Sveikatos DNR

Plastikos chirurgija yra kur kas platesnė sritis, nei gali pasirodyti. Tad garsus plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius mieliau užsiima rekonstrukcine plastikos chirurgija.

Plastikos chirurgija yra kur kas platesnė sritis, nei vien estetinė plastikos chirurgija. Tai, kaip jos susijusios ir gali būti praktikuojamos keliose srityse dirbančio mediko pasakoja plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius. Darius Radzevičius pasakoja, kad jo gydytojo karjera prasidėjo nuo rekonstrukcinės plastikos chirurgijos, tad ir iki šiol jis padeda vaikams, kurių plaštakos nepakankamai išsivysto – mažuosius pacientus operuoja kiekvieną pirmadienį Santaros klinikose.

Ar kada susimąstėte, kad tinstančios kojos, staigus svorio augimas ar dusulys gali signalizuoti labai rimtą sveikatos bėdą? Gydytoja kardiologė atskleidė, kaip atpažinti širdies nepakankamumo diagnozę bei kada privalote kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų gydytoja kardiologė Kamilė Čerlinskaitė – Bajorė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau papasakojo apie šį susirgimą. „Daugiausia tai yra širdies ligų pasekmė, sindromas.

Kartais tokie, atrodo, nedideli organizmo pokyčiai kaip tinstančios kojos, kai nebetinka batai arba kojinės palieka labai gilų įspaudą, staigus svorio augimas ar dusulys gali signalizuoti labai rimtą sveikatos bėdą – širdies nepakankamumą. Santaros klinikų gydytoja kardiologė Kamilė Čerlinskaitė – Bajorė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau papasakojo apie šį susirgimą. „Daugiausia tai yra širdies ligų pasekmė, sindromas.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti, jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, nėra ta tema, kuria žmonės kalba drąsiai. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.

Negana to, kad nesitikrina profilaktiškai, net pajutę ar pastebėję susirūpinimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, kraują tuštinantis, žmonės delsia kreiptis į gydytojus. Be to, vengia apie tai kalbėti ir su artimaisiais. Toks simptomų ignoravimas neretai baigiasi vėžio diagnoze. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams, nes ji gali būti paveldima. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, yra ne ta tema, kuria žmonės drąsiai pasikalba. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Staigiems temperatūros pokyčiams ir įvairioms infekcijoms atspari imuninė sistema, atrodo, yra kiekvieno siekiamybė. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad pernelyg aktyviai veikianti imuninė sistema gali kelti ir pavojų. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Kovojant su vėžiniais susirgimais itin svarbus imunitetas. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga sako, kad kiekvienas žmogus paveldėjo skirtingų pajėgumų imunitetą ir jį kiekvienas gali lavinti savo galimybių ribose. Imunitetas yra be galo svarbus ir kovojant su vėžiniais susirgimais.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams sirgti dažnai – normalu.  Kodėl yra svarbu ligą imti valdyti kuo anksčiau ir kaip reaguoti vos susirgus, žiūrėkite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pulmonologė ramino esą tai, kad vaikai dažnai serga, reikia priimti kaip normalų dalyką, kaip realybę.

Prasidėjus pavasariui dažnas pradeda ruošti kūną vasarai. Ir nors saugiausias ir efektyviausias būdas tai padaryti – palaipsniškas fizinio aktyvumo didinimas ir subalansuota mityba, norėdami rezultatą pasiekti greičiau, žmonės neretai imasi dietų. Tačiau gydytojas įspėja, kad jos ilgalaikių rezultatų greičiausiai pasiekti nepadės.

Nors jau matome kalendorinį pavasarį, ligos nesitraukia, o noras artėjant šiltajam metų laikui dar ir gražiai atrodyti, atsikratyti nereikalingų kilogramų gali nualinti organizmą ir ne tik nepagerinti savo išvaizdos ar savijautos, bet dar ir susirgti. Išsamiai apie siaučiančias ligas, vitaminų trūkumą, grįžtantį alergijų sezoną, dietas ir jų poveikį – naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams be gretutinių ligų yra normalu sirgti po 8-12 kartų per metus. „Jeigu tai yra elementari sloga, viena dvi dienos temperatūros, viena dvi dienos namuose ir vaikas pradeda sveikti, vėl pradeda lankyti kolektyvą, tai yra normos variantas.

