Karas Ukrainoje

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi tarpininkavęs taikos Ukrainoje sudarymui. Tačiau ketvirtadienį jis jau užsiminė, kad Kyjivas neturi jokių šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“. „Labai sunku, o gal net ir neįmanoma, laimėti karą neatakuojant šalies užpuolikės, – sakė D. Trumpas. – Tai tarsi puiki komanda sporte, kuri fantastiškai ginasi, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija.

Penktadienį naujose Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kaip lyderis Kim Jong Unas klūpi priešais karių, žuvusių kovojant už Rusiją prieš Ukrainą, portretus ir laiko apkabinęs emocijų neslepiantį kareivį, kuriam pavyko išgyventi šį konfliktą.

Po Rusijos masinių oro atakų prieš Ukrainą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį, regis, nurodė pagrindą Ukrainai imtis puolimo prieš Rusiją, aprimus pagreičiui taikos derybose. Socialiniuose tinkluose jis sukritikavo savo pirmtaką Joe Bideną už tai, kad šis nesuteikė Kyjivui ginkluotės, reikalingos „duoti atkirtį“. „Joe Bidenas neleido Ukrainai duoti atkirčio, tik gintis.

Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą Andrius Kubilius sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovos pareiškimus.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo dronų pulko dronai puolė naftos perdirbimo stotį „Družba“, esančią Unečos mieste, Rusijos Briansko srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Po smūgio kilo didžiulis gaisras. Naftotiekio „Družba“ naftos siurblinę Briansko srityje ukrainiečiai atakavo ir anksčiau rugpjūtį.

Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogdama tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.

Ukrainos karinė žvalgyba atliko sėkmingą operaciją Juodojoje jūroje, skelbia „Kanal 24“. Vienas iš smogiamųjų jūrinių dronų prasiveržė į Novorosijsko įlanką, kur rusai laiko savo laivus. Galiausiai žuvo penki elitiniai rusų narai.

 Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo nuolatinės gynybos turi pati pereiti į puolimą. „Šitas karas turi baigtis, turime daryti spaudimą Rusijai“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi. Kremliaus vadovas esą supranta „tik jėgą ir spaudimą“. Ukrainos kariuomenė, anot V. Zelenskio, toliau saugos šalį ir žmones. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas visiškai teisus, kad tai turi vykti ne tik ginantis.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį nustatė dviejų savaičių terminą taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos įvertinti. „Sakyčiau, kad per dvi savaites sužinosime vienaip ar kitaip“, – teigė jis interviu telefonu, paklaustas apie galimybes sudaryti taikos susitarimą. „Po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“, – neišsiplėsdamas sakė D. Trumpas televizijos „Newsmax“ vedėjui Toddui Starnesui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši vengia „būtinybės“ surengti dviejų šalių lyderių susitikimą, nepaisydama vadovaujant JAV dedamų pastangų surengti tokį viršūnių susitikimą ir pamėginti užbaigti karą. „Dabartiniai signalai iš Rusijos, atvirai kalbant, yra nepadorūs. Jie bando išvengti būtinybės susitikti. Jie nenori užbaigti šio karo“, – socialiniuose tinkluose ketvirtadienio vakarą paskelbtame kreipimesi pabrėžė V. Zelenskis.

Per artimiausias dvi savaites pasaulis sužinos, ar baigsis karas Ukrainoje, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Be to, laidoje „Todd Starnes Show“ jis pridūrė, kad galbūt jam teks panaudoti kitą taktiką, kad taika būtų pasiekta. „Per dvi savaites sužinosime, ar Ukrainoje bus taika. Bet kokiu atveju. Po to gali tekti imtis kitokios taktikos“, – sakė JAV prezidentas. Amerikos lyderis nepraleido progos pasakyti keletą žodžių apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Nepaisydamos priešo kiekybinio pranašumo Pokrovsko fronte, Ukrainos gynybos pajėgos išstūmė Rusijos karius iš šešių gyvenviečių ir sunaikino šimtus okupantų rusų, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Skiriu ypatingą dėmesį sudėtingiausioms fronto atkarpoms. Aplankiau Pokrovsko sektorių, konkrečiai – karinės vadovybės dalinius, korpusus ir brigadas, vykdančias stabilizavimo operacijas Dobropilios smaigalyje.

