Rodas – viena saulėčiausių vietų visame žemyne, čia saulė šviečia daugiau nei 300 dienų per metus.
Tačiau Rodas vilioja ne tik saule ir šiluma, bet ir kerinčiais kontrastais: laukiniai paplūdimiai čia susilieja su alyvmedžių giraitėmis, o kvapą gniaužiantys tarpekliai slepiasi tarp pušynais apaugusių kalvų.
Kelionė per salą primena gurmanišką nuotykį – kiekvienas sustojimas čia turi savo skonį. Kalnų kaimeliai dvelkia ramybe ir autentiškumu, tavernos kviečia ragauti šviežiausių jūros gėrybių, o desertuose tirpsta saldus medaus aromatas.
Rodas – sala, kur gyva istorija. Kadaise čia stūksojo vienas iš septynių pasaulio stebuklų – Rodo kolosas, o riterių epochos aidai vis dar skamba senamiesčio gatvelėse, rūmų sienose ir akmenimis grįstose aikštėse.
Šį kerintį pasaulį savo akimis išvydo ir laidos „Metam monetą“ herojai Leo ir Bružas. Vienam iš jų Rodas atsiskleidė su prabangos prieskoniu – privati jachta, gurmaniškas vynas, ekskliuzyviniai potyriai. Tuo tarpu kitam teko susiveržti diržus ir pažinti salą iš paprastesnės, bet ne mažiau įdomios pusės. Viena aišku – nuotykių netrūko nė vienam.
Leonardas džiaugėsi turtuolio role
Metus monetą paaiškėjo, kad Rode turtuolio role džiaugėsi L. Pobedonoscevas. Jis visą savaitgalį gyveno kaip karalius ir mėgavosi viskuo, nesukdamas galvos dėl kainų. Nors Bružui pasisekė mažiau – visam savaitgaliui myTU kortelėje jis teturėjo tik 100 eurų – vietinių svetingumo ir savo išmonės dėka savaitgalį jis taip pat praleido įspūdingai!
Kol Bružas sprendė logistikos galvosūkius, Leonardui nuo pat pirmos minutės Rodo sala atsivėrė visu prabangos spektru. Jau oro uoste jis sulaukė ypatingo pasitikimo – žvilgančio „Mercedes-Benz“, laukiančio su asmeniniu vairuotoju, kuris nuvežė jį į vieną stilingiausių salos viešbučių „Helea Lifestyle Beach Resort“ – penkių žvaigždučių rojų prie pat Egėjo jūros, su privačiu paplūdimiu, baseinais ir saulėlydžiais, vertais atviruko.
Kaip ir pridera turtuoliui, Leonardui atiteko ne eiliniai apartamentai, o privati vila su nuosavu baseinu, terasa ir užburiančiu vaizdu į jūrą.
„Tai ne kambarys, o karališkas lizdas! Čia gali jaustis kaip tikras pasakų princas, nes viskas priklauso tik tau vienam“, – džiaugėsi Leo.
TBene įspūdingiausia kelionės akimirka Leo laukė vandenyse: privati jachta, kuria pasiplaukiojimas atsiėjo net 5000 eurų, tapo vartais į pasakiškąją Symi salą. Spalvingais namais nusėtos įlankos, krištolo skaidrumo vanduo ir mistinis vizitas į archangelo Mykolo vienuolyną – vietą, kur ramybė ir didybė susilieja kaip jūra su dangumi.
„Va čia tai gyvenimas! Jachta, saulė, mėlyna jūra ir taurė šalto vyno rankoje. Plaukiu kaip graikų dievas!“ – su šypsena pasakojo Leonardas.
Improvizuoti nuotykiai
Kol Leonardas skraidė prabangos debesyse ir mėgavosi gyvenimu kaip tikras turtuolis, A. Bružas leidosi į savo improvizuotus nuotykius. Pirmoji stotelė Rodo saloje – „Farma of Rhodes“. Įėjimas? Nė cento! Tačiau už tai reikėjo pasistengti – laukė ne idiliškas poilsis, o... gyvūnų išmatų valymas!
„Na ką, atėjo laikas pasidarbuoti. Man vaikystėje sakydavo: kur „šiko“ – ten paliko, o aš šiandien išmoksiu viską surinkt! Šudukai man ne problema, čia – gyvenimo universitetas!“, – juokėsi Bružas, kuris už puikų darbą netgi pelnė nakvynę ūkio darbuotojų namelyje.
