Kitos šalys

Jungtinę Karalystę netikėtai ištiko žiema. Šiaurės Airijoje, Škotijoje ir Anglijoje temperatūrai nukritus iki maždaug 4 laipsnių šalčio, paskelbtas perspėjimo signalas dėl pavojaus keliuose. Paspaudus lengvam, tačiau Britanijoje neįprastam šaltukui, uždaryta per 200 mokyklų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Lapkričio mėnesį Jungtinę Karalystę užklupo žiema. Temperatūrai nukritus iki 4 laipsnių šalčio, keliai pasidengė plikledžiu, pasipylė avarijos.

Kinijos prezidento Xi Jinpingo valstybinio vizito metu Brazilijos vadovas Luizas Inacio Lula da Silva trečiadienį pareiškė, kad, pasaulyje vykstant karams ir konfliktams, jų šalims turėtų būti svarbiausia taika.  „Pasaulyje, kuriama vyksta ginkluoti konfliktai ir politiniai nesutarimai, Kinija ir Brazilija pirmenybę teikia taikai, diplomatijai ir dialogui“, – Brazilijoje susitikęs su Kinijos vadovu sakė L. I. Lula da Silva.

Paskutinę Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Rio de Žaneire dieną Ukrainos sąjungininkės ir Rusija apsikeitė kaltinimais.  Dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva paragino galingiausius pasaulio lyderius imtis veiksmų dėl Azerbaidžano sostinėje įstrigusių Junginių Tautų (JT) klimato kaitos derybų. Pasak jo, šių derybų metu sprendžiamas planetos išlikimo klausimas.

Lėktuve, skridusiame iš Malaizijos į Čenajų, mirė 37-erių moteris, rašo „Hindustan Times“. Nelaimė įvyko antradienį. Manoma, kad moteris mirė nuo širdies smūgio. Pranešama, kad lėktuvo įgula nusileidus Čenajaus oro uoste rado nereaguojančią moterį. Ją apžiūrėję medikai konstatavo moters mirtį. Neseniai skrydžio į Mančesterį metu „Ryanair“ lėktuve mirė vyras. Rugsėjį Italijoje keleivių akivaizdoje mirė stiuardesė.

Brazilijos policija antradienį sulaikė keturis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą saugojusius karius dėl įtariamo sąmokslo nužudyti tuometinį išrinktąjį prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą per 2022 metų riaušes, naujienų agentūrai AFP pranešė federalinės policijos šaltinis. Šie keturi asmenys „buvo sulaikyti Rio de Žaneire, kur dalyvavo G-20 viršūnių susitikimo saugumo operacijoje“, teigė šaltinis, pridūręs, kad taip pat buvo sulaikytas vienas policijos pareigūnas.

Paragvajaus prezidentas Santiago Peña pirmadienį vėlai vakare buvo nuvežtas į Rio de Žaneiro ligoninę, kai sunegalavo per G20 viršūnių susitikimą, praneša pareigūnai. „Informuojame, kad negaluojantis prezidentas Santiago Peña gydomas Samariečių ligoninėje Rio de Žaneire“, – sakoma Paragvajaus valdžios pranešime. Medicinos biuletenyje ligoninė vėliau nurodė, kad 46 metų Peña „po pietų susirgo“ ir buvo nuvežtas į sveikatos centrą diagnostiniams tyrimams.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pirmadienį Pchenjane susitiko su Rusijos gamtos išteklių ministru, demonstruodamas stiprėjančius ryšius vykstant karui Ukrainoje, praneša valstybinė žiniasklaida. Turėdamas omenyje neseniai dviejų šalių sudarytą svarbią gynybos sutartį, Kim Jong-unas per susitikimą su ministru Aleksandru Kozlovu paragino „toliau skatinti tarpvyriausybinius prekybinius, ekonominius, mokslinius ir technologinius mainus“, rašo valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.

