Rusija

Vokietijos ir Lenkijos žvalgybos tarnybos ketvirtadienį paskelbė retą viešą pareiškimą, kuriame įsipareigojo bendradarbiauti siekiant atremti Rusijos hibridines atakas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha su JAV prezidento specialiuoju atstovu Ukrainai ir Rusijai Keithu Kelloggu aptarė kelius į visapusišką, teisingą ir tvirtą taiką. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos diplomatijos vadovas tai pranešė socialiniame tinkle X. „Susitikau su generolu Kelloggu, kad aptartume kelius į visapusišką, teisingą ir tvirtą taiką. Aš patvirtinau Ukrainos pasirengimą pasiekti taiką jėga ir mūsų viziją dėl būtinų žingsnių.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Maskvos Lebedevo tiksliosios mechanikos ir kompiuterių inžinerijos institute kilo gaisras, praneša „Nexta“. Sugriuvus instituto stogui ir sienoms, iš pastato beveik nieko neliko. Gaisras Maskvoje Institutui yra taikomos ES ir Šveicarijos sankcijos.

Baltarusija ir Rusija 2025-ųjų rugsėjį surengs dideles bendras karines pratybas „Zapad“ („Vakarai“), ketvirtadienį žurnalistams sakė baltarusių gynybos ministerijos Tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas Valerijus Revenka. „Tai plataus masto pratybos, kuriose dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Jos yra stebimos.

Trumpui pradėjus kalbėti taip, kaip kalba Rusijos propaganda, bent kiek politika besidomintys lietuviai nuščiuvo. Po Amerikos lyderio pareiškimų, kuriuose jis dėl karo Ukrainoje apkaltino ne Putiną, o Zelenskį bei pažėrė tokių pačių ultimatumų kaip Kremlius, socialiniuose tinkluose lūžta sąmokslo teorijų frontas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Donaldo Trumpo naujausius pareiškimus, skambančius kaip pataikavimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, daugelis jo kritikų supranta šitaip.

Europa ir Ukraina sužinojo, jog mažai rūpi JAV, nes naujasis prezidentas susivienijo su didžiausiu jų priešu. Karas pasižymi tuo, kad priverčia žmones pasirinkti pusę. O Donaldas Trumpas, kaip atrodo daugeliui Europoje, stoja į Vladimiro Putino pusę, rašoma „Politico“. Septynios prezidento intervencijos į Rusijos ir Ukrainos konfliktą dienos išpildė ukrainiečių ir daugelio jų sąjungininkų košmarus ir pakirto transatlantinius santykius, kuriais nuo 1945 m. buvo grindžiamas Europos saugumas.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre pareiškė, kad nėra jokio pagrindo vadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi, praneša NRK, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino V. Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis „Manau, kad tai visiškai nepagrįsta.

Italijos prokuratūra Genujoje pradėjo tyrimą dėl sprogimo tanklaivyje „Seajewel“, naujienų agentūra ANSA pranešė remdamasi šaltiniais. Su Maltos vėliava plaukiojantis laivas šiuo metu prisišvartavęs netoli Italijos Savonos miesto, o jo korpuse yra pažeidimų. Manoma, kad laivas priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“ – tanklaiviams, kurie apeidami Vakarų sankcijas iš Rusijos į Europą importuoja naftos produktus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiandien nėra kitų variantų, kaip garantuoti Ukrainos saugumą, tik narystė NATO arba stipri kariuomenė su stipria oro gynyba ir užsienio karių kontingentu.  Per pokalbį su žiniasklaidos atstovais Ukrainos vadovas sakė, kad Ukraina yra tokioje padėtyje, kad daug saugumo garantijų variantų tiesiog nėra.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl jos ateities. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV ir Rusijos pareigūnai Saudo Arabijoje surengė aukšto lygio derybas, kuriose Kyjivas nedalyvavo. „Tai pagrindinis Kanados ir daugumos mūsų sąjungininkų principas (...) Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakė J. Trudeau prieš susitikimą dėl karo ir Europos saugumo, kurį rengia Prancūzija.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad karą Ukrainoje pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieštaraudama JAV vadovo Donaldo Trumpo kaltinimams, esą už tai atsakingas Kyjivas. „Ne kas kitas kaip Putinas pradėjo ir norėjo šio karo Europos širdyje“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškime. „Iš visų jėgų stengiamės toliau stiprinti Ukrainą“, – pridūrė ministrė.

