Vis tik čia mokesčių augimas daugiabučių gyventojams nesustos – kaupiamųjų lėšų, skirtų namo priežiūrai ir remontui, tarifas kasmet bus indeksuojamas pagal minimaliąją mėnesinę algą (MMA).
O, jeigu daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio priežiūros ir remonto plano, tarifas bus dauginamas iš 2 ar 4, pagal pastato būklės klasę.
Tad kiek tiksliai paaugs gyventojų sąskaitos už butus?
Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
Daugiabučių administravimo bendrovės „House care“ projektų vadovas Vaclovas Stankevičius atkreipė dėmesį, kad dauguma daugiabučių Lietuvoje yra seni.
„Net 90 proc. pastatų yra statyti iki 1993 m., todėl jų konstrukcijos fiziškai nusidėvi ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei remonto.
Iki šiol galioję minimalūs tarifai buvo per maži. Surenkamų lėšų dažnai neužtekdavo net avarinėms situacijoms spręsti, jau nekalbant apie planinius atnaujinimo darbus“, – neslėpė pašnekovas.
Anot jo, naujasis tarifas leis efektyviau planuoti ilgalaikį atnaujinimą, sumažins avarinių situacijų riziką ir leis palaikyti pastatų vertę.
V. Stankevičius pabrėžė, kad šis tarifas bus taikomas visiems daugiabučių (butų) savininkams Lietuvoje – administratoriai automatiškai pritaikys naujus tarifus gyventojų sąskaitose.
Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas padidintus kaupiamųjų lėšų tarifus vertina teigiamai.
Jo teigimu, turint pakankamai lėšų bus galima operatyviau tvarkyti daugiabučius ir atlikti kitus neatidėliotinus darbus, kuriuos anksčiau tekdavo nukelti dėl lėšų trūkumo.
Taigi bus galima greičiau reaguoti į pastato būklės iššūkius, užtikrinti ilgalaikį pastatų išsaugojimą.
Kaip keisis tarifai daugiabučių gyventojams?
Pasak G. Stanišausko, iki šiol galioję tarifai buvo per maži, tad iš gyventojų surinktų ir sukauptų pinigų neužtekdavo būtiniems namų priežiūros bei remonto darbams.
Dėl šios priežasties gyventojai dažnai susidurdavo su sunkumais, kai reikėdavo netikėtai skirti papildomų lėšų skubioms problemoms spręsti.
„Padidinus tarifus 2–3 kartus, gyventojams papildoma mėnesinė našta nebus reikšminga, tačiau bendrai kaupiama suma leis kur kas efektyviau planuoti ir įgyvendinti namo atnaujinimo darbus.
Gyventojams tai reikš mažesnę vienkartinę finansinę naštą, nes lėšos jau bus sukauptos iš anksto“, – dėstė „Civinity namai“ atstovas.
Pasak V. Stankevičiaus, jei daugiabučio naudingasis plotas yra lygus arba mažesnis nei 3000 m², tarifas gyventojams kyla nuo 0,05 euro už 1 m² iki 0,1153 euro už 1 m².
Jei daugiabučio plotas viršija 3000 m², tarifas kyla nuo 0,03 euro už 1 m² iki 0,0923 euro už 1 m².
Vis tik jis paminėjo, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalios antras etapas: „Jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio priežiūros ir remonto plano, tarifas bus dauginamas pagal pastato būklės klasę (koeficientas x2–x4).“
Paprastai kalbant, tarifas bus didinamas nuo 2 iki 4 kartų. Tačiau maksimalus tarifas negalės viršyti 1,1533 Eur/m².
Be to, tarifas kasmet bus indeksuojamas pagal MMA pokyčius, todėl gali keistis kiekvienais metais.
Kiek gyventojams išaugs mėnesinė įmoka?
G. Stanišauskas pasidalijo pavyzdžiu. Jei iki šiol (esant 0,05 euro tarifui) 2000 m² daugiabutis per metus sukaupdavo apie 1200 eurų, po pakeitimo (kai tarifas sieks 0,115 euro) ta pati bendrija per metus sukaups apie 2760 eurų:
„Tai reiškia, kad 50 m² buto savininkas, iki šiol mokėjęs 2,5 euro per mėnesį, nuo liepos 1 d. mokės 5,75 euro.“
Tuo metu 3000 m² daugiabutis, kuris anksčiau (esant 0,03 euro tarifui) per metus sukaupdavo 1080 eurų, dabar (esant 0,09 euro tarifui) sukaups apie 3240 eurų.
Taigi 50 m² buto savininko mėnesinė įmoka išaugs nuo 1,5 iki 4,5 euro.
V. Stankevičius irgi skaičiavo, kad mažesniame (≤ 3 000 m²) name 50 m² buto įmoka didės maždaug nuo 2,50 iki 5,77 euro per mėnesį.
O didesniame (> 3 000 m²) name 50 m² buto įmoka didės maždaug nuo 1,50 iki 4,62 euro per mėnesį.
Remiantis pašnekovų pateiktais pavyzdžiais galima sakyti, kad vienam 50 m² buto savininkui sąskaita per mėnesį pakils maždaug 3–3,27 euro.
Rengti ilgalaikį planą gyventojams bus privaloma
„House care“ projektų vadovas pabrėžė, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. šis planas taps privalomas, nes kitu atveju, kaip jau minėta, tarifas bus padidintas pagal pastato būklės koeficientą (x2 ar x4).
Specialisto aiškinimu, ilgalaikis priežiūros ir remonto planas – tai dokumentas, kuriame numatomi visi pastato priežiūros, remonto, atnaujinimo ir modernizavimo darbai artimiausiems 10 metų ar ilgesniam laikotarpiui.
V. Stankevičius vardijo, kad plane:
- įvertinama pastato techninė būklė (konstrukcijos, stogas, vamzdynai, šildymo sistema, bendro naudojimo patalpos ir kt.);
- nustatomi būtini darbai, jų preliminarios kainos, prioritetai ir atlikimo terminai;
- paskaičiuojama, kiek lėšų reikia kasmet kaupti suplanuotiems darbams.
Pašnekovas nurodė, kad plano rengimą gali organizuoti pastato administratorius, pasitelkdamas kvalifikuotus pastatų priežiūros ekspertus.
Tačiau plano rengime ir balsavime už jį dalyvauja visi savininkai, jų atstovai ar bendrijų pirmininkai, teikdami siūlymus, pageidavimus, pranešdami apie namo defektus, kadangi tai yra bendra visų atsakomybė.
Pasak V. Stankevičiaus, jei plano nėra, sukauptos lėšos skiriamos būtiniausiems avariniams darbams. Jei planas yra, lėšos naudojamos būtent pagal jį.
Tad patvirtinus planą butų savininkai turi laikytis nustatytų įmokų dydžių, kad suplanuoti darbai būtų įgyvendinti laiku.
„Šis planas leidžia iš anksto suplanuoti lėšų kaupimą, darbų eiliškumą ir jų finansavimą, išvengiant staigių įmokų padidinimų netikėtų gedimų atveju.
Kuo anksčiau jis patvirtinamas, tuo sklandesnis finansavimas ir mažesnė avarinių situacijų tikimybė“, – patikino „House care“ projektų vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
