Būstas

Priėmę palikimą galite likti be namų: atskleidė kelias gudrybes

Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, tad neretai gyventojai ją ima keliese, pvz., kaip bendraskoliai ar laiduotojai. Vis tik pastarąjį variantą vertėtų gerai apmąstyti, kad po to nereikėtų mokėti paskolos už turtą, kuris niekada jums nepriklausys ir dar apsunkins galimybes įsigyti nuosavą. Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.

Iš negalios pašalpos per 2 savaites turi surinkti 1,8 tūkst. eurų: to reikalauja daugiabučio administratorius Daugiabučio atnaujinimui – 1,8 tūkst. eurų iš kiekvieno: ir tai – tik pirma įmoka

Per pastaruosius 10 metų nekilnojamojo turto (NT) vertė Užupio mikrorajone išaugo 2,8 karto. „Vertinant pagal lokaciją ir investicijas į projekto išpildymą, NT vystytojai naujos statybos būstus skirsto į tris klases: ekonominę – miegamuosius Vilniaus rajonus, vidutinę – strategiškai geresnes vietas arčiau centro bei prestižinę – centrinę Vilniaus dalį“, – pranešime cituojamas „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

Natūralus būsto nusidėvėjimas: kada ir kiek nuomininkams reikia už jį mokėti?

Atostogoms ar savaitgaliui nuomojatės apartamentus? Nenustebkite, jei atsidursite internete

Būsto nuomos rinka Lietuvoje stabilizavosi – kainos svyruoja nežymiai, pasiūla panaši į paklausą, sako nekilnojamojo turto (NT) ekspertai.  NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT. Anot jo, įsigiję butus dar nepradėtuose projektuose jų savininkai juos rinkoje realizuoja tik dabar.

Vidaus durys gali papuošti namus, suteikti erdvėms funkcionalumo, apsaugoti nuo erzinančių garsų. Kad durys puikiai atitiktų namų šeimininkų, jų atžalų ir augintinių norus, teks pasukti galvą – kaip teisingai išsirinkti ir apie ką pagalvoti? „Senukų“ ekspertai dalinasi svarbiausiais žingsniais, kaip pasirinkti jums tinkamiausias vidaus duris.

Senuose daugiabučiuose bene brangiausia ir daugeliui galvos skausmą kelianti įranga yra liftai. Daugelis jų gana dažnai genda, tad gyventojai patiria ne tik nepatogumų, bet ir papildomų išlaidų. Vis dėlto šiemet pastebimos tendencijos, kurių nebuvo daugelį metų. Daugiabučių namų prižiūrėtojai nepamena tokių metų, kad naujų liftų paklausa būtų taip smarkiai išaugusi.

Būsto kainos Lietuvoje, lyginant didmiesčius su mažais miesteliais ar kaimais, gali skirtis ir šimtais tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įvardijo, kas lemia kainų skirtumus ir išskyrė, kiek gyvenamieji namai ar butai kainuoja didžiausiuose Lietuvos miestuose ir šalia jų esančiuose rajonuose. NT kainos Vilniuje ir už jo skiriasi 400 tūkst.

Gyvenant daugiabutyje name privalumas yra tas, kad nereikia pačiam jaudintis dėl remonto darbų, vamzdynų taisymų, kitų įrengimų ar atnaujinimų. Tačiau problema iškyla tada, kai vieni ar kiti bendri sprendimai dėl būsto gyventojų netenkina, o pinigus už juos vis tiek reikia mokėti. Taip nutiko ir vieno daugiabučio namo gyventojams, kurie nesutiko su šlagbaumo (užkardos) įrengimu automobiliams įvažiuoti į kiemą.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo išplečiamas ratas gyventojų, kuriems bus kompensuojamos išlaidos už namų atnaujinimą. Projektu siekiama užtikrinti valstybės paramos teikimą nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių ir nukentėjusių gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams). Taip pat projektu siekiama paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyv...

Nuolat pasigirsta diskusijų, kur gyventi geriau: didmiestyje ar kaime. Vieniems labiau patinka veiksmas ir šurmulys, kitiems – gamta ir ramybė. Vis tik svarbiausias klausimas – kur pragyvenimas yra pigesnis? Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje. Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi.

Ne paslaptis, kad daugiausia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio Lietuvos pajūris sulaukia dėl itin didelių maisto ir apgyvendinimo kainų. Remdamiesi šiuo įsitikinimu dalis gyventojų net nepatikrina, ar egzistuoja pigesnių variantų. Visgi tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje, tiek ir Nidoje galima rasti prieinamesnių apgyvendinimo galimybių, kurios leidžia mėgautis atostogomis be didelių išlaidų.