Kyjivas trečiadienį paneigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius apie sausumos ataką iš Kursko srities į Ukrainą. „Putino informacija apie didelio masto Rusijos puolimą yra melas“, – sakė už kovą su dezinformacija atsakingas pareigūnas Andrijus Kovalenka, kuris pridūrė, kad Rusijos žvalgybos dalinys bandė kirsti sieną, bet buvo sunaikintas.

Rusijos ir Kinijos vadovai vėliau šiais metais apsilankys vienas pas kitą, kad paminėtų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, trečiadienį pranešė rusų užsienio reikalų ministras. Rusijos invazijos Ukrainoje metu Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas sustiprino savo sąjungą – abu lyderiai siekia suderinti savo pozicijas ir dažnai vienas kitą vadina brangiais draugais.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Saudo Arabijoje vykusias Vašingtono ir Maskvos derybas vertina gerai, ir pavadino jas pirmuoju žingsniu siekiant atkurti santykius su JAV. „Buvau informuotas (apie derybas). Vertinu jas gerai, yra rezultatas“, – sakė V. Putinas dronų gamykloje Sankt Peterburge. „Mano nuomone, žengėme pirmą žingsnį, kad atnaujintume darbą įvairiose abipusių interesų srityse“, – kalbėjo jis.

Per aukšto lygio derybas Rijade Rusija ir JAV aptarė galimybę surengti rinkimus Ukrainoje, trečiadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.  Pasak Rusijos naujienų agentūrų, per antradienį vykusį JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą įvyko „pasikeitimas nuomonėmis“ šia tema. „Žinoma, sprendimas dėl to negali būti priimtas Maskvoje ar Vašingtone“, – pridūrė D. Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas gyrė Donaldą Trumpą už tai, kad kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kurį aukščiausiasis Rusijos diplomatas pavadino „apgailėtinu“, trečiadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.  S. Lavrovas sakė, kad JAV prezidentas D. Trumpas „yra visiškai nepriklausomas politikas“. „Be to, jis yra žmogus, įpratęs kalbėti tiesiai.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentu. Vizitu JAE jis užbaigė savo kelionę po užsienį, kurios metu buvo Saudo Arabijoje surengtos aukščiausio lygio Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnų derybos.

Donaldui Trumpui pažėrus kritikos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, ypač akcentuojant naujų rinkimų šalyje būtinybę, sukluso ir Rusijos opozicijos atstovai. Iljos Jašino teigimu, keista reikalauti iš Ukrainos rinkimų, kai pačioje Rusijoje jie nevyksta. „Trumpas reikalauja, kad Zelenskis surengtų rinkimus Ukrainoje.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai trečiadienį susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį, pranešė bloko diplomatai. ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins sankcijų paketą pirmadienį, kai bus minimos trečiosios rusų invazijos į Ukrainą metinės. Tai jau šešioliktas sankcijų paketas, ES paskelbtas Rusijai nuo 2022-ųjų vasario.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad po naujosios JAV administracijos ir Rusijos derybų surengs naują susitikimą dėl Ukrainos ir pridūrė, kad Donaldas Trumpas „gali atnaujinti naudingą dialogą“ su Vladimiru Putinu.