Ekvadore dėl vandens trūkumo, sausros ir šį mėnesį šalies pietuose jau daugiau nei 10 000 hektarų miškų suniokojusių gaisrų paskelbta nepaprastoji padėtis. Aplinkos ministerijos sankcionuota nepaprastoji padėtis truks 60 dienų, nurodoma šalies krizių valdymo sekretoriato SNGR pranešime. Ji suteiks galimybę skirti lėšų spręsti šią daugialypę krizę ir, be kita ko, kovoti su Azuajaus ir Lochos provincijose sutelktais gaisrais, kurie pirmadienį buvo užfiksuoti 17 vietovių.

Turkija neleido savo oro erdve pasinaudoti lėktuvui, kuriuo skrido Izraelio prezidentas Izchakas Herzogas. Izraelio institucijos prašė leidimo kirsti Turkijos oro erdvę orlaiviui, kuriuo I. Herzogas turėjo skristi į Baku vykstančią JT klimato kaitos konferenciją, pranešė turkų naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi vyriausybės šaltiniai. Tačiau Turkija esą prašymą atmetė. Kada buvo gautas neigiamas atsakymas, nežinoma. Dėl jo, anot pranešimo, Izraelio prezidentas į Azerbaidžaną neišvyko.

Rusija pirmadienį vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo reikalaujama nedelsiant užbaigti karo veiksmus Sudane, kur nuo 2023 m. balandžio vyksta karas tarp dviejų tarpusavyje nesutariančių generolų.

Argentina tapo vienintele Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalimi, nepasirašiusia pasaulinės kovos su badu iniciatyvos, apie kurią bus paskelbta per G-20 viršūnių susitikimo atidarymą Rio de Žaneire, pranešė šeimininkė Brazilija. Argentinos, kuriai vadovauja dešiniojo sparno lyderis ir Donaldo Trumpo gerbėjas prezidentas Javieras Milei, sprendimas pagilino politinį atotrūkį tarp jos ir kaimyninės Brazilijos.

Pirmadienį Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašinjano raginimu atsistatydino keli aukščiausiojo rango šalies saugumo pareigūnai ir ministrai, sulaukę premjero kritikos dėl nesėkmingos kovos su korupcija. Nepaisant opozicijos pastangų šį pavasarį surengti bangą gatvės protestų dėl to, kaip ministras pirmininkas sprendžia įsisenėjusį konfliktą su nesutaikomu Armėnijos priešu – Azerbaidžanu, N. Pašinjanas toliau tvirtai laikosi poste.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad dvišaliuose santykiuose Londonas bus „nuspėjamas, nuoseklus, suverenus ir teisinės valstybės principais besivadovaujantis veikėjas“, pranešė šalies žiniasklaida.

Europos Sąjunga pirmadienį išplėtė sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos karui Ukrainoje, be kita ko, pritaikydama jas laivams ir uostams, naudojamiems dronams ir raketoms gabenti. 27 valstybių blokas susitarė uždrausti bet kokius sandorius su uostais, „naudojamais Irano bepiločiams orlaiviams ar raketoms arba susijusioms technologijoms ir komponentams perduoti Rusijai“, sakoma pareiškime, paskelbtame ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje.

Iranui nereikalingos rusiškos oro gynybos sistemos S-400, nes jų pačių gamybos karinė technika yra daug geresnė, pareiškė Islamo revoliucinės gvardijos korpuso aukštas pareigas užimantis karininkas, rašoma „The Moscow Times“. Praėjusį mėnesį Rusijos oro gynybos sistemos nesugebėjo atremti Izraelio raketų atakos.

Indijos sostinė Naujasis Delis pirmadienį iki kito pranešimo pervedė mokyklas į nuotolines pamokas, nes blogėjantis nuodingas smogas 60 kartų viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą dienos maksimumą. Įvairiomis pavienėmis vyriausybės iniciatyvomis nepavyko deramai išspręsti šios problemos, dėl smogo įvyksta tūkstančiai ankstyvų mirčių, jis ypač kenkia vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai.

 Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas paragino savo šalies kariuomenę dėti visas pastangas, kad būtų baigta ruoštis karui. Tai pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Pasak jos, Kim Jong-unas apibūdino Korėjos pusiasalį kaip „didžiausią pasaulyje karštąjį tašką“, sakydamas kalbą batalionų vadams penktadienį Pchenjane. Kim Jong-unas taip pat apkaltino JAV ir Pietų Korėją, kad esą šios padidino įtampą pusiasalyje „iki aukščiausio istorijoje lygio“, pranešė KCNA.