„Mano BŪSTO“ klientai pirmieji Lietuvoje jau gali išbandyti naujovę – laiptinių siurbliavimą. Atlikus pirmuosius bandymus paaiškėjo, kad toks valymo būdas yra 4 kartus efektyvesnis už įprastą patalpų šlavimą sausuoju būdu. Šiuo metu daugiabučių laiptinės Lietuvoje paprastai valomos keliais būdais: sausuoju, šlapiuoju arba derinant šiuos abu būdus tarpusavyje.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais metais – šiek tiek ramesnės nuotaikos. Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais? Mažesnis birželio NT sandorių rinkos aktyvumas neleido sumažinti atotrūkio nuo praėjusių metų rezultato – pirmasis šių metų pusmetis maždaug 10 proc. kuklesnis nei pernai, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. Pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 9,6 proc.

 Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. Universitetai tikina, jog vietos pirmakursiams bendrabučiuose nepritrūks. Už gyvenimą aukštosios mokyklos bendrabutyje būsimi studentai turi pasiruošti mokėti maždaug nuo 40 iki 250 eurų per mėnesį. Kaina svyruoja priklausomai nuo kambario būklės ir vietų jame.

Stogo dangos pasirinkimas retai sulaukia didelių svarstymų. Namų savininkai dažniausiai kliaujasi kaimynų pasirinkimais arba klausia pažįstamų atsiliepimų. Dar kiti tiesiog beda pirštu į parduotuvėje populiariausią tuo metu medžiagą. Nebūtinai tai blogas scenarijus. Tačiau prastas stogo dangos pasirinkimas gali lemti padidėjusias elektros išlaidas, neplanuotai ankstyvą remontą ir nepatogumus.

Birželį Vilniuje gyventojai įsigijo 187 naujos statybos butus, jų vertė siekia 33,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Skelbiama, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius Vilniaus rinkoje buvo parduoti 1 292 butai, o tai yra 17 procentų daugiau nei praėjusiais metais, kuomet pirkėjai įsigijo 1 106 butus. Kainos nesikeičia 20 mėnesių iš eilės – vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina birželio mėnesį siekė 3 354 eurus.

Pro lubas varvantis vanduo, sugadintas turtas, užlietos bendrojo naudojimo patalpos, lifto šachtos, elektros instaliacija laiptinėse. Visa tai ir dar daugiau žalos pridaro ne kas kita, o susidėvėjęs daugiabučio namo stogas, kurių vien Vilniuje skaičiuojama šimtais. Ir nors kasmet namų priežiūros specialistai naujas kepures uždeda kelioms dešimtims daugiabučių, spartesniam proveržiui koją kiša gyventojų neaktyvumas bei sąlyginai trumpas šiltasis sezonas, kuomet šie darbai gali būti atliekami.

Seimas įpareigojo didžiausius šalies bankus būsto paskolas duoti ir su fiksuotomis palūkanomis. Namus įsigyti norintys gyventojai banke galės rinktis iš 2 pasiūlymų: vieno su kintamomis ir kito su fiksuotomis. Valdžia taip viliasi sumažinti žalą, kurią patiria gyventojai, kai staiga pakyla bazinės palūkanų normos ir tenka mokėti didesnes mėnesines įmokas už būstą.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.

Įsirengiant namus, itin svarbu išsirinkti tinkamą grindų dangą skirtingoms erdvėms – svetainei, virtuvei, vonios kambariui. Tinkamai parinktos ir paklotos grindys gali padidinti namų erdvę, suteikti jai jaukumo ir, svarbiausia – tarnauti ilgai. O kai kurios klaidos gali greitai išlįsti girgždėjimu ir deformacijomis.

Pasitelkęs inovatyvius sprendimus „Mano BŪSTAS“ sostinės daugiabučiuose pradėjo taikyti efektyvų metodą, padedantį apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo brangių bei stresą keliančių avarijų nuotekų tinkluose. „Mano BŪSTO“ duomenimis, vien pernai įmonės prižiūrimuose namuose Vilniuje įvyko 5200 avarijų buitinių nuotekų tinkluose.

