33 min. su Artūru Anužiu

Visai neseniai kaimyninėje Latvijoje nukritęs rusų dronas – kamikadzė „Shahed“ sukėlė daug diskusijų. Latvijos kariškiai teisinasi, kad bepilotį stebėjo jam vos įskridus į šalies teritoriją, nors šis į šalies gilumą įskrido mažiausiai 65 kilometrus. Tad ar vis dar galime jaustis saugūs ir ką toks įvykis sako apie NATO pajėgas, šiandien svarsto dauguma lietuvių. Apie įvykį Latvijoje, grėsmę Lietuvai ir NATO pajėgumą ją sumažinti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vykstantis karas Ukrainoje po pastarųjų įvykių galėjo priversti sunerimti ne vieną lietuvį. Du paskutinieji pavojaus signalai parodė, kad Lietuva nėra visiškai pasirengusi atremti galimo Rusijos puolimo, kuris galėtų būti netikėtas ir staigus.  Apie galimus ateities pavojaus signalus ir Lietuvos pasiruošimą juos atremti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas ir atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.

Kairiųjų ir dešiniųjų pažiūros pasaulyje vis labiau radikalėja, o ideologijų atstovai išsižada pamatinių vertybių ir klasikinių nuostatų. LGBT klausimai visuomenėje ir naujovės šia tema švietimo įstaigose kiršina ideologjų atstovus bei išprovokuoja kultūrines kovas. Prie visuomenės susiskaldymo ir kivirčų prisideda ir vis labiau internete ryškėjanti cancel kultūra. Apie tai portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šiandien Vakarų Europa susiduria su aktyvia nelegalia migracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos šalių. Nuo 2021 m. su migrantų antplūdžiu per Baltarusiją kovoja ir Baltijos šalys. Tarp jų ir Lietuva.  Pavasarį patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas nurodo, kad nuo šiol šalys galės rinktis: priimti avykstančius migrantus, ar ne. Visgi nusprendus nelegalų į šalį neįsileisti, valstybės privalės susimokėti baudą, kuri gali siekti daugiau nei 3 mln. eurų.

Lietuvoje ir užsienyje dažnai matome radikalių ideologinių priešininkų susidūrimus. Kovos vyksta tarp vadinamųjų radikalių kairiųjų ir radikalių dešiniųjų, kurie dažnaiusiai nesutaria migracijos, LGBT teisių pripažinimo ir kultūriniais bei vertybiniais klausimais.  Apie šias visuomenę priešinančias problemas naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro analitikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius metus mūsų klimatas rekordiškai šyla. Pagrindinė to priežastis – žmogaus veikla. Dėl to vyksta globalinis atšilimas. Tačiau šiandien žmonija, o ypač ES, stengiasi imtis veiksmų, kurie jau prasidėjusius klimato pokyčių procesus sustabdytų. Vienas iš jų – žalioji energetika. Tačiau ar ji išties yra veiksminga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. Šiomis dienomis Kyjivas aktyviai siekia surengti taikos derybas su Rusija, kuriose aptartų kalinių apsikeitimo ir branduolinio saugumo klausimus. Tačiau ekspertai sako, jog toks dialogas su Rusija Ukrainai būtų labiau pavojingas nei naudingas.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. O prieš keletą savaičių įvykęs Ukrainos akibrokštas, kai šalis pradėjo šturmą Rusijoje, Kursko srityje, šokiravo ir verčia svarstyti, ar tai gali turėti reikšmės tolesnei karo eigai bei Lietuvos saugumui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos negebėjimas žengti koja kojon jau tapo mažai ką stebinančia Lietuvos politinės padangės dalimi. Vis kalbant apie galimą partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus, šalies vadovas neslepia abejonių sakydamas, kad mato geresnių kandidatų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.

Dažnai kalbant apie prastą situaciją Lietuvos pasienio saugume, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ramina ir teigia, kad šią vasarą viskas keisis. Esą jau liepos pradžioje bus paskelbtas visas Lietuvos gynybos linijos planas. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Ukrainoje kariaujantys lietuviai ne kartą skundėsi, kad Lietuvoje niekas nepasinaudoja jų patirtimi.

