Karas Ukrainoje

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir Nacionalinė policija sužlugdė Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, padėjusio Rusijos piliečiams „legalizuotis“ Europos Sąjungos (ES) šalyse, veiklą, pranešė SSU.  Tyrėjai nustatė, kad vienas ministerijos darbuotojas 2022 m. pardavė Ukrainos pasus, leidžiančius išvykti į ES, keliems Rusijos piliečiams.

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir Nacionalinė policija sužlugdė Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, padėjusio Rusijos piliečiams „legalizuotis“ Europos Sąjungos (ES) šalyse, veiklą, pranešė SSU.  Tyrėjai nustatė, kad vienas ministerijos darbuotojas 2022 m. pardavė Ukrainos pasus, leidžiančius išvykti į ES, keliems Rusijos piliečiams.

JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas atsiribojo nuo ankstesnių komentarų apie JAV planus, susijusius su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu gauti tolimojo nuotolio „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.

Europos Sąjunga skirs 2 mlrd. eurų Ukrainai dronų gamybai. Šis sprendimas priimtas siekiant sustiprinti Kyjivo gynybinius pajėgumus ir paremti aukštųjų technologijų plėtrą, rašo UNIAN. Apie tai pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš Europos Komisijos Saugumo tarybos posėdį Briuselyje. „Jeigu toliau tikime, kad Ukraina yra mūsų pirmoji gynybos linija, privalome didinti karinę paramą Ukrainai. Todėl sutarėme su Ukraina, kad 2 mlrd.

Ukrainai ima trūkti modernių trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų, kurios yra gerokai brangesnės nei rusiški „Shahedai“. Ukraina spartina perėmimo dronų gamybą, kad galėtų pigiau ir veiksmingiau numušti Rusijos atakos dronus nei įprastos oro gynybos sistemos.

Aukščiausi JAV kariuomenės pareigūnai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl būsimos Trumpo administracijos gynybos strategijos, rašo UNIAN. Tai atskleidė vis ryškėjantį plyšį tarp Pentagono politinės vadovybės ir karinių generolų. Kritikos sulaukė pats gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, kuris keičia prioritetus: daugiau dėmesio skiria grėsmėms JAV teritorijai, mažina konkurencijos su Kinija svarbą ir menkina Amerikos vaidmenį Europoje bei Afrikoje.

Pirmadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europa „nėra kare, bet... Jau nebe taikoje“ . Šis jo komentaras pasigirdo po kelių savaičių, kai Europoje vis dažniau kartojasi Rusijos provokacijos: oro erdvės pažeidimai ir kišimasis į Moldovos rinkimus, rašo „The Kyiv Independent“. „Leiskite pasakyti vienu sakiniu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti šokiruojantis... mes nesame kare, bet mes taip pat jau nebe taikoje“, – sakė Merzas žiniasklaidos renginyje Diuseldorfe.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Vakarai remia Ukrainą ne dėl jos gynybos, o tam, kad „neatsiliktų nuo jos dalybų“, ir pridūrė, jog, jo manymu, „Rusija faktiškai jau laimėjo“. Tokius žodžius politikas ištarė interviu Vengrijos žiniasklaidai, kuriame taip pat suabejojo Ukrainos suverenitetu, rašo „Evropeiskaja pravda“....

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė audrą savo pareiškimu apie vengrų dronus, įskridusius į Ukrainos teritoriją. Į šiuos žodžius griežtai sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija, pabrėžusi, kad V. Orbanas vis dar „apnuodytas Rusijos propaganda“, rašo „Unian“. „Gera žinia ta, kad ministras pirmininkas Orbanas pripažino: tam tikri dronai iš Vengrijos pusės vis dėlto įskrido į Ukrainos oro erdvę.

