33 min. su Artūru Anužiu

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai. Ir nors socialdemokratai laimėjo pirmąjį rinkimų turą, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kritikuoja partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės nepastovumą ir išsisukinėjimus nuo premjerės posto.

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai.  Kaip yra formuojamos koalicijos, kaip dalijamasi ministerijomis, ir kaip išties vyksta valdžios formavimas, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Šiuolaikinėje visuomenėje galią iš viešojo sektoriaus į rankas vis labiau perima privatus. Visgi augantis visuomenės naudojimasis privačiuoju sektoriumi tam tikrose srityse, pasak ekonomisto Romo Lazutkos, formuoja vis didėjančią segregciją, o tai neša pelna privačioms įstaigoms. Tad ekspertas mano, kad derėtų atsigręžti į kai kurias valstybes ir mažinti perteklinio pasirinkimo galimybes.  Apie segregaciją mokyklos ir gydymo įstaigose naujienų portalo laidoje „33 min.

Viešai kalbėti apie mokesčių didinimą Lietuvoje naujai į Seimą renkami politikai bijo, mat baimę mokesčių reformoms mūsų šalyje formuoja bankai ir jiems atstovaujantys ekonomistai. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse mokesčių didinimui savanoriškai pritaria patys gyventojai, mat pasitiki vietos valdžia ir jos planuojamu valstybės biudžetu.  Apie tai, kodėl bankai baugina gyventojus dėl didesnių mokesčių, naujienų portalo laidoje „33 min.

Viena Lazdijų rajone esanti kaimo bendruomenė įsisteigė vietinį maisto banką. Vos tik išgirdę apie tokią naujovę žmonės neša įvairias žiemai darytas gėrybes, kavą, medų. Idėjos autorė, vietos bendruomenės narė, sako pati nesitikėjusi, kad žmonės taip nori dalintis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Į Lazdijų rajono Stebulių kaimo bendruomenės namus vietos gyventoja Elena ateina ne tuščiomis. Rankose – pintinė, kurioje gėrybės, paruoštos žiemai.

Demografijos tendencijos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje šiandien liūdina – visuomenės populiacija akivaizdžiai mažėja. Tad kyla klausimas, iš ko ateityje reikės finansuoti viešąjį sektorių, jei žmonių, kurie jame dirba ir taip uždirba pinigus senjorų pensijoms bei mokesčiams, tiesiog nebebus. Apie viešojo sektoriaus finansavimą ir ateities prognozes naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Dar prieš pirmąjį Seimo rinkimų turą politikai žarstėsi pažadais, kaip padarys lietuvių gyvenimą geresnį – kels atlyginimus pareigūnams, mokytojo profesiją pavers prestižine ir sumažins eiles ligoninėse bei poliklinikose. Tačiau nepaisant visų kalbų, Lietuvos gyventojai jau kurį laiką girdi tik valdžios pažadus, o realių pokyčių nemato. Apie tai, kodėl visuomenė nemato realių valdžios pokyčių švietimo ir sveikatos sektoriuose, naujienų portalo laidoje „33 min.

Nors karo grėsmė ir Europos saugumo klausimas šiandien tarp valdžios atstovų yra viena labiausiai diskutuotinų temų, atrodo, kad realios grėsmės visuomenė vis tik nesuvokia. TSPMI profesorius Tomas Jeneliūnas mano, kad Baltijos šalys Putino smūgiui pilnai pasiruošti gali ir nespėti, mat nuo pavojaus esame vos per kelis žingsnius.

Atrodytų, kad buvimas NATO aljanso sudėtyje Lietuvai turėtų užtikrinti saugumo jausmą, bet ar iš tiesų taip yra?  Anot profesoriaus Tomo Janeliūno, visiškai pasikliauti Vakarais visgi negalime. Amerikos baimė įsivelti į didžiulį karą su Rusija Baltijos šalims gali pakartoti Ukrainos scenarijų, mat 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimas nebūtinai reikštų absoliučius NATO karinius veiksmus siekiant apsaugoti šias valstybes.

Šiandien vienas svarbiausių Putino tikslų yra išardyti NATO bloką ir aljanso vienybę, o baimė, kad, nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, kitas Rusijos taikinys gali būti Baltijos šalys, kausto nemažą dalį visuomenės.

