Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo – atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai.
Tad specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant.
Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
Tai reiškia, kad turint nedidelį kiemą, kur šašlykinė negali nuo tvorų, pastatų ar medžių būti atitraukta bent 6 metrus, išvis negalima jos kūrenti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pridūrė, kad kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti ir balkonuose, lodžijose, erkeliuose ar terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.
O laužus galima kūrenti tik tam numatytose laužavietėse: „Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės.
Nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.“
Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Skundai ir baudos dėl šašlykinių ar laužų
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurelijus Česiūnas vardijo, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus 2023 m. buvo surašyti 2 296 protokolai. 2024 m. – 2 047 protokolai.
Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos direktorius Kęstutis Velikianecas pastebi, kad dabar yra madinga skambinti dėl kiekvieno pastebėto dūmelio ar kvapo.
„Kaimynas vienas dėl kito skambina, čia jam dūmai trukdo, čia dar kokios bėdos. Na, padaugėję. Tiesiog kaip pilietiški gyventojai perduoda viską 112, tai ir siunčia pajėgas mūsų.
Mūsų pagrindinė funkcija yra važiuoti, reaguoti, užgesinti, įspėti. Jei žmogus piktavališkai daro, kai jau tenka 2–3 kartą pas jį važiuoti, tada jau baudos skiriamos nuo padarytos žalos masto ir pasekmių“, – kalbėjo K. Velikianecas.
Anot jo, atvejai, kai gaisrai kyla dėl šašlykinių, kepsninių ar laužų, yra nei reti, nei dažni – jų tiesiog pasitaiko sezono metu.
„Dažniausiai gaisrai kyla per išeigines, nes žmonės turbūt daugiau atsipalaiduoja gamtoje, sodybose, būna neatsargūs su rūkymu, deginimu, kūrenimu. Jei dar pavartoja velnio lašų, tai tada būna tragiškiau.
Kai socialios šeimos gauna išmokas, pašalpas, tai tada irgi padaugėja tomis dienomis gaisrų, nes žmonės atsipalaiduoja“, – savo pastebėjimais dalijosi priešgaisrinės tarnybos direktorius.
Pasak jo, šaltuoju sezonu dažniausiai gaisrai kyla nuo dūmtraukių, instaliacijų, krosnių perkaitimų. Tad jis pabrėžė namuose būtinai turėti dūmų detektorius, nes jie dar „kažkiek gelbėja“.
A. Česiūnas įspėjo, kad už šių priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą asmenims gresia baudos nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Realūs gaisrai nuo šašlykinių
Anot A. Česiūno, gaisro atvejų dėl šašlykinių būna įvairių.
Pvz., Prienų rajone, vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena.
Vienas iš rimtesnių įvykių sostinėje buvo užfiksuotas, kai moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų – medinė pašiūrė, stogas.
Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos.
Šilutės rajone, nuosavo namo kieme, vyras kūreno šašlykinę, po to žarijas supylė prie augančių tujų, dėl ko šios užsidegė.
Panašus atvejis buvo ir Šakių rajone, kai asmuo šašlykinėje degino augalinės kilmės atliekas, dėl ko užsidegė tujų gyvatvorė.
Joniškio rajone gyventojui kūrenant šašlykinę ugnis pagavo bakelį su benzinu, dėl ko užsidegė ir bakelis, ir prie namo sienos augantis vijoklis. Saugūs atstumai nebuvo išlaikyti.
Taip pat buvo nemažai atvejų, kai pagal pranešimus atvykę ugniagesiai rado be priežiūros paliktas besikūrenančias ar tinkamai neužgesintas šašlykines, kepsnines ar laužus, buvo nesilaikoma saugių atstumų. Tad jie buvo kaipmat užgesinti.
PAGD duomenimis, iki 2025 m. kovo vidurio jau įvyko 1868 gaisrai, 241 iš jų – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Dėl ko dažniausiai nuo šašlykinių kyla gaisrai?
K. Velikianecas vardijo, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas, ne iki galo užgesintų laužų palikimas, per gausus malkų ir degiųjų skysčių naudojimas.
„Žmonės turi sekti, žiūrėti, laikytis saugių atstumų. Geriausiu atveju turėti gesintuvą, blogiausiu – bent kibirą vandens pasistatę. Miško poilsiavietėje, jei nėra šašlykinės, užkuriama vieta turi būti apkasama, kažkokie akmenukai padedami.
Bet svarbiausia yra turėti kibirą vandens, kad nepaliktų miške degančio laužo. Jį reikėtų užpilti, kad ugnis neplistų per samanas, žolę. Nes labai lengvai pasigauna tose vietose ugnis. Ir medžiai, ir krūmai“, – akcentavo Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos direktorius.
PAGD atstovai papildė, kad baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla:
„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.“
Specialistai paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ir laužų geriau nekūrenti:
„Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
PAGD atkreipia dėmesį ir degiojo skysčio naudojimą – jo negalima pilti ugnį, o naudoti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijose.
Kai kuriuos skysčius reikia užpilti ir palaukti, kol įsigers, su kitais galima kurti iš naujo: „Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