Kaip jaustumėtės, jei ramia sąžine 20 metų gyventumėte jums priklausančioje namo dalyje, bet staiga atsiradę paveldėtojai imtų veržtis į kambarius su jūsų daiktais ir reikalauti būtent šios namo pusės? Pasak teisininkų, tokiu atveju negalėtumėte jiems uždrausti naudotis net ir tomis patalpomis, kuriose gyvenate, rakinti durų ar keisti spynų, o ir dėl įsilaužimo ar kitų buitinių konfliktų nepadėtų net policija.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas mokės mažesnes įmokas. Dėl gana mažos infliacijos euro zonoje, Europos Centrinis Bankas pagaliau ryžosi 25-iais baziniais punktais sumažinti palūkanų normas. Pasak eknomistų, tai tik pradžia. Esą palūkanos turėtų mažėti ir toliau, tiesa, daug lėtesniu tempu nei pakilo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Klaipėdietis Vytis norėtų imti būsto paskolą, tačiau į banką keliauti neskuba. Skaičiuoja, kad šiuo metu skolintis būstui tiesiog per brangu.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika Development“ skaičiuoja, kad naujos statybos butų pardavimai gegužę Vilniuje išliko stabilūs, o pasiūla toliau augo. Pastebima, kad NT vystytojų pasiūlyti nauji projektai prabangiame segmente sparčiai augina prestižinės klasės butų pardavimus. Bendrovės „Eika“ duomenimis, 2024 m. gegužę Vilniuje būsto rinką papildė 6 nauji NT projektai ar projektų etapai su 480 naujų butų.

Komunaliniai mokesčiai už gyvenamąsias patalpas atrodo savaime suprantamas dalykas, į kurį daugelis mažai gilinasi. Vis tik gali būti, kad permokate, jei į būsto plotą, už kurį mokate, įtraukiamas rūsys, sandėliukas ar kita jums priklausanti patalpa, net jei faktiškai jos nenaudojate. Tačiau ir teisininkai iki galo ne visai sutaria, ar gyventojams reikėtų mokėti tik už tą būsto plotą, kuriame jie gyvena, ar ir tą, kuriame ne gyvena, bet faktiškai užima, pvz., balkoną.

Kiekvienais metais tūkstančiai Lietuvos gyventojų įsigyja būstą, kurį nori įsirengti pagal savo poreikius ir pomėgius. Daugeliui iškyla labai panašūs klausimai: nuo ko pradėti, kaip nepermokėti, kokias medžiagas ar įrangą rinktis. Kiekvienas naujakurys nori, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir praktiški, ilgaamžiai – kad po metų jų netektų remontuoti iš naujo. Galiausiai, visi rūpinasi, kad tilptų į numatytą biudžetą.

Nors Rusijos piliečiams nuo karo Ukrainoje pradžios pasunkėjo sąlygos Lietuvoje pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau rusų susidomėjimas Lietuvos rinka niekur neišblėso. Registrų centro duomenys rodo, kad butų, namų, žemės sklypų ir kitų objektų skaičius Rusijos piliečių rankose auga kiekvienais metais – daugiau rusai nuperka būstų nei parduoda. Iš viso Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už 1,2 mlrd. eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Daugiabučių gyventojai viliasi, kad namo administratoriais pasamdytos įmonės rūpinsis jų gerove, užtikrins geriausią kainą, kokybę ir atsižvelgs į gyventojų norus bei nuomonę. Vis tik būna atvejų, kai namo administratoriai, ieškodami spragų įstatymuose, iš gyventojų, kaip sako jie patys, siekia tik pasipelnyti.

Būstą besinuomojantys gyventojai neretai būna įsitikinę, kad, kol galioja nuomos sutartis, jie yra namų šeimininkai, tad ten gali daryti ir kviesti, ką tik nori. Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas.

Kol Lietuvoje dėl ypač išaugusių kainų ir palūkanų įsigyti net ir nedidelį butą daugeliui atrodo misija neįmanoma, kitur, pavyzdžiui, Italijoje, namui užteks vos 1 euro. Tiesa, viskas nėra taip paprasta, kadangi nusipirktą nekilnojamąjį turtą (NT) reikės renovuoti. Vis tik nenorintiems pirkti ir po to remontuoti griuvėsių, yra ir kita, taip pat labai patraukli galimybė. Kur kas geriau išsilaikę namai, kuriems nereikia didelės priežiūros, yra siūlomi už, pvz., 7 tūkst. ar 12 tūkst. eurų.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Ne paslaptis, kad dalis žmonių sugalvoja įvairiausių gudrybių, kaip išvengti mokesčių. Tačiau specialistai įspėja, kad dėl to gali nukentėti nieko nenutuokianti pusė, tad pataria išlikti budriems. Socialiniame tinkle „Facebook“ anonimas pasidalijo įrašu, kuriame teigė norintis įsigyti bendrabučio kambarį už 15 tūkst. eurų. Anot jo, pardavėja 8 tūkst. eurų nori gauti bankiniu pavedimu, oficialiai, o likusią dalį – 7 tūkst.