Rusija išbando NATO ribas ir kelia vis didesnę grėsmę Europai – perspėja Lenkijos gynybos ministras. Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas teigia, kad pastaruoju metu padaugėję Lenkijos, Rumunijos ir Estijos oro erdvės pažeidimų rodo Kremliaus siekį provokuoti Aljansą. Pasak jo, Rusijos agresyvi politika kelia realų pavojų viso žemyno saugumui, o Maskva savo tikslų tikrai neapsiriboja Ukraina.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė pasipiktinimo bangą po to, kai pareiškė, jog „nesvarbu“, ar vengrų dronai pažeidė Ukrainos oro erdvę, nes ši šalis esą „nėra nepriklausoma ir suvereni“. Tokią poziciją jis išsakė podkaste, dar kartą užsipuolęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir teigdamas, kad Ukraina išsilaiko tik Vakarų pinigais, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pasak V. Orbano, Vengrija neketina pulti Ukrainos, o jos prezidentas V. Zelenskis turėtų labiau rūpintis padėtimi šalies...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ironiškai sureagavo į Aliaksandro Lukašenkos pasiūlymą dėl „taikos Ukrainoje“. Varšuvos saugumo forume kalbėdamas nuotoliniu būdu, V. Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos vadovas „gyvena savo pasaulyje“, o jo komentarai sukėlė juoko bangą salėje. Varšuvos saugumo forume rugsėjo 29 d. renginio vedėja kreipėsi į Ukrainos prezidentą, prašydama pakomentuoti Baltarusijos vadovo žodžius. „Ar galėtumėte tai paaiškinti?“ – paklausė ji.

Ukrainos žurnalistas Maksymas Butkevyčius, kuris prieš metus dar buvo kalinamas Rusijos kolonijoje, apdovanotas Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija. „Priimu šią premiją ne tik savo, bet ir Ukrainos karo belaisvių bei neteisėtai Rusijoje kalinamų civilių vardu“, – pirmadienį Strasbūre sakė 48-erių žurnalistas. Europos Taryba kasmet premiją skiria pilietinės visuomenės atstovams, kurie kovoja už žmogaus teises Europoje ar už jos ribų.

Pradėdamas Varšuvoje vykstančią tarptautinę dviejų dienų konferenciją Europos ir pasaulio saugumo klausimais, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė, kad karas Ukrainoje yra ir mūsų karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijai turėtų būti uždrausta įplaukti į Baltijos jūrą. Pasak jo, Maskva naudoja savo naftos tanklaivius dronams paleisti į NATO oro erdvę, o tai kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui.

2022 m. kovo mėnuo Bučoje tapo vienu kraupiausių karo epizodų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vos per 29 Rusijos okupacijos dienas šiame Kijevo priemiestyje įvykdytos masinės civilių žudynės, prievartavimai ir kankinimai. Jungtinės Tautos tai vadina etniniu valymu ir nusikaltimu žmoniškumui, o Ukraina – savąja Srebrenica. Bučoje buvo rasta daugiau nei 500 civilių kūnų, šimtai žmonių buvo kankinti, prievartaujami, kai kurie sušaudyti gatvėse ar masinėse kapavietėse prie bažnyčios.

Vladimiras Putinas užbaigs karą Ukrainoje tik tada, kai pripažins, kad negali jo laimėti, sekmadienį transliuotame interviu sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis taip pat atsakė į klausimus apie Vašingtono svyruojančią poziciją dėl karo Ukrainoje ir galimus scenarijus, kaip užbaigti trejus su puse metų trunkantį konfliktą.

Ukrainiečių kariai numušė Rusijos Mi-28 sraigtasparnį, praneša Robertas Brovdi (slapyvardis „Magyar“), Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas. „59-osios bepiločių sistemų brigados pilotai FPV dronu sunaikino Mi-28 sraigtasparnį“, — rašė jis „Telegram“ tinkle ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas sraigtasparnio numušimas, praneša UNIAN.

