Lietuvos verslas

SEB bankas skolina 45 mln. eurų bendrovei „Eglės sanatorija“ – lėšos skirtos Druskininkų  sanatorijos „Žilvinas“ rekonstrukcijai bei dalies įsipareigojimų refinansavimui, antradienį pranešė bankas.  35 mln. eurų 7 metų trukmės paskola bus skirta prieš 30 metų statytos sanatorijos renovacijai, o 10 mln. eurų – ankstesnių paskolų refinansavimui. Rekonstravus du pastatus – daugiau nei 15 tūkst. kv. metrų ploto – jų energijos suvartojimas sumažės apie 30 proc.

Siekiant lankstesnės ir stabilesnės rinkos augant gamybai iš atsinaujinančių išteklių, nuo antradienio prekyba elektra vyksta nebe valandos, o 15 minučių intervalais. „Litgrid“ teigimu, pokytis leis tiksliau prognozuoti elektros gamybą iš saulės, vėjo ar kitų žaliųjų šaltinių, palengvins sistemos balansavimą, o prekyba rinkoje bus efektyvesnė. „Elektros sistemai tai reiškia didesnes galimybes planuoti ir efektyviau suderinti pasiūlą ir paklausą.

Restruktūrizuojama SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ parduos pagrindinį gamybinį ir administracinį pastatą Utenoje ir jį nuomosis – taip siekiama, kad gamyba ir kasdienė veikla vyktų be pertraukų. Kaip pranešė SBA, nekilnojamojo turto pardavimas yra teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano dalis. Siekiama paspartinti plano įgyvendinimą, užtikrinti spartesnius atsiskaitymus su kreditoriais ir sugrįžti prie įprasto darbo. Parduodamas beveik 25 tūkst. kv.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje elektra brango 52 proc. ir siekė 80,07 euro už megavatvalandę. Tuo metu Latvijoje elektros kaina augo 50 proc. iki 80,07 euro, o Estijoje – 25 proc. ir pasiekė 69,79 euro už megavatvalandę.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą didinti mokesčius ir pabrėžia, kad be papildomų mokesčių pajamų biudžeto tvarumas nebūtų užtikrintas, ypač augant gynybos išlaidoms ir visuomenei senstant, skelbia portalas „Verslo žinios“. TVF skaičiuoja, kad Lietuva surenka vieną mažiausių mokesčių pajamų dalių Europos Sąjungoje – 22,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai vidurkis siekia 26,1 procento. Be to, TVF teigimu, Lietuva turi neišnaudotą iki 9 proc.

Atvėsus orams, Šiaulių miesto savivaldybė praneša, jog nuo trečiadienio bus pradedamas šildymo sezonas švietimo ir socialinėse įstaigose. Kitiems vartotojams teks palaukti ateinančios savaitės, spalio 6 d. Savivaldybė skelbia, jog trečiadienį šildymas bus įjungtas Šiaulių miesto švietimo biudžetinėse įstaigose, Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose, Šiaulių miesto šeimos centre, Kompleksinių paslaugų namuose ,,Alka“, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre.

Dėl atvėsusių orų ir sinoptikų prognozuojamo tolesnio temperatūros kritimo, Panevėžyje nuo trečiadienio, spalio 1 d. prasidės šildymo sezonas ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose, skelbia miesto savivaldybė. Šildymas bus įjungtas visose ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančiose patalpose, sveikatos priežiūros įstaigose.

Naujausioms apklausoms rodant, kad kitąmet pasitraukti iš pensijų fondų planuoja maždaug 60 proc. kaupiančiųjų, premjerė Inga Ruginienė pirmiausia ragina įvertinti šių apklausų reprezentatyvumą. Visgi, politikė toliau laikosi nuomonės, kad Seimo sprendimas liberalizuoti kaupimą antroje pensijų pakopoje žmonėms leis geriau priimti su savo pajamomis susijusius sprendimus. „Apklausa nerodo realių skaičių, nes, matyt, reprezentatyvumą reikėtų pasižiūrėti.

