Sodas ir daržas

Samanos vejoje – vienas iš labiausiai sodininkus erzinančių vaizdų. Ne vienas stengiasi palaikyti dailią veją, sukurti vientisą vaizdą sodo aplinkoje, tačiau šie netikėtai pasirodę augalai gali nemenkai sugadinti nuotaiką. Tad ko imtis, kad samanų vejoje daugiau nebeliktų? Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti Vilniaus kolegijos lektorius, želdynų ekspertas Tomas Čižokas.

Ieškant augalų, ne vienam tenka lankytis medelynuose, augalų parduotuvėse ar aikštelėse. Dauguma parduodamų augalų siūlomi vazonuose. Kartais vazonas būna mažas, o augalas – gana didelis, tad nusipirkus ir ištraukus jį iš vazono, pirkėjas randa gniužulą susiraizgiusių šaknų. Parduodantieji augalus vienbalsiai tikina, kad jų prekė kokybiška. Tačiau ne visi iš vazonų į gruntą pasodinti augalai sėkmingai prigyja.

Šilauogės ir toliau išlaiko savo populiarumą, jas drąsiai galima priskirti prie populiariausių uogų, o ir savo soduose lietuviai jas augina vis dažniau.

Daug sodininkų augina pomidorus, tačiau retas kuris žino, kad yra būdas, kaip galite visai nesudėtingai paskatinti jų augimą. Pasak sodininkystės eksperto, jei laikysitės kelių paprastų taisyklių, turėsite „gausybę vaisių“, o tai turėtų pavykti net pradedantiesiems, rašoma express.co.uk. Pasirodo, jums tereikės vieno įprasto namų apyvokos daikto, kad padėtumėte savo augalams lauke, ir, pasak Ish, „TikTok“ žinomo kaip „gardening.with.ish“, jis gali labai pakeisti jūsų pomidorų augimą.

Mėgstami dėl prabanga spindinčių žiedų, spalvų įvairovės ir nuostabaus kvapo, bijūnai yra vienas populiariausių augalų. O kad jie žydėtų dar įspūdingiau, specialistai pataria nepamiršti kelių svarbių bijūnų auginimo patarimų. Pasak Aleco White'o iš „Primrose Hall Peonies“, kuris pasidalijo savo žiniomis su Karališkąja sodininkystės ir daržininkystės draugija (RHS), tai puikus augalas pradedantiesiems, o visa paslaptis slypi sodinime.

Jei norite užauginti stambius, sultingus ir kvapnius pomidorus, verta prisiminti vieną netikėtą, bet itin veiksmingą natūralią priemonę, kurią daugelis kasdien išmeta į šiukšliadėžę. Patyrę daržininkai šią trąšą vadina tikru lobiu – ji ne tik praturtina dirvą, bet ir sustiprina augalų augimą bei vaisių kokybę. Pomidorai – vieni iš reiklų augalų sode. Jie sparčiai auga, formuoja gausų derlių ir tam sunaudoja daug maistinių medžiagų.

Kriaušė gali tapti sklypo brangakmeniu ir tikru skanių vaisių fabriku – jei ją tinkamai pasodinsite. Klaida pasirenkant vietą gali baigtis derliaus nesėkme, ligomis ir tuščiomis šakomis. Tačiau gudri patyrusių sodybų augintojų gudrybė leidžia kriaušei gausiai ir stabiliai vesti vaisius. Svarbiausia žinoti, kur ją sodinti. Geriausia vieta – pietūs, bet ne atviras laukas. Atminkite: ideali vieta kriaušėms augti yra prie pietinės sienos ar tvoros.

Pagalvojus apie dilgėles grįžta vaikystės prisiminimai apie degančias kojas, kai dviračiu važiuodavote kaimo keliukais. Arba niežtinčius baltus spuogelius ant rankų ir net veido, kai rinkdavote gervuoges ar avietes. O daržininkai ir sodininkai tikrai žino, kokie skausmingi gali būti bandymai išravėti augančias dilgėles. Augalas kolonistas Dilgėlė (Urtica) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio urere – dilginti.