Dar praeitą pavasarį socialdemokratų partija rinkimuose į Seimą buvo laikoma lydere, tačiau šiandien tokios aiškios pirmaujančios pozicijos politologė Rima Urbonaitė nemato. Koją socialdemokratams kiša Vilijos Blinkevičiūtės išsisukinėjimai nuo Premjerės posto, kai tuo tarpu kitų partijų lyderiai aiškai išreiškia norą vadovauti Vyriausybei.

Seimo rinkimai artėja nenumaldomai, tačiau rezultatai, pasak politologės Rimos Urbonaitės, migloti. Ekspertė sako, kad ryškių lyderių iki šiol nesimato, tad nuspėti galimą rinkimų baigtį išties sunku. Didžiausią kovą Urbonaitė prognozuoja tarp trijų partijų, o kalbėdama apie jų retoriką, nevengia pažerti kritikos kiekvienam iš partijos lyderių.

Seimo rinkimų finišo tiesioji jau pasiekta – iki rinkimų liko vos pusantros savaitės. Tačiau, kas laimės šiuos rinkimus, iki šiol neaišku. Tad ar teks konservatoriams sėsti ant atsarginių suolelio, o gal reitingo lyderiai – socialdemokratai – paslys paskutinę minutę.  Apie tai, kas laimės Seimo rinkimus ir kokie yra partijų šansai laimėti, kalbėjo politologė Rima Urbonaitė. Politologė sutinka, kad šių metų Seimo rinkiminė kampanija išties vangi.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, sėdime ant švietimo sistemos žlugimo slenksčio. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ ekspertas įvardijo begalę problemų, su kuriomis susiduria mokyklų auklėtiniai ir mokytojai.   Apie tai ir dar daugiau – tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Kaip vieną iš kaltininkų G. Sarafinas įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri, kaip teigė pašnekovas, viską daro atbulai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad visuomenei nebūtina žinoti tam tikros informacijos apie mokyklas, ypač – apie mokinių akademinius pasiekimus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neatmeta galimybės, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas, nes iki šiol pasiekiama informacija buvo nepalanki Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos privačių mokyklų verslui.

Europos saugumas ir NATO pajėgumas šių dienų kontekste yra vienos labiausiai aptariamų temų. Žvelgiant į Vakarų valstybes, kartais atrodo, kad jų lyderiai ne iki galo supranta galimą karo grėsmę Europoje. Diskusijas kelia ir artėjantys prezidento rinkimai Amerikoje, kurie taip pat skaldo visuomenę ir verčia suklusti, mat rinkimų baigtis įtakos turės ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui.

Stebint, kaip Vakarų lyderiai elgiasi su Rusija, atrodo, kad mes raudonas linijas braižysime tiek, kiek reikės, mat baimė įsivelti į karą su Rusija yra didesnė už viską. Vakarų ryžto stoka ir baimė supykdyti gali sukelti rimtų padarinių. Kaip vakarų politikiams sekasi benrauti su Rusija ir kodėl mes sau braižome raudonas linijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Visai neseniai kaimyninėje Latvijoje nukritęs rusų dronas – kamikadzė „Shahed“ sukėlė daug diskusijų. Latvijos kariškiai teisinasi, kad bepilotį stebėjo jam vos įskridus į šalies teritoriją, nors šis į šalies gilumą įskrido mažiausiai 65 kilometrus. Tad ar vis dar galime jaustis saugūs ir ką toks įvykis sako apie NATO pajėgas, šiandien svarsto dauguma lietuvių. Apie įvykį Latvijoje, grėsmę Lietuvai ir NATO pajėgumą ją sumažinti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vykstantis karas Ukrainoje po pastarųjų įvykių galėjo priversti sunerimti ne vieną lietuvį. Du paskutinieji pavojaus signalai parodė, kad Lietuva nėra visiškai pasirengusi atremti galimo Rusijos puolimo, kuris galėtų būti netikėtas ir staigus.  Apie galimus ateities pavojaus signalus ir Lietuvos pasiruošimą juos atremti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas ir atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.