Vienas iš karą Ukrainoje užbaigti galinčių variantų galėtų būti konflikto įšaldymas palei dabartinę fronto liniją. Apie tai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sakė interviu Italijos laikraščiui „La Repubblica“, kurį cituoja „RBC-Ukraine“. „Ukrainos preliminari pozicija yra tokia: mes suprantame, kad vienas iš pagrindinių scenarijų, kaip išeiti iš šio karo, yra konflikto įšaldymas palei fronto liniją.

Europos šalys nori, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dislokuotų JAV naikintuvus Rumunijoje, tai būtų dalis Vašingtono saugumo garantijų, padėsiančių užbaigti karą Ukrainoje, pranešė „The Times“.  Pasak leidinio, aukšto rango Europos kariniai pareigūnai aptaria amerikiečių naikintuvų F-35 dislokavimą Rumunijoje, kur NATO stato didžiausią Europoje aviacijos bazę, kad atgrasytų Rusiją nuo naujos invazijos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad Europa turės prisiimti naštos dėl Ukrainos saugumo „liūto dalį“, Vašingtonui siekiant užbaigti nuo 2022 metų vykstantį Rusijos karą prieš savo kaimynę.  J. D. Vance'as trečiadienį vakare televizijos „Fox News“ laidoje „The Ingraham Angle“ kalbėjo apie saugumo garantijas Ukrainai ir Europos įsitraukimo mastą –  šios temos buvo aptartos per pastarąją savaitę vykusius aukšto lygio susitikimus, siekiant užbaigti karą.

Ukrainos atakoms prieš naftos perdirbimo gamyklas kelionių sezono metu sukėlus avarijas, degalų kainos Rusijoje priartėjo prie rekordinių aukštumų, ketvirtadienį parodė biržų duomenys. Ukraina reguliariai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos saugyklas, siekdama apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą. Pastarojo meto smūgiai sutapo su vasaros atostogų sezonu ir prisidėjo prie to, kad dažniau renkamasi vairuoti, o ne keliauti traukiniais arba oro transportu.

Rusija naudoja lytinius kankinimus prieš civilius gyventojus, kaip dalį „sąmoningos ir sistemingos bauginimo politikos“ rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) ekspertai.  Žmogaus teisių tarybos įgalioti ekspertai, kurie nekalba JT vardu, sakė nusiuntę Rusijai dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai aprašyta 10 atvejų, kai rusų okupuotose teritorijose buvo kankinami Ukrainos civiliai.

Vengrija, artimiausia Maskvos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkė, ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasiruošusi surengti Ukrainos taikos derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasisakė apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis parašė, kad „laimėti karą nepuolat įsibrovėlių šalies yra labai sunku“. Taip pat pridūrė, kad laukia „įdomūs laikai priešakyje“. Šį pareiškimą JAV prezidentas padarė netrukus po to, kai „The Guardian“ šaltiniai paskelbė, kad D. Trumpas kol kas atsitraukia nuo derybų tarp Rusijos ir Ukrainos.

Pagal naują Rusijos Federacijos vyriausybės dekretą, kuriuo atnaujinami kovos su terorizmu reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigoms, Rusijos ligoninės ir klinikos netrukus bus aprūpintos priešdroninėmis apsaugos priemonėmis, rašo „The Moscow Times“. Taisyklės medicinos įstaigas skirsto į kategorijas pagal galimos žalos mastą atakos atveju.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl kirto JAV prezidentui Donaldui Trumpui – jo pareiškimai, anot apžvalgininkų, kelia rimtų abejonių dėl taikos derybų ateities. Tuo pat metu Maskva surengė didžiausią per mėnesį oro ataką prieš Ukrainą. S. Lavrovas rugpjūčio 21 d. išsakė griežtus komentarus, keliančius rimtų abejonių dėl taikos derybų perspektyvų, praneša „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad susitikimo Vašingtone metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog pasitraukti iš Krymo Ukrainai buvo klaida, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, susitikimo su D. Trumpu ir Europos lyderiais metu daug dėmesio buvo skirta Krymui. Susitikime JAV – dėmesys Krymui Buvo kalbama, kad 2014 m. tarptautinė bendruomenė turėjo veikti ryžtingiau, įvesti realias sankcijas Rusijai. „Mes daug kalbėjome apie Krymą, ypač žiūrėdami į žemėlapį.

