Sodas ir daržas

Jeigu svajojate apie nuosavą uogų plantaciją, dabar tinkamiausias metas imtis kastuvo. Šiuo metu prasideda braškių sodinimas. Pirktinės braškės Rinktis daigus būtina labai kruopščiai. Ir geriau su uždara šaknų sistema (vazonėliuose) – tokie daug lengviau prigyja ir sparčiau vystosi. Kaip atpažinti sveikus braškių daigus? Pirmiausia iš lapų – jie ryškiai žali, blizgūs, standūs, charakteringai išgaubti.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vieną invazinį augalą – bitinę sprigę, keliantį grėsmę mūsų gamtai. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo dekoratyvus ir patrauklus, iš tiesų – tai agresyvi rūšis, galinti išstumti vietinius augalus. Specialistai pabrėžia, kad augalas plinta itin greitai, jo sėklos ilgai išlieka dirvoje, o jas išnaikinti nėra paprasta.

Bazilikas yra populiarus prieskoninis augalas, kuriam nereikia daug priežiūros, kad užaugintų kvapnius ir skanius lapus, tačiau dabar nepamirškite jų patręšti, jei norite šviežiais bazilikais mėgautis daug ilgiau. Rugsėjis dažnai žymi bazilikų auginimo sezono pabaigą, nes temperatūrai ilgesniam laikui nukritus žemiau 10 laipsnių, jų augimas pradeda lėtėti.

Įspūdingo grožio krūmai, daug, didelės ir saldutėlės prisirpusios uogos – kiekvieno šilauogių augintojo siekiamybė. Tačiau kelios padarytos klaidos lemia, kad šilauogės ima nykti, krūmai vargsta, džiūsta, o uogos – visai mažytės ar rūgščios. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantė, mokslų daktarė Ingė Auželienė atsakė į laidos žiūrovės Laimos klausimus, kodėl jau trejus metus kieme augančios šilauogės vargsta.

Didžialapės hortenzijos, garsėjančios savo mėlynais, violetiniais ir rožiniais žiedais, sodui suteikia nuostabaus grožio spalvų. Pradėjus auginti vos kelis krūmus, jų norisi kuo daugiau – tam yra paprasta išeitis, kaip pasidauginti hortenzijų neišleidžiant nė cento. Kiekvienas sodininkas nori, kad hortenzijos žydėtų kuo ilgiau ir jų būtų kuo daugiau. Čia į pagalbą atskuba Anya Lautenbach, internete geriau žinoma kaip „Sodo fėja“ (angl.

Ruduo – metas, kai dauguma sodininkų atsikvepia po intensyvių vasaros darbų, tačiau būtent šiuo laikotarpiu veja reikalauja ypatingo dėmesio. Po karštų dienų žolė dažnai atrodo nusilpusi, vietomis pakeitusi spalvą ar net būna su dėmėmis. Jeigu tinkamai neprižiūrėsime dabar, pavasarį gali laukti nemalonios staigmeno.

Daugelis įpratę sodinimo darbais užsiimti pavasarį, tačiau šilauoges galima sodinti ir rudenį. Svarbu atminti, kad tinkamas augalo pasodinimas gali lemti uogų kiekį vasaros metu. Naujienų portalui tv3.lt apie rudeninį šilauogių sodinimą papasakojo „Stučkų medelyno“ atstovas Vilius Stučka. Pasak jo, nors ne vienas sodininkas nerimauja, kaip augalas ištvers atšiaurią žiemą, dėl šilauogių jaudintis nereikėtų.

Prieš žiemą pasėtos daržovės ir prieskoninės žolės gali duoti ankstyvą ir kokybišką derlių, apie tai rašo UNIAN. Tokia sėja turi daug privalumų, iš kurių pagrindinis – sėklų grūdinimasis. Pasėtos rudenį, pavasarį jos greičiau sudygsta, todėl derliaus sulauksite dviem-trimis savaitėmis anksčiau. Tačiau yra ir rizikos, ypač ilgai trunkantys šilti orai gali sukelti ankstyvą dygimą, todėl augalams gresia šalnos.