Aukštas Ukrainos pareigūnas antradienį kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad pradėjo pokalbius su Rusija nedalyvaujant Ukrainai, kai Vašingtono ir Maskvos pareigūnai  surengė pirmąjį po įsiveržimo į Ukrainą susitikimą.  "Tiek (buvę JAV prezidentai) Barackas Obama iki 2014 m., tiek Joe Bidenas prieš šį karą kalbėjosi su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, o kažkas iš Trumpo komandos nuvedė jį tuo pačiu keliu.

Lenkijos prezidentas pareiškė, kad JAV pareigūnai jį patikino, jog Vašingtonas neketina mažinti karių skaičiaus Rytų Europoje. Andrzejus Duda pateikė šį pranešimą žurnalistams po susitikimo su Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.  Pastarąją savaitę griuvo senieji įsitikinimai dėl Vašingtono vaidmens garantuojant Europos saugumą.

Rusijos valdžios atstovai pradėjo skleisti propagandinius teiginius, kad neva Baltijos valstybėse elektra pabrango dėl atsijungimo nuo elektros energetikos žiedo, dar vadinamo BRELL. Iki atsijungimo nuo BRELL Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdė ir koordinavo dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija buvo izoliuotos nuo Europos Bendrijos.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą, antradienį pranešė šaltinis vyriausybėje.  Pirmadienį ji dalyvavo Paryžiuje vykusiame susitikime, kurio metu svarbiausi Europos lyderiai bandė strateguoti bendrą atsaką į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mąžtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo vizitas į Saudo Arabiją, turėjęs įvykti trečiadienį, atšaukiamas ir perkeliamas į kovo 10 d. Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė Ankaroje per bendrą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją, rašo „Ukrinform“. „Negalima be Ukrainos priimti sprendimų, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kelti tų ar kitų sąlygų. Mes nebuvome pakviesti į šį rusų ir amerikiečių susitikimą Saudo Arabijoje. Mums tai buvo staigmena.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Turkija būtų ideali šeimininkė bet kokioms deryboms, kuriomis siekiama užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po beveik tris valandas trukusių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris siekia sustiprinti Kyjivo poziciją po JAV vadovo Donaldo Trumpo kontakto su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį po aukšto lygio derybų Saudo Arabijoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasisako už sankcijų Maskvai mažinimą. Sankcijos Maskvai buvo įvestos, kai ji užpuolė Ukrainą.  „Buvo didelis suinteresuotumas pašalinti dirbtines kliūtis abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo plėtrai“, – po derybų su aukščiausiais JAV pareigūnais Rijade žurnalistams  sakė S. Lavrovas.

Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė, ar pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, Kremlius pasiūlė Donaldo Trumpo administracijai sandorį dėl Rusijos gamtos išteklių, praneša leidinys „The Moscow Times“. Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali grįžti į šalį, be to, ji suinteresuota bendrais su JAV projektais Arktyje, pareiškė prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po Rijade surengto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Europos šalys turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkuriuo metu turės sėdėti prie stalo, nes jie taip pat taiko sankcijas“, – sakė M. Rubio. Jis taip pat nurodė, kad jei karas Ukrainoje baigsis, Vašingtono ir Maskvos ryšiai gali sustiprėti.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV ir Rusijos derybose dalyvavę pareigūnai susitarė grąžinti ambasadų darbuotojus. M. Rubio teigė, kad dėl pastarųjų kelerių metų veiksmų sumažėjo abiejų šalių diplomatinių atstovybių galimybės veikti.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos vyko sėkmingai, sako Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas. Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atsižvelgti į viena kitos interesus. Kol kas sunku pasakyti, kad Rusijos Federacija ir Jungtinės Valstijos suartėjo, tačiau apie tai buvo kalbama, sakė derybininkas. Rusijos ir JAV derybos Rijade baigėsi praėjus 4,5 valandos, praneša TASS korespondentas. Šalių delegacijos turėjo „labai rimtą pokalbį visais klausimais“, sakė J. Ušakovas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį perspėjo, kad „JAV parama“ būtų „vienintelis būdas“ neleisti Rusijai vėl pulti Ukrainos, jei būtų sudaryta taika.

