Rusija

Šiandien Rusijoje turėjo įvykti dar vienas posėdis Konstantino Kotovo, kaltinamo „ekstremistinio“ Aleksejaus Navalno „Kovos su korpucija fondo“ (FBK) finansavimu šešiais pervedimais po 500 rublių (4,7 euro), byloje. Iki paskutinės akimirkos manyta, kad kaltinamajam skirtas namų areštas ir jis ramiai laukia teismo namuose, tačiau žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad aktyvistas jau kelias dienas yra Lietuvoje. „Supratau, kad žaisti kažkokią ruletę su teismu, su tyrimu yra visiškai beprasmiška.

Rusijos Saratovo srities Engelso mieste po pakartotinio Ukrainos bepiločių orlaivių smūgio jau ketvirtą dieną dega kombinato „Kristal“ naftos bazė. Tai pranešė televizijos kanalas „Current Time“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Regiono gubernatorius Romanas Busarginas pareiškė, kad gaisro plotas „gerokai sumažėjo“. „Profilinės tarnybos ir specialistai dirba ir daro viską, kad likviduotų gaisrą“, – parašė valdininkas socialiniuose tinkluose.

Rusai padegimų vykdytojų Ukrainoje dažniausiai randa per internetą ir verbuoja daugiausia nepilnamečius bei priklausomybių turinčius asmenis. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) atstovas Artiomas Dechtiarenka. „Vykdytojų ieškoma per mesendžerį ir greito uždarbio siekiančias interneto bendruomenes. Beje, dažniausiai rusai apgauna: arba visai nesumoka, arba sumoka mažiau ir reikalauja sukelti dar vieną gaisrą.

Penktadienio naktį Rumunija pakėlė į orą savo naikintuvus F-16 Rusijos bepiločiams orlaiviams atakuojant Ukrainos miestus prie Dunojaus. Vienas iš dronų galėjo nukristi Rumunijos teritorijoje. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Digi24“. Anot leidinio, apie 1.45 val. buvo paskelbtas oro pavojus Rumunijos gyvenviečių prie Dunojaus gyventojams, o Ukrainos krante buvo matyti sprogimai.

Rusijos teismas penktadienį paskelbė „ekstremizmo“ bylos verdiktus trims advokatams, dirbusiems kalėjime mirusiam opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui.  Penktadienį teismo posėdyje Vladimiro srityje, į rytus nuo Maskvos, advokatams Vadimui Kobzevui, Aleksejui Lipceriui ir Igoriui Serguninui buvo paskelbtos laisvės atėmimo  nuo pusketvirtų iki penkerių metų bausmės. Minimi trys advokatai buvo suimti 2023 metų spalį už dalyvavimą „ekstremistinės“ organizacijos veikloje.

Visas šiuo metu Rusijos Kursko srityje dislokuotas Šiaurės Korėjos kontingentas – maždaug 12 tūkst. kareivių –  iki balandžio vidurio gali būti sunaikintas, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Iki balandžio vidurio visi šie kariai gali būti nužudyti arba sužeisti, jei Šiaurės Korėjos pajėgos ir toliau patirs nuostolius tokiu lygiu kaip dabar, teigia analitikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Varšuvoje pakomentavo Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato 2025-ųjų prezidento rinkimuose Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) pareiškimą, kad jis nemato Ukrainos NATO ir Europos Sąjungoje (ES), kol nebus išspręsti visi istoriniai lenkams rūpimi klausimai.

Nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, Rusija ketina pirkti dujas kontroliuojamai Uždniestrei Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje, pranešė informuoti šaltiniai laikraščiui „Kommersant“. Jų teigimu, sandorius sudarinės tarpininkai, o lėšų tam tikimasi skirti iš Rusijos biudžeto. Planuojama, kad nuo sausio iki balandžio mėnesio Uždniestrei bus nuperkama apie 3 mln. kubinių metrų dujų per dieną.

Naktį į sausio 16-ąją Ukrainos pajėgos dronais atakavo Tambovo parako gamyklą, kuri yra viena iš svarbiausių Rusijos karinės pramonėje. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pažymėjo, jog šioje gamykloje gaminamas parakas, naudojamas įvairiuose Rusijos kariuomenės naudojamuose šaunamuosiuose ginkluose, artilerijos ir reaktyvinių sistemų sviediniuose.