Kai vasara pamažu išsiskleidžia į auksinį rudens ramumą, sodininko rankose vėl atsiranda kastuvai, genėjimo žirklės ir kibirai su šaknų puošmenomis. Ruduo – tai laikas, kai žemė dar šilta, kai dangus dažnai dovanoja lietų, o saulė glosto nebe degindama, bet švelniai palytėdama. Tai metas, kuomet sodinamos šaknys tampa pavasario pažadu, kuomet kiekvienas vaismedžio daigas kaip kūdikis tyliai prigula į dirvą, kad netrukus iš jos kiltų nauja gyvybė.

Panevėžio rajone, Šilagalyje gyvena jaunatviška moteris Diana Petraitienė, kurios sode dera hortenzijos, rožės ir kitokios įvairiaspalvės gėles. Diana suskaičiavo, kad jos sode auga 106 kelmai hortenzijų, o šių gėlių veislių ji turi daugiau negu 30. Paveldėjo meilę gėlėms D.Petraitienė svarsto, kad gėles išmokė mylėti ir auginti jos močiutė, kuri turėjo tobulą sodybą. Be to, sesuo jaučia pomėgį gėlėms, todėl Diana mano, kad meilę gėlėms ji paveldėjo genetiškai. „Hortenzijos – mano liga.

Pastarnokai karštyje gali sukelti rimtus nudegimus. Esant +25 °C temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams, jų lapai išskiria eterinius aliejus, kurie, susimaišę su prakaitu ir drėgme, sukelia stiprų odos sudirginimą.  Ypač jautrūs yra šviesios odos žmonės. Po sąlyčio su pastarnokais ant kūno gali atsirasti paraudimai, pūslės ir net nudegimai, kaip nuo Sosnovskio barščių.

Ruduo – pats metas planuoti spalvingą ir kvepiantį pavasarinį sodą. Dabar dar džiaugiamės žaluma, tačiau po žiemos būsime ištroškę žiedų. Ir savas gėlynas jais netruks apsipilti vos prašilus orams, jei vienu paprastu ir nebrangiu darbu pasirūpinsite jau dabar. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad rudenį sodinti skirti gėlių svogūnėliai yra populiarus pasirinkimas tiek tarp patyrusių, tiek tarp pradedančių sodininkų, rašoma pranešime spaudai.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasiruošti kitiems metams. Dauguma daržininkų šiuo metu ne tik nuima derlių, bet ir galvoja, kaip pagerinti dirvą, kad kitą sezoną augalai augtų sveikesni ir derėtų gausiau. Tinkamai paruošta dirva yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą sėją, o kai kurie augalai gali patys praturtinti žemę naudingomis medžiagomis.

Gamta šiemet dovanoja šiltą rudenį. Naktimis šilta, tad ir medžių lapai dar mažai pašalę, krenta palengva, auksu nuklodami takus į mūsų sodybas, namus. Romantika, bet lapus būtina sugrėbti, nes jie tuojau ištiš ir takai ne tik atrodys negražiai, netvarkingai, bet ir taps slidūs, tad pavojingi. Kiekvienas panaudoja savaip Nukritusius medžių lapus būtina sutvarkyti – sugrėbti, išvežti ar sukompostuoti, o gal versti tiesiai ant dirvos, kad ilgainiui taptų trąša.

Viduržemio jūros žavesiu gali dvelkti ir Lietuvoje. Puikus to įrodymas – kraštovaizdžio, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė, savo kieme susikūrusi Viduržemio jūros stilistikos sodą, kuriame vyrauja šiam regionui būdingi augalai, spalvos ir dangos. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ savo susikurtą akį traukiantį sodą parodžiusi dizainerė pasidalijo ir naudingais patarimais, kaip tokį grožį susikurti patiems savo kieme.

Ruduo sodininkams – metas ne tik džiaugtis užaugusiu derliumi, bet ir pasirūpinti augalais, kad jie kitą sezoną būtų sveiki ir derlingi. Po uogų nuėmimo serbentų krūmai jau baigę savo „darbą“, tačiau jų priežiūros darbai dar nesibaigia. Tinkama priežiūra rudenį užtikrina, kad krūmai peržiemotų be nuostolių, o kitą vasarą vėl džiugintų gausiu derliumi.