Bet tai buvo tik pradžia! Bružas, su 100 eurų myTU kortelėje, leidosi į tikrą salos pažinimo maratoną. Pirmiausia jis aplankė Filerimos kalvą, vėliau jo kelias vedė į nuostabiąją Anthony Quinn įlanką, Lindos miestelį ir kitas nuostabias vietas.
Aplankę daugybę unikalių salos kampelių, laidos vedėjai Leo ir Bružas dalinasi rekomendacijomis – ką Rodo saloje verta patirti tiems, kurių atostogų biudžetas neribotas, ir ką verta išbandyti taupantiems keliautojams:
Kai tavo rankose – belimitė myTU kortelė, o galvoje – tikslas kokybiškai ir prabangiai atsipalaiduoti, nėra geresnės vietos nei „Helea Lifestyle Beach Resort“. Būtent čia, Rodo rytinėje pakrantėje, įsikūrė laidos turtuolis L. Pobedonoscevas.
„Helea“ – tai ne šiaip viešbutis, o modernus pajūrio kurortas, kuriame saulėlydžiai virš Egėjo jūros tampa vakarienės fonu, o rytais pažadina jūros ošimas. Su privačiu paplūdimiu, plačia terasa ir net 6 baseinais, tarp kurių – vandens parkas ir vaikų zona.
Tai tikras rojus tiek poroms, tiek šeimoms. Kambarių pasirinkimas čia – itin platus: nuo jaukių standartinių iki „swim-up“ tipo apartamentų, kur baseinas – tiesiog už tavo durų, tad kur apsistoti čia ras keliautojai su įvairiais biudžetais.
Viešbutyje veikia keli restoranai, SPA centras, vyksta jogos užsiėmimai, yra daug vandens pramogų, sporto salė ir kitos veiklos. Tiesa, Leo buvo apsistojęs ne viešbučio apartamentuose, o privačioje viloje su kiemu, baseinu ir terasa su užburiančiu vaizdu į jūrą.
Nakvynė viloje turtuoliui atsiėjo beveik 1000 eurų. „Tūkstančiai gamtos atspalvių, modernus interjeras ir aukščiausio lygio aptarnavimas. Tai – „Helia“. Hell yeah!“, - džiaugėsi Leonardas.
Pamirškite įprastus zoologijos sodus – „Farma of Rhodes“ yra gyvas nuotykis po atviru dangumi, įsikūręs 25 000 kvadratinių metrų plote netoli garsiojo Petaludžių slėnio. Bružas, lankydamasis Rodo saloje, pirmiausiai nuskubėjo būtent ten. Čia vaikai pamiršta ekranus, o suaugusieji – laikrodį. Tai – ferma, kurioje laksto ne tik daugiau nei 120 stručių, bet ir lemūrai, elniai, ožkos, asilėliai, net lamų būrys.
Ir visa tai – ne tik pažiūrėjimui – gyvūnus galima paliesti, pašerti, paglostyti. Beje, čia Audrius gavo ir vietą nakvynei, tik – ne dovanų. Jam teko už tai atidirbti valant gyvūnų gardus! „Šūdukai man ne problema – galiu susitvarkyti su visokiais darbais“, – juokėsi A. Bružas.
Įžengus pro masyvius Rodo miesto senamiesčio vartus, laikas sustoja arba net ima judėti atgal. Čia, už beveik 4 kilometrų ilgio gynybinės sienos, slypi vienas įspūdingiausių viduramžių senamiesčių Europoje, saugomas UNESCO nuo 1988 metų.
Rodo senamiestį juosia masyvios tvirtovės sienos, pastatytos Šv. Jono riterių laikais. Tačiau po senamiesčio akmenimis slypi kur kas daugiau nei riteriška romantika – čia persipynę bizantiškos, musulmoniškos, žydiškos ir itališkos įtakos. Keliaujant siauromis akmeninėmis gatvėmis, tarsi keičiasi epochos.
Didžiųjų meistrų rūmai – pagrindinis akcentas, bet ne mažiau įspūdinga ir riterių gatvė, turgeliai, jaukūs kiemeliai bei tvirtovės vartai, pro kuriuos kadaise žygiavo kryžiuočiai. Tai miestas, kuriame istorija pulsuoja greta gyvo šiandieninio gyvenimo.
Pilies Dievo Motinos bažnyčia buvo pastatyta dar XI amžiuje, vėliau virto riterių gotikos perlų karūna, o dar po to – net Osmanų mečete. Dabar ši bažnyčia – tarsi istorijos kaleidoskopas: gotikinės arkos susipina su bizantiška aura, o kiekvienas kampelis alsuoja paslaptimis.
