Jeigu toks įstatymo variantas bus galiausiai priimtas, tai reikš, kad turtingieji šio mokesčio sumokės mažiau, nei sumokėtų galiojant dabartiniam įstatymui.
Šiuo metu NT mokestis mokamas už NT vertę, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Ir nesvarbu, ar tai – pirmas, ar antras žmogaus būstas.
Naujausioje įstatymo pataisų versijoje siūloma, kad pirmasis pigesnis būstas išvis nebūtų apmokestinamas.
Mokestis būtų mokamas tik už NT vertę, viršijančią 450 tūkst. eurų. Bet kuriuo atveju tai reikštų, kad mokestis sumažėtų ir prabangiausius būstus turintiems gyventojams.
Be to, jeigu šeimoje yra du asmenys (vyras ir žmona), jų bendra neapmokestinamo turto vertė būtų 900 tūkst. eurų.
Tuo metu antrą būstą ir kitą gyventojų turtą (pvz., sodo namelį, garažą ir kt.) siūloma apmokestinti tik nuo 50 tūkst. eurų vertės.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai ir NT specialistai neslėpė, kad toks chaosas tik didina gyventojų nepasitikėjimą, o dėl minėtų siūlymų NT mokesčio bus surenkama netgi mažiau, nei dabar, tad nebus pasiekti užsibrėžti tikslai.
NT mokestis – ne tik beprasmis, bet ir nuostolingas?
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, jeigu pirmasis būstas bus neapmokestinamas, o antrasis bus apmokestinamas tik nuo 50 tūkst. eurų ribos, kyla klausimas, ar į biudžetą bus surinkta tiek pinigų, kiek buvo planuota.
„Mes kalbame apie pinigus gynybai, bet ar nebus taip, kad šio mokesčio administravimas kainuos daugiau, nei sieks šio mokesčio įplaukos?
Juk kažkas turės jį administruoti, didės išlaidos Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų institucijų personalui ir t. t. Ar nebus šis mokestis valstybei nuostolingas?“ – svarstė ekonomistas.
Pasak jo, kyla klausimas, kam apskritai šios reformos reikia: ar mes norime surinkti daugiau pinigų, sureguliuoti NT kainas, NT rinką ar tiesiog techniškai įvesti mokestį vien todėl, kad to reikalauja Europos Komisija (EK).
„Mokestis turi turėti kažkokį konkretų tikslą. Girdime daug diskusijų, bet aš asmeniškai nesuprantu, kam jis reikalingas, kokia būtų jo pridėtinė vertė. Jau dabar NT mokestis sukūrė daugiau žalos nei naudos.
Lietuvos vartotojų lūkesčiai kovą–balandį labai stipriai krito ir ne dėl mokesčio tarifų, bet būtent dėl neapibrėžtumo. Todėl, manau, reikėtų jau priimti kažkokį sprendimą ir nežlugdyti vartotojų pasitikėjimo, nes žmonės nesupranta, kas vyksta“, – atkreipė dėmesį A. Izgorodinas.
Pinigų bus surenkama mažiau, nei dabar?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus vertinimu, naujausios siūlomos pataisos nėra visuotinio NT mokesčio projektas, o kažkoks selektyvaus, prabangaus ar antrojo būsto apmokestinimo variantas.
Jis atkreipė dėmesį, kad NT mokestis yra laikomas infrastruktūros mokesčiu, kadangi iš jo apmokami keliai, apšvietimas, dviračių takai ir pan. toje aplinkoje, už kurią tas mokestis mokamas.
„Nuosekli mūsų asociacijos pozicija visą laiką buvo, kad būtų apmokestinti visi, bet labai nedideliu tarifu, surenkant po kelis, keliolika ar keliasdešimt eurų. Tada visi lygiomis teisėmis galėtų reikalauti investicijų į savo aplinką.
O dabar, jei mokės tik antrą būstą turintys gyventojai, tuo labiau, kad tie pinigai nueis gynybai (t. y. ne į savivaldybių, bet valstybės biudžetą), tai visiškai iškreips modelį, pagal kurį visame pasaulyje tie mokesčiai yra surenkami ir taikomi“, – pabrėžė M. Statulevičius.
