Karas Ukrainoje

„Kai esi stiprus, Rusija nepuola. Tai paprasta – Rusija tave gerbia, kai esi stiprus“, – taip apie būtinybę pasiruošti galimoms grėsmėms kanalui „Euronews“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Ketvirtadienį interviu „Euronews“ L. Kasčiūnas aptarė Ukrainos narystę NATO, Šiaurės Korėjos įsikišimą į Rusijos ir Ukrainos karą, Vakarų pasiruošimą atgrasyti grėsmes bei nepatikimus NATO partnerius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutiko priimti Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso Ukrainoje po to, kai šis dalyvavo Rusijoje surengtame viršūnių susitikime. Apie tai penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Po Kazanės (A. Guterresas) norėjo atvykti į Ukrainą, bet prezidentas nepatvirtino jo vizito.

Rusijos sprendimas Ukrainoje dislokuoti Šiaurės Korėjos karių būtų akivaizdi eskalacija, penktadienį perspėjo Vokietija. Vokiečių įspėjimas pasirodė po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva jau šį savaitgalį į mūšį gali pasiųsti Pchenjano karių.  „Raginame Šiaurės Korėjos pusę prie to neprisidėti ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų šia linkme“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Kathrin Deschauer.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija jau sekmadienį gali pasiųsti į mūšį Šiaurės Korėjos karius, ir paragino daryti tarptautinį spaudimą Kremliui ir Pchenjanui. „Remiantis žvalgybos pranešimais, spalio 27-28 dienomis Rusija panaudos pirmuosius Šiaurės Korėjos kariškius kovos zonose“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos lyderis ir paragino daryti „apčiuopiamą spaudimą“ Rusijai ir Šiaurės Korėjai.

Ukrainos gynybos pajėgos pataikė į Rusijos raketų kompleksą „Buk-M3“ ir sunaikino raketų sistemos „9S36 Buk-M2“ raketų nukreipimo radiolokatorių, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų padaliniais, aptiko šiuos taikinius Rusijos laikinai okupuotoje Luhansko srityje, už keliasdešimt kilometrų nuo fronto linijos.

Lenkija neperduos Ukrainai Pietų Korėjos ginklų, penktadienį Seule, paskutinę vizito Pietų Korėjoje dieną, sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jis buvo paklaustas, ar Lenkija perduos Ukrainai iš Pietų Korėjos perkamą karinę įrangą, jei Seulas nuspręs ginklais paremti Kyjivą. Lenkijos prezidentas atsakė: „Mes nesvarstome scenarijaus kam nors perduoti ginklus, kuriuos neseniai įsigijome už milijardus zlotų mokesčių mokėtojų pinigų.

Praėjusią parą, spalio 24-ąją, Rusijos kariškiai nužudė penkis Donecko srities gyventojus. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, du žmonės žuvo Oleksijevo Družkivkoje, du - Zelenėje ir vienas – Dačenskėje. Dar vienas žmogus buvo sužeistas. Kaip pabrėžė V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 836 žmones, o dar mažiausiai 6 336 sužeidė.

Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono centrą, sužeisti du žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno,  nukentėjo 64 metų moteris ir 72 metų vyras. Abu patyrė sprogimo sukeltų traumų.  Moteriai skeveldros sužeidė kojas. Vyras buvo kontūzytas ir patyrė galvos smegenų traumą. Medikai reikiamą pagalbą sužeistiesiems suteikė vietoje.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Maskvos invazija į Ukrainą pažeidžia JT chartiją ir tarptautinę teisę. JT generalinis sekretorius susitiko su V. Putinu BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo Rusijoje kuluaruose, po kalbos, kurioje A. Guterresas paragino užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje.

Rusijai paleidus dar vieną kamikadzėmis vadinamų dronų spiečių į Ukrainą, įskaitant Kyjivo regioną, oro gynybos daliniai numušė beveik 15 priešo taikinių, pranešė Kyjivo karinė administracija. Pranešime sakoma, kad tai buvo jau 15-asis per 25 spalio dienas į Kyjivą nukreiptas antskrydis. Dronai buvo paleisti iš Rusijos Kursko ir Krasnodaro sričių. Nepilotuojami orlaiviai artėjo prie sostinės dviem didelėmis bangomis.

Vladimiras Putinas skelbia, kad „Rusija yra pasirengusi kompromisams“ dėl taikos Ukrainoje, bet Volodymyras Zelenskis tuo pat metu perspėja, kad Rusija rengiasi jau šį savaitgalį panaudoti Šiaurės Korėjos karius fronte ir taip dar labiau eskaluoti situaciją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė pirmąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Pergalės plano“ punktą, kuriame Ukraina prašo kvietimo įstoti į NATO.  Apie tai O. Scholzas kalbėjo Vokietijos televizijai ZDF.  Pasak jo, svarbu suvokti, kad „kariaujanti šalis apskritai negali tapti NATO nare“. „Visi tai žino, dėl to nėra jokių nesutarimų. O NATO kvietimas paprastai gana greta susiejamas su naryste“, – teigia O. Scholzas.