Ruduo – metas, kai sodai pamažu rimsta, o spalvingi hortenzijų žiedai ima džiūti ir ruduoti. Daugelis sodininkų tuomet susimąsto: ar reikėtų genėti hortenzijas iškart po žydėjimo, ar geriau palikti jas ramybėje iki pavasario?  Atsakymas nėra vienareikšmis – viskas priklauso nuo to, kokias hortenzijas auginate. Netinkamai atliktas genėjimas gali sumažinti kitų metų žiedų skaičių, todėl svarbu žinoti, kada ir kaip genėti skirtingas hortenzijų veisles, rašoma thespruce.com.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai reiškia viena: įsibėgėja ruduo. Gamta po truputį pradeda pereiti į žiemos ir poilsio režimą, kuomet sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Vis dėlto, rudenį dalis sodo darbų tęsiasi ir toliau, vienas kurių – vejos priežiūra, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Jei orai – palankūs, dar visą rudenį galima džiaugtis gražia, puikia veja. Tačiau ir jai teks žiemoti, kaip ir kitiems augalams.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įspūdingu radiniu – miške pastebėtu kopūstgalviu raukšliumi. Šis grybas ne veltui traukia akį – savo banguota, raukšlėta struktūra jis primena žiedinį kopūstą, todėl neretai sutinkamas grybautojų krepšiuose kaip tikra miško retenybė. Po įrašu, komentaruose, žmonės neslėpė susižavėjimo išskirtiniu grybu. „Man jie labai gražūs, bet miške tokių nesutikau“, – rašė viena moteris.

Ruduo – ne tik derliaus nuėmimo ir mėgavimosi juo metas. Atėjus vėsiajam sezonui svarbu nepamiršti atlikti ir vieno svarbaus darbo – rudeninio tręšimo, kuris būtinas visiems augalams: nuo hortenzijų ir šilauogių iki dekoratyvinių augalų ir vejos. Apie rudeninio tręšimo svarbą, kokias trąšas naudoti ir kada atlikti šį darbą, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo agronomė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė Eglė Petkevičiūtė.

Ruduo daugeliui žmonių – metas, kai pradeda kirbėti mintis: ką šį sezoną sodinti kapuose, kad augalai išliktų sveiki, nenušaltų ir gražiai atrodytų iki pat šalnų? Tačiau ne visi žino, kokios gėlės rudeniui tinkamiausios. Tvarkant kapavietes rudenį, galima ne tik atlikti kasdienį darbą, bet ir kurti – tinkamai parinktos gėlės vėliau užpildys kapus gyvomis spalvomis.

Pavyzdingai užauginti burokėlius ir laiku nuimti šių daržovių derlių – tik pusė darbo. Ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip tinkamai juos sandėliuoti – kur ir kaip laikyti, kad net po ilgo laiko šakniavaisiai neprarastų naudingųjų savybių ir puikios išvaizdos. Žinios apie daržovių laikymą per žiemą būtinos ne tik stambiems ūkininkams, bet ir nedidelių sklypų savininkams, auginantiems burokėliu tiktai asmeniniam vartojimui, na, ir galbūt gyvūnams, į kurių racioną įeina šviežios daržovės.

Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. Aplinkosaugininkai primena, kad susikaupusiomis biologiškai skaidžiomis atliekomis – žaliosiomis atliekomis – reikia tinkamai pasirūpinti. Šias atliekas galima kompostuoti arba išvežti į specialias surinkimo aikšteles. Nusprendus biologiškai skaidžias atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Ruduo – metas, kai gamta ruošiasi poilsiui, o sodininkai dar turi progą atlikti svarbių darbų, kurie užtikrins gausų pavasario derlių. Vienas tokių darbų – svogūnų sodinimas. Daugelis įpratę svogūnus sėti ar sodinti pavasarį, tačiau patyrę sodininkai tikina, kad rudens sodinimas turi savų pranašumų. Svogūnai, pasodinti rudens pabaigoje, per žiemą spėja įsišaknyti, todėl pavasarį ima augti anksčiau ir duoda gausesnį derlių.