 Europai nereikėtų pernelyg jautriai vertinti idėjos konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą siekiant padėti Ukrainai, mano Lietuvos banko (LB) vadovas ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus. Interviu leidiniui „Politico“ jis sakė, kad Rusijos pergalė galėtų gal net labiau pakenkti pasitikėjimui euru nei žala reputacijai, kurią sukeltų Kremliaus pinigų konfiskavimas.

Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų valdytoja „Akropolis group“ šiais metais ketina pradėti naujo  Klaipėdos „Akropolio“ priestato statytas, tuo metu „Akropolio Vingis“ projektas sostinėje kol kas nebus skubinamas, sako bendrovės generalinė direktorė ir valdybos narė Gabrielė Sapon.  „Gegužę gavome galutinį statybos leidimą transporto infrastruktūros tobulinimui „Akropolis Vingis“ projektui Vilkpėdės rajone, šalia mūsų planuojamo daugiafunkcinio komplekso.

Gyventojai jau skundžiasi, kad namuose darosi šalta, tenka jungti daug elektros naudojančius šildytuvus, gydytis nuo peršalimo, tad laukia šildymo sezono pradžios. Kol vienos vienos savivaldybės jau skelbia, kada gyventojai gali tikėtis šildymo, kitos vis dar stebi orų prognozes ar atsiklausia pačių gyventojų nuomonės.

Pienas ir jo produktai – prekės, kasdien atsiduriančios dažno „Maximos“ pirkėjo pirkinių krepšeliuose. Užtikrinant pieno ir jo produktų kategorijos produktų šviežumą ir kokybę – ypatingai svarbus nuolat stebimas temperatūrinis režimas visoje tiekimo grandinėje, mat bent keli laipsnių nuokrypiai gali daryti neigiamą įtaką prekės kokybei.

Pastarąją savaitę Lietuvoje brango visi energijos ištekliai, išskyrus gamtines dujas – jų kaina išliko tokia pat, kaip ir ankstesnę savaitę, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). TTF prekybos taške dujų kainų vidurkis rugsėjo 22–26 dienomis sudarė 32,4 euro už megavatvalandę (MWh) – tiek pat ir ankstesnę savaitę. Anot agentūros, gamtinių dujų kainų stabilumą palaiko pakankamos gamtinių dujų atsargos saugyklose bei aukštas SGD importas į senąjį žemyną.

Daugiau nei 30 metų veikusi bankrutuojanti apie 1 mln. eurų tiekėjams, darbuotojams ir institucijoms skolinga Šilalės statybų bendrovė „Kvėdarsta“ atleidžia visus 60 darbuotojų. Apie planuojamą darbuotojų atleidimą bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak tarnybos, įmonė visus darbuotojus planuoja atleisti spalio 7-ąją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos elektros kaina augo, tačiau palyginti su 2023-2024 metų tuo pat laiku, ji buvo mažesnė, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugsėjo 22-28 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, vidutinė didmeninė kaina padidėjo 51 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh).  „Daugiausiai elektros buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse.

„Artea“ bankas ketina išleisti naują didelės apimties obligacijų emisiją, jei tam bus tinkamos rinkos sąlygos, pirmadienį pranešė bankas.  „Grįžtame į kapitalo rinkas su tikslu išleisti 300 mln. eurų emisiją. Matome palankią rinkos aplinką bei siekiame užsitikrinti finansavimąsi kitiems metams“, – BNS sakė banko Finansų tarnybos vadovas ri  ir valdybos narys Tomas Varenbergas.  Šiemet kovą tarptautinėse rinkose išplatinęs 300 mln.

Lėšų Lietuvos keliams kitąmet gali tekti net mažiau nei šiemet – vis dar nežinoma, kiek tiksliai lėšų numatyta nuo 2026 metų startuoti turinčiame Valstybiniame kelių fonde, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) bei „Lietuvos kelių“ atstovai.  Pasak LSA prezidento Audriaus Klišonio, 2025-2027 metų Kelių plėtros ir priežiūros programoje (KPPP) kitais metais numatyta 90 mln. eurų lėšų mažiau nei šiemet.