Žemėje saulės šviesa negali šviesti 24 valandas per parą. Tačiau kosmose tai įmanoma, todėl jau kelis dešimtmečius žmonės svarsto apie saulės energijos išgavimo iš kosmoso galimybes. O Islandija šią idėją bandys realizuoti jau 2030 metais, rašoma „IFLScience“. Jungtinės Karalystės bendrovė „Space Solar“ bendradarbiauja su „Reykjavik Energy“ ir Islandijos tvarumo iniciatyva „Transition Labs“, kad sukurtų kosminę saulės elektrinę, kuri nuo 2030 m. galėtų tiekti elektros energiją.

Kaspijos jūra, kuri yra didžiausia vidinė jūra pasaulyje, šiuo metu itin greitai senka. Ekspertai pasakoja, kodėl vandens telkinys mažėja ir praneša, kokie padariniai grėstų, jei Kaspijos jūra visiškai išnyktų, rašoma CNN.   Pakrantėje yra vieta, iš kurios vietos gyventojas Azamatas Sarsenbajevas įšokdavo į sūrią, melsvai žalią Kaspijos jūrą. Tačiau praėjus dešimtmečiui, vaizdas gerokai pasikeitė. Dabar pakrantė nuklota pilka akmenuota žeme, besitęsiančia link horizonto.

Australų mokslininkai teigia išsiaiškinę paslaptį, kuri pastarosiomis dienomis persekiojo daugelį Sidnėjaus gyventojų. Buvo nustatyta, kad paplūdimyje esantys tamsūs ir nemalonų kvapą skleidžiantys rutuliukai yra ne tik įvairių cheminių medžiagų mišinys, bet ir plaukų bei narkotinių medžiagų darinys, rašoma BBC. Nuo spalio 16 dienos pakrantėje netoli Sidnėjaus buvo aptikta tūkstančiai paslaptingų tamsios spalvos objektų, skleidžiančių itin nemalonų kvapą.

Kinijos rytuose per išpuolį panaudojant peilį vienoje profesinėje mokykloje šeštadienį žuvo aštuoni žmonės, o dar 17 buvo sužeisti, pranešė policija. Įtariamasis – buvęs šios mokymo įstaigos mokinys – buvo suimtas įvykio vietoje. Išpuolis buvo surengtas šeštadienio vakare Dziangsu provincijos Isingo mieste esančiame Usi menų ir technologijų profesinio mokymo institute, pranešė Isingo policija, patvirtinusi aukų skaičių.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas atšaukė savo planuotą vizitą į JT klimato kaitos konferenciją Azerbaidžane dėl „saugumo sumetimų“, šeštadienį pranešė jo biuras, nepateikęs daugiau informacijos. Izraelio žiniasklaida spėliojo, kad nerimaujama dėl galimų Irano išpuolių prieš Izraelio taikinius Azerbaidžane, kurio sostinėje Baku vyks COP29 derybos. Pirmą kartą į Azerbaidžaną su valstybiniu vizitu Herzogas atvyko 2023 m. gegužę.

Oficiali Libano žiniasklaida pranešė apie naują smūgį Beiruto pietiniuose priemiesčiuose, įvykdytą šeštadienio vakarą – naujausią iš daugybės reidų, įvykdytų prieš „Hezbollah“ bazę nuo ryto. „Izraelio karo lėktuvai surengė labai stiprų smūgį Haretui Hreikui“, – pranešė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA), turėdama galvoje pietiniame priemiestyje esantį rajoną. Dieną Izraelio kariuomenė perspėjo, kad taikysis į 10 vietovių tame rajone.

Maskvos remiamos separatistinės vadinamosios Abchazijos respublikos prezidentas šeštadienį paskelbė, kad yra pasirengęs atsistatydinti po to, kai protestuotojai šturmavo regioninį parlamentą, prieštaraudami investicijų susitarimui su Rusija. Pastarosiomis dienomis prie Juodosios jūros esančiame nuo Sakartvelo atplėštame regione kilo reti protestai dėl ekonominio susitarimo su Maskva.