Ruduo – metas, kai sodininkai ima galvoti apie artėjančią žiemą ir augalų apsaugą. Dauguma augalų šiuo metu jau ruošiasi poilsiui, o kartu kyla klausimas – ar visoms rūšims reikia ypatingos priežiūros prieš šalčius? Šluotelinės hortenzijos dažnai vadinamos vienomis ištvermingiausių sodo gėlių. Jos džiugina sodininkus ne tik savo įspūdingais žiedais, bet ir atsparumu šalčiui.

Utenos rajone gyvenanti 51-erių Laima Kašėtienė savo gyvenimo ramybę ir stiprybę atrado tarp žydinčių gėlių. Nors didžiąją dalį gyvenimo moteris buvo užsiėmusi kasdieniais rūpesčiais, kai gyvenimas pristabdė, ji atrado laiko tam, kas labiausiai traukė nuo pat jaunystės – sodui. Iš mažų detalių, akcentų ir kantrybės gimė spalvų kupina oazė, kurioje kiekvienas augalas turi savo istoriją.

Patiems užsiauginti pomidorų – didelis džiaugsmas, tačiau Šilalės rajone gyvenančiai Daivai Rameikienei tai – didžiausia aistra. Kone 20 metų veislinius pomidorus auginanti moteris jau išbandžiusi virš tūkstančio veislių, o šiemet jos šiltnamyje, lauke ir vazonuose jų auga net 130! Kiekvienas jų – savaip ypatingas, išskirtinis, o jų auginimas Daivai – vienas malonumas ir veikla, padedanti atsipalaiduoti po visų dienos darbų.

Kad rožės džiugintų savo žiedais ir ateinančiais metais, reikia pasirūpinti jomis rudenį. Štai keletas svarbių dalykų, ką reikia žinoti kiekvienam auginančiam, kaip ruošti rožes žiemai. Sveikame kūne – sveika siela. Tas pats galioja rožėms. Veislė, kurios genetikoje užprogramuota, kad ji atspari šalčiams, nepridarys jums daug bėdų. Todėl visų pirma čia svarbus rožės veislės pasirinkimas.

Tobulai graži veja – siekiamybė kiekviename kieme, tačiau vos per vieną naktį visos pastangos gali sugriūti vejoje atsiradus duobutėms. Išvydus tokį vaizdą kyla vienintelis klausimas: kas tai padarė? Atsakymą laidoje „Svajonių sodai“ pateikė mokslų daktaras Algirdas Amšiejus, išvardijęs, kas gali iškapstyti duobes vejoje ir ką tai parodo.

Jei esate česnako gerbėjai ir norite pasiruošti jo atsargų, dabar pats laikas imtis veiksmų. Artėjant šaltiems mėnesiams, šviežio česnako trūkumą gali būti sunku kompensuoti, todėl geriau pasiruošti iš anksto. Be to, tinkamai paruošti česnakai išlaiko savo skonį, aromatą ir naudingąsias medžiagas visą sezoną. Tad jei mėgstate šį aromatingą ir sveiką ingredientą, laikas paskubėti ir pasiruošti savo žiemos atsargas.

Vienas paprastas sideratas pakeičia dešimtis herbicidų – rugiai veiksmingai stabdo piktžolių augimą, atkuria dirvą ir užtikrina derlingumą be chemikalų. Patyrę sodininkai gerai žino: sideratai – tikras gelbėtojas dirvos priežiūrai. Vieni sėja garstyčias, kiti renkasi dobilus ar faceliją. Bet yra augalas, kuris skiriasi nuo visų kitų – rugiai.

Ruduo – ypatingas metas šilauogėms. Augalai jau pradeda ruoštis žiemai: kaupiasi maistingosios medžiagos, formuojasi žiedai kitų metų derliui, o šaknų sistema ruošiasi šalčio iššūkiams. Patyręs sodininkas Edgaras naujienų portalui tv3.lt pasidalijo savo patirtimi, kaip tinkamai prižiūrėti šilauoges rudenį, kad pavasarį jos vėl galėtų džiuginti gausiu derliumi.

Namų erdvė gali tapti sveikesnė ir gyvybingesnė, jei joje auga kambariniai augalai. Be to, jie ne tik puošia interjerą, bet ir daro teigiamą poveikį mūsų kūnui – palengvina kvėpavimą, padeda astmos ar bronchito atvejais, o kai kuriais atvejais gali sumažinti kai kurių vėžio padarinių neigiamą poveikį. Vis tik, yra 3 augalai, kurie ypač naudingi oro kokybei patalpose.

Netoli Marijampolės gyvenanti Donata šiandien savo kieme turi tris didelius ir kelis mažesnius gėlynus. Jie ryškūs, tvarkingi, modernūs – visai kitokie, nei kadaise buvęs „senoviškas“ gėlynas, kurį moteris praktiškai sunaikino ir iš pagrindų atnaujino. Donata nėra naujokė augalų pasaulyje – ji baigusi žemės ūkio studijas, dirba šiame sektoriuje, o kartu augina ir žirgus.

Sodininkai ir daržininkai savo valdose jau pradėjo rudens darbus, o ta proga įvairiuose miestuose rengiamos į madą sugrįžusios sodinukų mugės. Jų sezoną šiemet atidaro Didžioji sodinukų mugė, jau šį šeštadienį vyksianti prie Šiaulių „Akropolio“, rugsėjo 13 d. – prie Klaipėdos „Akropolio“ ir rugsėjo 21 d. – prie Vilniaus „Akropolio“. Mugėje dalyvaus daugiau nei pusšimtis dalyvių, suvažiuosiančių iš visos Lietuvos, taip pat bus keletas dalyvių iš netolimo užsienio, tad mugės asortimentas – itin ...

Rugsėjis – tinkamiausias laikas tvarkyti senus gėlynus ir formuoti naujus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip prižiūrėti augalus, ir patarsime, kaip pasiruošti žiemai. Sodinimas ir tręšimas Rugsėjo pradžioje sodinkite narcizus, hiacintus ir krokus, o paskutinį mėnesio dešimtadienį – tulpes. Vėliau pasodinti jie nespėja įsišaknyti, sunkiau žiemoja. Prieš sodinimą apžiūrėkite svogūnėlius; jei yra šakninių erkučių, svogūnėlius 20 min. pamirkykite 0,2–0,5 proc. chlorofoso tirpale arba 5 min.

Užsukus pasisvečiuoti į Kaišiadorių rajone esančią Valdos ir Stanislavo Bernikų sodybą, nustemba ne vienas. Ten – gausybė išpuoselėtų ir dar nematytų daugiamečių gėlių, o greta gėlynų rikiuojasi vienas po kito susodinti spalvingi krūmai ir karštą vasaros dieną pavėsį teikiantys medžiai. Per kone 30 metų Valdai ir Stanislavui savo sodyboje pavyko susikurti tokią aplinką, kurioje gera būti patiems, kuria susižavi ir apie kokią svajoja ne vienas.

Derliaus nuėmimo etapas yra ne mažiau svarbus nei jo auginimas, nes jį praleidus arba nuėmus per anksti galima prarasti daug, o gal net ir visą derlių. Todėl, norint gauti gerą šakniavaisių derlių, svarbu laiku iškasti ir tinkamai laikyti. Kada išrauti burokėlius iš lysvės? Burokėlių derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo oro sąlygų, burokėlių veislės, jų sėjos laiko.

Sodindami hortenzijas daugelis tikisi ilgai džiaugtis dideliais ir gražiais žiedais, tačiau kartais netikėtai jos ima ruduoti. Šis pokytis turi kelias galimas priežastis, o dažniausia iš jų – visai paprastai paaiškinama specialistų. Nors hortenzijoms nereikia sudėtingos priežiūros, kartais jos vis tiek praranda savo dekoratyvumą. Tada augintojai ima nerimauti, kodėl taip atsitiko.

Pamažu vėstantys orai signalizuoja apie rudens atėjimą ir gamtos ruošimąsi žiemai. Vienas iš darbų sode, kuriuos reiktų padaryti rudenį, yra paskutinysis žolės pjovimas. Žolės augimas lėtėja su kiekvienu atvėstančiu rudens mėnesiu. Tačiau net jei žolė atrodo užaugusi, ją pjaunant žemoje temperatūroje galima pakenkti jos būklei, rašo express.co.uk.