Rusijos užsienio reikalų ministrui BRICS aukščiausiojo lygio susitikime nutiko dvi nepatogios situacijos, kurios buvo užfiksuotos vaizdo kameromis.  Pirmiausia ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame sėdinčiam Sergejui Lavrovui praeinantis susitikimo dalyvis užmynė ant kojos.

Rusijos opozicijos veikėja Julija Navalnaja ketvirtadienį sukritikavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą už susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino Kremliaus vadovą „žudiku“. „Eina tretieji karo metai, o JT generalinis sekretorius spaudžia ranką žudikui“, – platformoje „X“ paskelbė J. Navalnaja, paskelbusi nuotrauką, kurioje V. Putinas sveikinasi su A. Guterresu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas BRICS viršūnių susitikime atsakė į klausimą apie pasirodžiusias žinias dėl Šiaurės Korėjos karių Rusijoje.  V. Putino surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti įvykusį BRICS viršūnių susitikimą, JAV leidinio „NBC News“ žurnalistas pasiteiravo V. Putino apie palydovinius vaizdus, kuriuose matyti Šiaurės Korėjos kariai.  „Nuotraukos yra rimtas dalykas.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas sukritikavo JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso dalyvavimą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jis tai vertinąs neigiamai, sakė R. Stefančukas trečiojoje tarptautinės Krymo platformos parlamentinėje konferencijoje Latvijos sostinėje Rygoje.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams. Tai naujausias įtarimas dėl karo nusikaltimų po to, kai 2022-ųjų vasarį rusai pradėjo invaziją į Ukrainą. Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vieni kitų karius karo belaisvių egzekucijomis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikė šešis žmones, tarp kurių yra verbavimo centre dirbančių pareigūnų, ir paėmė daugiau kaip 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų). Mobilizacija – jautri tema Ukrainoje, ypač po to, kai šiais metais buvo surengta didelė verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.  Pasipylė kaltinimai korupcija.

JAV turėtų apsvarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“ prieš Šiaurės Korėją, jei šios valstybės kariai įsitrauktų į Rusijos pradėtą invaziją prieš Ukrainą, pareiškė vienas aukšto rango respublikonas, skelbia „The Telegraph“. JAV žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas R. Turneris teigė, kad J. Bideno administracija Pchenjanui turi pasiųsti aiškią žinutę, kad šios valstybės įsitraukimas į karą Ukrainoje peržengia „raudonąją liniją“ JAV atžvilgiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po BRICS valstybių susitikimo Šiaurės Korėjos kariai, šiuo metu esantys Rusijos teritorijoje, gali būti perkelti arčiau Ukrainos fronto linijos. „Mes vis tiek žinome: laimės ne nusikaltėlis, ne tas, kuris naikina ir vykdo deportavimus, o tas, kuris vienija tautas, remdamasis pamatinėmis žmogiškosiomis vertybėmis ir Jungtinių Tautų Chartija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnus, 51 metų Aleksandras, gavo Rusijos pilietybę. Tai spalio 24 d. pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi mokesčių tarnybos dokumentais, rašo leidinys „Meduza“. Agentūros duomenimis, Aleksandras Janukovyčius turi Rusijoje įmonę, kuri įregistruota Sankt Peterburge nuo 2014 metų.

Pranešimai, kad septynios šalys prieštarauja Ukrainos kvietimui į NATO, neatitinka tikrovės. Tai pareiškė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. „Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad septynios šalys stoja prieš Ukrainos kvietimą į NATO, neatitinka tikrovės. Šie gandai naudingi tiems, kurie nori sudaryti klaidingą įspūdį, kad Ukrainos stojimas neturi plataus Aljanso narių palaikymo.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“ nugalėti Rusiją mūšio lauke. V. Putinas kalbėjo Rusijos Kazanės mieste paskutinę BRICS viršūnių susitikimo dieną.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“. Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių.

Spalio 24 d. duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo 91 žiniasklaidos darbuotojas, iš jų 12 – atlikdami savo profesinę pareigą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Masinės informacijos institutas (MII). Per dvejus metus ir aštuonis mėnesius, praėjusius nuo plataus masto karo pradžios, Rusija įvykdė Ukrainoje 664 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai.

Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais. Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.

Ukraina gali laimėti Rusijos pradėtą ​​agresijos karą, jei tarptautiniai partneriai suteiks jai lemiamą politinę ir karinę paramą. Tai pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, kalbėdama per trečiojo Krymo platformos parlamentinio viršūnių susitikimo atidarymą, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti teisingumą ir taiką Ukrainoje. Kad tai įvyktų, mes turime sustabdyti Rusiją ir priversti ją palikti Ukrainos teritoriją.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.

Per Rusijos smūgį Kupjanskui žuvo du žmonės, dar mažiausiai trys buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Apie 10 val. okupantai smogė Kupjansko miestui. Sprogimai nugriaudėjo prie parduotuvės ir vietinio turgaus. Deja, yra žuvusiųjų, preliminariais duomenimis, du. Mažiausiai trys žmonės sužeisti", – rašoma pranešime. Gelbėjimo tarnybos dirba vietoje, duomenys atnaujinami.