Jis paminėjo, kad, preliminariais skaičiavimais, pagal naujus siūlymus pinigų bus surenkama netgi mažiau, nei buvo surenkama iki šiol.
Ar turtingieji mokės mažesnį NT mokestį?
LNTPA prezidento teigimu, jeigu siūloma, kad už pirmą būstą mokėtų tik turtingieji, vadinasi, tik jų gyvenamoji aplinka būtų tvarkoma ir gerinama, nes kiti į ją neinvestuotų.
„Nežinau, ar ta riba (450 tūkst. eurų – aut. past.) yra teisinga, ar kas ją nustato, kokie tyrimai buvo padaryti ir pan. Nesame diskutavę, kokia ta prabangumo riba čia Lietuvoje yra“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Tuo metu „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė nurodė – jei bus taip aukštai iškelta neapmokestinamosios vertės kartelė už pirmąjį būstą, NT mokestį už jį mokės tik itin didelės vertės NT savininkai, t. y. turtingi gyventojai.
Tačiau net ir jiems, pasak ekonomistės, mokestinė našta sumažės, jei neapmokestinamoji kartelė bus pakelta iki 450 tūkst. eurų:
„Niekaip neišeina suvokti, kaip bus pasiektas EK reikalavimas ir didesnės apmokestinimo bazės poreikis, jei kartelė bus iškelta taip aukštai. Tai tas tikslas tikrai nebus pasiektas.“
A. Izgorodinas pritarė, kad neapmokestinamąją būsto vertė pakėlus nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. eurų netgi ir turtingieji į bendrą biudžetą sumokės mažiau mokesčio, nei sumoka dabar.
NT mokestį keisti reikia, bet neišskiriant būsto?
I. Genytė-Pikčienė paminėjo – nors gyventojai priešinasi NT mokesčio pokyčiams, jie turbūt neįsivertino, kad nieko nedarant NT mokestis labai reikšmingai išaugs, nes per pastaruosius 5 metus labai stipriai išaugo NT vertės.
O jas kaip tik nuo kitų metų Registrų centras perskaičiuos ir pagal dabartinius tarifus NT mokestis bus itin didelis: „Todėl koreguoti NT mokesčio tarifus tikrai reikia.“
Anot ekonomistės, pagal šiuo metu galiojančią sistemą būstai yra neskaidomi į pirmus ar antrus – bendram turimam NT tiesiog uždedama neapmokestinama 150 tūkst. eurų riba.
„Ir šita sistema visai neblogai veikia. Mano akimis, daryti radikalių pokyčių, bent jau paties apmokestinimo principo, tikrai nereikėtų. Nes, jei pradėsime skirstyti į pirmą–antrą–trečią būstą, atsivers galimybės to mokesčio vengti.
Pvz., perrašinėti turtą lengvatų turintiems giminaičiams, fiktyviai išsiskirti ir pan.“ – akcentavo I. Genytė-Pikčienė.
Ši NT mokesčio reforma nepasieks tikslų?
A. Izgorodinas teigė pritariantis pirmojo būsto neapmokestinimui, kadangi pirmas būstas, jo vertinimu, yra būtinybė, o apmokestinti būtinybę šiuo metu nebūtų logiška, kadangi vis dar jaučiamas infliacinis spaudimas, žmonės labai skaičiuoja pinigus.
Vis tik I. Genytė-Pikčienė yra kitokios nuomonės. Anot jos, tarp visų šių siūlymų ir projektų pasimetė pagrindinis šio mokesčio tikslas.
„Reikia prisiminti, kad ne šiaip sau buvo sugalvota keisti NT mokesčio sistemą –Lietuva įsipareigojo EK padidinti NT mokesčio bazę, ją praplėsti. Bet dabartinės diskusijos ir pasiūlymų įvairovė kelia klausimų, ar pavyks šio tikslo pasiekti.
Matome išties daug chaoso ir bus nelengva įtaikyti į tą teisingą langą, kad ir EK reikalavimus atitiktų, ir mokesčių mokėtojų našta būtų suvaldyta, ir fiskalinis tikslas būtų pasiektas“, – pripažino ekonomistė.
Pasak jos, nuo pirminio tikslo buvo labai stipriai nutolta, o tai kelia nemažai nerimo, ar mums pavyks iš Europos gauti pinigus dėl šios reformos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