Slovakijos vyriausybė įsitraukia į labai pavojingą politinį žaidimą teigdama, kad karinė parama Ukrainai nereikalinga, ir pasisakydama už nuolaidas Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimams.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu Lenkijos žiniasklaidos priemonių („Onet“, „Rzeczpospolita“, TVN24, „Krytyka Polityczna“) žurnalistams. „Slovakijos lyderiai žaidžia labai pavojingą žaidimą. Jie tai darys tol, kol karas pasieks jų pačių namus“, - sakė jis.

Buvęs Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as  laikraščio „The Telegraph“ skiltyje išdėstė savo mintis, kad 2025 m. Vakarai turėtų pradėti „statyti aukštą kalėjimo tvorą“ aplink Rusiją ir „užrakinti duris“ Rusijos elitui. Jo teigimu, dėl karo nusikaltimų kaltas ne tik V. Putino režimas, bet ir jo veiksmus palaikantys rusai.

Sausio 10 d. JAV įvestos sankcijos Rusijos naftos pramonei sustabdė maždaug dešimtadalį jos naudojamo šešėlinio laivyno. Jų eksportuojamos naftos vertė gali siekti 3,4 mlrd. eurų. Dalis naftą gabenančių laivų jau buvo uostuose ir iškrovinėjo naftą, todėl jiems sankcijos dar nebuvo taikomos.

Ukrainos valdžios institucijos trečiadienį paskelbė apie masinę Rusijos raketų ataką prieš svarbią infrastruktūrą šalies vakaruose.  Rusija naujausią ataką prieš Ukrainą surengė praėjus dienai po to, kai Kyjivas paskelbė surengęs didžiausią ataką prieš Rusijos teritoriją per beveik trejus metus trunkantį karą. Antradienį Ukraina smogė rusų gamykloms ir energetikos mazgams už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Kremlius mėgina pasinaudoti energetikos krize Moldovoje, kad pateisintų būsimą Rusijos agresiją prieš šią šalį, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Analitikai rašo, kad tiek Ukrainos, tiek Moldovos valdžios institucijos deda pastangas įveikti dujų krizę Moldovoje. Tačiau separatistinė prorusiška Uždniestrės valdžia atmeta Ukrainos ir Moldovos pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankosi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo. Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. Varšuva ilgai siekė, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija antradienį pranešė baigusi rengti reglamentą, kuriuo Jungtinių Valstijų rinkoje bus draudžiami Kinijos ar Rusijos išmaniųjų technologijų turintys automobiliai. Naujos taisyklės priimtos po to, kai anksčiau šį mėnesį Vašingtonas paskelbė svarstantis naujus ribojimus, kuriais siekiama spręsti dronų, naudojančių tokių priešiškų šalių kaip Kinija ir Rusija technologijas, keliamą pavojų.

Šiaurės Korėjos kariuomenės pasirodymas Kursko regione, kur Ukraina ir toliau valdo dalį Rusijos teritorijų, „žymiai pablogino“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį, „The New York Times“ sakė keli anonimiškai kalbėję Ukrainos kariškiai.

Svitlana sako niekada nesvarsčiusi išduoti savo šalies, „nei sekundei“. Interviu leidiniui BBC davusi moteris įsitikinusi: „Mano vyras niekada man nebūtų atleidęs“.  Svitlana leidiniui papasakojo apie Rusijos agentų bandymus ją užverbuoti, šantažuojant jos vyru, kuris yra tapęs kariniu kaliniu Rusijoje.

Šiaurės Korėjos kariams duotas įsakymas susinaikinti, jei jiems grėstų patekti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.  Apie tai pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, cituoja „The Moscow Times“. Jų duomenimis, Šiaurės Korėjos kariams liepta bet kokia kaina vengti nelaisvės Ukrainoje, net jei tai reikštų mirtį.

Maskvos centre buvo nušautas FSB kontržvalgybos departamento darbuotojas Vladimiras Feščenka, pranešė RBC šaltinis. Jo žiniomis, žmogžudystė „dėl dviejų vyrų kivirčo“ įvyko viename iš Gynybos ministerijos pastatų. Tai TASS patvirtino ir teisėsaugos institucijos, patikslindamos, kad 26-erių A. Feščenka buvo Rusijos keturkovės čempionas. „Apžiūros metu jam buvo nustatyta šautinė žaizda galvoje. Nužudymo priežastis – buitinis konfliktas su kariškiu“, – sakė agentūros pašnekovas.