Japonijos užsienio reikalų ministras šeštadienį perspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių įsitraukimas į konfliktą Ukrainoje kelia grėsmę Rytų Azijos saugumui.  Jo vizitas Ukrainoje vyksta vis dažniau pasirodant pranešimams apie tai, kad Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių į Rusiją. Vakarai ir Ukraina tvirtina, kad jie jau dalyvauja kovose Rusijos pasienio Kursko regione.  Japonija kartu su Seulu yra pasmerkusi Šiaurės Korėją už tai, kad ji remia Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Per Izraelio smūgį Sirijoje ketvirtadienį žuvo du aukšto rango „Islamo džihado“ veikėjai, pranešė šaltinis iš šios palestiniečių grupuotės, kuri kartu su „Hamas“ kovoja prieš Izraelį Gazos Ruože. Šaltinis šeštadienį AFP sakė, kad „Islamo džihado“ politinio biuro narys Abdelis Azizas Minawis ir grupuotės užsienio ryšių vadovas Rasmi Abu Issa žuvo per smūgį į Kudsają Damasko teritorijoje.

Sakartvelo valdančioji partija laimėjo praėjusį mėnesį vykusius prieštaringai vertinamus parlamento rinkimus, šeštadienį pranešė rinkimų komisija, paskelbusi galutinius rezultatus, nepaisant Vakarų šalių kaltinimų sukčiavimu, Rusijos kišimusi ir raginimų ištirti pažeidimus.

Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas paprašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti sustabdyti Šiaurės Korėjos vykdomas provokacijas, stiprėjantį Pchenjano karinį bendradarbiavimą su Maskva ir jo paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

Vienos Indijos ligoninės neonatologijos skyriuje kilus gaisrui žuvo 10 naujagimių, šeštadienį pranešė valdžios institucijos; dar 16 naujagimių liko gyvi po gaisro, dėl kurio kaltas sugedęs deguonies aparatas. Indijoje pastatų gaisrai dažni dėl nekokybiškos statybos ir dažno saugos taisyklių nepaisymo. Gaisras penktadienio vakarą apie 22.30 val. (17.00 val. Grinvičo laiku) kilo Maharani Lakshmibai medicinos koledže Džansyje, maždaug už 450 km į pietus nuo sostinės Naujojo Delio.

Brazilijoje pirmadienį pasaulio lyderiai rinksis į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuriame dominuos nesutarimai dėl karų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje bei Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus pasekmės. Saugumo sumetimai, kurie per tokius susitikimus visada būna labai aktualūs, dar labiau sustiprėjo po nepavykusio sprogdinimo prie Brazilijos Aukščiausiojo Teismo sostinėje vėlai trečiadienį.

Baltarusijos valdžia prieš sausį vyksiančius rinkimus, kuriuose autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka sieks septintosios kadencijos, sulaikė daugiau kaip 100 politinių kalinių giminaičių, penktadienį pranešė teisių gynėjai. Žmogaus teisių centras „Viasna“ nurodė, kad reidai prasidėjo ketvirtadienį ir buvo nukreipti prieš politinių kalinių giminaičius ir draugus įvairiuose šalies miestuose.

Laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2023 m., susirgimų tymais skaičius visame pasaulyje išaugo 20 proc., ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV sveikatos agentūra CDC. Skaičiuojama, kad 2023 m. pasaulyje šia liga apsikrėtė 10,3 mln. žmonių. Beveik 110 000 iš jų mirė, dauguma mirusiųjų – jaunesni nei 5 metų vaikai. Sveikatos apsaugos agentūrų teigimu, susirgimų skaičius per metus padidėjo 8 proc.