Ne vienas nustemba išgirdęs, kuo užsiima olimpietis, pasaulio čempionas, disko metikas Andrius Gudžius – tarp treniruočių ir varžybų jis su šeima sukasi savo ūkyje, kur karaliauja braškės. Laidoje „Svajonių sodai“ A. Gudžius aprodė išsiplėtusį šeimos uogų ūkį „Tikra uoga“, kur į braškių auginimą pasinėrė visa šeima ir ūkio žvaigždėmis tapo desertinės braškės. Ūkyje auginti braškes sugalvojo žmona Kaip pasakojo A. Gudžius, viso ko pradininkė buvo žmona.

Vienas iš didžiausių šiltojo sezono malonumų – šviežias, kvepiantis ir nuo sulčių varvantis arbūzas. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad lietuviai jų išties išsiilgę, nors pavasaris šilumos ir šykšti. Saulėtuose kraštuose prasidėjęs šviežias derlius ir dėl to mažėjančios kainos skatina šiuo daugelio mylimiausiu vaisiu mėgautis vis dažniau ir dažniau.

Svogūnus galima auginti iš sėklų, daigų, sodinukų. Jei norite gauti ankstyvą derlių, geriausia juos auginti iš sėklų. Kadangi svogūnai nemėgsta rūgščios dirvos, dar rudenį reikėtų ją kalkinti, pavyzdžiui, įmaišant dolomitmilčių. Svogūnų priežiūros taisyklės Svogūnų lysves geriausia daryti šalia morkų lysvių, nes morkos atbaidys muses nuo svogūnų. Paruoškite eilutes 30 cm atstumu viena nuo kitos ir sodinkite svogūnus į purią dirvą kas 8–10 cm.

Šilauogių krūmai ne tik puošia sodus visus metus, bet ir vasarą dosniai apdovanoja gardžiomis, maistingomis uogomis. Tačiau norint užtikrinti gausų derlių, šiuos augalus būtina tinkamai prižiūrėti ir patręšti. Šilauogės – ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Jas užaugina dekoratyvūs krūmai, kurie pavasarį pasipuošia baltais žiedais, o rudenį džiugina spalvingais lapais.

Artėjant daržo gėrybių sezonui svarbu prisiminti žmonių jau ne vienerius metus naudojamus natūralius būdus, kuriais galima pagerinti derlių neišleidžiant daug pinigų. O vienas tokių praktiškų metodų buvo atskleistas ir šeštadieniniame TV3 televizijos žaidime „galvOK“. Šįkart žaidimo dalyviais tapo priešingose barikadų pusėse atsidūrę pop muzikos grupės „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“ atlikėjai Karolis Akulavičius ir Donatas Balvočius.

Šį sekmadienį laidos „Svajonių sodai“ komanda lankysis pas „TV Pagalbos“ gelbėtoją Gerdą Žemaitę, kuri parodys savo namų kiemą ir papasakos, ką čia norėtų keisti. Sulaukusi laidos komandos sode, G. Žemaitė netvers džiaugsmu, o išgirdusi pasiūlymus, kaip keisti kiemelį, ne kartą pakartos žodį „fantastika“. Gerda Žemaitė įsileido į savo namų kiemą G. Žemaitė, kaip pati pripažins, namų kieme turi daugybę problemų ir išsiduos, kad sodininkystė nėra jos arkliukas.

Šiemet gamta stebina neįprastomis anomalijomis – jau sužydus sodams, ėmė ir paspaudė stichinės šalnos, o tai pakenkė daugeliui augalų, tarp jų ir šilauogėms. Kaip gelbėti apšalusius šilauogių krūmus ir ko svarbiausia nepamiršti auginant šias uogas? Apie tai laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo ūkio „Gedimino sodai“ įkūrėjas, ūkininkas Gediminas Cijūnaitis, daugiau nei du dešimtmečius auginantis įvairias uogas, o daugiau nei dešimt metų – šilauoges.

Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti nereikia ypatingų pastangų, nes jos kilusios iš laukinių trispalvių našlaičių. Tik XIX a. ir vėliau darbavęsi selekcininkai sukūrė daugybę įvairiaspalvių jų veislių. Našlaitė (Viola) – našlaitinių (Violaceae) augalų gentis. Pavadinimas „viola“ kilęs iš senovės graikų mitologinio karaliaus Inacho dukros Ijò vardo. Našlaičių pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos Ijo buvo Heros šventyklos Arge žynė, Dzeuso mylimoji.

Laisvalaikio žalioje aplinkoje išsiilgę miestiečiai traukia į miškus ir parkus, pagaliau vėl sugrįžus šilumai, planuoja šiltojo sezono pramogas savo kiemuose. Bet mėgavimasis gamta neatsiejamas nuo priežiūros darbų: čia tvarkytis skuba ne tik gyventojai, bet ir miškininkai, prižiūrintys viešas žaliąsias erdves.

Pomidorai yra viena populiariausių daržovių, kurią daugelis mėgsta auginti savo soduose ar balkonuose. Jie ne tik gardūs, bet ir naudingi sveikatai, todėl natūralu norėti, kad šie augalai duotų kuo daugiau vaisių. „Gardening Express“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo keliais svarbiais patarimais, kaip nuo pat pomidorų daigų auginimo pradžios padidinti derlių. Pasak jo, svarbu sodinti jaunus augalus į mažesnius vazonėlius, o tik po to persodinti į didesnius arba tiesiai į žemę.

Šis pavasaris Lietuvoje buvo ypač šaltas – netikėtos šalnos smogė sodams ir daržams, palikdamos daugelį augalų nušalusius ir nusilpusius. Daugeliui sodininkų tai tapo nemaloniu išbandymu – kaip elgtis su augalais, kurie atrodo beveik mirę? Ar verta juos išmesti, ar dar yra vilties? Taigi, yra svarbu žinoti, kaip tokiais atvejais reikėtų tinkamai pasirūpinti nušalusiais augalais.

Atrodo paprastas, tačiau iš tikrųjų labai lepus augalas: tai – veja. Kraštovaizdžio ekspertai vieningai sutaria: vejos auginimas gali būti prilyginamas tikram mokslui. Todėl norint ją užauginti gražią bei puošnią, reikia išmanyti tam tikras auginimo subtilybes, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Dirvožemio stebėjimas, grunto tyrimai, žemės būklė, jos pH rodikliai – viskas yra svarbu. Mes turime užauginti pakankamai reiklų augalą, kurį kasdien trypsime.

Svogūnus savo daržuose augina daugelis lietuvių, juk jie – ne tik puikus priedas virtuvėje, gaminant įvairiausius patiekalus, bet ir pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis. O kad svogūnai augtų dideli ir sveiki, tereikia žinoti kelias taisykles. Pavyzdžiui, nuo seno manoma, kad gegužės 8–oji yra būtent ta diena, kai reikia imtis šių populiarių daržovių sodinimo, rašoma anksčiau prekybos tinklo „Iki“ išplatintame pranešime spaudai.

Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje galima aptikti tikrą rojaus kampelį žemėje. Čia – Daivos Būbnelienės namai ir savomis rankomis sukurtas sodas, kuriame apsilankę vilnietės pažįstami lieka pakerėti moters kruopštumo, o iš namų išeina nešini ne tik įspūdžiais, bet ir naujomis idėjomis savo sodams. Daiva sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti apie savo sodo kūrimą.

Rododendrai pastaraisiais metais užkariauja lietuvių širdis – jie karaliauja soduose, tobulai atrodo vieni ir randa savo vietą kitų augalų kaimynystėje. Vis tik norint, kad jie būtų gražūs ir apdovanotų žiedais, būtina nepamiršti jų tinkamai prižiūrėti.  Apie svarbiausius rododendrų priežiūros aspektus laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo laidos konsultantė, „Gervių sodai“ įkūrėja, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė.

