Rusija

Rusijos centrinis bankas pakėlė pagrindinę palūkanų normą iki 21 proc. Tokio dydžio palūkanų šiuolaikinėje Rusijoje dar nebuvo – net 2022-ųjų karo su Ukraina pradžioje, pažymima BBC. 20 proc. palūkanų norma buvo paskelbta 2022-ųjų vasario 28-ąją. Tuomet Rusijos centrinis bankas sureagavo į staigų Rusijos rublio vertės kritimą dėl karo Ukrainoje pradžiose ir vėliau sekusių sankcijų.

Rusijos Korkino mieste, esančiame už 35 km nuo Čeliabinsko, kilo masinės riaušės, per kurias buvo sulaikyta dešimtys žmonių. Kaip pranešė „Laisvės radijo“ rusų tarnyba, kuria remiasi portalas „rbc.ua“, neramumai prasidėjo po vietinės gyventojos, dirbusios taksiste, nužudymo. Moters kūnas su durtinėmis žaizdomis buvo rastas jos automobilyje. Spalio 24-osios vakarą keli šimtai Korkino gyventojų susirinko prie romų diasporos atstovams priklausančio namo.

JAV leidinys „The Wall Street Journal“, remiantis savais šaltiniais JAV, Europos ir Rusijos valdžioje, teigia, kad Elonas Muskas privačiuose pokalbiuose su V. Putinu nuo 2022-ųjų pabaigos nuolat aptarinėja asmenines temas, verslą ir geopolitiką. Tai kelia nerimą JAV prezidento administracijai, nes E. Muskas galimai turi prieigą prieš tam tikros įslaptintos informacijos.

Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad „Rusijos valdžioje kai kam labai norisi“ prisijungti Baltarusiją, tačiau tai pabandžius įgyvendinti rezultatas būtų vienas – karas. Jis taip pat kritikavo „kažko užkariavimo“ požiūrį – „dabar ne Viduramžiai, laikai pasikeitė“. Rusijos „aukščiausiuose sluoksniuose kai kam norisi prisijungti Baltarusiją“, tačiau pabandžius tai kiltų karas, pareiškė A. Lukašenka interviu „Izvestija“. „Jūs mažesni, mes didesni, mūsų ekonomika tokia, anokia.

Rusija šiais metais teikė palydovinius duomenis Jemeno husiams, kad padėtų jiems taikytis į laivus Raudonojoje jūroje, ketvirtadienį pranešė JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ). Remdamasis „informuotu asmeniu“ ir dviem anoniminiais Europos gynybos pareigūnais, laikraštis rašė, kad duomenys buvo perduodami per tarpininkus iraniečius ir naudojami raketomis bei dronais atakuojant laivus.

Ketvirtadienį Rusijos Čečėnijos respublikoje per ataką prieš karinę vilkstinę žuvo vienas Rusijos karys, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida. Kaip teigiama, nežinomi užpuolikai vilkstinę puolė sostinės Grozno pakraštyje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė pirmąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Pergalės plano“ punktą, kuriame Ukraina prašo kvietimo įstoti į NATO.  Apie tai O. Scholzas kalbėjo Vokietijos televizijai ZDF.  Pasak jo, svarbu suvokti, kad „kariaujanti šalis apskritai negali tapti NATO nare“. „Visi tai žino, dėl to nėra jokių nesutarimų. O NATO kvietimas paprastai gana greta susiejamas su naryste“, – teigia O. Scholzas.

Rusijos užsienio reikalų ministrui BRICS aukščiausiojo lygio susitikime nutiko dvi nepatogios situacijos, kurios buvo užfiksuotos vaizdo kameromis.  Pirmiausia ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame sėdinčiam Sergejui Lavrovui praeinantis susitikimo dalyvis užmynė ant kojos.