Panevėžyje veiklą vystanti Norvegijos kapitalo metalo konstrukcijų ir jų dalių gamintoja „Norac“ numato atleisti 32 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė, šiuo metu įmonėje dirba 203 darbuotojai.  Jos teigimu, įmonė planuoja atleisti 6 plytelių klijuotojus, 5 staklininkus, po 3 apdailininkus, krautuvo vairuotojus, medžiagų komplektuotojus-apskaitininkus, santechnikus ir kt.

Nuo kitų metų pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, kuris, teigiama, finansavimą keliams galėtų padidinti dar 400 mln. eurų, vis dar nėra aišku, ar jis tikrai augs, teigia asociacija „Lietuvos keliai“. Asociacijos teigimu, nepaisant įteisinto kelių fondo, iki šiol nėra aiškių išlaidų kelių priežiūrai ir plėtrai šaltinių, todėl finansavimas keliams gali būti netgi mažesnis nei šiemet.

 Lietuvos darbo rinkoje artimiausiu metu numatomi teigiami pokyčiai, bet nesitikima išvengti sezonui įprastų svyravimų, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak jos, rugsėjį Lietuvoje barometras šiek tiek ūgtelėjo (+0,1), pasiekdamas 101,6 balo.  Todėl tai leidžia tikėtis palankesnės darbo rinkos dinamikos.  Tuo metu nedarbo komponentas sumažėjo 0,5 balo, tačiau išliko pozityvioje skalės pusėje – ties 100,9. Nepaisant to, artimiausius mėnesius tikimasi didesnio užimtumo.

Registrų centrui perskaičiavus vidutines nekilnojamojo turto (NT) rinkos vertes, pagal kurias nuo 2026-ųjų bus skaičiuojamas NT mokestis, didžiųjų Vilniaus verslo ar prekybos centrų vertės per penkerius metus vidutiniškai išaugo 71–94 proc., skelbia „Verslo žinios“.  Portale rašoma, jog atskirais atvejais augimas viršija ir 100 proc. Atitinkamai tiek pat padidėtų ir mokesčio suma, nebent iki gruodžio savivaldybė nuspręstų nekoreguoti mokesčio tarifo.

Prekybos tinklas „Iki“ informuoja, kad užbaigia vienintelį tokį eksperimentą Lietuvoje – nebevystys iki šiol veikusių autonominių parduotuvių „Iki go!“. Pasak bendrovės pranešimo, sprendimas priimtas technologijos vystytojui „Pixevia“ susiduriant su iššūkiais tęsiant veiklą. Šiuo metu Vilniuje veikia 5 autonominės parduotuvės, kurių pirmoji buvo atidaryta 2022 metų vasarį.

Baltijos šalyse veikianti elektroninės prekybos bendrovė „Pigu“, kuri turi 7 klientų aptarnavimo ir prekių atsiėmimo punktus, Vilniuje tokį pasiliks tik vieną, praneša „Verslo žinios“. Kaip skelbia portalas, įmonė uždaro fizinę parduotuvę CUP prekybos centre. Kaip sako „Pigu.lt“ vadovas ir įkūrėjas Dainius Liulys, nuspręsta pasilikti tik parduotuvę, esančią adresu Laisvės pr. 75, kuri, jo teigimu, yra daug populiaresnė.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nėra pakeitę elektros tiekėjo, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa. Tuo metu vieną kartą jį keitė 24 proc., o daugiau nei kartą – 12 proc. lietuvių. Apklausos duomenimis, 18 proc. apklaustųjų teigė, kad elektros tiekėjo nėra keitę, bet galvoja tai daryti, taip pat dar 35 proc. niekada to nedarė ir nurodė neketinantys daryti. Elektros tiekėjų pasiūlymais domisi 52 proc. gyventojų – 12 proc.