Rugsėjo 28-osios naktį Rusija vėl paleido šimtus dronų ir raketų į Ukrainą — tai tapo įprastu reiškiniu, o intensyvumas ypač išaugo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje rugpjūtį. Rusijos lyderis išbando ne tik Ukrainos ištvermingumą, bet ir NATO, Europos bei JAV ryžtą toliau teikti karinę pagalbą ir taikyti sankcijas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as patvirtino, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto Ukrainos prašymą suteikti jai raketas „Tomahawk“.  J. D. Vance'as tai sakė interviu „Fox News“.  Žurnalisto paklaustas apie raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai, jis atsakė: „Šiuo klausimu galutinį sprendimą gali priimti prezidentas“. „Prezidentas darys tai, kas geriausia Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė J. D. Vance'as ir pridūrė, kad apie tokį sprendimą paskelbs pats...

Europos Sąjunga (ES) bando rasti atgrasymo pusiausvyrą santykiuose su Rusijos vadovybe, kad būtų išvengta plataus masto konflikto. Rusijos lyderio Vladimiro Putino provokacijos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo abejingumas verčia Europos Sąjungą pereiti prie radikalios transformacijos. Kaip rašo „Politico“, trečiadienį vyksiantis ES lyderių susitikimas bus įtikinamas įrodymas, kad blokas tokia forma, kokia egzistavo anksčiau, jau nebeegzistuoja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido Ukrainai rengti tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją, sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas. Jis pažymėjo, kad šį sprendimą taip pat palaiko Trumpo administracijos atstovai, skelbia „Unian“. Trumpas leido Ukrainai rengti smūgius giliai Rusijos teritorijoje.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė jau šešias dienas yra be elektros – ji visiškai atjungta nuo Ukrainos energetikos sistemos ir veikia tik naudodama atsarginius dyzelinius generatorius. Ekspertai perspėja: jei šie sustos, gali kilti katastrofa, kurios padarinius pajustų visa Europa.

Pusę paros okupantė Rusija atakavo Ukrainą šimtais dronų, paleido pusšimtį raketų, tarp kurių buvo ir „Kinžalų“. Reaguodama Varšuva uždarė pasienio su Ukraina oro erdvę, pakėlė savo naikintuvus ir suaktyvino oro gynybos sistemas. Po provokacijų dronais savaitės, NATO žada didinti pajėgumus Baltijos jūroje: čia bus atsiųsta bent viena oro gynybos fregata. Jungtinėse Tautose pasisakęs Sergejus Lavrovas niršo dėl dažnėjančios Vakarų retorikos numušti oro pažeidėjus iš Rusijos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ pabrėžė, kad Rusija atsisako dalyvauti bet kokio formato derybose, kuriomis siekiama nutraukti karą prieš Ukrainą. J. D. Vance‘as pridūrė, kad nors JAV toliau atkakliai siekia taikos, deja, bet rusai pastarosiomis savaitėmis atsisakinėja dalyvauti bet kokiuose dvišaliuose ar trišaliuose susitikimuose.

„Hamas“ ginkluotasis sparnas sekmadienį pranešė, kad per pastaruosius 48 valandas intensyvėjančius Izraelio smūgius Gazos mieste prarado ryšį su dviem įkaitais. „Brigados „Al Qassam“ praneša, kad dėl žiaurių karinių operacijų ir smurtinių išpuolių Sabros ir Tal al Havos rajonuose per pastarąsias 48 valandas prarado ryšį su dviem įkaitais“, – sakoma grupuotės pareiškime, kuriame nurodomos vietovės, kuriose Izraelio pajėgos suintensyvino oro ir sausumos puolimą.

Tarptautinės sankcijos Rusijai, anot Kyjivo, smarkiai apribojo jos geopolitinį buvimą Lotynų Amerikos šalyse. Tai sakoma Ukrainos žvalgybos ataskaitoje. „Vadinamoji Primakovo doktrina, pavadinta pagal buvusį užsienio reikalų ministrą ir premjerą Jevgenijų Primakovą, kuri numatė bendradarbiavimo su regiono šalimis plėtrą, šiuo metu įgyvendinama tik simboliniais gestais – delegacijų vizitais, studentų mainais ar antraeilių atstovų susitikimais.