Pragariško karo Ukrainoje fronte drąsiai kaunasi ir kelios dešimtys lietuvių. Vienas jų – daugiau nei du metus fronte praleidęs išminuotojas Rimas Armaitis. Anot jo, Lietuvai būtina stiprinti pasienio saugumą, nes neturime didelės teritorijos, kur mūsų kariai galėtų atsitraukti, o profesionaliai parengta gynybinė linija yra praktiškai neįveikiama. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Kalbant apie mokesčių didinimą tam, kad būtų padidintas gynybos finansavimas, didelė dalis piliečių laikosi nuomonės, kad daugiau mokėti turėti verslai, nes jie ir uždirba daugiau. Tuo tarpu verslininkai atkerta, kad gynyba yra visų reikalas – ir verslų, ir pensininkų.  Anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio ekonomisto Raimondo Kuodžio, mokesčiai turėtų būti teisingi visiems, tačiau tai pasiekti yra kone neįmanoma.

Ekonomistas Raimondas Kuodis neslepia kritikos Finansų ministerijos užmojui kelti mokesčius, kad būtų didinamas gynybos finansavimas. Pasak jo, Lietuvoje žmonės mėgsta skambiai kalbėti, bet imtis realių veiksmų – nedrįsta.  Apie mokesčius, gyvulių ūkį ir Lietuvos gynybos finansavimą, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ diskutavo R. Kuodis.

Trečius metus Ukrainoje kariaujantis lietuvis Arūnas Kumpis sako, kad nuolatinis lietuvių žvalgymasis į sąjungininkus daro mums meškos paslaugą. Šventai įsitikinę, kad karo atveju su sąjungininkų pagalba turėsime viršenybę ore, atsakingi politikai nori pirkti tankus, tačiau pasak A. Kumpio, tai gali būti pražūtinga.  Apie tai A. Kumpis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Trečius metus Ukrainoje kariaujantis lietuvis Arūnas Kumpis iš arti susiduria su žiauraus karo realybe ir sako puikiai matantis, ko iš ukrainiečių galėtų pasimokyti Lietuva. Deja, anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio kario, tiek paprasti mūsų šalies piliečiai, tiek politikai ir karininkai yra linkę neigti realybę ir aklai pasitiki sąjungininkais.

Po pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų turo daugelį nustebino 7 procentai rinkėjų balsų, kuriuos surinko galimai prorusiškas kandidatas Eduardas Vaitkus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad situacija šiek tiek taisosi ir primena apie 2019-ųjų prezidento rinkimus, kur taip pat palankumu Rusijai kaltinamas Valdemaras Tomaševskis surinko 8 procentus balsų.

Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas jau sekmadienį, tačiau dalis gyventojų pasigęsta aršesnės kandidatų kovos. Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad tiek konservatoriai, tiek ir pati Ingrida Šimonytė dar prieš kandidatuojant žinojo, kad neturi šansų, todėl į šiuos rinkimus daug neinvestuoja. Apie tai R. Valatka kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Jau visai greitai paaiškės, kas taps sekančiu Lietuvos Respublikos prezidentu. Kova dėl svarbiausio valstybės posto identiška prieš 5 metus įvykusiems rinkimams – susitinka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Kol dalis ekspertų ir paprastų piliečių nerimauja, kad pralaimėjus Ukrainai, karo frontas persikeltų į Lietuvos pasienį, buvęs karo instruktorius Sigitas Maliauskas teigia, kad mūsų situacija nėra tokia beviltiška. Apie tai S. Maliauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Pasak buvusio karo instruktoriaus Ukrainoje Sigito Maliausko, Lietuvos kariuomenės karys yra tiek technologiškai, tiek fiziškai daug kartų lenkiantis daugumą dabartinių Rusijos karių.

Karas Ukrainoje tebeverda, tačiau šalis vis labiau priversta kovoti ne su išoriniais, o su vidiniais iššūkiais. Vienas jų – nenoras kariauti. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs buvęs karo instruktorius Ukrainoje Sigitas Maliauskas teigė, kad tai yra ne tik dalies piliečių požiūrio, bet ir politikų, nesugebančių motyvuoti, problema.