„Šalia manęs stovi viena gražiausių to meto bažnyčių. Pasukęs į šoną pamatai gynybinę sieną su milžiniška arka, o pro ją atsiveria kvapą gniaužiantis jūros vaizdas“, – pasakojo Leo.
Rodo senamiestis naktį – tarsi kino filmas: siauri jaukūs skersgatviai, šviesų apšviestos tvirtovės sienos, o ore – jūros druska sumišusi su keptų kalmarų kvapu. Būtent čia, vienoje senamiesčio gatvelių įsikūręs „La Varka“ – stilingas restoranas su įsimintina virtuve.
Po kojomis – šimtmečių istorija, o ant stalo – tikra kulinarinė magija. Turtuolis Leo čia užsuko papietauti ir mėgavosi ne tik su medumi keptu fetos sūriu su daržovėmis, bet gurmaniškais ėrienos šonkauliukais. Patiekalus lydėjo tradicinis anyžinis gėrimas „ouzo“.
Toli nuo kurortinio šurmulio, Rodo salos rytinėje dalyje, slypi žaliasis lobis – Septynių šaltinių slėnis, arba Epta Piges. Tai vieta, kur gamta kvėpuoja kitaip: iš žemės trykšta septyni šaltiniai, susiliejantys į vieną upelį, kurio vėsus vanduo gaivina net pačią karščiausią vasaros dieną. Tarp vešlių platanų ir pušų, kur viskas alsuoja pavėsiu ir tyla, lankytojus pasitinka magiška ramybė.
Tačiau šis rojaus kampelis slepia ir nedidelį išbandymą: 1930-aisiais italų inžinierių pastatytą 186 metrų ilgio betoninį tunelį, kuriuo drąsuoliai brenda basi per šaltą vandenį – visiškoje tamsoje, iki kelių vandenyje, maždaug dešimt minučių. Kam to reikia?
Dėl krioklio ir ežerėlio kitame gale, o gal... dėl pažado, kad perėjus tunelį bus atleistos septynios nuodėmės? Būtent šioje vietoje lankėsi ir varguolis Audrius Bružas, nusprendęs, kad jo nuodėmės vertos atleidimo. Tiesa, jis čia ne tik atvėso, bet ir… paklydo! Matyt, ne tik tunelis buvo painus – gamtos grožis irgi apsuko galvą.
„Šitas tunelis veda tiesiai prie ežero. Šalta, ankšta, tamsu – laikas tarsi sustoja, o man jau pradeda kilti šioks toks nerimas. Gelbėkit!“ – juokais šaukė Bružas.
Jei jau esi turtuolis su belimite myTU kortele, negali praleisti progos išsinuomoti privačią jachtą ir pasigrožėti ne tik Rodo, bet ir netoli jo esančios Symi salos pakrantėmis. Laidos vedėjas Leonardas taip ir padarė.
Tiesa, kelių valandų pasiplaukiojimas jachta ir kelionė iš Rodo į Symi salą bei atgal turtuoliui kainavo net 5000 eurų, tačiau dėl to jis nesuko galvos. Kelionė prasidėjo Mandraki uoste – legendinėje Rodo prieplaukoje, kur, anot istorijų, kadaise stovėjo Rodo Kolosas – vienas iš septynių pasaulio stebuklų.
Uostą vis dar juosia gynybiniai Šv. Mikalojaus forto bokštai, virš kurių mirksi švyturys, o krantinėje išsirikiavusios viduramžių vėjo malūnų liekanos – vaizdas tarsi iš atviruko. Mandraki šiandien – tai ne tik istorinė širdis, bet ir prabangos vitrina – čia rikiuojasi daug pramoginių jachtų bei stilingų laivų.
Maždaug valanda kelio jachta nuo Rodo – ir pasiekiama viena gražiausių Graikijos salų – Symi. Tai tarsi pasaka, nutapyta pastelinėmis spalvomis ant kalnų šlaito. Čia viskas atrodo taip gražiai, kad norisi žiūrėti lėtai – kaip į gyvą atviruką.
Pagrindinis miestelis Jialosas – amfiteatru aplink įlanką išsidėstęs uostamiestis, kurį puošia šimtai spalvingų neoklasikinių namų su raudonais stogais ir elegantiškais balkonais. Kadaise tai buvo turtingų laivų kapitonų, kempinių verslo magnatų ir pirklių rezidencijos.