Kairiųjų ir dešiniųjų pažiūros pasaulyje vis labiau radikalėja, o ideologijų atstovai išsižada pamatinių vertybių ir klasikinių nuostatų. LGBT klausimai visuomenėje ir naujovės šia tema švietimo įstaigose kiršina ideologjų atstovus bei išprovokuoja kultūrines kovas. Prie visuomenės susiskaldymo ir kivirčų prisideda ir vis labiau internete ryškėjanti cancel kultūra. Apie tai portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šiandien Vakarų Europa susiduria su aktyvia nelegalia migracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos šalių. Nuo 2021 m. su migrantų antplūdžiu per Baltarusiją kovoja ir Baltijos šalys. Tarp jų ir Lietuva.  Pavasarį patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas nurodo, kad nuo šiol šalys galės rinktis: priimti avykstančius migrantus, ar ne. Visgi nusprendus nelegalų į šalį neįsileisti, valstybės privalės susimokėti baudą, kuri gali siekti daugiau nei 3 mln. eurų.

Lietuvoje ir užsienyje dažnai matome radikalių ideologinių priešininkų susidūrimus. Kovos vyksta tarp vadinamųjų radikalių kairiųjų ir radikalių dešiniųjų, kurie dažnaiusiai nesutaria migracijos, LGBT teisių pripažinimo ir kultūriniais bei vertybiniais klausimais.  Apie šias visuomenę priešinančias problemas naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro analitikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius metus mūsų klimatas rekordiškai šyla. Pagrindinė to priežastis – žmogaus veikla. Dėl to vyksta globalinis atšilimas. Tačiau šiandien žmonija, o ypač ES, stengiasi imtis veiksmų, kurie jau prasidėjusius klimato pokyčių procesus sustabdytų. Vienas iš jų – žalioji energetika. Tačiau ar ji išties yra veiksminga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. Šiomis dienomis Kyjivas aktyviai siekia surengti taikos derybas su Rusija, kuriose aptartų kalinių apsikeitimo ir branduolinio saugumo klausimus. Tačiau ekspertai sako, jog toks dialogas su Rusija Ukrainai būtų labiau pavojingas nei naudingas.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. O prieš keletą savaičių įvykęs Ukrainos akibrokštas, kai šalis pradėjo šturmą Rusijoje, Kursko srityje, šokiravo ir verčia svarstyti, ar tai gali turėti reikšmės tolesnei karo eigai bei Lietuvos saugumui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos negebėjimas žengti koja kojon jau tapo mažai ką stebinančia Lietuvos politinės padangės dalimi. Vis kalbant apie galimą partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus, šalies vadovas neslepia abejonių sakydamas, kad mato geresnių kandidatų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.

Dažnai kalbant apie prastą situaciją Lietuvos pasienio saugume, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ramina ir teigia, kad šią vasarą viskas keisis. Esą jau liepos pradžioje bus paskelbtas visas Lietuvos gynybos linijos planas. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Ukrainoje kariaujantys lietuviai ne kartą skundėsi, kad Lietuvoje niekas nepasinaudoja jų patirtimi.

Pragariško karo Ukrainoje fronte drąsiai kaunasi ir kelios dešimtys lietuvių. Vienas jų – daugiau nei du metus fronte praleidęs išminuotojas Rimas Armaitis. Anot jo, Lietuvai būtina stiprinti pasienio saugumą, nes neturime didelės teritorijos, kur mūsų kariai galėtų atsitraukti, o profesionaliai parengta gynybinė linija yra praktiškai neįveikiama. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Kalbant apie mokesčių didinimą tam, kad būtų padidintas gynybos finansavimas, didelė dalis piliečių laikosi nuomonės, kad daugiau mokėti turėti verslai, nes jie ir uždirba daugiau. Tuo tarpu verslininkai atkerta, kad gynyba yra visų reikalas – ir verslų, ir pensininkų.  Anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio ekonomisto Raimondo Kuodžio, mokesčiai turėtų būti teisingi visiems, tačiau tai pasiekti yra kone neįmanoma.

Ekonomistas Raimondas Kuodis neslepia kritikos Finansų ministerijos užmojui kelti mokesčius, kad būtų didinamas gynybos finansavimas. Pasak jo, Lietuvoje žmonės mėgsta skambiai kalbėti, bet imtis realių veiksmų – nedrįsta.  Apie mokesčius, gyvulių ūkį ir Lietuvos gynybos finansavimą, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ diskutavo R. Kuodis.