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją, ir pavadino tai provokacija.

Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos  numušė 40 Rusijos dronų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, nuo trečiadienio 21 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu. Susitikimas vyks paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva šį forumą surengė tikėdamasi suformuoti vieningą kylančių ekonomikų frontą prieš Vakarus. V. Putinas ir A. Guterresas turi aptarti konfliktą Ukrainoje ir besiplečiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, nurodė Kremlius.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 240 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 684 280 kareivių.

JAV laiko efektyviomis investicijas į toliašaudės ginkluotės, taip pat bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad jos ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos tokiais pajėgumais dabar ir ateityje. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, lankydamasis Romoje su vizitu, praneša „Ukrinform“, remdamasi Pentagonu. „Mes nusiteikę toliau investuoti į jų gebėjimą smogti dideliu atstumu“, – pažymėjo Pentagono vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kokiomis sąlygomis yra galima taika su Ukraina. Pasak jo, neišpildžius šios sąlygos taika negalima.  Svarbiausi įvykiai:  23:53 | Kyjivas: Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją keturiems ukrainiečių karo belaisviams Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.

Rusijoje dėl iš karo Ukrainoje sugrįžtančių nusikaltėlių per pastaruosius metus smarkiai išaugo asmenų, nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius.  Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“.  Išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius Ypač pastebimas asmenų, nuteistų dėl seksualinio pobūdžio smurtinių veiksmų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis, augimas.  Dėl tokių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius padidėjo daugiau nei perpus (51 proc.

Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.  Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.  „Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV pastangos remiant Ukrainą, įskaitant įnašą į paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė, akivaizdžiai rodo, kad „už padarytą žalą bus atsakingi tironai“. „Ukrainai suteiksime 20 mlrd. dolerių (19 mlrd.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė apie privalomą vaikų ir jų šeimų evakuaciją iš Charkivo regiono Borovos miesto, kur Rusijos pajėgos žengia į priekį. Naujas raginimas civiliams gyventojams bėgti iš miesto, kuriame prieš karą gyveno apie 5 000 žmonių, rodo, kad Ukrainos gynyba silpsta. „Atsižvelgiant į saugumo situaciją, priimtas sprendimas priverstinai evakuoti vaikus su šeimomis iš Charkivo regiono Borovos miesto“, – pranešė Kyjivo institucijos.

Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.  Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“. Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.  Perkelta 3 tūkst.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, duodamas interviu transliuotojui DW pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina neišvengiamai taps NATO nare. „Galiausiai Ukraina taps NATO nare – kada tai įvyks, mes nežinome, bet pakvietimas yra neišvengiamas“, – pasakė A. Stubbas. Jis taip pat pastebėjo, kad, kalbant apie paramą Ukrainai, Suomija girdi, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jo žinia yra tokia, kad jam reikia ginklų be jokių apribojimų, kaip juos naudoti.

Miuncheno prokuratūra trečiadienį pareiškė 20 metų Vokietijoje gyvenusiam 57-erių Rusijos piliečiui kaltinimus nužudžius du sužeidimus besigydžiusius Ukrainos karius. Kaltinamasis jau buvo ne kartą patekęs į policijos akiratį ir yra kaltinamas tuo, kad šių metų balandį netoli prekybos centro pietų Bavarijos Murnau mieste mirtinai subadė 23-erių ir 36-erių ukrainiečius.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Sumų regione, dėl to daugiau kaip 21-am tūkstančiui vartotojų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Apie tai feisbuke pranešė energetikos bendrovė „Sumyoblenergo“. „Rusija tęsia savo energetinį terorą prieš Sumų regioną. Šiandien priešas atakavo energetikos objektą Bilopilios rajone, dėl to buvo be elektros liko daugiau kaip 21 000 vartotojų“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos rugsėjo mėnesį paleido į Ukrainą rekordinį dronų kamikadzių skaičių, tinkle X pranešė britų Gynybos ministerija, nurodydama, kad buvo paleista daugiau kaip 1 300 bepiločių. Ministerija pridūrė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Rusija gebės šį dronų leidimo tempą išlaikyti iki 2024 m. pabaigos. Rusija naudoja kovinius dronus prieš virtinę taikinių, ypač – prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Pranešimai apie tai, kad Šiaurės Korėja rengia karius invazijai Ukrainoje „sukėlė susirūpinimą dėl galimo konflikto eskalavimo“. Ekspertai teigia, kad šis žingsnis gali reikšti stiprėjančius Pchenjano ryšius su Maskva. Tačiau neatmetama, kad Šiaurės Korėjos kariai mūšio lauke gali tapti „patrankų mėsa“, rašo „Business Insider“. Kaip teigiama publikacijoje, Pietų Korėjos žvalgyba  pranešė, kad Rusija laivais atgabeno apie 1,5 tūkst.