Visai neseniai Jurgita, vaikščiodama po savo Kaišiadorių rajone esančius daržus, aptiko neįprastai atrodantį gyvį – jis priminė nedidelę gyvatėlę, buvo rudos spalvos ir šliaužiojo aplink moters gėles. Sodininkė nusistebėjo – tokį matė pirmą kartą. Jurgita šio gyvio nuotrauka pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ ir klausė internautų, kas aplankė jos daržus.

Rudenį sodininkai dažnai suka galvas, kaip tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui. Vienos iš puošniausių gėlynų karalienių – magnolijos – reikalauja ypatingo dėmesio. Jos jautrios šalčiui, tačiau pastaraisiais metais vis labiau prisitaiko prie Lietuvos klimato. Kaip sako UAB „Josvainių gėlių“ bendrasavininkė Lina Marmaitė, svarbiausia neperlenkti lazdos: kartais augalams reikia tiesiog ramybės.

Kiekviename darže tikram sodininkui net mažiausias žemės lopinėlis yra vertingas, nes norisi gauti gausų naudingų daržovių derlių, tačiau pagrindinis priešas yra piktžolės. Piktžolės atsiranda anksčiau už kultūrinius augalus, išsiurbia iš dirvos maistines medžiagas ir drėgmę, užgožia jaunus daigus. Tačiau yra natūralus būdas apsaugoti lysves – pakanka palikti vieną, iš pirmo žvilgsnio nereikalingą ir ignoruojamą augalą – faceliją.

Dirvinį asiūklį galima vadinti amžinu kiekvieno daržininko priešu, nes šis augalas tiesiog per kelias dienas gali išaugti ir užimti visą sklypą. Todėl klausimas, kaip sunaikinti dirvinį asiūklį darželyje, yra labai aktualus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jo šakniastiebis gali įsiskverbti į dirvą iki 100 cm gylio, todėl jį labai sunku tiesiog išravėti. Tačiau vis dėlto yra veiksmingų būdų.

Kaip galima pratęsti rožių žydėjimą? Sodininkas pažymėjo, kad ilgai žydinčių rožių paslaptis yra teisingas genėjimas. Kaip teisingai genėti rožes? Jis patarė genėti rožes virš trilapio lapo. Dėl šio veiksmo sodininkas žada daug naujų pumpurų. „Tarp lapo ir stiebo yra miegantis pumpuras, kuris po genėjimo būtinai pabus. Būtent po pjūvio pabunda du ar trys pumpurai“, – pasakoja sodininkas. Taip pat pridūrė, kad labai svarbu iškart nupjauti nužydėjusius žiedus.

Bijūnus drąsiai galima vadinti tikra bet kurio sodo puošmena. Tačiau tam, kad šie augalai džiugintų sodriais žiedais, juos reikia laiku ir teisingai persodinti. Ekspertų teigimu, geriausias laikas bijūnams persodinti yra nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos.  Nepatartina šių gėlių persodinti pavasarį, nes šiuo laikotarpiu jos pradeda aktyviai augti. Kad vėliau augalas vešliai žydėtų, svarbu jį tinkamai pasodinti ir prižiūrėti.

Dauguma gėlininkų mano, kad pelargonijos mūsų klimate yra vienmetės ir rudenį tenka su jomis atsisveikinti. Tačiau iš tiesų šias gėles galima išsaugoti iki kito sezono, taip sutaupant pinigų ir pavasarį turint stiprius, žydėjimui pasiruošusius augalus, rašo shiplapandshells.com. Pelargonijos ir šalnos: kodėl jos žūsta rudenį Pelargonijos yra kilusios iš šiltųjų kraštų ir yra jautrios mūsų kraštuose pasitaikančiam šalčiui.

Rudenį, kai prasideda svogūninių gėlių sodinimo metas, ne vienas sodininkas ieško būdų, kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Nors daugelis renkasi chemines trąšas, kartais veiksmingiausia priemonė slypi visai šalia – namų vaistinėlėje. Paprastas kalio permanganatas gali ne tik apsaugoti augalus, bet ir pagerinti dirvožemio būklę. Šis preparatas pasižymi antibakterinėmis ir antigrybelinėmis savybėmis, tad itin veiksmingai kovoja su minėtomis augalų ligomis, padeda išvengti pelėsio.