Abchazijoje policija penktadienį panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kilus pykčiui dėl siūlomo susitarimo su Maskva, kuris, kaip baiminamasi, pakenks atsiskyrusio Sakartvelo regiono kraštovaizdžiui. Juodosios jūros separatistinį regioną remia Rusija, tačiau didžioji pasaulio dalis jį pripažįsta kaip Sakartvelo dalį. Po trumpo karo su Sakartvelu 2008 metais Rusija pripažino Abchaziją ir Pietų Osetiją nepriklausomomis valstybėmis ir išlaikė jose karines pajėgas.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paragino masiškai gaminti „savižudžius dronus“, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad Kimas ketvirtadienį stebėjo dronų bandymą – tai buvo antras šiais metais tokio bandymo stebėjimas.

Likus kelioms dienoms iki Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių viršūnių susitikimo, į Brazilijos Aukščiausiąjį Teismą trečiadienį bandė patekti vyras su sprogmenimis. Pasak pareigūnų, vyras norėjo atimti sau gyvybę.  „Šis pilietis priėjo prie federalinio aukščiausiojo teismo, bandė įeiti į pastatą, tačiau jam nepavyko, ir sprogimas įvyko prie įėjimo“, – žurnalistams sakė Brazilijos gubernatorė Celina Leao, pridurdama, kad daugiau niekas nenukentėjo.

Oro linijos trečiadienį atšaukė skrydžius iš Balio salos ir į ją – keliautojai liko užstrigę, po to kai netoliese išsiveržęs ugnikalnis į atmosferą išmetė kelių kilometrų aukščio pelenų pliūpsnį. Levotobio Laki-Laki kalnas, esantis Floreso saloje Indonezijoje, išsiveržęs išspjovė devynių kilometrų aukščio pelenų pliūpsnį, tokiu būdu paveikdamas bent 16 tarptautinių skrydžių maršrutų.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja kovose Rusijos Kursko regione. Kiek anksčiau JAV pareigūnai patvirtino, kad Pchenjano kariai dabar aktyviai kovoja Maskvos pusėje prieš Ukrainą. „Nacionalinės žvalgybos tarnybos vertinimu, į Rusiją išsiųsti Šiaurės Korėjos kariai per pastarąsias dvi savaites persikėlė į Kursko sritį, buvo dislokuoti mūšio lauke ir jau dalyvauja kovinėse operacijose“, – sakoma korėjiečių žvalgybos pareiškime.

Dėl Indonezijos Floreso saloje besitęsiančių Levotobio Laki-Laki ugnikalnio išsiveržimų Pietryčių Azijoje sutriko tarptautinis oro eismas. Nuo antradienio kelios oro linijos, tarp kurių – „Jetstar“, „Virgin Australia“, „AirAsia“ ir „Tigerair“ dėl dangų dengiančių pelenų debesų saugumo sumetimais atšaukė dešimtis skrydžių iš Balio Australijos, Singapūro ir Malaizijos kryptimis.

JAV Valstybės departamentas antradienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai Ukrainos pasienyje pradėjo „dalyvauti kovinėse operacijose“ kartu su rusų pajėgomis. „Šiandien galiu patvirtinti, kad į rytų Rusiją buvo pasiųsta daugiau nei 10 000 KLDR karių ir didžioji jų dalis buvo perkelta į toli vakaruose esančią Kursko apskritį, kur jie pradėjo dalyvauti kovinėse operacijose kartu su Rusijos pajėgomis“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė departamento atstovas Vedantas Patelis.

Iranietiškomis bankų kortelėmis jau galima naudotis Rusijoje, mat abi šalys sujungė savo bankų sistemas, pirmadienį pranešė valstybinė televizija.  Nuo 2018 metų Irano bankai pašalinti iš SWIFT – tarptautinio tarpbankinių atsiskaitymų tinklo, leidžiančio greitai ir saugiai vykdyti tarptautines operacijas.

Bangladešo specialusis tribunolas antradienį paprašė tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo – išduoti vadinamąjį raudonąjį pranešimą nušalintai ministrei pirmininkei Sheikh Hasinai sulaikyti dėl šimtų protestuotojų žūties per masines demonstracijas prieš jos valdymą.  Rugpjūčio 5 dieną Sh. Hasina su artimais padėjėjais ir buvusiais ministrais pabėgo į Indiją, nutraukdama 15 metų trukusį valdymą.

