Nekilnojamasis turtas

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarės Laimos Nagienės siūlymams palengvinti sąlygas pirmąjį būstą su valstybės subsidija įsigijusioms šeimoms, norinčioms jį parduoti.  Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu, pakilus būsto paskolų palūkanoms, įsigyti savo butą beveik neįmanoma. Ekonomistai tokiems gyventojams siūlo nuomos galimybę. Tada esą nereikės tempti paskolos naštos. Vis dėlto gyventojai skaičiuoja, kad ir nuomos kainos didelės, tad sumos nuomai ir paskolos įmokoms beveik nesiskiria. Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

Gyventojus, gavusius leidimą statyti individualius namus, siūloma automatiškai įtraukti į rinkliavos už atliekas mokėtojų sąrašą. Tikimasi, kad tokiu būdu sumažės statybinių atliekų, gabenamų į pamiškes, srautas.    Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įsitikinusi, kad mokėdami mokesčius namą statantys žmonės gaus ir atliekų tvarkymo paslaugas, ir šansą neįbristi į „atliekų atsikratymo šešėlį“ arba išlipti iš jo.

Dvi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojos Čekijos sostinėje įsigijo viešbutį, kurį už 14 mln. eurų ketina rekonstruoti į bendruomeniško būsto (angl. co–living) projektą „Youston“.  „Baltic Asset Management“ su „Hanner“, kuri bus finansinė partnerė, planuoja 2024 metų pradžioje Prahoje pasiūlyti daugiau nei 100 būstų, rašo portalas vz.lt.

  Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose sausį, kaip ankstesnius penkis mėnesius, pigo. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina sumažėjo 0,2 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Skelbiama, jog pirmąjį šių metų mėnesį tokie butai nedaug pigo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų. Rinkos tarpininkės duomenimis, per metus (palyginti su praėjusių metų sausiu) senos statybos butai Rygoje pabrango vidutiniškai tik 1,3 proc.

Didžiausi Lietuvoje SEB, „Swedbank” ir „Luminor“ bankai pernai išdalijo daugiau  būsto paskolų, tačiau pasirašė mažiau sutarčių nei 2021-aisiais, rodo BNS Plius surinkti duomenys. Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Pavasarį įsigaliosiantys Statybų įstatymo pakeitimai, numatysiantys, kokiais atvejais individualų namą bus galima statyti savo jėgomis (ūkio būdu), o kada būtina samdyti kvalifikuotus ekspertus, turės įtakos individualių namų statytojams, penktadienį pranešė portalas delfi.lt. Naujo reglamentavimo tikslas – užtikrinti statybos kokybę, procesų skaidrumą, statybos dalyvių kvalifikaciją, atsakomybę.

Bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad šiemet Kaune butų pasiūla bus rekordinė, Vilniuje pastatytų butų skaičius turėtų augti, o Klaipėdoje – šiek tiek sumažės. Tuo metu būsto paklausa išliks vangi, teigia įmonės Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Pagal Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintas plėtros įmokos nuostatas nekilnojamojo turto statytojai ir vystytojai galės būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo, kai pastatas yra visuomeninės paskirties. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybės paramos jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regionuose, tvarką – jos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.  „Bandysime ieškoti būdų, kaip šią priemonę taiklinti – išskirti konkretesnius kriterijus, kaip būtų galima identifikuoti tuos regionus, kuriuose jaunos šeimos turėtų kurtis ir išeliminuoti tas žiedines savivaldybes, kuriose dabar daugiausia jaunų šeimų kuriasi“, – treč...

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) ir 20 iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Aštuonios iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Ar jaunos šeimos turėtų gauti valstybės paskatą įsigyti pirmąjį būstą ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su socialdemokratu Gintautu Palucku ir konservatoriumi Mindaugu Linge. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kaimyninės Baltarusijos gyventojas, neseniai pradėjęs kelionę po Europą, buvo priverstas vieną naktį praleisti Kaune. Nakvyne jis pasirūpino iš anksto – apartamentus užsakė per platformą „Booking“. Tačiau butas pasirodė su siurprizais. Apie savo patirtį jis papasakojo portalui „Onliner“.  Nustebino ne tik vaizdas „Radau gana simpatiškus apartamentus, už naktį juose prašė 48 eurų. Bendras jų vertinimas ir apsistojusių komentarai buvo geri, dėl to užsisakiau sau stogą virš galvos.