Trečius metus Ukrainoje kariaujantis lietuvis Arūnas Kumpis sako, kad nuolatinis lietuvių žvalgymasis į sąjungininkus daro mums meškos paslaugą. Šventai įsitikinę, kad karo atveju su sąjungininkų pagalba turėsime viršenybę ore, atsakingi politikai nori pirkti tankus, tačiau pasak A. Kumpio, tai gali būti pražūtinga.  Apie tai A. Kumpis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Trečius metus Ukrainoje kariaujantis lietuvis Arūnas Kumpis iš arti susiduria su žiauraus karo realybe ir sako puikiai matantis, ko iš ukrainiečių galėtų pasimokyti Lietuva. Deja, anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio kario, tiek paprasti mūsų šalies piliečiai, tiek politikai ir karininkai yra linkę neigti realybę ir aklai pasitiki sąjungininkais.

Po pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų turo daugelį nustebino 7 procentai rinkėjų balsų, kuriuos surinko galimai prorusiškas kandidatas Eduardas Vaitkus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad situacija šiek tiek taisosi ir primena apie 2019-ųjų prezidento rinkimus, kur taip pat palankumu Rusijai kaltinamas Valdemaras Tomaševskis surinko 8 procentus balsų.

Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas jau sekmadienį, tačiau dalis gyventojų pasigęsta aršesnės kandidatų kovos. Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad tiek konservatoriai, tiek ir pati Ingrida Šimonytė dar prieš kandidatuojant žinojo, kad neturi šansų, todėl į šiuos rinkimus daug neinvestuoja. Apie tai R. Valatka kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Jau visai greitai paaiškės, kas taps sekančiu Lietuvos Respublikos prezidentu. Kova dėl svarbiausio valstybės posto identiška prieš 5 metus įvykusiems rinkimams – susitinka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Kol dalis ekspertų ir paprastų piliečių nerimauja, kad pralaimėjus Ukrainai, karo frontas persikeltų į Lietuvos pasienį, buvęs karo instruktorius Sigitas Maliauskas teigia, kad mūsų situacija nėra tokia beviltiška. Apie tai S. Maliauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Pasak buvusio karo instruktoriaus Ukrainoje Sigito Maliausko, Lietuvos kariuomenės karys yra tiek technologiškai, tiek fiziškai daug kartų lenkiantis daugumą dabartinių Rusijos karių.

Karas Ukrainoje tebeverda, tačiau šalis vis labiau priversta kovoti ne su išoriniais, o su vidiniais iššūkiais. Vienas jų – nenoras kariauti. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs buvęs karo instruktorius Ukrainoje Sigitas Maliauskas teigė, kad tai yra ne tik dalies piliečių požiūrio, bet ir politikų, nesugebančių motyvuoti, problema.

Rusijos šnipų tinklas darosi vis aktyvesnis Vakaruose ir rengia įvairias diversijas, siekiant atgrasyti valstybes nuo paramos Ukrainos. Ir nors anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, Lietuva tokioms diversijoms yra geriau pasiruošusi, ekspertas pripažįsta, jog turime išlikti budrūs ir ruoštis blogiausiam.

Institucijoms vis dar vargstant su nelegaliais migrantais, bandančiais patekti į Lietuvą, tūkstančiai atvykėlių čia patenka ir legaliai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad toks migrantų antplūdis į šalies darbo rinką yra tikras iššūkis valstybei, todėl dabar yra siekiama sugriežtinti atvykimo dirbti sąlygas. Apie tai ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau įrengta virš 3800 priedangų, tačiau kai kuriose savivaldybėse jų vis dar per mažai. Nerimo dėl esą per mažo dėmesio civilinei saugai daliai žmonių kelia ir net kai kuriose sostinės dalyse negirdimos pavojaus sirenos. Tačiau nors naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Iki prezidento rinkimų liekant vis mažiau laiko, atrodo, kad jie dar net neįsibėgėjo. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, nes daugelis tiki prezidento Gitano Nausėdos pergale – net jo konkurentai.  Visą Gitano Nausėdos kadenciją ir jo rinkiminę kampaniją politologė aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Nors Lietuvos prezidento rinkimai jau ant nosies, daugelis pasigenda kandidatų aktyvumo.

Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei trys savaitės, o rinkimai atrodo tik įsibėgėja. Tačiau politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, kad daugelis tiki prezidento Nausėdos pergale – net jo konkurentai. Štai pagal apklausas premjerė Ingrida Šimonytė kovoja dėl patekimo į antrą turą ir pergalė jai neprognozuojama. Politologė sako, kad premjerė susigadino savo gerą įvaizdį, o dabar daugelis ją mato pavargusią ir neretai piktą.

Kalbant apie galingiausias pasaulio šalis, Vakarų akys dažniausiai pakrypsta JAV, o ne Europos didžiųjų valstybių pusėn. Tačiau anot karo istoriko Valdo Rakučio, Senasis žemynas jau eina teisinga linkme ir pamažu randa vis didesnį vaidmenį geopolitikoje. Iki šiol Europą esą silpnino papročių atsisakymas ir nykstančios šeimos, dėl ko kaltas ir stipriai sumažėjęs gimstamumas. Apie tai V. Rakutis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Nors dabar stebimės, kad pasaulyje daugėja karų, tai nėra jokia naujiena, ypač kai jie anksčiau užtrukdavo šimtmečiais. Kaip ir ne naujiena, jog keičiasi pasaulio galingiausios valstybės, o tai veda prie pasaulio tvarkos griūties. Karo istorikas Valdas Rakutis sako, kad dabar pasaulio dėmesys turėtų būti nukreiptas į JAV rinkimus, nes baiminasi, kad Amerika gali patekti į pilietinį karą.

Vakarams vis garsiau kalbant apie galimo karo su Rusija grėsmę, NATO šalys – tarp jų ir Lietuva – ima skatinti savo visuomenes ruoštis. Tiesa, anot išgyvenimo kursus vedančio atsargos majoro Alberto Daugirdo, mūsų valdžia vis dar stengiasi negąsdinti žmonių. Pasak buvusio kariškio, kampanija „LT72“, aiškinanti, kaip pasiruošti trims paroms, yra klaidinanti, nes karo atveju be valstybės paramos gali tekti išgyventi net kelis mėnesius.

Nors daug kalbame apie Lietuvos per lėtą pasirengimą gynybai ir aplaidumą darant namų darbus, atsakomybės už tai nenori prisiimti nei politikai, nei valdininkai, per du metus nesugebantys susivokti, kaip reikia ruošti visuomenę ir valstybę Rusijos agresijai. Atsargos majoras Albertas Daugirdas tikina, kad grėsmė didžiulė, ypač kai priešas šalia, o mes nelabai kontroliuojame savo teritoriją. Ukraina skaičiuoja jau daugiau nei dvejus metus plataus fronto karo su Rusija.

Ukrainai pavyzdingai ginantis nuo Rusijos oro atakų, dalis karininkų ir ekspertų pasigesta didesnio dėmesio priešlėktuvinei gynybai ir mūsų šalyje. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvai dabar reikia galvoti ne apie tankus, o apie tai, kuo juos apgintų nuo oro smūgių, kuriais prasideda kiekvienas šio amžiaus karinis konfliktas. Apie tai S. Guzevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Kol Ukraina kaunasi už savo išgyvenimą, Putinas imasi grasinimų ir kitoms kaimynėms. Daugiausiai jų sulaukia Baltijos šalys. Tačiau ekspertai sutaria, kad bene didžiausias pavojus gresia Lietuvai. Mūsų šalis turi ne tik sausumos koridorių su Lenkija, bet ir istorinę atmintį.

Baimindamiesi karo su Rusija visą dėmesį esame sutelkę į kariuomenės pasirengimą, tačiau atrodo užleidome kitą ne mažiau svarbią sritį – sveikatos apsaugą. Medikų sąjūdžio pirmininkė tvirtina, kad prasidėjus karui būtų baisus chaosas, nes šioje srityje nėra jokio pasirengimo. Ligoninėse medikamentų rezervai kaupiami kaip kas išmano, o gydytojai neturi nei planų, nei pratybų, kaip gydyti sužalotus žmones. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.