Vėžinių susirgimų diagnozuojama vis daugiau, prognozuojama, kad šis skaičius ir toliau augs. Be to, jaunėja pacientų su vėžio diagnoze amžius. Specialistas atsakė, kokios to priežastys, o kartu ir kaip ligų išvengti. Apie tai, ką naudinga žinoti apie vėžinius susirgimus, kada ir kaip pasitikrinti bei kokios prevencinės programos gali išgelbėti ne tik sveikatą bet ir gyvybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo Nacionalinio vėžio centro Chirurgijos centro vadovas doc.

Virškinimo sistemos vėžiniai susirgimai yra vieni klastingiausių, mat pajausti skrandžio, žarnyno vėžio simptomus jų ankstyvose stadijose pavyksta itin retai. Specialistas pažėrė patarimų, kaip visgi užkirsti kelią baisiausiems scenarijams.

Virškinimo sistemos vėžiniai susirgimai yra vieni klastingiausių, mat pajausti skrandžio, žarnyno vėžio simptomus jų ankstyvose stadijose pavyksta itin retai. Ką naudinga žinoti apie vėžinius susirgimus, kada ir kaip pasitikrinti ir kokios prevencinės programos gali išgelbėti ne tik sveikatą bet ir gyvybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Nacionalinio vėžio centro Chirurgijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.

Ne visi fizinės sveikatos sutrikimai turi aiškiai matomą priežastį – pašlijusi emocinė sveikata gali gana skaudžiai atsiliepti psichosomatiniais sutrikimais, kurie gerokai pablogina gyvenimo kokybę. Specialistas atsakė, kaip ne tik pažaboti kamuojančius simptomus, bet ir iš anksto užkirsti kelią jų atsiradimui.

Ne visi fizinės sveikatos sutrikimai turi aiškiai matomą priežastį – pašlijusi emocinė sveikata gali gana skaudžiai atsiliepti psichosomatiniais sutrikimais, kurie gerokai pablogina gyvenimo kokybę: gali prasidėti skausmai, nevalingi spazmai ar net išsivystyti paralyžius.

Šaltuoju metu laiku peršalimo ar kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų išvengti sudėtinga. Tad gydytoja patarė, kokius namų darbus turime padaryti, jei norime sirgti nesunkiai ar net susirgimų išvengti.  Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė įsitikinusi, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Šaltuoju metu laiku dažnas peršąla, o gal ir suserga gripu, kovidu ar kokia kita oro lašeliniu būdu plintančia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė – Žukauskė sako, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Šlapimo takų ligų gydytoją urologą Stasį Auškalnį neramina tai, kad tik kas penktas vyras, kuris turėtų dalyvauti prevencinėje ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programoje, sveikatą vis dėlto pasitikrina. Tad gydytojas ragina rizikos grupėje esančių artimuosius, o ypač moteris, neprarasti budrumo ir skatinti tikrintis sveikatą.

Šlapimo takų ligų gydytojas urologas, nors gydo ir vyrus, ir moteris, vyrus konsultuoja ir kitais jų sveikatai svarbiais klausimais, pavyzdžiui, prostatos sveikatos, erekcijos sutrikimų, o norintiems – ir vazektomijos. Vis tik ši procedūra Lietuvoje nors populiarėja, jai ryžtasi dar ne tiek daug vyrų kaip Vakarų valstybėse.

Šaltuoju metų sezonu ypač ryškiai pajaučiame visuomenėje aktyviai cirkuliuojančius virusus. Kad ir kaip aktyviai mokslininkai skatintų žmones skiepytis, pasak virusų tyrėjo, vis dar paskiepijame nepakankamą visuomenės dalį, o tai skatina virusus mutuoti, tad tenka nuolat tobulinti skiepus.

Nors atrodytų sausis yra tas mėnuo, kai duodame sau pažadą sveikiau gyventi ir maitintis, nebūtinai šį mėnesį imamasi pažadus įgyvendinti. Gydytoja paaiškina, kad bet kuriuo atveju, dietos labiau žaloja nei padeda, tad reikėtų ieškoti būdo pokyčius pasiekti pamažu.

Mūsų kraujo rodikliai gali parodyti daugybę dalykų: tiek infekciją, tiek bendrą organizmo būklę. Kaip dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus, kas yra feritinas, o kas hemoglobinas, kurį gydytojai tikrina vertindami kraujo rodiklius? Kodėl būtini reguliarūs kraujo tyrimai, kada susirūpinti dėl padidėjusių limfmazgių ir kitomis temomis naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja onkologas, chemoterapeutas, gydytojas hematologas Domas Vaitiekus.