Savo sodą nuo šliužų galima apsaugoti pasodinus vieną gėlę – sodininkės Julijos teigimu, ji yra lengvai auginama, o rezultatas – stebinantis.  Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti šliužų, naudoja cheminius pesticidus, tačiau yra natūralių būdų jų atsikratyti ir užkirsti kelią jų atsiradimui.  Ragina sode auginti vieną gėlę Vienas iš tokių sprendimų – sode auginti augalus, kurių šliužai nekenčia. Vienas iš tokių augalų – rusmenės.

Piktžolės, išdygstančios tarp grindinio trinkelių, gali stipriai gadinti kiemo estetiką ir sukelti papildomų rūpesčių. Jos greitai plinta, o jų išrovimas rankomis reikalauja laiko ir kantrybės – be to, dažnai netrunka ir vėl sugrįžti. Tačiau specialistai sako, kad yra paprastas ir veiksmingas būdas jų atsikratyti. Net ir nedideli tarpeliai tarp grindinio plytelių ar trinkelių gali tapti puikia vieta piktžolėms įsitvirtinti. Čia susikaupia drėgmė, žemės ar dulkių, o saulė padeda dygimui.

Šalta gegužė nesustabdo žydėjimų: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode skleidžiasi viena gausiausių šalyje ir viena gražiausių pavasario kolekcijų – rododendrai. Šalia oranžerijos ir plote tarp brandžių medžių įkurdinta apie 600 jų krūmų – iš viso apie 80 rūšių ir beveik 100 veislių.

Visiems sodininkams rūpi vasaros pabaigoje nuimti gerai užderėjusį derlių, o siekiant didelių ir skanių vaisių gausos verta pasistengti ir dabar. Tad pateikiame jums geriausias trąšas pomidorams. Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti.

Kai sodas ar daržas dosniai apdovanoja žalumynais, ne vienas susimąsto – ką daryti, kad šiomis gėrybėmis būtų galima mėgautis ilgiau. Vienas dažniausių pavasario ir vasaros žalumynų – svogūnų laiškai. Jei norite jais mėgautis ilgiau, Irina dalinosi patarimu, kaip juos užšaldyti. Atsargomis žiemai verta pasirūpinti iš anksto – Irina jau ne vienerius metus taiko paprastą, bet veiksmingą svogūno laiškų šaldymo būdą.

Pelargonijos, jei yra tinkamai išlaikomos per žiemą, kasmet nudžiugina žiedais. Tai – vienos populiariausių gėlių ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl to, kad nereikalauja daug priežiūros. Vis dėlto tam, kad pelargonijos žydėtų gausiau, verta palaistyti jas naminiu mišiniu. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Ar esate girdėję apie invazines rūšis? Kodėl vasarą reikia naikinti lubinus, rykštenes ir kitus gražius augalus? Kokios rūšys Lietuvoje yra laikomos invazinėmis? Kokia atsakomybė numatyta už invazinių rūšių naudojimą? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite internetinėje platformoje INVA, skirtoje informacijai apie invazinius augalus, gyvūnus ir jų registracijai, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Vis daugiau žmonių, užsiimančių sodininkyste, atsigręžia į gamtą ne tik per žemės darbus, bet ir per dangaus kūnų įtaką. Vienas iš seniausių sodo darbų planavimo būdų – Mėnulio kalendorius. Astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad kosminiai kūnai, ypač Mėnulis, veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir augalų augimą bei jų gyvybingumą.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Šios prieskoninės daržovės dar vadinamos krapų antrininkėmis arba itališku krapu. Mat jos panašios į krapus ne tik lapų forma, bet ir žiedų bei sėklų spalva. Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis. Augalas užauga iki 1–1,5 m aukščio, stiebas stačias. Lapai tris ir daugiau kartų plunksniškai suskaldyti, apatiniai su ilgais lapkočiais. Žiedynas – skėtis su 10–25 stipinais. Pankolis žydi liepos–rugpjūčio mėn.