XIX a. Symi žibėjo kaip viena turtingiausių Egėjo jūros salų, garsėjanti ne tik laivų statyba, bet ir... kempinių žvejyba! Taip, prieš „plaušinių kempinių“ laikus čia iš jūros buvo traukiamos tikros – gyvos – kempinės. Šiandien Symi nebe milijonierių uostas, bet jos žavesys nė kiek nesumenko.
Priešingai – ši sala tapo gražia melancholijos ir romantikos oaze. Spalvingos fasadų eilės, ramus jūros šniokštimas, šviežių kalmarų kvapas tavernose ir vis dar jaučiamas prarastos didybės aidėjimas.
„Symi sala – tikras stebuklas akims. Aš nė kiek neperdedu. Jeigu lankysitės Rode, jūs privalote aplankyti ir šią salytę. Tik pažiūrėkite, čia neišsemiami grožio klodai!“, – į žiūrovus kreipėsi Leonardas.
Vos išlipus iš jachtos Jialoso uoste Symi saloje, Leo atsidūrė priešais legendinius Kali Strata laiptus – tikrą Symi vizitinę kortelę. Tai ne šiaip sau akmeniniai laipteliai, tai – 500 žingsnių laiko ir architektūros spiralė, vedanti iš uostamiesčio į viršutinę Ano Symi dalį.
Lipant Kali Strata vingiais, atsiveria ne tik nuostabūs vaizdai į įlanką, bet ir pro akis slenka Symi didybės fragmentai: senovinės varpinės, žavingai apleistos kapitonų vilos, marmuriniai slenksčiai ir praeities šnabždesiai. Šiais laiptais kadaise žingsniavo pirkliai, jūrininkai, o dabar čia karaliauja turistai su fotoaparatais ir vietiniai katinai.
Tiems, kas ieško ne tik gražių vaizdų, bet ir dvasinės ramybės, verta aplankyti Panormičio įlankoje stūksantį Archangelo Mykolo vienuolyną. Tai viena garsiausių šventovių visoje Graikijoje, dedikuota archangelui Mykolui Panormičiui, jūrininkų ir žvejų globėjui.
Vienuolynas pastatytas apie 1711 metus, jo baltai švytinti barokinė varpinė – lyg švyturys atplaukiantiems. Viduje – nepaprasto grožio archangelo Mykolo ikona, apie kurią vietiniai kalba su pagarba ir tikėjimu – esą ji garsėja stebuklais.
Kiekvienais metais, lapkričio 8 dieną, kai švenčiama Mykolo diena, čia suplūsta tūkstančiai maldininkų iš visos Graikijos. Turistinis sezonas saloje tęsiasi nuo Velykų iki lapkričio pradžios, o Panormitis – vienas svarbiausių piligriminių ir kultūrinių taškų.
Turtuolis Leonardas turi savo patarimą keliautojams: „Jei į Symi vyksite su ekskursija su keltu, nepamirškit, kad po kelių valandų jis jus vėl paims ir dar valandą plukdys iki garsaus vienuolyno. O aš, kad pamatyčiau visą salą, į Panormitį pasikviečiau taksi“, – pasakojo Leonardas.
Lindos – tai vieta, kur net be storos piniginės gali patirti tikrąjį Graikijos žavesį. Štai ir laidos varguolis Bružas čia pasijuto turtingas – tik ne eurais, o įspūdžiais. Rytinėje Rodo pakrantėje įsikūręs miestelis – tarsi iš paveiksliuko: baltai dažyti namukai lipa į kalno šlaitą, gatvėse jokio automobilių triukšmo, tik katinai, kvapų gūsiai ir mozaikinės grindys po kojomis.
Viršutiniame miestelio taške puikuojasi Lindos akropolis – senovinė tvirtovė beveik 120 metrų aukštyje, iš kurios atsiveria panoraminis vaizdas į Egėjo jūrą. Lindos gatvelės – ne šiaip graži senovinė dėlionė, o išmintingai sugalvota gynybinė sistema.
Šie siauri vingiavimai neatsirado atsitiktinai: dar prieš šimtmečius jie buvo suplanuoti taip, kad suklaidintų ne ką kitą, o į krantą įsiveržusius piratus ir kitus priešus. Kai netikėtai pasirodydavo užpuolikai, vietos gyventojai turėjo kuo greičiau pasprukti ir pasislėpti – siaurų, painių gatvių labirintas tam tiko idealiai.