Senųjų metų pabaiga ir Naujųjų metų pradžia yra ypatingas metas – kai kuriems tai sukelia tiek daug įtampos, kad žmonės per skubėjimą, norą visur suspėti gauna naujas psichotraumas arba paskatina esamų ligų paūmėjimą – kaip to išvengti? Respublikiniame priklausomybės ligų centre dirbanti gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė paaiškina, kodėl šis laikas kelia daug įtampos ir jį palygina su vasaros pradžia: lūkesčių daug, o resursai – riboti.

Lygiai prieš dvejus metus, 2022 m. gruodžio 28-ąją, Lietuvą apskriejo žinia apie stilistės, verslininkės, nuomonės formuotojos Agnės Jagelavičiūtės mirtį. Kaip pranešta, 42-ejų žinomos moters gyvybę pasiglemžė plaučių uždegimo komplikacijos. 1980 metų spalį Kaune gimusi A. Jagelavičiūtė vėliau mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, yra baigusi Vilniaus dizaino kolegiją, kur mokėsi drabužių dizaino, ir Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo tapybą ir įgijo bakalauro diplomą.

Iš Alytaus į naujienų portalo tv3.lt studiją atvykusios Laimos istorija – neeilinė. Moteris ne vieną dešimtmetį serga cukriniu diabetu, jai yra persodintas inkstas ir esant visoms šioms aplinkybėms jai pavyko sėkmingai susilaukti sūnaus. Pirmoji Lietuvoje tokiomis sąlygomis susilaukusi sūnaus, Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų persodinimu, visuomeninės organizacijos „Dalia“ vadovė Laima Kuckailienė pasakoja savo neeilinę istoriją.

Prostatos vėžys yra besimptomė vyrų liga, kuri, jei laiku yra nepastebėta, baigiasi tragiškai. Ši liga progresuodama stipriai pablogina vyro gyvenimo kokybę, tad kada pasitikrinti ir ką reikia žinoti? Daugiau apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja POLA valdybos narys ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys ir gydytojas urologas, docentas Aušvydas Patašius.

Lietuvoje ne vienas žmogus yra tragiškai miręs mėgėjiškai žaisdamas krepšinį ar kitaip sportuodamas. Gydytojas kardiologas Arnas Karužas paaiškina, kodėl taip nutinka ir kaip galima žmonėms padėti ištikus nelaimei. „Krepšinis yra kiekvieno lietuvio širdyje, tai yra labai smagu, bet žiūrint statistiškai, būtent krepšinis yra ta sporto šoka, kurios metu, na, bene dažniausiai atsitinka staigios širdinės mirtys“, – sako A. Karužas.

Vilnietis Andrius skaičiuoja, kad sinusitu sirgo kelis dešimtmečius, galiausiai jį teko operuoti, bet vieno karto nepakako – visiškai neseniai jam buvo atlikta dar viena operacija.

Kiekvienas, tiek suaugęs, tiek vaikas, galime skrandyje turėti bakteriją, žinomą pavadinimu helicobacter pylori. Ši bakterija, jei yra negydoma, gali pradėti ardyti skrandžio sieneles – galiausiai tai sukelia lėtinį gastritą, opaligę, vėžį. Daugiau apie šią bakteriją ir jos sukeliamus pavojus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų profesorius, gastroenterologas Laimas Jonaitis.

Ruduo ir žiema Lietuvoje tradiciškai yra laikas, kai matome mažiau saulės šviesos – būtent dėl to šis metas yra itin palankus imtis įvairių odos – tiek gydomųjų, tiek estetinių – procedūrų. Šįkart daugiau apie būtinas patikras, pasitaikančius susirgimus, odos grožį ir jos sveikatą naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja estetinės dermatologijos klinikos „Sugihara“ gydytojai dermatovenerologai, trichologai Gintarė Ulianskaitė ir Tadas Raudonis.

Paauglystėje angina sirgusi Brigita Guobė susirgo inkstų uždegimu, kuris tapo lėtiniu ir neišgydomu, o galiausiai prireikė net inkstų transplantacijos. Dabar asociacijos „Gyvastis“ narė, tarptautinės kategorijos kačių teisėja, felinologė Brigita Guobė sako jau patyrusi keturias transplantacijas.

Ruduo – laikas kai virusai ir bakterijos gali lengviau plisti, o ne taip seniai praūžus kokliušo protrūkiams, mat kai kurie tėvai nuo jo nebeskiepija vaikų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad ir nuo kitų ligų labai protinga būtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant, nes niekada nežinai, kaip tau pasiseks įveikti infekciją. Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo.

