Skaitytoja Irena (vardas pakeistas) papasakojo, kad su vyru prieš 7 metus davė sutikimą kaimynui jungtis prie jų vandens gręžinio, pasirašė su juo sutartį.
Ji patikino, kad vanduo kaimynui buvo nuolat tiekiamas, jokių problemų ir konfliktų nebuvo.
Irenai su vyru tik kilo klausimas, kaip kaimynas apskaičiuoja, kokią sumą mokėti už vandens siurblio elektros sunaudojimą. Kadangi per 7 metus Irena su vyru iš kaimyno už elektrą gavo vos 123 eurus.
„Kaimynas be jokio perspėjimo įsirengė savo gręžinį ir dabar reikalauja grąžinti tą sumą, kurią buvo sumokėjęs mums prieš 7 metus, t. y. pusė mūsų mokėtos gręžinio sumos, plius per pusę pirktas hidroforas ir vandens filtras.
Ar kaimynas nepažeidė sutarties nepranešdamas? Ar po 7 metų naudojimo neturėtume grąžinti mažesnės sumos? Su vyru esame pensininkai ir sunku susigaudyti, kaip turėtume elgtis“, – teiravosi Irena.
Ar gali tekti grąžinti pinigus už gręžinį?
„Newton law“ partneris ir advokatas Gilbertas Kinderevičius atkreipė dėmesį, kad tokiais atvejais viskas priklauso nuo sutarties.
Jeigu joje buvo aptartas tik gręžinio naudojimas, vadinasi, kaimynas sprendimą finansuoti dalį gręžinio įrengimo priėmė savarankiškai (tikėtina, žinodamas, kad galės juo naudotis).
Taigi, pasak advokato, šis kaimyno sprendimas Irenai ir jos vyrui jokių pasekmių nesukelia.
Jeigu sutartyje buvo aptartas gręžinio naudojimas ir jo įrengimo finansavimas, tikėtina, kad Irena, jos vyras ir kaimynas yra gręžinio bendrasavininkai, kadangi bendrai, pagal sutartį, mokėjo už gręžinį.
Tokiu atveju kaimynas neturi teisės versti Ireną su vyru pirkti iš kaimyno jo dalį“, – patikino G. Kinderevičius.
Anot jo, jei buvo sudaryta neterminuota panaudos sutartis, jai nutraukti įstatymas numato 3 mėnesių įspėjimo terminą (jei sutartyje nenumatytas kitoks terminas).
Jei buvo sudaryta terminuota panaudos sutartis, apie jos nutraukimą reikia įspėti 1 mėnesį prieš (jei sutartyje nenumatyta kitaip).
„Tam, kad kaimynas galėtų reikalauti grąžinti sumokėtas lėšas, turėtų būti sudaroma paskolos sutartis. Kitais atvejais toks reikalavimas nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju, tikėtina, buvo sudaryta panaudos sutartis, Irena su vyru neturi kaimynui mokėti jokių jo patirtų išlaidų“, – komentavo advokatas.
Skola už vandens siurblio elektrą – kaip susigrąžinti?
Aptardamas minimą atvejį vandens gręžinių profesionalų bendrovės „Eldeiromas“ vadovas Deividas Nedveckis sutiko, kad per 7 metus sumokėta suma (123 eurai) už elektrą yra išties nedidelė.
Tačiau, anot jo, viskas priklauso nuo aplinkybių: ar kaimynas gyvena vienas, ar su šeima, ar gyvena nuolat ir pan. Tad įvertinti sudėtinga.
„Įrengiant vandens gręžinį keliems kaimynams, labai rekomenduoju įsirengti atskirus vandens ir elektros skaitiklius.
Abu su montavimu gali kainuoti apie 200 eurų, o tai sudaro išties nedidelę dalį visos vandens gręžinio išgręžimo ir prijungimo kainos“, – pasiūlė D. Nedveckis.
Ir paminėjo, kad vidutinio gylio vandens gręžinio išgręžimas ir prijungimas šiuo metu kainuoja apie 5 tūkst. eurų.
O G. Kinderevičius atkreipė dėmesį, kad, sudarant panaudos (šiuo atveju – naudojimosi vandens gręžiniu) sutartį, įstatymas numato bendrąją taisyklę, kad naudotojas turi apmokėti daikto išlaikymo išlaidas, įskaitant mokesčius už elektros energiją (nebent sutartyje numatyta kitaip).
Taigi atsakant į klausimą, ar Irena su vyru galėtų išsireikalauti kaimyno už elektrą nesumokėtų pinigų, reikėtų peržvelgti sutartį.
„Jeigu yra atskiri skaitliukai ar kiti techniniai įrengimai, galintys parodyti atskirai kaimyno suvartotą elektros energijos kiekį naudojant gręžinį, tada galima reikalauti atlyginti skolą“, – nurodė advokatas.
Geriau nuosavas ar su kaimynais bendras gręžinys?
D. Nedveckis pripažino, kad vandens gręžinys kartu su kaimynais gali būti išeitis tiems, kurie nori sutaupyti pinigų, tačiau tai dažnai tampa kaimynų nesantaikos priežastimi.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynas tiesiog užsuka vandenį kitam kaimynui, nors už gręžinio įrengimą mokėjo perpus. Kadangi oficialus gręžinio savininkas buvo tik vienas (tas, kuris užsuko), be vandens likęs kaimynas negalėjo nieko padaryti.
Tik oficialūs gręžinio savininkai gali įrengti ir vykdyti elektros ir vandens apskaitą, nurašinėti skaitiklių parodymus, rinkti pinigus“, – dėstė bendrovės „Eldeiromas“ vadovas.
Jis nurodė, kad norint dalintis gręžiniu su kaimynais, kad ateityje nekiltų nesusipratimų, būtina tai daryti oficialiai, t. y. tapti gręžinio bendrasavininkiais.
Tačiau tai reiškia daugiau popierizmo kiekviename žingsnyje. Be to, problemos kyla skaičiuojant, kas ir kiek elektros bei vandens sunaudojo.
O tam reikia daugiau įrangos: bendro vandens skaitiklio, bendro elektros skaitiklio ir individualių vandens skaitiklių kiekvienam vartotojui.
„Nors vanduo iš gręžinio – nemokamas, reikia apskaičiuoti, kiek jo nutekėjo iki konkretaus kaimyno. Tik taip bus aišku, kiek kiekvienam reikia mokėti už elektrą, kurią suvartojo vandens siurblys, tiekdamas vandenį iki konkretaus čiaupo.
Kai gręžinys skirtas vienam namų ūkiui, jo prijungimui prie namo dažniausiai renkamasi modernesnė adaptorinė sistema. Dalinantis gręžiniu su kaimynais, tokios įrengti nepavyks. Čia jau reikalingas brangesnis variantas – siurblinė, kuri, kaip ir gręžinys, užims vieno iš kaimynų sklypo erdvę“, – aiškino D. Nedveckis.
Jis pridūrė, kad dalinantis gręžiniu su kaimynais dėl didesnio vandens poreikio reikės galingesnio ir brangesnio siurblio, taip pat galimai reikės pasiekti gilesnį ir gausesnį vandeningą sluoksnį:
„Jeigu yra galimybė, rinkitės individualų gręžinį. Nebent jūsų santykiai su kaimynais – puikūs, o vandeningi sluoksniai jūsų kraštuose tūno labai giliai, kas reiškia, kad gręžinys bus brangus ir „susimetę“ daug sutaupysite.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