O štai Bružas čia patyrė ne tik neišdildomus įspūdžius, bet ir... orientacijos išbandymą: „O aš pasiklydau... Nu jopapapa, tikrai pasiklydau! Lindos siauros, painios gatvelės man apsuko galvą“, - rėžė Bružas.
Jei pinigai kišenių neveržia, bet širdyje dega noras pažinti tikruosius graikiškus skonius, „Estia“ grilio namai Lindos miestelyje kaip tik jums. Čia valgo vietiniai, čia kvepia kepta mėsa, čia – autentiška, paprasta ir nebrangu.
Laidos varguolis Audrius čia trumpam tapo tikru gatvės maisto gurmanu – čia jis mėgavosi gardžiuoju gyros, lietuviams dažniau pažįstamu kaip kebabu. Tiesa, tikrasis graikiškas gyros – tai kita istorija: sultinga mėsa pita bandelėje, tzatziki padažas, šviežios daržovės ir... viskas, ko reikia laimei.
Filerimos – tai žaliuojanti, ramybe dvelkianti kalva šiaurės vakarinėje salos dalyje, kuri nuo seno buvo laikoma šventa. Ant jos kadaise stovėjo Atenės Poliados šventykla, vėliau – bizantiškas vienuolynas, kurį perstatė kryžiuočiai, o dar vėliau restauravo italai. Laiko sluoksniai čia – matomi akimis, jaučiami pojūčiais.
Nuo vienuolyno veda simbolinis Kryžiaus kelias – medžių pavėsyje vingiuojantis takas, pažymėtas bareljefais su kančios stotimis, kuris veda iki gigantiško balto betono kryžiaus.
Užlipus į jį atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas – slėniai, jūra, o visa Rodo pakrantė – tarsi ant delno. Ir žinoma – povai. Jie čia – tikri vietos šeimininkai. Vaikšto tarp lankytojų, skleidžia uodegas ir leidžia egzotiškus garsus. Gyvi, išdidūs, šiek tiek mistiški, jie tapo Filerimos simboliu.
„Naya Beach Bar“ – tai prabangus Rodo salos paplūdimio klubas, kur susilieja saulė, stilius, muzika ir skoniai. Čia galima mėgautis gaiviais kokteiliais, itin gurmaniškais ir kokybiškais patiekalais iš vietinių jūros gėrybių, azijietiška virtuve bei autentiškais vietiniais skanumynais. „Puiki vieta atsipalaiduoti prie jūros, pasiklausyti geros muzikos ir pasimėgauti tikra atostogų atmosfera“, - gyrė L. Pobedonoscevas.
Antony Quinn įlanka – tikras Rodo perlas, pavadintas garsiojo Holivudo aktoriaus, kuris čia filmavosi viename filme, garbei. Tai nedidelė, bet ypatingai vaizdinga įlanka, kurioje žydra Egėjo jūra susilieja su rausvais ir auksiniais uolienų atspalviais.
Čia – tikras rojus maudynių, nardymo ir ramių pasivaikščiojimų mėgėjams. Skaidrus vanduo, įspūdingi akmenų dariniai ir ramybė, kurią sukuria gamta – visa tai vilioja turistus iš viso pasaulio.
Jei norite paragauti tikrosios Graikijos ne tik lėkštėje, bet ir taurėje, keliaukite į Emboną – Rodo kalnų kaimą, dar vadinamą salos vyno sostine. Čia įsikūrusi „Tsoukalas“ šeimos vyninė.
Tai autentiškas vyndarystės ūkis, kuriame tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Šioje vyninėje gaminami baltieji, raudonieji ir rožiniai vynai, iš vietinių vynuogių veislių, tokių kaip Athiri ar Mandilaria.
Graikijoje alyvuogių aliejus gaminamas jau tūkstančius metų ir yra neatsiejamas graikų gastronominės kultūros objektas. Anastasopoulos šeimos ūkyje šis itin vertingas produktas gaminamas su ypatingu rūpesčiu ir pagarba gamtai. Čia alyvuogės auginamos natūralioje aplinkoje, be chemikalų, o jų derlius skinamas rankomis – tai garantuoja aukščiausią kokybę.
Alyvuogių spaudimas vyksta senoviniu, tačiau itin efektyviu būdu, kuris leidžia išsaugoti visas vertingas medžiagas ir išgauti „skystą auksą“ – alyvuogių aliejų, turintį sodrų skonį ir aromatą. Beje, graikai yra tikri alyvuogių aliejaus gerbėjai – jų kasdienybėje jis užima ypatingą vietą. Vidutiniškai per dieną jie suvartoja apie 50–60 ml alyvuogių aliejaus.