Internete plinta konspiracijos teorijos, kad į susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Aliaskoje Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nusiuntė savo antrininką, skelbia BBC. Interneto vartotojai teigia, kad įtarimas kilo dėl vaizdo įrašų, paskelbtų iš susitikimo Aliaskoje. Į Aliaską Putinas nusiuntė antrininką? BBC patikrino vaizdo įrašus naudodamiesi dirbtiniu intelektu. Patikrintas veido atitikimas lyginant nuotraukas iš Aliaskos su oficialiu V. Putino portretu.

Laikinai okupuoto Krymo teritorijoje ketvirtadienį Ukrainos kariai sunaikino Rusijos krovininį traukinį su degalais ir tepalais, rašo UNIAN. „Laikinai okupuotame Kryme sutrikdyta okupantų logistika! Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos surengė specialią operaciją netoli Džankojaus geležinkelio stoties.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks Europos karių buvimas Ukrainoje būtų „visiškai nepriimtinas“, Kyjivo sąjungininkams siekiant apibrėžti saugumo garantijas.  „Tai būtų visiškai nepriimtina Rusijos Federacijai“, – sakė S. Lavrovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Ukrainos saugumo garantijas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsipuolė vadinamąją norinčiųjų koaliciją, rašo „Sky news“. Jis apkaltino sąjungininkus bandymu pakenkti Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimams, pasiektiems Aliaskoje. S. Lavrovas sakė, kad Ukrainos sąjungininkų grupė „bando nukreipti dėmesį nuo pagrindinių karo priežasčių sprendimo“. „Tikiuosi, kad toks Europos avantiūrizmas žlugs“, – sako jis.

Po susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai, atsargiai pozityvios nuotaikos išlieka, tačiau tikslios Ukrainos saugumo garantijos dar neaiškios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija telkia karius palei pietinę fronto liniją Zaporižios srityje, kurią Maskva skelbė aneksavusi. „Zaporižia: priešas stiprinasi“, – sakė V. Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams pateiktuose komentaruose. „Matome, kad jie ir toliau perkelia dalį savo karių iš Kursko krypties į Zaporižią“, – pridūrė jis. Tuo metu Ukraina išbandė tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą „Flamingo“, galinčią smogti 3 tūkst. km atstumu, sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nenorįs, kad Kinija dalyvautų užtikrinant Ukrainos saugumą po Rusijos invazijos, motyvuodamas įtariama Pekino parama Maskvai. „Pirma, Kinija nuo pat pradžių nepadėjo mums sustabdyti šio karo.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė paprašęs JAV prezidento Donaldo Trumpo spausti Vengriją nebeblokuoti Ukrainos derybų su Europos Sąjunga (ES). V. Zelenskio komentaras buvo paskelbtas ketvirtadienį. „Paprašiau prezidento Trumpo, kad Budapeštas neblokuotų mūsų stojimo į Europos Sąjungą. Prezidentas Trumpas pažadėjo, kad jo komanda dėl to dirbs“, – sakė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad galėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tik tada, kai jo šalis gaus saugumo garantijas, ir paminėjo Šveicariją, Austriją arba Turkiją kaip galimas susitikimo vietas. „Norime per 7–10 dienų suprasti saugumo garantijų architektūrą. Remdamiesi šiuo supratimu, siekiame surengti trišalį susitikimą“, kuriame dalyvautų ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sakė V. Zelenskis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina išbandė ilgojo nuotolio kruizinę raketą „Flamingas“, galinčią smogti taikiniams 3 000 kilometrų atstumu, paaiškindamas, kad masinė šių raketų gamyba gali būti pradėta vasarį. „Raketos bandymai buvo sėkmingi. Šiuo metu tai sėkmingiausia mūsų raketa – ji gali nuskrieti 3 000 kilometrų, o tai labai svarbu“, – ketvirtadienį paskelbtuose komentaruose žurnalistams teigė jis žurnalistams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija tęsia mirtinus oro antskrydžius Ukrainoje, „tarsi niekas nebūtų pasikeitę“, rašo „Sky news“. Anot jo, Maskva per naktį į šalį paleido beveik 600 dronų ir 40 raketų, pridurdamas, kad „daugelyje regionų“ vyksta gelbėjimo operacijos. „Šiąnakt Rusijos kariuomenė pasiekė vieną iš savo beprotiškų antirekordų“, – sako V. Zelenskis.