Rusija į Ukrainos miestus paleido beveik 500 kovinių dronų ir daugiau kaip 40 raketų, įskaitant hipergarsines „Kinžal“. Kyjive žuvo keturi žmonės. Įvairiose šalies dalyse iš viso sužeista mažiausiai 40 žmonių, tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Daugiau kaip 12 valandų truko masinė rusų ataka prieš Ukrainą.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Rusija į šalį paleido šimtus dronų ir raketų, vien Kyjive žuvo keturi žmonės, o Lenkija, siekdama apsaugoti savo oro erdvę, pakėlė naikintuvus. „Rusija surengė dar vieną masinę oro ataką prieš Ukrainos miestus, kai žmonės miegojo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Rusų smūgiai tęsėsi 12 valandų.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, vėl surengė masinę ataką prieš sostinę Kyjivą ir kitus miestus. Žuvo mažiausiai 4 žmonės, pranešė karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Tarp žuvusiųjų yra 12 metų mergaitė. Buvo sužeista mažiausiai 70 žmonių, įskaitant du gelbėtojus. Apgadinta daugiau kaip 100 civilinių objektų. Tai tinkle „Telegram“ pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jo duomenimis, 11 Ukrainos regionų dirba 1 tūkst. 500 gelbėtojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos galva Vladimiras Putinas nesustos ir tęs karinę invaziją ne tik Ukrainoje, bet ir užpuldamas Europos valstybę, rašo „The Guardian“. V. Zelenskio vertinimu, pastarieji įvykiai Europoje, kai į NATO sąjungininkių teritoriją įskriejo dronai, buvo bandymas išbandyti Aljanso gynybą. Jis taip pat įsitikinęs, kad Rusija siekia dar labiau išplėsti karinės invazijos ribas. „Putinas nelauks, kol užbaigs karą Ukrainoje.

Praėjusią parą neatpažinti dronai fiksuoti Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Bepiločiai skraidė virš pagrindinės švedų laivyno bazės, Danijos karinės bazės ir Suomijos hidroelektrinės. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad rusai dronus provokacijoms leidžia nuo tanklaivių. O Europos gynybos komisaro pareigas einantis Andrius Kubilius skubina šalis kuo greičiau įgyvendinti vadinamąją „dronų sienos“ iniciatyvą. Vokietija perspėja – provokatorės Rusijos dronai kelia didelę grėsmę.

Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras įspėjo apie „ryžtingą atsaką“ į bet kokią „agresiją“ po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas parėmė raginimus numušti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius NATO oro erdvę. „Rusija kaltinama beveik planavusi pulti Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungos šalis“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. „Rusija niekada neturėjo ir neturi tokių ketinimų.

Ukraina prieš mėnesį iš Izraelio gavo amerikietišką oro gynybos sistemą „Patriot“, šeštadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Izraelio sistema („Patriot“) veikia Ukrainoje. Ji veikia jau mėnesį. Rudenį gausime (dar) dvi sistemas „Patriot“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė jis. Kyjivas stengiasi stiprinti savo oro gynybą, kad galėtų atremti kasdienes rusų dronų ir raketų atakas, ypač prieš žiemą, kai šildymo infrastruktūra dažnai tampa atakų taikiniu.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė neveikia jau keturias dienas, apie tai šeštadienį pranešė Ukraina ir Rusija, kaltindamos viena kitą atakuojant elektros tiekimo linijas. Netoli fronto linijos esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje elektros tiekimas dažnai nutrūksta, tačiau šį kartą tai trunka ilgiausiai. Ekspertai įspėja, kad tai didina incidentų riziką.

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei – didžiausiai Europoje – jau keturios dienos netiekiama elektra, ir dėl to apkaltino Maskvą. „Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE ketvirtą dieną yra be elektros“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis pridūrė: „Raginame visas šalis, kurioms rūpi branduolinis saugumas, aiškiai pasakyti Maskvai, kad šis branduolinis lošimas privalo baigtis.