Siuntinių gaisrai Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose tapo priežastimi susitikimams Baltuosiuose rūmuose, po kurių Vašingtonas įspėjo Vladimirą Putiną nesiųsti tokių įrenginių  lėktuvais į JAV, rašo „The New York Times“, remdamasis penkiais šaltiniais. Leidinio pašnekovai mano, kad V. Putinas atsižvelgė į išankstinį įspėjimą ir sustabdė programą.

Rusija ir Iranas penktadienį per iraniečių prezidento Masoudo Pezeshkiano vizitą Maskvoje pasirašys „visapusiškos strateginės partnerystės“ sutartį, pirmadienį pranešė Kremlius. „Sausio 17 dieną Vladimiras Putinas surengs derybas su Irano Islamo Respublikos prezidentu Masoudu Pezeshkianu, kuris atvyks į Maskvą su oficialiu vizitu“, – pranešė Kremlius.

Rusijos deputatas, Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad karinio konflikto atveju „Lietuva neištemptų ir paros“, o Baltijos šalys „istoriškai priklauso Rusijai“. Rusijoje praėjusios savaitės pabaigoje kilo didelis sąmyšis dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo apie Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį.

Rusijoje, Tuloje, užsidegė karo ligoninė.  Apie tai praneša leidiniai „Meduza“ ir „Focus“. Skelbiama, kad gaisras kilo Tuloje esančioje ligoninėje. Leidiniai, remdamiesi šaltiniais, skelbia, kad ligoninė priklauso Rusijos 39-ajam atskirajam Oro pajėgų medikų būriui. Kilo didelis gaisras Pranešama, kad gaisras kilo trečiame pastato aukšte, liepsnos jau apėmė 1000 kvadratinių metrų plotą.  Šiuo metu vyksta evakuacija iš ligoninės, informacijos apie aukas kol kas nėra.

Rusijos naftos ir dujų prekybos milžinė „Gazprom“ atleidžia beveik pusę savo administracijos darbuotojų. Vietos informavimo priemonėms nutekinus darbuotojams išsiuntinėtą laišką, „Gazprom“ vadovybė pripažino: atleidžiami 1,6 iš 4,1 tūkst. darbuotojų. 2024 m. pabaigoje bendrovės vadovui Aleksejui Mileriui buvo išsiųstas laiškas „Dėl požiūrio į personalo valdymą pakeitimo“. Pasiūlymą parengė valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Iljuchina.

Kinijos ir Rusijos prekyba pernai pasiekė rekordinį lygį, pirmadienį parodė oficialūs duomenys, atspindintys tvirtus šalių ekonominius ryšius, nepaisant Vakarų sankcijų Maskvai. Remiantis Kinijos generalinės muitinės administracijos paskelbtais duomenimis, 2024 m. bendras importas ir eksportas su Rusija sudarė 244,8 mlrd. dolerių, t. y. daugiau nei 240,1 mlrd.

Į pietinį Rusijos Krasnodaro regioną sekmadienį atvyko speciali darbo grupė, padėti tvarkytis su naftos išsiliejimu Kerčės sąsiauryje iš dviejų per audrą pažeistų tanklaivių, pranešė pareigūnai. Naftos išsiliejimas buvo pastebėtas prieš mėnesį, o užteršta zona ir toliau plečiasi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas užfiksavo Rusijos karį, kuris su prieštankine mina bandė numušti bepilotį orlaivį.  Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ praneša Ukrainos leidinys UNIAN.  Išsigandęs metė į droną prieštankinę miną Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip dronas dideliu greičiu skrieja link rusų kario.  Vyras, pastebėjęs droną, bando bėgti, tačiau dronas jį greitai pasiveja ir atakuoja.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išplūdo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl imperinių ambicijų.  Tokia retorika iš B. Johnsono lūpų skambėjo interviu leidiniui Delfi.ee, cituoja „Sky News“. B. Johnsonas jau seniai garsiai palaiko Ukrainą, kuri buvo užpulta V. Putino.  B. Johnsonas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „su**stu idiotu“ dėl jo imperinių ambicijų.