Pirmadienį po skubių Europos lyderių derybų Paryžiuje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dabar, kol vyksta karas, bet kokios diskusijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą yra „visiškai per ankstyvos“ ir „labai netinkamos“. O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ debatai „netinkamu laiku ir netinkama tema“.  Vokietijos kancleris taip pat pareiškė, kad saugumo klausimais Europa ir Jungtinės Valstijos visada turi veikti kartu.

JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį prieš vizitą į Kyjivą pareiškė, kad nereikalaus, jog Ukraina sutiktų su bet kokiu susitarimu dėl karo nutraukimo, dėl kurio susitars prezidentas Donaldas Trumpas. Trečiadienį K. Kelloggas atvyks į Ukrainą trijų dienų deryboms, kurių metu susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų ir Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos perdirbimo ir logistikos objektus Rusijos Krasnodaro krašto teritorijoje, smogta dviem svarbioms priešo karinio-pramoninio komplekso įmonėms. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

Dauguma latvių – 71 proc. – laiko Rusiją didžiausia grėsme Europos saugumui, rodo Friedricho Eberto fondo tyrimas „Saugumo radaras 2025“. Taip mano tik 8 proc. Latvijos rusakalbių.  28 proc. visų respondentų grėsme saugumui laiko Jungtines Amerikos Valstijas, tarp rusakalbių tokių yra 52 procentai.   Dauguma Latvijos gyventojų, arba 74 proc., mano, jog karo atveju Latvija viena negalėtų apsiginti. Respondentai Latvijoje pabrėžia savo šalies priklausomybę nuo aljansų, 68 proc.

Ispanija pirmadienį pareiškė, kad dar per anksti diskutuoti apie savo karių siuntimą į karo draskomą Ukrainą kaip galimų taikos palaikymo pajėgų, Londonui pareiškus, kad jis pasirengęs tokiam žingsniui. „Šiuo metu kalbėti apie karių dislokavimą Ukrainoje yra per anksti.

2007 metais, vos paskirtas į pareigas JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas tuomet daugelį nustebino pareikšdamas, kad be karo su pasauliniu terorizmu, JAV taip pat gali susidurti su tokių šalių kaip Rusija ir Kinija keliamais pavojais. Tuomet vyravo nuomonės, kad Rusija ir JAV suartės, todėl Rusijos, kaip karinės grėsmės, įvardijimas, stebino daugelį.

Siekdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV pirmiausia surengs derybas su Rusija, tik vėliau su Ukraina, o galiausiai prie derybų stalo sės abi šalys, rašo „NBC News“. Aukšto rango Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai, įskaitant viceprezidentą JD Vance, Marco Rubio ir JAV specialųjį pasiuntinį Ukrainai Keithą Kelloggą, šį savaitgalį rinkosi Vokietijoje, Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje karas Ukrainoje buvo svarbi tema.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Krasnodaro krašte vėl griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio, panašu, kad dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai. Kaip pranešė vietos gyventojai, sprogimai pradėjo griaudėti apie vidurnaktį. Skelbiama, kad buvo numušti keli dronai, vieno jų nuolaužos esą krito ant gamyklos. Vėliau Krasnodaro krašto gubernatorius pranešė, kad regione esą buvo įvykdyta masinė dronų ataka.

Apie 1,5 tūkst. žmonių, rizikuodami sulaukti represijų, sekmadienį susirinko prie velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kapo Maskvoje paminėti pirmųjų jo mirties metinių.  Charizmatiškas A. Navalnas – pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, vykdęs kampaniją prieš korupciją vyriausybėje – mirė kalinamas atokioje pataisos kolonijoje Arktyje, 2024 metų vasario 16-ąją.