Saulės aktyvumas pasiekė piką, todėl vis dažniau girdime ne tik apie vyraujančias geomagnetines audras ar net Lietuvoje išvystame Šiaurės pašvaistes – daug diskusijų kyla apie tai, ar magnetinės audros veikia sveikatą. Atsakymą į daugeliui ramybės neduodantį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pateikė Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Lietuvos gydytojai vyksta į tas Ukrainos vietas, kur jokia kita medicinos pagalba nepasiekia. Šeimos gydytojas, rezervo karininkas, Blue/Yellow savanoris, medicininės veiklos koordinatorius Skirmantas Krunkaitis sako, kad net po kelių vizitų galima pamatyti didelį pokytį. Žmonės, atėję pagalbos pas gydytojus savanorius, pasakoja baisias savo istorijas: dalis jų matė, kaip žūsta artimieji, kiti patys patyrė kankinimų, smurto ar prievartos.

Inkstų ligos dažnai vadinamos tyliosiomis, o tai reiškia, kad paprastai šio organo neskauda, nebent pasireiškia itin rimti ir net gyvybei pavojingi susirgimai. Apie tai kaip pasitikrinti, ar jūsų inkstai normaliai funkcionuoja, kodėl svarbu gerti skysčius sportuojant ir kaip gydomos inkstų ligos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų nefrologas, Vilniaus universiteto docentas Laurynas Rimševičius.

Įpusėjus rudeniui dienos vis trumpesnės, dangų dažniau užtraukia debesys ir pasipila lietus, tad daugeliui norisi leisti šį laiką ramiau, dažniau būti namuose. Yra sakančių, kad žiema – ramybės laikas, kai reikia daugiau poilsio. O ar išties ilsimės ir miegame pakankamai laiko? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Spalį minima tarptautinė psoriazės (žvynelinės) diena ir ši lėtinė liga Lietuvoje yra puikiai žinoma. Vis tik visuomenėje yra per mažai žinoma apie šios ligos gydymo būdus, ji vis dar yra apipinta mitais, sergantieji ne visuomet kreipiasi, o kartais net po kreipimosi nesulaukia tinkamo gydymo.

Netrukus Lietuvoje vėl bus pereinama prie žiemos laiko, vis tik žmogaus sveikatai toks rutinos pakeitimas gali būti ne tik nepatogus, bet ir ne juokais žalingas. Apie tai Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pasakoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pasak jo, japonų mokslininkas Joseph Takahashi dar 1997 m. rado cirkadinį geną, kuris reguliuoja cirkadinius ritmus.

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus lydi sportininkus į olimpines ir paralimpines žaidynes, jis su paralimpine rinktine dirbo Tokijo ir Paryžiaus žaidynėse, yra buvęs ir Londone vykusiose žaidynėse.

Patinimai veido srityje ir kitose kūno vietose ar susidaręs celiulitas gali būti signalas, kad atėjo metas imtis gyvenimo būdo pokyčiams. Kai kuriems žmonėms norint atsikratyti kai kurių estetinių problemų pakanka padaryti tik vieną dalyką – vartoti kuo mažiau druskos. Kaip sau padėti ir sumažinti patinimus, kaip atsikratyti celiulito naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova.

Kai kurios estetinės problemos gali būti signalais, kad metas esminiams gyvenimo pokyčiams. Tokiomis yra patinimai, tiek veido, tiek ir kitose kūno vietose, ar celiulitas. Kaip sau padėti ir sumažinti patinimus, kaip atsikratyti celiulito naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova. „Dabar, kuo toliau, tuo dažniau žmonės skundžiasi tinimais įvairiose kūno vietose.

Gydytojai psichiatrai atvirai pasakoja, kad šiais laikais dažniau susiduria su tokiomis psichikos sveikatos būklėmis kaip psichozė. Gydytojas psichiatras ir Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad kartais psichozę gali sukelti ir vienkartinis draudžiamų cheminių medžiagų vartojimas.

Lietuvoje nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, vis tik grėsmių sveikatai yra nemažai. Vienos yra tokios, kurioms išskirtinai ruošiasi valstybė, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimams ar kibernetinėms atakoms, tačiau kiekvienuose namuose turėtų būti sukomplektuota ir paruošta išsinešti vaistinėlė. Jos tikslas – kaip įmanoma greičiau gebėti sau ir artimiesiems suteikti ambulatorinę pagalbą.

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Gali atrodyti, kad įsitvirtinant naujoms priklausomybėms įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms Lietuvoje alkoholizmas keliauja į antrą planą ir nebėra tiek išplitusi priklausomybės liga. Vis tik kasdien nuo šios priklausomybės žmones gydantys ekspertai su tuo nesutinka.