Metinis būsto kainų augimo tempas vis dar yra spartus, tačiau daugėja indikacijų, kad pasiektos jų augimo „lubos“, teigia Lietuvos bankas (LB). „Toks kainų augimo tempas lenkia atlyginimų augimą, tad būsto įperkamumas toliau prastėja“, – skelbia LB. Anot centrinio banko, nekilnojamojo turto (NT) kainos yra pervertintos apie 4 procentais. „Tačiau pastaruosius kelis mėnesius metinis kainų augimas lėtėja, o mėnesiniai kainų indeksų pokyčiai netgi rodo nedidelį kainų mažėjimą“, – nurodo LB.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kylant, 2022 m. jų buvo nupirkta penktadaliu mažiau nei 2021 m., tačiau suma, išleista būstams, išliko panaši. Taigi pirkėjai už mažiau mokėjo daugiau. Pernai Lietuvoje buvo nupirkta 34,4 tūkst. butų, 13,3 tūkst. gyvenamųjų namų ir beveik 63 tūkst. žemės sklypų. Brangiausias 2022 metais įsigytas butas buvo Neringoje ir atsiėjo 3,2 mln. eurų, o brangiausias gyvenamasis namas buvo parduotas Palangoje, atsiėjęs net kiek pigiau – 3,15 mln. eurų.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje didžiausios būsto paskolų palūkanos euro zonoje. Kodėl taip yra ir ką tai reiškia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus neramina pernai gruodį Seimo priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuriuo nuo 2024 metų būstą bus galima parduoti tik visiškai baigus daugiabučių statybas. Anot jų, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams, nes tai mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus, apribos galimybę mažesniems rinkos žaidėjams dalyvauti NT rinkoje. Kita vertus, plėtotojai pripažįsta, kad dėl tokio reikalavimo žmonės saugiai įsigis būstą.

Vyriausybei pritarus beveik 170 mln. eurų preliminarios vertės valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius sako, kad institucijų perkėlimas į atnaujintą kvartalą  valstybinio turto išlaikymui preliminariai sutaupys apie 3 mln. eurų per metus.  „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šiandieninėmis kainomis (ministerijų ir įstaigų perkėlimas – BNS) mums turto išlaikymui leis sutaupyti apie 3 milijonus eurų per metus.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Tačiau nuo kitų metų dar keičiasi ir NT įsigijimo tvarka – Lietuvoje nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila.

Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 23 proc. ir dabar siekia apie 166 mlrd. eurų, iš jų apie 130 mlrd. eurų yra įregistruotų ir įvertintų statinių (be žemės) vertė siekia – 26 proc. didesnė  nei prieš metus, skelbia Registrų centras. Didžiausias augimas buvo butų rinkoje – vidutiniškai 30 proc., gyvenamųjų namų vidutinė vertė per metus pakilo apie 25 proc., komercinių – 15–20 procentų.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas Klaipėdos mieste ir rajone bei Palangoje turi spragų ir sudaro galimybes jo dalyviams piktnaudžiauti, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi šios srities korupcijos rizikos analizę. Tokie rizikos veiksniai taip pat nustatyti ir ankščiau atliktose korupcijos rizikos analizėse Vilniaus miesto savivaldybės bei Panevėžio miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 19,3 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (21 proc.), ir Estijoje (24,2 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 13,7 procento.

Pernai Lietuvoje įregistruota 130,4 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 19 proc. mažiau nei 2021 metais (160,3 tūkst.), pranešė Registrų centras. Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad pernai rinką neigiamai paveikė augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl ekonomikos augimo ir kitos priežastys.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje paskutinį 2022 metų ketvirtį dar sumažėjo: kad būstas per ateinančius dvylika mėnesių brangs, teigė 49 proc. apklaustųjų, kai trečią ketvirtį tokią nuomonę turėjo 57 proc., o antrą – net 80 proc. respondentų. Kuklesnius lūkesčius veikiausiai lemia kalbos ir faktiniai duomenys apie nustojusias augti būsto kainas bei susiformavę ir viešojoje erdvėje pateikiami atsargūs rinkos ekspertų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto rinkos padėties šiais metais.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkoje 2023 metais daugės didelių ir konversijų projektų, didės dėmesys tvarumui, be to, gali keistis komercinio NT nuomos kainos, rinkoje dominuos pirkėjai, atsigaus butų pardavimai, teigia rinkos atstovai. BNS Plius paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių – statybos, NT vystymo, architektų, investicijų į NT bendrovių – atstovų nurodyti svarbiausias 2023 metų tendencijas Lietuvoje.

Apie prastą Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę girdėję ne vienas ir ne du. Ten atsikraustę studentai kambarius turi susiremontuoti patys, kad galėtų padoriai gyventi. Vis dėlto kai kur kambariai tarptautiniams studentams – atvirkščiai nei lietuviams – atnaujinti ir gražūs. Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.

Nuo sausio pradžios gyventojai Registrų centre (RC) galės savarankiškai, neišeidami iš namų gauti su savo nekilnojamuoju turtu (NT) susijusių paslaugų, ketvirtadienį pranešė RC. Jie galės elektroniniu būdu sudaryti nuomos ar panaudos sutartis, pateikti prašymus jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat pateikti prašymus įregistruoti juridinius faktus apie šeimos turtą bei bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Nors valstybė kelia kartelę daugiabučių renovacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemano, kad tai taps neįkandama prabanga gyventojams. Ministro teigimu, netrukus bus sukurta tvarka, kuri leis gyventojams patiems apsispręsti, ką daryti su nusidėvėjusiais, jau ne antrą ir ne trečią dešimtmetį skaičiuojančiais daugiabučiais. Vienas iš kelių... juos griauti.