Kremlius JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutį Rusijos vadovui  Vladimirui Putinui šios savaitės viduryje vertina kaip lūžio tašką Ukrainos kare. „Tai signalas, kad dabar mėginsime reikalus aiškintis dialogu ir kalbėti apie taiką, o ne apie karą“, – interviu Kremliui artimam valstybinės televizijos korespondentui Pavelui Zarubinui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Prieš tai Vakarų šalių lyderiai, anot jo, atmetė pokalbius su Rusija ir laikėsi linijos kariauti karą iki galo.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sakė, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka didžiausia atsakomybė už Aleksejaus Navalno mirtį. 27 valstybių bloko pareiškimas pasirodė minint pirmąsias Rusijos opozicijos lyderio mirties Rusijos kolonijoje Arktyje metines. „Šiandien sueina vieni metai nuo Rusijos opozicijos lyderio, politiko Aleksejaus Navalno mirties, dėl kurios didžiausia atsakomybė tenka prezidentui Putinui ir Rusijos valdžiai“, – sakoma pareiškime.

Rusijos opozicijos veikėja, Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja sekmadienį paragino šalininkus kovoti už laisvą ir taikią Rusiją. Ji kalbėjo per pirmąsias savo vyro mirties Rusijos kalėjime metines. „Mes žinome, kodėl kovojame: (už) laisvą, taikią ir gražią ateities Rusiją. Tokia, apie kokią svajojo Aleksejus, įmanoma, darykite viską, kad jo svajonė išsipildytų“, – sako J. Navalnaja vaizdo pareiškime.

Praėjus  metams po Aleksejaus Navalno mirties, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priminė rusų opozicionieriaus kovą už demokratiją ir laisvę. „Prieš metus mirė Aleksejus Navalnas – nes Rusijoje siekė demokratijos ir laisvės“, – rašė O. Scholzas sekmadienį tinkle X. Vokeitijos politiko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „brutaliai“ kovoja prieš laisvę ir jos gynėjus, dėl to A. Navalno kova esą atrodo dar drąsesnė.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir sutiko „pademonstruoti norą bendradarbiauti“ Ukrainos klausimu ir siekį atkurti dialogą, praneša AFP. Jų pokalbis įvyko prieš laukiamą susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino tuo metu kai Ukraina ir Europos sąjunga vis labiau nerimauja, kad JAV ir Rusija gali susitarti be jų.

Dar prieš pasirodant pasauliniam saitynui (angl. World Wide Web) sovietai bandė sukurti savo kompiuterių tinklą, tačiau šis projektas liko neįgyvendintas. Nors tuometiniai idėjos šalininkai savo pasiūlymą buvo pristatę Komunistų partijos vadovams ir net Borisui Jelcinui, tačiau tai jų neįtikino ir jau po kelerių metų pasauline sensacija tapo JAV sukurtas pasaulinis tinklas. 12-mečiui Olegui Guimaoutdinovui mokytis programuoti kompiuterį Sovietų Rusijoje reiškė naudotis knygomis.

Kalėjime mirusio Rusijos disidento Aleksejaus Navalno našlė penktadienį perspėjo diskusijų dėl karo Ukrainoje užbaigimo dalyvius, kad „nėra prasmės mėginti derėtis“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Net jei nuspręsite su Putinu derėtis, atminkite, kad jis jums meluos“, – iki pirmųjų A. Navalno mirties metinių likus dviem dienoms kreipdamasi į Miuncheno saugumo konferencijos dalyvius kalbėjo Julija Navalnaja. „Jis jus išduos.

Penktadienį Rusijos centrinis bankas antrą kartą iš eilės paliko rekordiškai aukštą palūkanų normą nepakeistą, neatmesdamas galimybės toliau ją kelti, kadangi infliacijos spaudimas tebėra didelis. Direktorių valdyba, vadovaujama Elviros Nabiullinos, paliko bazinę palūkanų normą rekordiškai aukštą – 21 proc. Nuo 2023 m. liepos mėnesio Rusijos centrinis bankas ją padidino iš viso 1350 bazinių punktų.