Jungtinės Valstijos ketina vaidinti minimalų vaidmenį užtikrinant Ukrainos saugumo garantijas. Apie tai cituodama JAV gynybos valstybės sekretoriaus Elbridge‘o Colby‘io žodžius pranešė „Politico“. „Antradienį vakare Pentagono vyriausiasis politinis pareigūnas nedidelei sąjungininkų grupei pareiškė, kad JAV planuoja atlikti minimalų vaidmenį užtikrinant bet kokias Ukrainos saugumo garantijas, ir tai yra vienas aiškiausių ženklų, kad Europai teks prisiimti ilgalaikio taikos palaikymo...

Ukraina yra pasirengusi susitikimui su Vladimiru Putinu, tačiau jei Rusija nėra pasirengusi, JAV turėtų reaguoti griežtai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Jis taip pat pakomentavo, kur šis susitikimas galėtų vykti. „Mes esame pasirengę. O jei rusai nėra pasirengę? Europiečiai iškėlė šį klausimą. Jei rusai nėra pasirengę, tai mes norėtume matyti stiprią Jungtinių Valstijų reakciją į tai“, – pabrėžia jis.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos (GUR) kariai rugpjūčio 20 d. surengė sėkmingą operaciją Juodojoje jūroje – prie Žaliznyj uosto, esančio Chersono srityje, jie raketa sunaikino okupantų katerį. Visi penki laivo įgulos nariai buvo likviduoti, o ataką užfiksavo dronas. Rugpjūčio 20 d. GUR sunaikino priešo katerį prie Žaliznyj uosto, panaudodami oro raketą. Visi penki katerio įgulos nariai buvo likviduoti.

Rusijos raketa smogė JAV elektronikos gamybos įmonei, skelbia UNIAN. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai surengė didelę ataką prieš Ukrainą. „Viena iš raketų pataikė į didelę amerikiečių elektronikos gamintoją mūsų vakariniame regione, dėl to buvo padaryta didelė žala ir yra aukų. Tai visiškai civilinis objektas, neturintis nieko bendra su gynyba ar kariuomene.

Naktį dronai atakavo Rusijoje netoli Rostovo esančią naftos perdirbimo gamyklą, skelbia UNIAN. Voronežo srityje buvo sustabdytas traukinių eismas. Laikinasis Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyjusaras teigia, kad buvo atakuoti ir keli kiti rajonai. „Novosačinske vienoje iš pramonės įmonių kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, žmonių nenukentėjo. Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – sako jis.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as „Fox News“ prisipažino, kad susitikimo su Volodymyru Zelenskiu metu užmetė jam užuominą dėl „tinkamo elgesio“, rašo „Newsweek“. Pirmadienį V. Zelenskis ir kai kurie kiti Europos lyderiai lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kur susitiko su Donaldu Trumpu ir jo komanda, kalbėjo apie karo pabaigos scenarijus. „Prezidentas Zelenskis įėjo į Ovalųjį kabinetą, aš šnekėjausi su juo, prezidentu ir kai kuriais Ukrainos delegacijos vyresniaisiais nariais.