Klaipėdoje 65 mln. eurų konkursą laimėjusi didžiausia lietuviška privataus keleivinio transporto įmonė „Kautra“ stato naują bazę su elektrobusų įkrovimo infrastruktūra, skelbia „Verslo žinios“. Su 36 elektriniais ir 17 dyzelinių autobusų veiklą uostamiestyje tęsianti bendrovė stato apie 3 mln. eurų kainuojančią bazę su specialia akumuliatorių įkrovimo infrastruktūra, planuoja ateityje turėti 100 autobusų.

 Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderė „Lietuvos draudimo“ grupė pirmąjį pusmetį uždirbo 31 mln. eurų grynojo pelno – 38 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien iš investicinės veiklos įmonė šiemet uždirbo 7 mln. eurų pelno − 40 proc. daugiau. Lietuvoje ir Estijoje bendrovės pasirašytų įmokų suma šiemet augo 7 proc. iki 238 mln. eurų, pirmadienį pranešė bendrovė.

Nemokumo administratoriai antrą kartą bando parduoti su verslininku Sergejumi Rachinšteinu praeityje sietos, 2018 metais bankrutavusios įmonės „Finiens“ pastatą sostinės Naujamiestyje.  Eelektroninėje varžytynių sistemoje nurodoma, kad pradinė jo kaina siekia 8,8 mln. eurų. Rugsėjo 18 dieną paskelbtos varžytinės tęsis iki spalio 20 dienos.  Pastate yra 4,6 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvė su kavine, vaistine ir kirpykla, čia patalpas nuomojasi ir veikia kelios įmonės.

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2026 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, per penkerius metus didžiausių sostinės verslo ar prekybos centrų vertė vidutiniškai augo 71-94 proc., pirmadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Jo teigimu, atskirais atvejais augimas viršijo ir 100 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“ Mažeikių rajone prižiūrinti bendrovė „Orlen service Lietuva“ (iki 2020 metų – „Emas“) atleidžia beveik dešimtadalį darbuotojų – 31-ą iš 363-jų.  Apie planuojamą grupės darbuotojų atleidimą ji pranešė Užimtumo tarnybai, skelbia tarnyba.  Pernai „Orlen service Lietuva“ pasiekė 16,9 mln. eurų apyvartą (2023 metais – 11,74 mln, eurų), jos grynasis pelnas augo iki 1,3 mln. eurų (792 tūkst.

Antradienis bus paskutinė diena aktyvuoti pigesnius Vilniaus viešojo transporto bilietus, įsigytus iki liepą įsigaliojusio pabrangimo. Anot savivaldybės įmonės JUDU, iki rugsėjo 30 d. aktyvuoti pigesni bilietai galios visą juose nurodytą laikotarpį, t. y., metiniai bilietai galios metus, mėnesiniai – mėnesį ir t. t. Taip pat už laiku neaktyvuotus bilietus iki metų pabaigos bus galima susigrąžinti pinigus. Tam reikės   užpildyti specialią užklausos formą JUDU interneto svetainėje.

Lietuvoje iš nemokių asmenių atimtas turtas būna išvaržomas skelbiant varžytines ar aukcionus. Tad bet kas užsiregistravęs gali mėginti įsigyti įvairų nekilnojamąjį ir kitą turtą už neįprastai mažą kainą. Pvz., už butą sumokant vos kelis šimtus eurų. Vis tik ar už tokią sumą įmanoma rasti normalų būstą? Pasižvalgykime, kaip jie atrodo. Butai vos už 200 eurų Pvz., Turto bankas siūlo 54,99 kvadratinio metro 1 kambario butą pirmame aukšte, Šiaulių rajono savivaldybėje, Žarėnų kaime.

Tikriausiai kiekvienas esame turėję darbų, į kuriuos niekada nenorėtumėme grįžti. Nors blogiausios patirtys tarp lietuvių skiriasi, galima matyti, kurių specialybių gyventojai susiduria su didžiausiais iššūkiais. Įvairiuose socialiniuose tinkluose lietuviai dalijosi darbo patirtimis, kurių niekam nelinkėtų, o kai kurie atskleidė ir šiurpinančius tam tikrų profesijų užkulisius.