Daugiau nei 3 metus Lietuvoje yra draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, to paprašius bent vienam namo gyventojui. Vis tik skirti baudas nėra taip lengva – rūkymą sunku įrodyti. Tam reikia ne tik vaizdo medžiagos, kurioje aiškiai matomas pažeidėjas, bet ir tikslaus jo adreso. O ir pranešti apie nusižengimą gali tik tame pačiame name prisideklaravęs gyventojas. Savivaldybių atstovai papasakojo apie atvejus, kuomet žmonės skundžia rūkančiuosius, nors name net nėra uždrausta rūkyti.

Ne paslaptis, kad rasti būstą nuomai, kur būtų leista gyventi su augintiniais, yra tikras iššūkis. Vis tik net ir radus nuomotojus, kurie su malonumu priima gyvūną, po pusmečio jie gali tiesiog persigalvoti ir liepti gyvūną išvežti. Taip nutiko vilnietei Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri tv3.lt portalui papasakojo, kad ieškodama, kur apsigyventi su šunimi, rado namą, kurio mažesnė dalis – nuomai, o likusioje gyvena patys savininkai.

Kaip jaustumėtės, jei dėl klaidingos informacijos iš darbuotojų ir neaiškių įstatymų prarastumėte 12 tūkst. eurų ar net daugiau? O taip gali nutikti bet kam, kas pardavinėja nekilnojamąjį turtą (NT). Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų ...

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Vis tik tam neretai tenka imti paskolas, mat net neturint išskirtinių poreikių, remontas lietuviams gali atsieiti 170–350 eurų už kvadratinį metrą. Pasak specialisto, mažesni remonto darbai lietuviams atsieina iki 5 tūkst. eurų. Tačiau kapitalinio remonto atveju suma paauga 3–4 kartais ir gali kainuoti net 20 tūkst. eurų. Pastarojo pusmečio duomenimis, vidutinė paskola būsto renovacijai siekia 12 tūkst. eurų.

Būsto paskolų palūkanos – aukštumose, tačiau prabangių namų, būtų pardavimai nestovi vietoje, šiemet fiksuotas sandoris, kurio vertė siekia pusketvirto milijono eurų. Pasak rinkos ekspertų, turtingi Lietuviai ne pirmo savo būsto ieško ir Lietuvoje, ir užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijoje. Prestižiniame sostinės Laurų kvartale Registrų centras užfiksavo brangiausią būsto sandorį šiais metais. Čia gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais pastatais šiemet buvo parduotas už 3,5 mln. eurų.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Vien praėjusiais metais lietuviai Ispanijoje nupirko nekilnojamo turto (NT) už maždaug 2 milijardus eurų! Vidutinė perkamo turto vertė siekia net 150 tūkst. eurų. Kas skatina lietuvius mūsų pajūrį iškeisti į Ispaniją? Garsi Lietuvos dainininkė Natalija Bunkė ėmė ir pasidovanojo sau velykinę dovaną – 200 kvadratinių metrų naujus apartamentus Ispanijoje, prabangiame  ir visų pasaulio turtuolių ir žvaigždžių  pamėgtame Marbeljos mieste. „Buvau nusižiūrėjusi vienus apartamentus.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

Pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui tarp sostinės gyventojų reikšmingai augo, rodo šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vasario mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustų vilniečių per pastaruosius kelerius metus įsigijo arba planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia bent 151 tūkst. eurų. Į nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Ne paslaptis, kad sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai daugeliui gyventojų yra nemenkas iššūkis. Tačiau yra tokių, kurie šią problemą išsprendžia gudraudami – pasirodo, šį būdą naudojo ne vienas lietuvis. Socialiniame tinkle žmonės dalinosi, kaip jiems pavyko gauti būsto paskolą nesukaupus pradinio įnašo. Jie tikino, kad niekas neskundžia, nes laimi visos pusės: tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, tiek ir pats brokeris.

Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, vis dar nėra aišku, kur juos apgyvendinti, tad jie būstą turės nuomotis patys. Dėl to kyla grėsmė, kad ims trūkti būstų nuomai, o kainos augs, kaip buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.