Po susitikimų Aliaskoje ir Vašingtone vis daugiau kalbama apie galimą Donaldo Trumpo Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą. Ukrainos parlamento narys Fiodoras Venislavskis sako, kad tikimybė, jog toks susitikimas įvyks, yra didelė. „Tikiuosi, kad jis vyks būtent trišaliu formatu, dalyvaujant prezidentui Trumpui, o dar geriau, jei dalyvautų ir mūsų Europos partneriai, Europos šalių lyderiai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pakomentavo saugumo garantijas Ukrainai, rašo „Reuters“. Jis pareiškė, kad Europa turės prisiimti didelę dalį naštos dėl garantijų Ukrainai išlaidų. JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant užbaigti karą Ukrainoje, vienas iš Ukrainos prioritetų yra saugumo garantijos, kad Rusija nebepultų. D. Trumpas sakė, kad jis nesiųs JAV karių į Ukrainą, bet gali pasiūlyti JAV oro paramą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas reikalauja, jog Ukraina atsisakytų Donbaso, atsisakytų siekių įstoti į NATO, išliktų neutrali ir neleistų Vakarų kariams įvažiuoti į šalį, praneša „Reuters“, remdamiesi trimis šaltiniais Kremliuje. Agentūros duomenimis, jei Kyjivas su šiomis sąlygomis nesutiks, karas tęsis.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad ir toliau tiekia naftą Indijai, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas Naujajam Deliui įvedė baudžiamuosius muitus. „Toliau tiekiame degalus, įskaitant žalią naftą ir naftos produktus, šilumos gamyboje ir metalurgijoje naudojamą anglį“, – tvirtino Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Denisas Manturovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Kramatorsko ir Dobropilės kryptimis Donecko srityje rusai sugebėjo giliai prasiskverbti pro Ukrainos kariuomenės gynybos linijas. Okupantai bando užimti kuo daugiau teritorijų, kol turi tokią galimybę. Apie tai leidiniui „The New York Times“ papasakojo 93-iosios mechanizuotosios brigados vyresnysis seržantas Vitalijus Piasetskis. Jis atskleidė priešo taktiką fronte. Anot V. Piasetskio, mechanizuoti rusų puolimai tapo retu reiškiniu dėl didelio dronų skaičiaus ore.

Po šią savaitę įvykusių derybų Baltuosiuose rūmuose tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Europos lyderių, pasirodė informacija, kad apie 10 Europos šalių yra pasirengusios siųsti savo pajėgas į Ukrainą užtikrinti pokario taiką. Šis planas itin nepatiko nuolatiniam Kremliaus propagandistui, buvusiam Rusijos prezidentui, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojui Dmitrijui Medvedevui.

Per rugpjūčio 18 d. Vašingtone vykusį viršūnių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai palygino Donbaso perdavimą Rusijos kontrolei su tuo, jei JAV turėtų atiduoti dalį Floridos. Ši analogija padarė didelį įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „Financial Times“ (FT), remdamasis šaltiniais. Pažymima, kad rytinėje Floridoje yra Mar-a-Lago dvaras, priklausantis D. Trumpui.

Rusijos kariai iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Smerč“ apšaudė Ukrainos Donecko srityje įsikūrusį Kostiantynivkos miestą, pražudydami tris civilius, o dar keturis sužalodami, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra. „2025 m. rugpjūčio 20 d. okupacinės pajėgos apšaudė Kostiantynivką. Per ataką nuo su gyvybe nesuderinamų sužalojimų mirė dvi 40 ir 69 metų moterys ir 32 metų vyras.

Nepaisant prasidėjusių taikos derybų Ukrainoje, Rusijos valdžia neplanuoja mažinti karinių išlaidų 2026 m. biudžete, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniu, artimu Rusijos vyriausybei. 2025 m. biudžete gynybos ir saugumo išlaidoms numatyta 8 proc. BVP, tačiau faktinis skaičius bus šiek tiek didesnis, teigė agentūros pašnekovas. Anot „Reuters“ šaltinio, 2026 m. gynybos išlaidos nebus mažinamos, tačiau tai įmanoma nuo 2027 m., jei bus baigtas aktyvus karo veiksmų etapas.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad bet kokių Vakarų saugumo garantijų Ukrainai aptarimas be Rusijos dalyvavimo yra „kelias į niekur“.  „Vakarai puikiai supranta, kad rimtas saugumo garantijų svarstymas be Rusijos Federacijos yra utopija, kelias į niekur“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.  „Mes negalime sutikti, kad dabar siūloma spręsti kolektyvinio saugumo klausimus be Rusijos Federacijos“, – sakė jis.