Ar Lietuvos jaunimas nebenori dirbti, o tik gauti solidžias nedarbo išmokas ir atostogauti? Ekspertai perspėja – jaunuolių nedarbo lygis grėsmingai šoktelėjo. Per penkerius metus jaunimo nedarbas išaugo kone dvigubai. Tačiau jaunuoliai skundžiasi, kad jiems per sunku dirbti, yra nepatenkinti savo vadovais, darbine atmosfera ir atlyginimais, mat nori didesnių algų. Ekspertai sako – laikas sunerimti ir valdžiai.

Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad nuo spalio 9-osios visi bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalės tikrinti, ar pinigai pervedami tikriems sąskaitų savininkams, tikimasi, kad tai padės sumažinti sukčiavimo ir įmonių bei gyventojų apgaulės atvejų. Šiuo metu pavedimus tikrina ne visi bankai ir tik tada, kai pinigų gavėjas bei pervedėjas yra to paties banko klientai.

Ūkininkų atstovai teigia, kad sektorius dėl prasto sezono susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir pasigenda valstybės siūlomų priemonių, kurios padėtų susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Tuo metu nacionalinis plėtros bankas ILTE tikina, kad žemės ūkis yra žemos rizikos sektorius, kuriam svarstoma pradėti siūlyti geresnių sąlygų apyvartines paskolas.

Dalis šulinių ir gręžinių savininkų iki šiol turi galimybe pasinaudoti kompensuojama paslauga, už kurią įprastai reikėtų susimokėti savarankiškai. Vandens kokybė ištyrimas itin svarbus, siekiant išvengti kenksmingų medžiagų žmogaus organizmui. Būtent už tokią paslaugą gyventojai įprastai dar turi susimokėti papildomai. Kada suteikiama kompensacija? Vis tik iki šiol galioja tam tikra išlyga – nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn.

Mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai piktinasi, kad būstas sunkiai įperkamas. „Eurostat“ duomenimis, per 15 metų būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo visoje Europos Sąjungoje, o bene labiausiai Lietuvoje. Kuo mes esame tokie išskirtiniai? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė.

Kova su nesąžiningais automobilių pardavėjais nesibaigė, o kaskart išbandomos ir naujos priemonės. Bet net ir dabar galima nesunkiai atrasti spragų, kaip pardavėjai išvengia mokesčių. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar kartą įspėja nejuokauti, nes kiekvienas pardavėjas yra po padidinamuoju stiklu.

Didėjant socialinio būsto poreikiui Vilniaus rajone, savivaldybė planuoja įsigyti penkis butus. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, artimiausiu metu ketinama įsigyti vieną vieno kambario bei keturis dviejų kambarių butus, kurie būtų skirti socialinio būsto laukiančioms šeimoms. „Kasmet didėja šeimų, pageidaujančių būti įrašytomis į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Zarasuose iki 2028 metų pabaigos už beveik 1,3 mln. eurų planuojama labiau pritaikyti lankymui Zarasaičio ir Zaraso ežerus bei Sartų ežerą Dusetose, taip pat Antazavės dvaro parką. Savivaldybės atstovė Ramunė Šilikienė sakė, kad šis projektas svarbus visiems Zarasų rajono gyventojams.

Finansų analitikai nustatė, kiek šiais laikais per mėnesį studentui reikia pinigų, norint išgyventi mokslo metus. Atmetus mokestį už mokslą, minimalus jaunuolio išlaidų krepšelis sudaro apie 600 eurų. Kone pusę šios sumos sudaro išlaidos už nuomą, kitą pusę – maistas. O kas lieka – pramogoms. Ekspertų apklausos rodo, kad pirmakursiai labai nustemba sužinoję, kiek reikia mokėti už maistą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas šią savaitę ėmėsi svarstyti pataisą, numatančią palaipsniui didinti valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Anot projektą pateikusios Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės „aušrietės“ Linos Šukytės-Korsakės, dabar valstybė biudžeto lėšomis drausdama labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes realiai padengia tik 40 proc. jų sveikatos priežiūros išlaidų.