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg Sakartvelo sostinėje Tbilisyje surengė prodemokratišką mitingą, skirtą pasmerkti, jos teigimu, plintantį autoritarizmą šioje šalyje bei kaimyniniame Azerbaidžane, kur pirmadienį prasidėjo Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencija COP29. Delegatai iš beveik 200 šalių susirinko į dviejų savaičių trukmės forumą Azerbaidžano sostinėje Baku. Derybininkai skatinami pranokti iškeltą tikslą – 100 mlrd. JAV dolerių (94 mlrd.

Irano banko korteles dabar galima naudoti Rusijoje, pranešė valstybinė televizija, nes abi šalys susiejo savo bankų sistemas, kad atremtų sankcijas. Irano bankai nuo 2018 m. yra atkirsti nuo tarptautinės finansinių pranešimų paslaugos SWIFT, valdančios daugumą operacijų visame pasaulyje. Tai dalis sankcijų, vėl įvestų Iranui Jungtinėms Valstijoms 2015 m. pasitraukus iš svarbaus branduolinio susitarimo.

Jungtinių Tautų (JT) kovos su klimato kaita vadovas antradienį pareiškė, kad nepaisant Donaldo Trumpo, žadėjusio išvesti Jungtines Valstijas iš Paryžiaus susitarimo, perrinkimo, pasauliniai veiksmai kovos su klimato kaita srityje „yra tvirti ir tęsis“. „Daugelis iš jūsų pranešėte apie pastarųjų savaičių politinių įvykių poveikį klimatui. Pasakysiu tik tiek: mūsų procesas yra stiprus.

Azerbaidžano prezidentas, kurio šalyje vyksta klimato kaitos konferencija COP 29, antradienį pareiškė, kad nafta, dujos ir kiti gamtiniai ištekliai yra „Dievo dovana“. „Cituokite mane, kad sakiau, jog tai Dievo dovana“, – Baku delegatams teigė Ilhamas Aliyevas, turėdamas omenyje gamtinius išteklius, įskaitant naftą ir dujas, taip pat atsinaujinančius energijos šaltinius.

Šiaurės Korėja ratifikavo svarbią „visapusės strateginės partnerystės“ sutartį su Rusija, antradienį pranešė Pchenjano valstybinė naujienų agentūra KCNA. Pasak Ukrainos ir kitų karinių šaltinių, į Rusiją pasiųsti Šiaurės Korėjos kariai kovoja prieš Ukrainą. Birželio 19 d. Pchenjane sudaryta sutartis „buvo ratifikuota lyderio Kim Jong Uno įsaku“, antradienį pranešė KCNA. Ji įsigalios, kai abi šalys apsikeis ratifikavimo dokumentais, nurodė agentūra.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pirmadienį paragino surengti naujus parlamento rinkimus ir įveikti krizę, kurią sukėlė praėjusį mėnesį vykęs balsavimas, opozicijos pasmerktas kaip suklastotas valdančiosios partijos naudai.

Viename iš didžiausių Australijoje statomame vėjo jėgainių ūkyje vyrą mirtinai prispaudė vėjo turbinos sparnas, pirmadienį pranešė policija. Žuvusysis dirbo už maždaug 130 km į vakarus nuo Melburno esančiame „Golden Plains“ objekte – šis projektas laikomas vienu iš didžiausių vėjo jėgainių ūkių Australijoje. Policijos teigimu, vyriškį darbo metu „prispaudė malūno sparnas“. Šių milžiniškų vėjo malūno sparnų svoris gali siekti net 22 tonas, o ilgis – daugiau nei 60 metrų.

Šiaurės Korėjos karių prisijungimas prie Ukrainoje kovojančių rusų kelia daug taktinių ir karinių klausimų, todėl kai kurie analitikai abejoja jų veiksmingumu ir galutiniais tikslais. Šiaurės Korėja niekada anksčiau nėra siuntusi karių kariauti užsienyje, pirmiausia baimindamasi, kad jie gali dezertyruoti arba lyginti užsienio kariuomenes su savąja ne savo šalies naudai.