Rusijos opozicijos veikėja Julija Navalnaja ketvirtadienį sukritikavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą už susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino Kremliaus vadovą „žudiku“. „Eina tretieji karo metai, o JT generalinis sekretorius spaudžia ranką žudikui“, – platformoje „X“ paskelbė J. Navalnaja, paskelbusi nuotrauką, kurioje V. Putinas sveikinasi su A. Guterresu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė derybas su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu . Susitikimas surengtas paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. „Mes tvirtai pasisakome už tai, kad kraujo praliejimas (Gazoje) būtų greitai nutrauktas“, – pareiškė V. Putinas palestiniečių prezidentui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas BRICS viršūnių susitikime atsakė į klausimą apie pasirodžiusias žinias dėl Šiaurės Korėjos karių Rusijoje.  V. Putino surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti įvykusį BRICS viršūnių susitikimą, JAV leidinio „NBC News“ žurnalistas pasiteiravo V. Putino apie palydovinius vaizdus, kuriuose matyti Šiaurės Korėjos kariai.  „Nuotraukos yra rimtas dalykas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį  pareiškė, kad Maskvos tolimesni santykiai su Jungtinėmis Valstijomis po prezidento rinkimų priklausys nuo Vašingtono. „Kaip po rinkimų klostysis Rusijos ir Amerikos santykiai, priklausys nuo Jungtinių Valstijų. Jei jos bus atviros, mes taip pat būsime atviri. O jei jos to nenorės, tuomet puiku“, –  pasibaigus aukščiausiojo lygio BRICS susitikimui Kazanėje žurnalistams sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nepaneigė to, kad Šiaurės Korėjos karių yra dislokuota Rusijoje, kai JAV pranešė turinčios įrodymų, jog Pchenjanas perkėlė karių, kurie galimai stos į karą Ukrainoje. „Rusija niekada neabejojo, kad KLDR rimtai žiūri į bendradarbiavimą su Rusija, o mes bendradarbiaujame su mūsų draugais iš Šiaurės Korėjos“, – pasakė V. Putinas, paprašytas patvirtinti šiuos pranešimus. „Tai, ką mes darome, yra mūsų reikalas“, – pridūrė jis.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ketvirtadienį apkaltino valstybę narę Mongoliją negebėjimu suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai šis praėjusį mėnesį lankėsi toje šalyje, ir pareiškė, kad perduoda šį reikalą tolesniam svarstymui. „Tarptautinis baudžiamasis teismas nustatė, kad Mongolija, nesuimdama V. Putino, kai jis buvo jos teritorijoje, ir neperduodama jo Teismui, neįvykdė Teismo prašymo bendradarbiauti“, – sakoma Hagoje įsikūrusio TBT pareiškime.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį prieš pirmąjį po daugiau nei dvejų metų susitikimą su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu pareiškė, kad galimybė įveikti jo šalį mūšio lauke yra iliuzijos. V. Putino ir A. Guterreso derybose daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje. V. Putinas kalbėjo paskutiniąją BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje dieną. Maskva tikisi, kad šis forumas padės sukurti vieningą tautų frontą prieš Vakarus.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pirmuoju skaitymu nubalsavo už biudžeto projektą, pagal kurį kitais metais išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., Kremliui nukreipiant didžiulius išteklius savo karui Ukrainoje. Žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai projektui pritarė didžiule balsų dauguma ir tik vienas balsavo „prieš“. Antrasis svarstymas įvyks lapkričio 14 dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį BRICS viršūnių susitikime pareiškė, kad Artimieji Rytai atsidūrė ant visiško karo slenksčio. „Prieš metus Gazos Ruože prasidėję kariniai veiksmai dabar išplito į Libaną. Tai paveikė ir kitas regiono šalis. Izraelio ir Irano konfrontacijos lygis smarkiai išaugo. Visa tai primena grandininę reakciją ir stato visus Artimuosius Rytus ant visiško karo slenksčio“, – sakė V. Putinas.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

Rusijoje dėl iš karo Ukrainoje sugrįžtančių nusikaltėlių per pastaruosius metus smarkiai išaugo asmenų, nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius.  Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“.  Išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius Ypač pastebimas asmenų, nuteistų dėl seksualinio pobūdžio smurtinių veiksmų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis, augimas.  Dėl tokių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius padidėjo daugiau nei perpus (51 proc.

Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.  Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.  „Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.

Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.  Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“. Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.  Perkelta 3 tūkst.

Lenkija po rusų konsulato uždarymo tikisi Rusijos atsakomųjų veiksmų, sako lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. R. Sikorskis antradienį pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą dėl įtariamo sabotažo Lenkijoje ir kitose sąjungininkėse.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, duodamas interviu transliuotojui DW pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina neišvengiamai taps NATO nare. „Galiausiai Ukraina taps NATO nare – kada tai įvyks, mes nežinome, bet pakvietimas yra neišvengiamas“, – pasakė A. Stubbas. Jis taip pat pastebėjo, kad, kalbant apie paramą Ukrainai, Suomija girdi, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jo žinia yra tokia, kad jam reikia ginklų be jokių apribojimų, kaip juos naudoti.