Šiais metais nacionalinis plėtros bankas ILTE planuoja pasirašyti apie 1,2 mlrd. eurų vertės finansavimo sutarčių, o kitąmet ši suma galėtų išaugti iki pusantro milijardo eurų, teigia ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. „Jeigu šiais metais planuojame pasirašyti apie 1,2 mlrd. eurų (vertės – ELTA) naujo skolinimo (sutarčių – ELTA), jis bus išmokėtas per porą metų, kitais metais kalbame apie minimum 1,5 mlrd.

Darbo paieškos tikrai nėra malonus ir lengvas procesas – įmonės dažnai rengia daug atrankos etapų, skiria įvairiausias užduotis ir delsia su atsakymu, ar priims į darbą. O kai kurie darbdaviai kandidatais tiesiog naudojasi, vogdami jų darbus ir idėjas. Lietuviai dalijosi nemaloniomis patirtimis, kai pretenduodami į darbo vietas parengė projektus, o darbdaviai juos tiesiog pasisavino taip ir nepasiūlydami pozicijos įmonėje.

Šią vasarą Lietuvai taikos sutartimi baigus dešimtmetį trukusį ginčą su Prancūzijos grupe „Veolia“, Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas sako – pradiniuose derybų dėl taikos etapuose prancūzų energetikos koncernas kompensacijos šaliai nesiūlė iš viso. Todėl, ministro teigimu, pasiektas 35 mln. eurų vertės susitarimas buvo geriausias įmanomas derybų rezultatas. „Džiaugiuosi, kad derybų procesas buvo sėkmingas, nors ir tikrai nelengvas, turėjome daug derybinių etapų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų iš aptarnavimo srityje dirbančių užsieniečių reikalauti bazinių lietuvių kalbos įgūdžių, o aukštesnio lygio kalbos mokėjimo – gyvenant šalyje ilgiau nei dvejus metus. Toks nutarimo projektas, kuriuo siekiama pakeisti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašą, registruotas šios savaitės pradžioje.

Penktadienį Vilniuje draudžiamose vietose fiksuoti trys dronai, jie sutrikdė septynių lėktuvų skrydžius.  Už neatsakingą bepiločių leidimą gresia ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė, įspėjo „Oro navigacija“. Viešojo saugumo tarnyba penktadienį Vilniuje fiksavo tris draudžiamus dronų skrydžius oro uosto apylinkėse. Ne pirmas kartas Dėl šios neteisėtos veiklos buvo paveikti septyni skrydžiai: keturi orlaiviai vėlavo išvykti, trys vėlavo atvykti.

Penktadienį Vilniaus oro uosto darbą sutrikdė netoliese kilę civiliniai dronai, praneša „Oro navigacija“.  Skelbiama, kad ketvirtadienį Viešojo saugumo tarnyba Vilniuje fiksavo 3 draudžiamus dronų skrydžius oro uosto apylinkėse. Dėl šios neteisėtos dronų veiklos buvo paveikti 7 skrydžiai – 4 orlaiviai vėlavo išvykti, o dar 3 vėlavo atvykti. „Tai ne pirmas kartas, kuomet dėl civilinių bepiločių orlaivių sutrikdomas oro uosto darbas.

Seime vėl verda aistros dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje likimo. Po metų ir 3 mėnesių baigsis praėjusios kadencijos Seimo duotas terminas uždaryti fermas. Tačiau to daryti dauguma audinių augintojų neskuba – valstybę apskundė teismui. O Seime jų rėmėjai rašo naujas įstatymų pataisas, pagal kurias šio verslo pabaiga būtų atidėta dar trejiems metams. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kailinių žvėrelių augintojai neskuba vykdyti prieš 2 metus Seimo priimto sprendimo uždaryti šias fermas.