Rusijos šnipų tinklas darosi vis aktyvesnis Vakaruose ir rengia įvairias diversijas, siekiant atgrasyti valstybes nuo paramos Ukrainos. Ir nors anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, Lietuva tokioms diversijoms yra geriau pasiruošusi, ekspertas pripažįsta, jog turime išlikti budrūs ir ruoštis blogiausiam.

Institucijoms vis dar vargstant su nelegaliais migrantais, bandančiais patekti į Lietuvą, tūkstančiai atvykėlių čia patenka ir legaliai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad toks migrantų antplūdis į šalies darbo rinką yra tikras iššūkis valstybei, todėl dabar yra siekiama sugriežtinti atvykimo dirbti sąlygas. Apie tai ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau įrengta virš 3800 priedangų, tačiau kai kuriose savivaldybėse jų vis dar per mažai. Nerimo dėl esą per mažo dėmesio civilinei saugai daliai žmonių kelia ir net kai kuriose sostinės dalyse negirdimos pavojaus sirenos. Tačiau nors naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Iki prezidento rinkimų liekant vis mažiau laiko, atrodo, kad jie dar net neįsibėgėjo. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, nes daugelis tiki prezidento Gitano Nausėdos pergale – net jo konkurentai.  Visą Gitano Nausėdos kadenciją ir jo rinkiminę kampaniją politologė aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Nors Lietuvos prezidento rinkimai jau ant nosies, daugelis pasigenda kandidatų aktyvumo.

Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei trys savaitės, o rinkimai atrodo tik įsibėgėja. Tačiau politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, kad daugelis tiki prezidento Nausėdos pergale – net jo konkurentai. Štai pagal apklausas premjerė Ingrida Šimonytė kovoja dėl patekimo į antrą turą ir pergalė jai neprognozuojama. Politologė sako, kad premjerė susigadino savo gerą įvaizdį, o dabar daugelis ją mato pavargusią ir neretai piktą.

Kalbant apie galingiausias pasaulio šalis, Vakarų akys dažniausiai pakrypsta JAV, o ne Europos didžiųjų valstybių pusėn. Tačiau anot karo istoriko Valdo Rakučio, Senasis žemynas jau eina teisinga linkme ir pamažu randa vis didesnį vaidmenį geopolitikoje. Iki šiol Europą esą silpnino papročių atsisakymas ir nykstančios šeimos, dėl ko kaltas ir stipriai sumažėjęs gimstamumas. Apie tai V. Rakutis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Nors dabar stebimės, kad pasaulyje daugėja karų, tai nėra jokia naujiena, ypač kai jie anksčiau užtrukdavo šimtmečiais. Kaip ir ne naujiena, jog keičiasi pasaulio galingiausios valstybės, o tai veda prie pasaulio tvarkos griūties. Karo istorikas Valdas Rakutis sako, kad dabar pasaulio dėmesys turėtų būti nukreiptas į JAV rinkimus, nes baiminasi, kad Amerika gali patekti į pilietinį karą.

Vakarams vis garsiau kalbant apie galimo karo su Rusija grėsmę, NATO šalys – tarp jų ir Lietuva – ima skatinti savo visuomenes ruoštis. Tiesa, anot išgyvenimo kursus vedančio atsargos majoro Alberto Daugirdo, mūsų valdžia vis dar stengiasi negąsdinti žmonių. Pasak buvusio kariškio, kampanija „LT72“, aiškinanti, kaip pasiruošti trims paroms, yra klaidinanti, nes karo atveju be valstybės paramos gali tekti išgyventi net kelis mėnesius.

Nors daug kalbame apie Lietuvos per lėtą pasirengimą gynybai ir aplaidumą darant namų darbus, atsakomybės už tai nenori prisiimti nei politikai, nei valdininkai, per du metus nesugebantys susivokti, kaip reikia ruošti visuomenę ir valstybę Rusijos agresijai. Atsargos majoras Albertas Daugirdas tikina, kad grėsmė didžiulė, ypač kai priešas šalia, o mes nelabai kontroliuojame savo teritoriją. Ukraina skaičiuoja jau daugiau nei dvejus metus plataus fronto karo su Rusija.