Prieš kelias dienas kaunietė Violeta pasidalijo nuotraukomis, kurios pakerėjo internautus ir parodė tikrą gamtos galią. Šiose nuotraukose įamžintas visterijos augalas, užaugęs per visą vieno iš Kauno daugiabučių ilgį. Įstabiomis nuotraukomis Violeta pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje. Šie vaizdai sužavėjo internautus ir šie puolė komentuoti po Violetos įrašu. Šis įrašas surinko daugiau nei 3,5 tūkst.

Kuo maitinti česnakus gegužės mėnesį, kad surinktumėte rekordinį derlių: patyrusių daržininkų patarimai. Toks metodas apima dirvos prisotinimą deguonimi, todėl nereikės išlaidauti perkant trąšas. Papasakosime, kaip slaptu metodu padidinti česnakų galvutes, ką improvizuotai reiškia, kad juos geriau maitinti gegužės mėnesį. Kaip kelis kartus padidinti česnakų galvas? Autoriai rekomenduoja pasirodžius česnakų daigams, paėmus šakę arba aštrią lazdą padaryti dirvoje skylių.

Pradeda atauginėti levandos, ima dygti švieži žali ūgliai, o jei dabar padarysite vieną svarbų darbą, garantuotai sulauksite daugybės dailių ir kvapnių žiedų.  Skirtingai nei daugelio kitų augalų, levandų paprastai tręšti nereikia, nes perteklinis tręšimas gali paskatinti lapų, o ne žiedų augimą.

Norint išlaikyti sveiką ir žalią veją, yra paprastas būdas tai padaryti panaudojant vieną populiarų prieskonį. Sode pabarsčius cinamono sulauksite maloniai stebinančio rezultato – veja atrodys tobulai. Daugelis sodininkų deda visas pastangas, kad pavasarį ir vasarą jų vejos atrodytų dailiai, o naudojant šį įprastą virtuvės prieskonį tai padaryti bus lengviau. Sode pabarstykite cinamono Yra daugybė dalykų, kurie gali pakenkti vejai ir priversti ją paruduoti.

45-erių Kristina Grybaitė kartu su vyru Antanu Išlaužo miestelyje, Prienų rajone, kuria ypatingą sodybą, kuri jau dabar stebina želdinimu, gėlynais ir savitu stiliumi. Kiekvienas kampelis – jų pačių rankomis puoselėtas, o kiekvienas sprendimas – grįstas meile gamtai, estetikos pojūčiu ir nuolatiniu tobulinimu. Sodyba tapo ne tik šeimos poilsio vieta, bet ir įkvėpimo šaltiniu, kuriame skleidžiasi ne tik rožės, bet ir svajonės.

Daržovių sodinimas – vienas iš daugelio pavasarį daržininkų laukiančių darbų, tačiau jiems gali prireikti apsaugos nuo kenkėjų. Pavasaris – tai metų laikas, kai galime ramiai sėdėti ir stebėti, kaip po žiemos atgimsta mūsų sodas, rašoma express.co.uk. Vis tik pavasarį atgyja ne tik sodo gėlės ir augalai, bet ir daugybė gyvūnų, kurie po ilgo žiemos miego išeina ieškoti maisto.

Braškės – vienos populiariausių uogų pasaulyje, dažnai auginamos tiek mėgėjų soduose, tiek didesniuose ūkiuose. Tačiau norint, kad jos būtų didelės, sultingos ir saldžios, sodininkai raginami atlikti vieną paprastą, bet labai svarbų veiksmą. Artėjant braškių sezonui daugelis sodininkų stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas derliui – tinkamai paruošia dirvą, parenka vietą ir rūpinasi augalų sveikata, rašo express.co.uk.

Turbūt visi pažįstame pavasarinę raktažolę – augalą, džiuginantį savo geltonais žiedeliais. Kaip ir daugelis nuo seno žinomų ir naudojamų augalų, pavasarinė raktažolė turi daug liaudiškų, su raktu susijusių pavadinimų – rakteliai, šv. Petro raktai, dangaus raktai, Jurgio raktai ir kt. Tai augalas, skelbiantis ir „atrakinantis“ tikrąjį pavasarį. Pavasarinės raktažolės – daugiamečiai, 15-30 cm aukščio augalai.