Vienas iš į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių pareiškė norintis likti Ukrainai, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Apie tai skelbia UNIAN.  Pasak V. Zelenskio, Ukrainos saugumo tarnyba šiuo metu dirba su į nelaisvę paimtais Šiaurės Korėjos kariais. V. Zelenskis teigia, kad vienas iš jų išreiškė norą likti Ukrainoje, o kitas nori sugrįžti į Šiaurės Korėją.  Vienas iš KLDR karių, kurį užėmė Gynybos pajėgos Kursko regione, nori likti Ukrainoje.

Ukrainos padėtis šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad galima būtų pradėti taikos derybas su Rusija, pirmadienį pasakė NATO vadovas Markas Rutte. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Landsbergis: raginimai Kyjivui tartis su Maskva primena Lietuvos situaciją 1991-aisiais Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad raginimai Ukrainai derėtis su karą prieš ją pradėjusia Rusija primena situaciją prieš 34 metus Lietuvai siekiant Vakarų valstybių pripažinimo.

Maskva šeštadienį apkaltino Vašingtoną, kad šis, paskelbęs naujas plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, yra pasirengęs rizikuoti stabilumu pasaulio energijos rinkose.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius penktadienį pareiškė ketinąs kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po to, kai Vašingtonas paskelbė plataus masto sankcijas įvairioms energetikos bendrovėms, tarp kurių yra ir viena Serbijos įmonė.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį paskelbė sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“, pareiškusi, kad jų pelnas „pildo [Vladimiro] Putino karo skrynią ir padeda tęsti karą“. „Imdamiesi sankcijų prieš Rusijos naftos bendroves, tuštinsime Rusijos karo skrynią, o kiekvienas rublis, kurį paimame iš (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino rankų, padeda gelbėti ukrainiečių gyvybes“, – pažymėjo JK užsienio reikalų ministras Davidas Lammy savo ministerijos sveta...

Rusijos režisierius ir televizijos laidų vedėjas Tigranas Keosajanas pateko į ligoninė ištiktas klinikinės mirties ir dabar yra komos būsenoje, paskelbė jo žmona, viena iš pagrindinių Rusijos propagandos atstovių Margarita Simonian. „Iki pat paskutinės akimirkos nenorėjau, tačiau, jau pradėjo skambinti reporteriai, tai parašysiu pati. Mano vyras, Tigranas Keosajanas, išgyveno klinikinę mirtį ir yra komoje.

Lietuva yra Rusijai nedraugiška ir priešiška šalis, komentuodamas Lietuvos rezidento Gitano Nausėdos apie Kaliningradą pasakytus žodžius pareiškė oficialusis Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša naujienų portalas „RTVI“. „(Lietuva) turi teritorinių pretenzijų (Rusijos atžvilgiu). Tai patvirtina mūsų gilų susirūpinimą ir pateisina visas esamas ir būsimas priemones, skirtas užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – teigė D. Peskovas.

Rusijos teismas penktadienį pranešė, kad verdiktai trijų advokatų, dirbusių kalėjime mirusiam opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, „ekstremizmo“ byloje bus paskelbti kitą savaitę.  Po penktadienio teismo posėdžio Vladimiro srityje, į rytus nuo Maskvos, teismo atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad nuosprendžiai advokatams Vadimui Kobzevui, Aleksejui Lipceriui ir Igoriui Serguninui bus paskelbti sausio 17 dieną. Anksčiau tikėtasi, kad nuosprendžiai bus paskelbti šį penktadienį.

Oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofa rodo, kad beveik trejus metus besitęsiant karui Ukrainoje skrydžiai virš Rusijos kelia didelį pavojų civiliams skrydžiams, penktadienį pranešė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA).  EASA nurodė, jog Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą „kelia riziką, kad dėl galimų civilinių ir karinių veiksmų koordinavimo trūkumų ir klaidingo atpažinimo galimybių Rusijos Federacijos oro erdvėje gali būti netyčia nusitaikyta į civilini...

Rusijoje politikai sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žinutę, kurioje kritikuojamas Kaliningrado valdžios sprendimas pakeisti Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimą. Labiausiai rusams įstrigo G. Nausėdos pareiškimas dėl Karaliaučiaus (Kaliningrado) istorinių šaknų.