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Prasidėjus karui į Lietuvą pradėjo plūsti ukrainiečiai, taip pat ir baltarusiai. Kai būstų ėmė trūkti, jų nuomos kainos vos per keletą mėnesių stipriai šoktelėjo į viršų. Šiuo metu būstų pasiūla stabilizavosi, tačiau kainos, tikėtina, išliks pakilusios. Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.

Rekonstrukcijos metu bent vienam pastato išorės matmeniui – ilgiui, pločiui arba aukščiui – padidėjus daugiau kaip 50 proc., pastatui bus taikomi naujo projektavimo ir statybos reikalavimai.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Statybos įstatymo pataisas: 69 parlamentarai balsavo už, 10 buvo prieš ir 37 susilaikė. Pataisa įsigalios nuo 2023 metų gegužės.

Viena didžiausių šalies statybos įmonių – Panevėžio statybos trestas (PST) per metus turi ištaisyti broką statant Vilniaus universiteto (VU) Jungtinį gyvybės mokslų centrą Saulėtekyje bei padengti per 23 tūkst. eurų  universiteto nuostolius, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas gruodžio 13 dieną iš dalies patenkino mokslo įstaigos ieškinį ir pripažino, kad 2013-2015 metais statydamas naujus VU mokslo korpusus PST dalį darbų atliko netinkamai.

Kauno savivaldybė rengiasi skirti 293,5 tūkst. eurų papildomų lėšų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai, žinomai kaip Soboras, rekonstruoti. Kaip nurodoma savivaldybės sprendimo projekte, šios lėšos bus skiriamos viešajai įstaigai „Soboro projektai“, vykdančiai maldos namų atnaujinimo darbus. Bendra rangos darbų vertė siekia 2,3 mln. eurų, iš kurių 1 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Likusią lėšų dalį yra įsipareigojusi skirti savivaldybė.

Rinkdamiesi butą nuomai žmonės dažnai atsižvelgia į skelbime nurodytus privalumus – tokius, kaip garantuota vieta automobiliui, įvestas internetas, ramūs kaimynai ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pateikta informacija būna melaginga, o nutraukti sutartį jau būna per vėlu. Vilnietė pasidalino savo patirtimi su viena buto savininke, kuri, pasak pašnekovės, apgavo ir ankstesnius nuomininkus.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Šiemet sausį-spalį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 3,7 mlrd. eurų – 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį atlikta statybos darbų už 467,6 mln. eurų to meto kainomis –  5,1 proc. daugiau nei rugsėjį. Pastatų statybos darbų atlikta 0,8 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 11,6 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – statybos darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Nacionalinės koncertų salės projektui išduotas statybų leidimas, antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Komplekso statybai planuojama skelbti tarptautinį rangos darbų konkursą, patys darbai turėtų prasidėti 2024 metais.  „Turime puikų Nacionalinės koncertų salės projektą ir šiandien jau turime jam statybos leidimą. O galutinai susiderinę su Vyriausybe finansavimo ir valdymo aspektus, skelbsime tarptautinį rangos konkursą“, – pranešime sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje kiekvienais metais augo palaipsniui, tačiau šiais – rekordiškai šoktelėjo į viršų vos per keletą mėnesių. Ir jeigu prieš trejus metus sostinėje vidutinė 1 kv. m. kaina buvo 9,9 euro, per 2022 m. piką ji siekė net 15,8 euro. Šiemet kainos didžiuosiuose miestuose jau padidėjo nuo 11 iki 28 proc. O kai kurie būstai pabrango pusantro šimto eurų. Šiuo metu kainos šiek tiek krenta, tačiau iki praėjusių metų lygio dar toli.

Ne vienam ir ne dviem, o tikriausiai šimtams jaunų tėvų Lietuvoje teko susidurti su būsto nuomos problema, nes didžioji dalis nuomotojų savo turtą užleidžia su sąlyga, kad jame nebus vaikų.

Imant būsto paskolą galima rinktis kintamas arba fiksuotas palūkanas, tačiau pastarąsias renkasi vos 4 proc. Lietuvos gyventojų. Vadinasi, didžiajai daugumai lietuvių palūkanų dydis yra nepastovus ir sudaro tik dar daugiau neplanuotų išlaidų. Bankai Lietuvoje tikina, kad tam įtakos jokios nedaro – klientams visada yra pasiūlomi ir apytiksliai apskaičiuojami abu variantai. Taigi žmonės patys pasirenka tas palūkanas, kurių dydis pastoviai kinta.