Miuncheno prokuratūra trečiadienį pareiškė 20 metų Vokietijoje gyvenusiam 57-erių Rusijos piliečiui kaltinimus nužudžius du sužeidimus besigydžiusius Ukrainos karius. Kaltinamasis jau buvo ne kartą patekęs į policijos akiratį ir yra kaltinamas tuo, kad šių metų balandį netoli prekybos centro pietų Bavarijos Murnau mieste mirtinai subadė 23-erių ir 36-erių ukrainiečius.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Sumų regione, dėl to daugiau kaip 21-am tūkstančiui vartotojų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Apie tai feisbuke pranešė energetikos bendrovė „Sumyoblenergo“. „Rusija tęsia savo energetinį terorą prieš Sumų regioną. Šiandien priešas atakavo energetikos objektą Bilopilios rajone, dėl to buvo be elektros liko daugiau kaip 21 000 vartotojų“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos rugsėjo mėnesį paleido į Ukrainą rekordinį dronų kamikadzių skaičių, tinkle X pranešė britų Gynybos ministerija, nurodydama, kad buvo paleista daugiau kaip 1 300 bepiločių. Ministerija pridūrė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Rusija gebės šį dronų leidimo tempą išlaikyti iki 2024 m. pabaigos. Rusija naudoja kovinius dronus prieš virtinę taikinių, ypač – prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atvyko į Rusiją, kur dalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros. R. T. Erdoganas, kuris save pozicionuoja kaip galimą taikdarį Maskvos ir Kyjivo kare, vėliau trečiadienį surengs dvišalį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Seulo žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė įstatymų leidėjams, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė dar pusantro tūkstančio karių, o iki gruodžio jų turėtų būti dislokuota 10 tūkstančių. „Manoma, kad į Rusiją buvo išsiųsta dar 1 500 karių“, taigi, iš viso šalyje jų yra 3 tūkst., po Nacionalinės žvalgybos tarnybos pasitarimo sakė parlamento Žvalgybos komitetui priklausantis parlamentaras Park Sun-wonas.

Rusijoje iškilo paminklas tironui Josifui Stalinui, tačiau vietos gyventojų dėmesį patraukė ne pats milijonus žmonių, įskaitant ir pačių rusų, gyvybių pražudžiusio sovietų diktatoriaus monumento atsiradimo faktas, bet jo būklė – paminklas vietos informavimo priemonėse jau pramintas „suglamžytu“. Kursko srities administracija iš pradžių pati negalėjo paaiškinti, iš kur ir kodėl paminklas J. Stalinui atsirado Galiugajevo stanicoje (kazokų administracinis vienetas, – red. past.

Turkija yra pirmoji suartėjimo su BRICS siekianti NATO narė, tačiau, ekspertų manymu, tai lemia jos ekonominiai interesai ir Ankaros troškimas įgyti „strateginę autonomiją“. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dalyvauja BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) viršūnių susitikime Rusijos Kazanės mieste prezidento Vladimiro Putino kvietimu. Praėjusį mėnesį Turkija pranešė pasiprašiusi į šią augančios rinkos šalių grupę.

Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyko į Rusijos Kazanės miestą dalyvauti BRICS viršūnių susitikime, jis surengs pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė pareigūnai. Didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, A. Guterresas susitiks su keliais lyderiais, pranešė JT, derybos su V. Putinu numatytos ketvirtadienį.

Ukrainai reikia savų „Shahed“ bepiločių orlaiviu analogo, kad dronų atakos prieš Rusiją būtų tikslesnės ir galingesnės. Apie tai UNIAN kalbėjo Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenko.  Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus tyrėjas Valerijus Romanenko teigia, kad Ukrainai reikia kurti savus „Shahed“ analogus, kad priešui būtų galima smogti dar tiksliau ir galingiau.  „Mums reikia ukrainiečių „Shahedų“. Ir mes turime su tuo problemų.

Šiaurės Korėja, kuri, kaip pranešama, pasiuntė sausumos pajėgas prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat pasiuntė naikintuvų pilotus, kurie galėtų skraidinti Rusijos karo lėktuvus. Apie tai, remdamasis Pietų Korėjos leidiniu, praneša „Newsweek“. Su leidiniu kalbėjęs Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnas teigė, kad Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį išsiuntė naikintuvų pilotus į Vladivostoką, miestą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose spalio 8 dieną.

Rusijos įstatymai, kuriais reikalaujama, kad daugelis aktyvistų, žiniasklaidos organizacijų ir asmenų užsiregistruotų kaip „užsienio agentai“, yra savavališki ir pažeidžia žmogaus teises, antradienį paskelbtame sprendime konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Strasbūre įsikūręs teismas teigė, kad „teisės aktai yra stigmatizuojantys, klaidinantys ir pernelyg plačiai ir nenuspėjamai pritaikomi“. Teisėjai nustatė, kad Rusija pažeidė ieškovų teises į saviraiškos ir asociacijų laisvę, ku...

Kinijos vadovas Xi Jinpingas antradienį, susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu per BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje, pasidžiaugė savo šalies ryšiais su Rusija šiame „chaotiškame“ pasaulyje. „Pasaulis išgyvena gilius pokyčius, kokių nematėme jau šimtmetį, o tarptautinė padėtis yra chaotiška ir persipynusi tarpusavyje“, – sakė Xi V. Putinui, girdamas „gilią draugystę“ tarp jųdviejų šalių.

Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai, sako Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas. Be to, kaip pastebi ekspertas, Rusijos planams koją gali pakišti kalbos barjeras.  Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas sako, kad Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai.  „Buvo pranešta apie 12 tūkst.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą vakariniame Poznanės mieste dėl įtariamų Maskvos sabotažo bandymų šalies teritorijoje. Lenkija, ištikima Ukrainos sąjungininkė, ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Rusijos inicijuojamų provokacijų ir dažnai kaltina Maskvą vykdant šnipinėjimą. „Turiu informacijos, kad už sabotažo bandymų Lenkijoje ir sąjungininkėse stovi Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per susitikimą BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pasakė, kad norėtų stiprinti ryšius su Kinija, kad būtų užtikrintas stabilumas pasaulyje. „Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas pasaulio reikaluose yra vienas iš stabilizuojančių veiksnių pasaulinėje arenoje“, – sakė V. Putinas.

Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno kapas kasdien nuklojamas gėlėmis, o tai rodo, kad jis vis dar turi daugybę šalininkų, antradienį interviu sakė jo našlė Julija Navalnaja. „(Maskvos) režimui buvo gyvybiškai svarbu, kad jis jaustųsi visų atstumtas.

Šiąnakt Ukrainos dronai atakavo net tris spirito gamyklas Rusijoje: vieną Tambovo srityje ir dvi – Tulos srityje. Maža to, Voronežo srityje užsidegė gamykla, bepiločiai atakavo ir Briansko sritį. Tambovo srityje po Ukrainos kariuomenės dronų atakos užsidegė įmonės „Biochim“ spirito ir cheminių medžiagų gamykla, o Voronežo srityje taip pat buvo atakuota viena iš įmonių, sakė atitinkamų sričių gubernatoriai Maksimas Jegorovas ir Aleksandras Gusevas. „Šiandien 5.20 val.

Šiaurės Korėja nesiuntė karių į Rusiją, kad paremtų Maskvą jos kare prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė vienas iš Pchenjano atstovų Jungtinėse Tautose (JT), atmesdamas Seulo teiginius kaip „nepagrįstus gandus“. Pietų Korėjos žvalgyba penktadienį pranešė, kad Pchenjanas išsiuntė didelį karių kontingentą padėti savo sąjungininkei Rusijai, ir teigė, kad  pusantro tūkstančio specialiųjų pajėgų karių jau treniruojasi Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir yra pasirengę netrukus išvykti į karo Ukrainoj...

Rusija gali „atsiskaityti“ su Šiaurės Korėja už jos kariškių dalyvavimą kare prieš Ukrainą branduolinės ginkluotės technologijomis. Tai pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Pietų Korėjos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Hwang Joon-kookas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Už savo dalinių dalyvavimą Šiaurės Korėja tikėsis dosnaus Maskvos užmokesčio. Tai gali būti ir finansinė, ir karinė pagalba.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį išvyko į BRICS grupės viršūnių susitikimą Rusijoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose Kinijos vadovas surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. BRICS grupė, kurią įkūrė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, atstovauja beveik pusei pasaulio gyventojų.

Pirmadienį Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių Seule pareikšti susirūpinimo dėl Pchenjano sprendimo išsiųsti tūkstančius kareivių, įskaitant specialiųjų pajėgų karius, paremti Maskvos karo Ukrainoje, pranešė Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerija. Kaip rašo leidinio „Bild“ apžvalgininkas Albertas Linkas, karių iš Šiaurės Korėjos pasitelkimas gali tapti „didžiulė klaida“ Vladimirui Putinui, nes jis gali netikėtai įgyti naują priešą – Pietų Korėją.

Šiandien dėl sistemingo Rusijos apšaudymo buvo atjungta viena iš dviejų elektros linijų, jungiančių laikinai okupuotą Zaporižios atominę elektrinę su Ukrainos energetikos sistema. Pasak Ukrainos energetikos ministerijos, dabar stotis maitinama tik viena elektros linija, todėl kyla grėsmė atominės elektrinės išorės energijos tiekimui, kuris yra būtinas saugiam jos veikimui. Pažymima, kad atjungus Zaporižios AE nuo išorinės energijos kils grėsmė radiacinei saugai.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad buvęs aukšto rango energetikos pramonės vadovas rastas negyvas. Tai yra naujausias iš virtinės Rusijos elito atstovų mirčių paslaptingomis aplinkybėmis atvejis.

Virš Sudano, kur vyksta mūšiai tarp reguliariosios kariuomenės ir sukarintos organizacijos „Greitojo reagavimo pajėgos“ (RSF), buvo numuštas krovininis lėktuvas IL-76T, kurio įgula galėjo būti Rusijos piliečiai. Rusijos ambasada Sudane teigė tikrinanti šią informaciją, skelbia BBC.  „Ambasada, palaikydama ryšius su Sudano valdžios institucijomis, imasi visų būtinų veiksmų, kad išsiaiškintų šio incidento aplinkybes.