Kremlius ketvirtadienį atsisakė pripažinti, kad Rusijos pajėgos netyčia apšaudė praėjusį mėnesį sudužusį Azerbaidžano lėktuvą, nors Baku ne kartą ragino Rusiją prisiimti atsakomybę už šią katastrofą. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas teigė, kad gruodžio 25 dieną sudužęs oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ keleivinis lėktuvas buvo apšaudytas virš Grozno, kur turėjo nutūpti.  Lėktuvui sudužus žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.

Rusijos vadovybė atidžiai stebi JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pretenziją į Grenlandiją, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis taip pat išreiškė palengvėjimą dėl to, kad šiuo metu tai tėra retorika. „Mes labai atidžiai stebime gan dramatišką situacijos plėtotę, kuri, ačiū Dievui, kol kas yra pareiškimų lygio“, – sakė D. Peskovas.

Rusų ugniagesiai ketvirtadienį jau antrą dieną stengėsi numalšinti gaisrą, kilusį po to, kai į naftos saugyklą pataikė bepilotis ukrainiečių orlaivis. Trečiadienį Kyjivo įvykdytos atakos taikiniu tapo naftos saugykla Engelso mieste, kuris yra pietiniame Rusijos Saratovo regione už maždaug 500 kilometrų nuo šalis skiriančios sienos. Maskvos teigimu, tramdydami liepsnas žuvo du ugniagesiai.

31-erių rusas Denisas Docenka yra vadinamas „nesėkmingiausiu kariu“ – dėl itin sudėtingos sutapimų grandinės, kurios finale – jo paties žūtis. Vyras mirė avarijoje netrukus po to, kai jam paskambino žmona pranešti, kad jie susilauks vaiko, o tuo metu jis vyko atgal į dalinį iš savo tėvo, kuris taip pat žuvo fronte, laidotuvių. Denisas Docenka „civilio gyvenime“ dirbęs vairuotoju, buvo mobilizuotas 2022-ųjų rugsėjį.

Aliaksandras Lukašenka, kuris valdo Baltarusiją jau daugiau nei 30 metų, pareiškė, kad „nesilaiko valdžios“. Maža to, jis tikino, kad „nesiekia jėga išsilaikyti valdžioje“, nepaisant įtarimų prieš daugelį metų susidorojus su savo politiniais oponentais ir masinio teroro šalyje po 2020-ųjų protesto akcijų.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas susitikime su žuvusių Azerbaidžano lėktuvo „Embraer 190“ įgulos narių artimaisiais pakartojo, kad Rusijos Federacijos atstovai yra kalti dėl žūčių.

Kursko srityje buvo likviduotas serbų samdinys ir Rusijos 150-ojo pulko šturmo kuopos vadas Bratislavas Živkovičius, kuris prieš Ukrainą kariavo nuo pat 2014-ųjų, skelbiama UNIAN. Anksčiau jis yra vadovavęs serbų nacionalistų sukarintai grupuotei, o 2017-aisiais Rumunijoje buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu dėl šnipinėjimo Rusijos naudai. Už samdinio darbą Rusijoje B. Živkovičius buvo teisiamas ir pačioje Serbijoje.

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas įspėja dėl Rusijos planų dalytis su Šiaurės Korėja moderniomis kosmoso ir palydovinėmis technologijomis. Tai atlygis už Šiaurės Korėjos karinę paramą Rusijos karui prieš Ukrainą, sakė jis Seule spaudos konferencijoje su Pietų Korėjos kolega Cho Tae Yeolu.

Praėjusį mėnesį išsiliejus naftai iš Rusijos tanklaivių Juodojoje jūroje rasta dešimtys negyvų jūrų žinduolių, sekmadienį pranešė delfinų gelbėjimo centras. Išsiliejimas prasidėjo gruodžio 15 dieną, kai du pasenę Rusijos tanklaiviai pateko į audrą prie Kerčės sąsiaurio, jungiančio okupuotą Krymą su pietų Rusija. Vienas iš jų nuskendo, o kitas užplaukė ant seklumos ir į aplinkinius vandenis ištekėjo, institucijų skaičiavimais, apie 2,4 tūkst. tonų mazuto.

„Turiu pasakyti, kad padėtis dramatiškai keičiasi“, – gruodžio mėnesį vykusioje metų pabaigos spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Visa fronto linija juda. Kiekvieną dieną.“ Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma BBC apžvalgoje.  Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekia.