Nekilnojamasis turtas

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Pykčių tarp būsto nuomotojų ir nuomininkų būna įvairių. Vis tik atvejai, kuomet buto šeimininkė liepia kasdien tvarkytis, neleidžia turėti savo šiukšliadėžės ar pravardžiuoja, nutinka retai, bet nutinka. Pas tokią buto šeimininkę kambarį Vilniuje išsinuomojusi mergina skundėsi, kad nebegali kentėti tokio spaudimo, tačiau išsikraustyti bijo, nes nenori prarasti depozito. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuomotoja tokiu elgesiu pažeidžia visas teises ir turėtų depozitą grąžinti.

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Savo NT vertę galima sužinoti suvedus NT unikalų numerį Registrų centro internetinėje svetainėje.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką.  Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad nustatant žemės mokestinę vertę turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai. Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei, kuriai taikomi aplinkosaugos ar kiti apribojimai.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuota apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol jie nepriimti, tūkstančiams gyventojų teks sumokėti mokestį pagal dabar galiojančią tvarką.  Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst.

Per ateinančius 12 mėnesių Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins „Euribor“, o nekilnojamojo turto (NT) rinka – atsigaus, teigia ekonomistai. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ECB palūkanų normas pirmą kartą mažins jau balandį, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas nurodė birželį besitikintis mažesnio Euriboro.

Pastaruoju metu butų ir namų Lietuvoje parduodama vis mažiau. Tačiau įmonės toliau vilioja gyventojus pirkti nekilnojamąjį turtą (NT). Vis dėlto, susiviliojus skelbimuose pateikiamais kai kurių būstų aprašymais ir gražiomis jų nuotraukomis, galima nusipirkti toli gražu ne tai, ko tikiesi. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką madingais tapo loftai – žmonių gyvenimui pritaikytos patalpos buvusiose gamyklose ar kituose pramoniniuose pastatuose.

Bendrovė „Wealthgrow“ į biurų, svečių namų ir gydymo pastato projektą buvusioje Vaikų ligoninės teritorijoje Vilniuje, Žvėryne, ketina investuoti daugiau nei 30 mln. eurų. Anot „Wealthgrow“ direktoriaus Manto Skipičio, teritoriją planuojama atnaujinti pagal „miestas mieste“ koncepciją. „Pagal dabartinius projekto sprendinius planuojama investuoti daugiau nei 30 milijonų eurų“, – BNS Plius sakė jis.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Kai atsakingų – daug, tai galiausiai atsakingo nelieka nei vieno. O dėl to nukenčia niekuo dėti gyventojai. Ne paslaptis, kad šiais laikais gyventi be elektros daug kam atrodo beveik neįmanoma: nei šildymo, nei šilto vandens, nei maisto pasigaminsi, nei telefoną pakrausi. Į tokią situaciją pakliuvusiai kaunietei teko skambinėti įvairioms institucijoms, kurios metė nuo savęs atsakomybę nukreipdamos gyventoją viena pas kitą.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Vilniuje didės finansavimas pastatų fasadų ir balkonų tvarkymui, jis galės būti skirtas nebe tik Senamiestyje, bet ir kai kuriuose kituose mikrorajonuose esantiems pastatams. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus taryba. Skiriama finansavimo dalis pastatų išorės tvarkymui išauga nuo 40 proc. iki 60 proc., avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui – iki 80 procentų.

Šiuo metu palūkanų normos būsto paskolai yra per du kartus didesnės, nei buvo pernai. Mėnesinė įmoka vidutinei paskolai išaugo 216 eurų ir šiuo metu siekia 662 eurus. Jei niekas nesikeistų, asmuo per visą paskolos laikotarpį palūkanoms išleistų daugiau, nei kainavo pats nekilnojamasis turtas (NT). Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tvyrant neapibrėžtumui ir mažėjant sudarytų sandorių skaičiui, gyventojai vis atidžiau vertina ir tai, ką perka. Nepriklausomi būsto vertintojai įspėja  aklai nepasitikėti į vystytojų pasiūlymais, mat gražios nuotraukos ar aprašymas skelbime dar nereiškia, kad jūsų namas ar butas bus nepriekaištingos kokybės.

Estijos bendrovei „MM Grupp“ įsigijus Vilniaus „Akropolyje“ veikusį „Forum Cinemas“ kino teatrą, Konkurencijos taryba (KT) pagrįstai vieneriems metams apribojo jos galimybes valdyti „Forum Cinemas“ turtą, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį galutinai atmetė „MM Grupp“ skundą ir paliko galioti šių metų birželį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pranešė KT.

Valdančiosios koalicijos narei Laisvės frakcijai Seime siūlant neapmokestinti žmonių pagrindinio būsto, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įspėja, kad tokia tvarka būtų naudinga brangaus turto savininkams.  „Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko“, – BNS sakė M. Lingė.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto net ir priėmus naująjį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. tarifą.  Jis įregistravo tokį naujojo NT apmokestinimo modelio siūlymą, pranešė frakcija.   Pasak V. Mitalo, Lietuvoje daug sklandžiau veiktų mokestis, mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar.

Lietuvoje parduodamų butų kainos antrinėje rinkoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, augo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tuo metu likusioje šalies dalyje jos mažėjo. Pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė rugsėjį mažėjo 0,44 proc., rodo Lietuvos banko (LB) PSBKI indeksas. Tačiau, LB duomenimis, rugsėjį butai Lietuvoje kainavo 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė naujam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.    Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas.  Pasak asociacijos vadovės Romos Žakaitienės tarifas galėtų siekti iki 9 procentų. Dabar leidžiamas tarifas tokiam turtui apmokestinti siekia 3-4 procentus. „Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad šiuo metu vykstančios diskusijos bei pasiūlymai dėl Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimų rodo, jog „gimsta kompromisas“. Ji tikisi, kad Seimas dėl šio įstatymo priims sprendimą greičiau, negu dėl kitų mokesčių reformoje numatytų projektų.

Bene vienintelis svarbesnis mokesčių pakeitimas, dėl kurio, panašu, daugiau ar mažiau sutaria valdančioji koalicija, yra nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos. Vis dėlto ir jos pamažu koreguojamos taip, kad NT mokestį mokėtų tik labai nedidelė dalis jį turinčių gyventojų. Daugelis ekspertų ir tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje turto mokesčio surenkama keliskart mažiau nei kitose valstybėse.

Turto bankas už pradinę 15 mln. eurų kainą parduoda buvusios sovietinės armijos priešlėktuvinės gynybos dalinio teritoriją Vilniuje, Kalnėnuose, šalia Minsko plento.  20 hektarų ploto žemės sklypo, kuriame sovietinės okupacijos metais buvo įrengti priešlėktuvinės gynybos elementai, veikė karinis dalinys, yra išlikusi požeminė šaudykla, kiti požeminiai įrengimai, o didžioji dalis antžeminių pastatų yra sunykę.

Artimiausiu metu Seimas turėtų grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projekto. Ministrų kabineto patvirtintą modelį dabar siūloma iš esmės pakeisti ir numatyti, kad didžiausias mokesčių tarifas būtų kur kas didesnis. Atitinkamą pasiūlymą oficialiai registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) parengus studiją „Statybos priežiūros sistemos Lietuvoje efektyvumo didinimas“, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad joje pateikti pasiūlymai padės užtikrinti, jog statybos leidimai būtų išduodami pusmečiu greičiau.

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet butą užlieja kaimynas arba trūksta daugiabučio vamzdžiai ir tai pridaro daug žalos. Neapsidraudusiems būsto gali atrodyti, kad viską teks renovuoti iš savo kišenės. Vis dėlto tai – ne tiesa, nes ir tokiu atveju galima prisiteisti nemenką sumą pinigų. Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne – jį galima paduoti į teismą.

Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir stipriai išaugusios palūkanos, gerokai sumažino aktyvumą būsto rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose laikosi aukštumose, tačiau Rygoje ir Taline matomi pirmi ryškesni kainų korekcijos ženklai. Artimiausią pusmetį atlyginimai augs sparčiau nei būsto kainos, o palūkanos, tikėtina, nebedidės, todėl būsto įperkamumas pradės augti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vasaros pabaigoje, prieš mokslo metus, nekilnojamojo turto (NT) nuomos rinka būna aktyviausia – atsilaisvina dalis prieš tai nuomotų butų ir ieškoti naujų namų pradeda į didžiuosius miestus atsikraustantys studentai. Dėl to esą sukyla ir kainos. Specialistai pastebi, kad studentai dažniausiai ieško arba 1 kambario, arba 3–4 kambarių butų, kur galėtų gyventi keliese. Vis tik didžiąją dalį skelbimų sudaro 2 kambarių butai.

Šią savaitę oficialiai atvertas šiuo metu didžiausias ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje bendro gyvenimo namų „Solo Society City House Vilnius“ duris. Į 269 kambarių ir beveik 8 tūkst. kv.m. bendro ploto apgyvendinimo paslaugų projektą investuota 17 mln. eurų, praneša bendrovė „Eika“. Gyventojai – iš daugelio skirtingų šalių Pasak išplatinto pranešimo, naujų namų gyventojai dengia labai plačią geografiją – net 21 šalį nuo JAV iki Indijos.

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį. Nors su paskola perkamų butų plotas yra 82 kv. m. mažesnis ir kaina – vos 23 tūkst. eurų žemesnė nei namų, butus lietuviai renkasi dukart dažniau, rodo tyrimas. Tačiau didesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina reiškia mažesnius išlaikymo kaštus arba atvirkščiai.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta diskusijų apie tai, ar palūkanoms kylant vertėtų grąžinti paskolą ar jos dalį, anksčiau laiko ir taip sutaupyti. „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėję ekspertai pažymėjo, kad tą daryti apsimoka tikrai ne visiems. Jie nurodė, kad iki paskolos termino likus keliems metams, išankstinis grąžinimas tikrai apsimokėtų, tačiau grąžinti 10 ar 15 metų likusį kreditą yra rizikinga. Nebent tam neskiriami visi turimi pinigai.