Rusija šeštadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) planus stiprinti gynybą nuo dronų, pridurdama, jog Bendrijos atsakas į neatpažintus bepiločius orlaivius, kertančius jos sienas, tik padidins įtampą. Penktadienį valstybės prie rytinės ES sienos susitarė sukurti „dronų sieną“, saugančią nuo Rusijos įsibrovimų.

Rusai okupantai vadinamojoje Luhansko Liaudies Respublikoje (LLR) paskelbė, kad spalio 1 d. prasidės šaukimas į kariuomenę. Apie tai socialinėje platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Taip vadinamosios LLR vadovas paskelbė, kad rudenį ir žiemą vyks šaukimas į kariuomenę.

Rusija kare Ukrainoje pastarąją parą prarado dar 970 kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas naujausius duomenis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Nuo pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 27 d. Rusija kare Ukrainoje neteko iš viso apie 1 107 400 kareivių.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė ar elektroninėmis priemonėmis sutrikdė 97 iš 115 bepiločių skraidyklių, kurias Rusija paleido į Ukrainą nuo penktadienio vakaro. Tokius duomenis Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienio rytą paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“. Nuo penktadienio, rugsėjo 26 d., 21 val. Rusija paleido 115 smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitus.

Lenkija sugriežtino gyvenimo šalyje sąlygas šimtams tūkstančių ukrainiečių karo pabėgėlių. Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą artėjant spalio 1 d. terminui, penktadienį sakė jo administracijos vadovas. Pagal vieną iš naujųjų sąlygų, ukrainiečiai socialines išmokas, pavyzdžiui, pinigus už vaiką, gaus tik tokiu atveju, jeigu jie dirba ir moka mokesčius Lenkijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad yra pasirengęs panaikinti apribojimus Kyjivui smogti Rusijos teritorijai amerikietiškomis raketomis. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su derybų turiniu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad rugsėjo 10 d. naktį Rusija iš viso į Lenkiją paleido 92 dronus, tačiau ukrainiečiai dalį jų numušė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donaldas Trumpas puikiai supranta, kaip Rusija bando apgauti tarptautinę bendruomenę. Anot jo, Maskvos vadovas Vladimiras Putinas meluoja pasaulio lyderiams, o vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus karo mašiną – ryžtinga jėga ir tvirta sąjungininkų parama, rašo „Unian“. „Putinas meluoja lyderiams, kurie vis dar su juo bendrauja, sakydamas, esą okupacinės pajėgos pasiekia tam tikrų tikslų.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aštriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, kad šalies oro erdvėje galėjo pasirodyti vengrų žvalgybiniai dronai. Ministras tvirtina, jog Ukrainos lyderis esą regi „tai, ko iš tikrųjų nėra“, rašo „Unian“. Savo įraše socialiniame tinkle „X“ Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „Zelenskis praranda sveiką protą dėl savo antivengriškos manijos.

Po ilgo, net penkias valandas trukusio susitikimo su Vladimiru Putinu, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl ėmėsi grasinimų – jis pareiškė norįs kalbėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pagrasino, kad nesutikus su Rusijos ultimatumu „bus prarasta visa Ukraina“. Baltarusijos prezidentas teigė, kad su Kremliaus vadovu aptarė „labai gerą pasiūlymą“ dėl karo Ukrainoje, su kuriuo ši, pasak jo, turėtų sutikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu kalbėjosi su Danijos premjere Mette Frederiksen – lyderiai aptarė nežinomų dronų incidentus Danijos oro erdvėje bei sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Maskva „neatsakingu“ pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių, jei Rusija tęs karą prieš jo šalį. Ukrainos prezidentas, imdamasis savo „desperatiškų pastangų“, nuolat išsako grasinimus, „o tai yra gana neatsakinga“, penktadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę. Preliminariais duomenimis Vengrijos dronai galėjo rinkti žvalgybinę informaciją apie pramoninį potencialą Ukrainos pasienio regionuose, rašo „Kanal 24“. „Pavesta patikrinti visus turimus duomenis ir nedelsiant pranešti apie kiekvieną užfiksuotą faktą“, – pranešė Ukrainos prezidentas.