūkst., ir 6,3 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip tokie butai atrodo.

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Milijonus eurų pralošęs buvęs investicinės bendrovės „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis Vilniaus miesto savivaldybės paprašė daugiau pinigų nacionalinio stadiono statyboms tą pačią dieną, kai buvo atleistas iš darbo dėl įtarimų lėšų pasisavinimu. Be to, vieną dieną prieš tai, kai sulaukė jo rašto, savivaldybė pati esą jam adresavo prašymą dėl papildomų darbų atlikimo.

2025-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Druskininkai po kiek daugiau nei metų žada pagaliau baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus.  Miestas kitąmet, be to, švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad būtent dėl to itin svarbu rūmus baigti numatytu laiku.

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą.  Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad už šią sumą bus galima renovuoti 1,5 tūkst. namų, praneša APVA.

Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti. Ekspertai beda pirštu į kitą problemą – šeimų dar nesukūrusiems jauniems žmonėms yra itin sunku įsigyti būstą, todėl dalis gyventojų tampa priklausomi nuo savo tėvų finansinės padėties.

Lietuvos futbolo bendruomenei šiais metais bus pristatytas naujas tarptautinius standartus atitinkantis stadionas. Jau gautas Vilniaus Lazdynų rajone iškilsiančio futbolo komplekso statybos leidimas, darbai bus pradėti vos nutirpus sniegui. „Vilnius Football Academy“ iniciatyva statomo stadiono pagrindiniais investuotojais tapo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą sieks apie 2,5 mln. eurų.

Nors pastaraisiais metais vidutinis socialinio būsto laukimo laikas trumpėjo, dalies savivaldybių gyventojų jų vis dar negauna ilgiau nei dešimtmetį, o Lietuva dėl to sulaukia kritikos ir iš tarptautinių institucijų. Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Lietuvoje 2023 metais įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turti (NT) objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai jų buvo 130,3 tūkst., skelbia Registrų centras.  Anot jo, praėję metai NT sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga.

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo smulkmena, tačiau dėl jo kartais gali kilti problemų. Pavyzdžiui, jei nenumatoma išsikraustymo data, nuomininko prisideklaravimas gali lemti didesnius mokesčius ar net apsunkinti būsto pardavimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.

Turint savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (NT) dažniausiai jaučiamasi ramiai, neva visus sprendimus galima laisvai priimti pačiam. Vis tik tai – netiesa. Viskam reikia gauti raštišką sutuoktinio sutikimą, o skyrybų atveju negalima jo išvaryti. Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.

Vienas naujausių Vilniaus Senamiestyje plėtojamų statybos projektų – dviejų prabangių namų kompleksas „Sanguškų parkas“ – gavo statybos leidimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žiupronių gatvėje, šalia Misionierių bažnyčios ir Subačiaus bei M. Daukšos gatvių, 2026 m. bus įrengti 55 butai, 11 poilsio ir 13 komercinės bei administracinės paskirties patalpų.

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Naujai Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrai (AMLA) skirto pastato nuoma Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, jei Europos Sąjungos institucijos agentūrą nutartų steigti Vilniuje, valstybei per penkerius metus kainuos beveik 13,3 mln. eurų.   Šiuos kaštus, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, padengtų Vyriausybė.

Šiais metais 23,4 tūkst. gyventojų laiku – iki gruodžio 15 dienos – deklaravo 10,2 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.  Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Releven“ Vilniaus senamiestyje, netoli Misionierių vienuolyno, vystys 40 mln. eurų vertės prestižinės klasės būsto projektą. Planuojama, kad būsto kvadratinio metro kaina „Sanguškų parke“ prasidės nuo 5 tūkst. eurų, o statybos bus baigtos 2026 metais. Projekte suplanuoti 55 butai, 11 poilsio ir 13 administracinių bei komercinių patalpų, „Verslo žinioms“ pasakojo „Releven“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Zubrecovas.