Pavasarį kartu su bundančia gamta ima suaktyvėti ir kurkliai – nepastebimai, bet greitai žalojantys vejas bei daržus. Sodininkai jau fiksuoja požymius: išraustos žemės vagelės, pažeista žolė ir silpstantys augalai. Kurklių padaryta žala dažnai pastebima tik tada, kai veja jau ima retėti, o augalai netenka gyvybingumo. Jie juda po žeme, rausdami urvus ir pažeisdami šaknis, todėl žolė gelsta, džiūsta, o daržo augalai ima nykti. Nors šie vabzdžiai nedideli, jų padaroma žala – didžiulė.

Šilauogės per pastaruosius metus užkariavo ne tik lietuvių širdis ir skonio receptorius, bet ir sodus – jau ko gero retai išvysime tokį, kuriame neauga šie krūmai. Vis tik norint, kad ne tik būtų uogų, bet jos būtų ir skanios, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena vieną svarbią jų priežiūros taisyklę.

Jei kovojate su samanomis vejoje, yra paprastas patarimas, kuris padės jas išnaikinti visam laikui. Jį išbandę galėsite džiaugtis – samanų vejoje neliks nė  kvapo.  Norint turėti gražią veją, nereikia brangių cheminių priemonių ir daug darbo. Pakanka dviejų buityje randamų daiktų – skalbimo skysčio ir acto, kuriuos tinkamai panaudojus sode galima daryti stebuklus.

Nors praėjusią savaitę sinoptikai grasino, kad naktimis užklups iki 10 laipsnių šaltis, jų spėjimai nepasitvirtino ir labai retai kur temperatūra naktimis nukrito žemiau nulio. Dienomis saulė kyla vis aukščiau ir augalai pradeda augti ne dienomis, o valandomis. Kad augantiems daigeliams nepritrūktų maisto medžiagų, būtina juos pamaitinti mineralinėmis trąšomis. O nusistačiusieji prieš jas nesunkiai gali pasigaminti skystų trąšų, naudodami kompostą.

Kai kiemo trinkelėse pradeda augti samanos, tai tampa tikru galvos skausmu tiems, kurie rūpinasi tvarkinga ir patrauklia aplinka. Tarp plytelių besiplečiantis žalsvas sluoksnis ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir sukuria papildomų problemų – vaikštant šlapia danga galima lengvai paslysti, o trinkelės ima atrodyti lyg visada purvinos ir apleistos.

Avietės – daugiamečiai augalai, kurie vis atsinaujina leisdami naujus ūglius. Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje dirvoje, gausiai dauginasi. Jų priežiūra nėra labai reikli ir sudėtinga, be to – greitai duoda gausų derlių. Avietės naudojamos ne tik maisto gaminimui, bet ir gydymui. Vaistinei žaliavai avietės renkamos liepos–rugpjūčio mėnesiais, giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Šviežios uogos turi daug vitaminų, malšina troškulį, gerina virškinimą.

Nors pomidorai nėra itin lepūs augalai, kai kurių augalų kaimynystė jiems nepatinka, todėl specialistai ragina nesodinti šių augalų prie pomidorų, nes derliaus galite ir nesulaukti. Yra keli augalai, kurie, nors ir nebūtinai pakenkia pomidorams, tačiau neatneša jiems jokios naudos ir tokioje kaimynystėje jie gali vargti, be to, dažniau gali pulti ligos ar kenkėjai, o tai gali lemti ne tik prastesnį derlių, bet ir augalo žūtį.

Rožės – tikros sodo karalienės ir jas gerai pasodinus ir tinkamai prižiūrint, vasarą jos džiugina nuostabaus grožio žiedais. Viskas prasideda nuo kokybiško sodinuko, o žiedų gausumas ir augalo sveikumas – nuo to, kaip jas prižiūrėsime. Patarimais, kaip išsirinkti gerą rožės sodinuką, kaip sodinti rožes ir kaip prižiūrėti po sodinimo, laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo ūkio „Sodo rožė“ projektų vadovas Justinas Virbickas ir agronomė Valentina Mitkienė.