Ukrainai pavyzdingai ginantis nuo Rusijos oro atakų, dalis karininkų ir ekspertų pasigesta didesnio dėmesio priešlėktuvinei gynybai ir mūsų šalyje. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvai dabar reikia galvoti ne apie tankus, o apie tai, kuo juos apgintų nuo oro smūgių, kuriais prasideda kiekvienas šio amžiaus karinis konfliktas. Apie tai S. Guzevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Kol Ukraina kaunasi už savo išgyvenimą, Putinas imasi grasinimų ir kitoms kaimynėms. Daugiausiai jų sulaukia Baltijos šalys. Tačiau ekspertai sutaria, kad bene didžiausias pavojus gresia Lietuvai. Mūsų šalis turi ne tik sausumos koridorių su Lenkija, bet ir istorinę atmintį.

Baimindamiesi karo su Rusija visą dėmesį esame sutelkę į kariuomenės pasirengimą, tačiau atrodo užleidome kitą ne mažiau svarbią sritį – sveikatos apsaugą. Medikų sąjūdžio pirmininkė tvirtina, kad prasidėjus karui būtų baisus chaosas, nes šioje srityje nėra jokio pasirengimo. Ligoninėse medikamentų rezervai kaupiami kaip kas išmano, o gydytojai neturi nei planų, nei pratybų, kaip gydyti sužalotus žmones. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

2022 metais Putinui plačiu frontu užpuolus Ukrainą, vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Oskaras Koršunovas nedelsdamas pasmerkė Rusiją ir Putino režimo sukeltą karą. Tačiau ne visi Lietuvos menininkai skubėjo tą padaryti. Apie tai O. Koršunovas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Vienas iš iškiliausių teatro režisierių, neseniai šį pasaulį palikęs Rimas Tuminas, taip pat nukentėjo dėl darbo Rusijoje.

Vakarus kaip didžiausią savo priešą matanti Putino Rusija su jais kovoja ne tik griaudama ir žudydama Ukrainą. Rusijos propaganda kovai su Vakarais sumaniai išnaudoja ir meną bei kultūrą, sėkmingai plaudama smegenis savo ir kitų šalių piliečiams. Ne išimtis ir Lietuva, kurios menininkai ne vienerius metus dirbo Rusijoje. Vienas žymiausių mūsų režisierių Oskaras Koršunovas sako, kad lietuvių pasirinkimui dirbti Rusijoje didelę įtaką turi pinigai.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas teigia, kad apart pačio karo, Ukrainoje yra dar trys didžiulės problemos. Viena jų – dalies gyventojų negalvojimas apie karą ir jo situacijos ignoravimas. Apie tai A. Šildiajevas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Andrejaus Šildiajevo teigimu, karo Ukrainoje fronte iniciatyvą visada valdė ir tebevaldo Rusija.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas neigia mitus apie Rusijos kariuomenės silpnumą ir išsekimą. Karą fronte iš arti matęs buvęs karys tikina, kad Rusijai vis agresyvėjant, susiimti turėtų ir Lietuva, mat hibridinės ginkluotos atakos tikimybė didelė, o NATO pagalbos tektų palaukti.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Rusai raketomis su žeme lygina nekaltų žmonių daugiabučius, o mes esą visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu. Negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.

Pirmieji vokiečių kariai Lietuvoje turėtų įsikurti po metų. Valdžia sako, kad iki to laiko spėsime pastatyti visą reikiamą infrastruktūrą, tačiau kai kurie aukšto rango karininkai tuo stipriai abejoja. Nekilnojamojo turto milžinės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis mano, kad koją pakišti gali biurokratija. Apie tai A. Avulis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Sostinės taryba pritarė nacionalinio stadiono projekto pakeitimams, o tai reiškia, kad amžiaus statyboms uždegta žalia šviesa. Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad statybas perėmusios nekilnojamojo turto milžinės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis susikraus pasakiškus turtus, tačiau pats bendrovės valdytojas atkerta: jeigu galite pastatyti pigiau, ateikite, aš užleidžiu vietą.