Laidos bėdžius Bružas, viešėdamas čia, turėjo unikalią galimybę susipažinti su alyvuogių auginimo subtilybėmis ir aliejaus gamyba bei paragauti šio išskirtinio produkto.
Rodo sala yra lietuvių itin pamėgtas atostogų kampelis, kuriame susipina geriausi kelionių komponentai – skaisti saulė, didinga istorija ir šeimoms pritaikytas poilsis.
Pasak didžiausio Lietuvoje kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, ši Graikijos sala – tikras kontrastų ir potyrių mišinys, kuriame dera šeimų poilsiui pritaikyta infrastruktūra ir istorinis paveldas, sužavintis net išrankiausius keliautojus.
„Graikija – viena patraukliausių atostogų krypčių Europoje. Ji turistus traukia balto smėlio paplūdimiais, žaliuojančia gamta, istoriniais lobynais ir gastronomine virtuve.
Tad nenuostabu, kad reprezentatyvaus keliautojų tyrimo duomenimis, Graikijos kryptis jau dešimtmetį nesitraukia iš geidžiamiausių lietuvių atostogų krypčių penketuko“, – pasakoja I. Aukštuolytė.
Rodas – sala, kur susilieja Rytų ir Vakarų pasauliai. Nuo Turkijos krantų ją teskiria vos 18 kilometrų, todėl ši vieta pulsuoja skirtingų kultūrų dvasia ir žavi savo unikaliu charakteriu. Ne veltui čia kasmet suplūsta minios keliautojų.
„Saulė Rode šviečia net 300 dienų per metus, tad čia puikiai galima suderinti poilsį paplūdimiuose su salos pažinimu. Rodą užsakomaisiais skrydžiais pasiekti kviečiame tik mes. Beje, šią vasarą dar papildėm skrydžių į salą programą“, – teigia „Tez Tour“ atstovė.
Anot I. Aukštuolytės, Rodo salą itin pamėgusios šeimos su vaikais. Trumpas skrydis, patogus oro uostas, platus „viskas įskaičiuota“ viešbučių pasirinkimas – visa tai lemia, kad čia sugrįžtama vėl ir vėl.
„Rodo salą pamėgusios šeimos su vaikais, jos itin vertina gerai išvystytą salos infrastruktūrą, trumpą, vos 3 valandų trukmės skrydį, mažiesiems keliautojams pritaikytą oro uostą.
Saloje yra daug viešbučių, siūlančių „viskas įskaičiuota“ programą, vandens pramogų parkus vaikams ir suaugusiems, animatorių paslaugas ir aktyvias veiklas visą dieną.
Tad sala tinkama ir keliautojams, ieškantiems alternatyvos Turkijos kurortams“, – sako I. Aukštuolytė.
Ši sala vilioja ne tik ilsėtis, bet ir sužinoti bei atrasti – žingeidiems keliautojams čia tikrai yra ką veikti.
„Rodo miesto senamiestis laikomas seniausiu iki šiol gyvenamu viduramžių miestu ir yra globojamas UNESCO – senovinių gatvelių labirintai čia tiesiog užburia.
Viena lankomiausių ir gražiausių salos vietų – Lindos miestelis, turistus viliojantis baltu jaukiu senamiesčiu kalvos papėdėje ir aukštai iškilusiu Akropoliu, prie miestelio įsikūręs ir populiarus paplūdimys. Taip pat būtina aplankyti siaurą sausumos juostą, jungiančią Rodą su Prasonisi sala. Vienoje pusėje – rami Viduržemio jūra, kitoje – bangų blaškomas Egėjas.
Čia rinktis mėgsta kaitavimo ir burlenčių sporto entuziastai“, - dalinasi rinkodaros ekspertė I. Aukštuolytė.
Pirmoji kelionių šou „Metam monetą“ naujojo sezono dalis finišavo saulėtoje Rodo saloje. Tačiau nuotykiai tęsiasi!
Jau nuo rugpjūčio 10 dienos, sekmadieniais 19:30 val., TV3 eteryje startuos antroji naujo sezono dalis, kupina netikėtų krypčių, tokių kaip Dubajus ar Kalabrija, dar daugiau nepakartojamų Leo ir Bružo nuotykių bei ryškių kelionių įspūdžių!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
.jpg)
.jpg)