Daugiau kaip 170 mln. eurų į „Paupio“ kvartalą Vilniaus senamiestyje investavusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ į vieną paskutinių jo etapų investuos dar 3,5 mln. eurų.  „Darnu Group“ pardavimų vadovės Linos Morkūnienės teigimu, tai yra priešpaskutinis, devintasis kvartalo plėtros etapas.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų laukia nauji reikalavimai, o kai kurios su statybomis susijusios funkcijos perduotos į privatininkų rankas. Ekspertai užsiminė, ar yra tikėtina, kad nauji įpareigojimai gali padidinti būsto kainą, o galbūt priešingai – padės ją sumažinti. „Žinių radijo“ laidoje NT brokeris Mantas Mikočiūnas ir teisininkas Donatas Kilikevičius įvardijo, kokių pagrindinių teisinių reguliavimų sulauks NT rinkos atstovai.

Sodybos dažnai būna emocinis pirkinys, kurį lemia gamtos ilgesys ir šilti orai, tad vasarą jų pirkimas suaktyvėja, pastebi specialistai. Vis tik jie pataria neskubėti ir atsižvelgti į tam tikras detales, dėl kurių vėliau gali kilti problemų. Ekspertų teigimu, svarbu apsispręsti, kam sodyba bus skirta: poilsiui vasarą, nuolatiniam gyvenimui ar verslui. Nuo to priklauso ir kaina – paprastam vasarnamiui galima išleisti ir keliolika tūkstančių, o siekiant nuomoti – šimtus tūkstančių eurų.

Kėdainių rajono savivaldybė skelbia šiuo metu perkanti vieno kambario butą Kėdainių mieste. Šiais metais tai būtų jau penktasis toks savivaldybės pirkinys. Tačiau, kaip teigia Kėdainių rajono savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė, toks pirkinys – ne paskutinis, o Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pastebi, kad socialinių būstų poreikis mūsų rajone vis auga.

Kauno centre, Karaliaus Mindaugo prospekte, esančio daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis avarinės būklės balkonais. Kaip penktadienį pranešė Kauno savivaldybė, būsto administratorius apribojo gyventojų patekimą į byrančius 32-ojo prospekto namo balkonus, o gyventojai raginami renovuoti turtą, pasinaudojant miesto parama.

Vidurvasaris šiemet nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo neįprastu pasyvumu – daugelio NT objektų kategorijų fiksuotas rezultatas buvo maždaug 25–30 proc. mažesnis nei paprastai liepos mėnesiais, praneša Registrų centras. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 65,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, kai buvo įregistruota 77,5 tūkst. NT objektų pardavimai.

Statybos – tai ne tik naujo statinio statyba, rekonstravimas ar remontas, statybos rūšis yra ir statinio griovimas. Bet kokie duomenų apie statinius pasikeitimai privalo būti įrašomi Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Registrų centras dalinasi naudingais patarimais, ką daryti nugriovus statinį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Statinio griovimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas išardyti ar išmontuoti visas statinio konstrukcijas.

Aukcione už 1,25 mln. eurų parduotos buvusios Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos patalpos istoriniame „Vaistinės name“ Vilniaus Šv. Jono gatvėje, pranešė Turto bankas. Pradinė 347 kvadratinių metrų ploto patalpų kaina buvo 1,07 mln. eurų, dėl jų varžėsi trys aukciono dalyviai. Tai išskirtinis objektas rinkoje, sako Turto banko Pardavimų departamento vadovė Guoda Gurauskaitė.

Hipotekos bendrovės „Nationwide Building Society“ skaičiuojamas būsto kainų Jungtinėje Karalystėje indeksas liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai smuko 3,8 proc. ir būsto kainų smukimas buvo didžiausias nuo 2009 metų liepos.  Birželį būsto kainos taip pat mažėjo, bet kiek lėčiau – metinis nuosmukis sudarė 3,5 proc.

Kylant ne tik nekilnojamojo turto (NT) kainoms, bet ir paskolų palūkanoms, įsigyti nuosavus namus Lietuvoje tampa vis sunkiau. Gyventojai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, gali pretenduoti gauti nemažą piniginę paramą. Vis tik kai kurie mano, kad tai – nelogiška ir primena sovietmetį.

Turto bankas aukcione pardavinėja Klaipėdos Smiltynėje pakeliui į Jūrų muziejų stovintį namą ir žemės sklypą po juo. Pradinė pastato kaina yra 452 tūkst. eurų. „Parduodamas muziejaus pastatas Kuršių marių pakrantėje, Kuršių nerijoje, Smiltynėje. Iš objekto atsiveria nuostabus vaizdas į Marias, šalia brandus miškas. Parduodamas muziejaus pastatas yra vieno aukšto su pastoge, rąstinis“, – nurodo Turto bankas. Pasak jo skelbimo, namo pirmo aukšto plotas yra 127,86 kv. m, o pastogės – 74,09 kv.