Kol dalis lietuvių piktinasi, kad užplūdus imigrantams iš Baltarusijos sostinėje vargiai galima kur išgirsti kalbant lietuviškai, laidų vedėjas Algis Ramanauskas kelia kitą problemą. Pasak jo, valstybė padarė didelį nusikaltimą įsileidusi tiek daug imigrantų ir neužtikrinusi tinkamos jų atrankos ir integracijos. Ramanauskas teigia, kad atvykę baltarusiai vangiai integruojasi ir vengia mokytis lietuviškai, o mes neturime savigarbos su jais nekalbėti rusiškai.

Lietuvoje migrantų skaičius perkopė 220 tūkstančių, daugumą jų sudaro atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Nacionalinio saugumo temas nagrinėjantis laidų vedėjas Algis Ramanauskas sako, kad Lietuvai pavojingiausi Baltarusijos piliečiai ir tikina, kad valdžia padarė nusikaltimą leidusi didžiulę imigraciją. Pasak Ramanausko, didelę grėsmę kelia ir vietinė penktoji kolona, ir mūsų tautinės mažumos, galinčios bet kada prieš lietuvius atsukti ginklą prasidėjus Rusijos invazijai.

Jau keletą savaičių valdantieji kartu su opozicinėmis partijomis bando rasti išeitį, kaip padidinti kariuomenės finansavimą, mat Rusijos grėsmė Lietuvai tik auga. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mūsų politikai galėtų pasitelkti ir mūsų šalies gyventojus, ir verslininkus, kurie daug aukodami Ukrainai galėtų susimesti ir Lietuvos kariuomenei. Šių metų biudžete žmonių gerovei kelti Vyriausybė numatė net 1,7 milijardo eurų, o krašto apsaugai dabar ieškome pusės milijardo eurų.

Nors Rusijos karas su Ukraina vyksta jau kelerius metus, Vakarų Europos šalys tik dabar pradeda po truputį sukrusti ir galvoti apie gynybą ir apie savo saugumą. Tačiau išlipti iš duobės nebus lengva, mat didžiųjų šalių kariuomenės nustekentos, o žmonių noro mokėti daugiau tiesiog nėra. Karo istorikas Robertas Petrauskas sako, kad šiuo atžvilgiu Europa yra tiesiog beviltiška, jos laukia karas, tačiau šį kartą europiečiai neturi nei valios, nei galios.

Aukšto rango užsienio karininkai ir politikai įspėja, kad NATO turėtų ruoštis karui su Rusija. Analitikai prognozuoja, kad jis laukia po 2-5 metų. Tačiau karo istoriją tyrinėjantis Robertas Petrauskas įsitikinęs, kad Putinas nebenori gaišti laiko, Europą laiko beviltiška ir silpna, tad pulti Baltijos šalis gali būti pasirengęs dar šiemet.

Karui Ukrainoje tęsiantis, vis aštrėja kalbos apie galimą pavojų Lietuvai ar net visiems Vakarams. Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad grėsmė išliks tol, kol Vakarai galutinai nesupras, kad ji reali, tačiau tai, deja, gali įvykti tik tada, kai patys „gausime tiesiai į akį“. Apie tai V. Landsbergis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Visai šalia siaučiant karui, kovos, regis, vyksta ir mūsų šalies viduje. Tiesa, politinės.

Lietuvos svarbiausiems politikams stumdantis alkūnėmis dėl valdžios, atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tvirtina, kad dėl tokių konfliktų, mūsų priešui tik naudingiau. Politikos veteranas sako, konservatorių Vyriausybė dirba gerai, o žmonės ir politiniai oponentai neįvertina partijos lyderių dėl to, kad naudojama tam tikra technika – mušti galvą.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Lietuvos politikams paskelbus apie didžiulius planus stiprinti mūsų gynybą ir saugumą, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas šiuos užmojus mala į miltus. Generolas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi buvęs kariuomenės vadas Vytautas Žukas.

Aukščiausiems Lietuvos politikams nesutariant, kokia gi yra reali grėsmė šalies saugumui, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška sako, kad karui reikia ruoštis bet kuriuo atveju – vien tam, kad jo nebūtų. Apie tai A. Januška kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Albinas Januška teigė, kad dabartinė Vyriausybė padarė tikrai daug šalies gynybos vardan – pavyzdžiui, iš esmės padidino finansavimą. Tačiau anot signataro, to vis tiek nepakanka.