Žemė ir ūkis

Daugelis vartotojų teigia jaučiantys, kaip skiriasi vietoje užaugintos daržovės ar vaisiai nuo importinių, dažnai nusileidžiančių ir skoniu, ir kokybe. Taigi, pirkėjams svarbu žinoti, kur įsigyti būtent vietinės kokybiškos produkcijos. Ne ką mažiau tai svarbu ir vietos žemdirbiams, maisto gamintojams.

Skaičiuojama, kad kone ketvirtadalį visų vartotojų išlaidų Lietuvoje sudaro išlaidos maisto produktams. Taigi jų kainų pokyčiai itin svarbūs daugeliui gyventojų. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kokia kaina ūkininkai savo išaugintą produkciją parduos supirkėjams ir perdirbėjams. Jeigu tai pavyksta padaryti pelningai, tuomet galima daugiau lėšų skirti investicijoms, plėtrai, dėl ko ūkio efektyvumas didėja. Tačiau patyrus nuostolių, ūkininkams daug sunkiau išgyventi ir pasiruošti naujam sezonui.

Nuo seno Lietuva garsėjo eksportuojama žemės ūkio produkcija – nuo grūdų iki sviesto, sūrių ar bekonų. Tačiau šiais laikais gerokai išsiplėtė ne tik paklausių produktų spektras, bet ir geografija. Dėl lietuvių sumanumo, gilių ūkininkavimo tradicijų, gana palankaus klimato ir dirvožemio lietuviški maisto gaminiai pasiekia visus gyvenamus kontinentus. Į tokias tolimas šalis, kaip Japonija ar Jungtiniai Arabų Emyratai, eksportas išaugo kone dvigubai.

Daugelis dažniausiai nesusimąsto, kokį maistą kasdien perka ir valgo. Tačiau kiekvienas pasirinkimas turi reikšmės ne tik pačiam maisto valgytojui, bet ir produkto gamintojui, taip pat aplinkai. Mokslininkai seniai nustatė, kad intensyvus ūkininkavimas ir pramoninė maisto gamyba gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių.

Rudenėjant gyventojai vis dažniau prisimena karštą arbatą ir, aišku, medų, kuris laikomas bene populiariausia liaudies medicinos priemone nuo peršalimo ir panašių ligų. Bitininkai džiaugiasi šiuometiniu medaus derliumi ir jo kokybe. Tačiau kartu nerimauja, kad į Europos Sąjungą patenka daug medaus iš trečiųjų šalių. Dėl to jo supirkimo kainos yra pasiekusios dugną.

Daugeliui žinomos tokios vyndarystės tradicijomis garsėjančios šalys, kaip Prancūzija ar Italija. Tačiau retas žino, kad ir Lietuva yra oficialiai pripažinta kaip vyndarystės valstybė.

Per 30 nepriklausomybės metų lietuviai atrado ne tik tradicinių Europos vynininkystės šalių produkciją, bet ir kitų kontinentų vynus. Tačiau retas žino, kad tikros vynuogės auginamos ir tikras vynas taip pat spaudžiamas ir Lietuvoje. Be to, vynuogių augintojai ir vyno gamintojai taip pat, kaip ir kitų žemės ūkio šakų atstovai, gali pretenduoti į atitinkamą Europos Sąjungos paramą. Šiemet pirmasis jos kvietimas baigėsi.

Per ateinančius kelerius metus žemės ūkiui planuojama skirti dar daugiau lėšų. Tikimasi, kad dėl to ir toliau augs maisto produktų gamyba, daugės jaunų ūkininkų, taip pat darbo vietų regionuose. Kita vertus, kaip ir dabar, ūkininkai bus skatinami ūkininkauti tvariai – tausoti dirvožemį, naudoti mažiau trąšų ir pesticidų. Tokiais planais ir nuveiktais darbais antradienį pasidalijo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Per pastaruosius kelerius metus ne vienoje Europos ir viso pasaulio šalių buvo skelbta apie masinį bičių kritimą. Mokslininkai įvardija skirtingas to priežastis, tačiau daugelis sutaria: jei jų neliks, tai ne tik neturėsime tikro medaus, bet ir kai kurie augalai ims nykti, nes nebus apdulkinti. Specialistai taip pat ragina gyventojus vartoti vietoje užaugintą medų ir kitus bitininkystės produktus. Esą tik taip galima būti tikriems, kad jie nėra padirbti.

Lietuvoje daugėja vyresnių žmonių, o jaunimo – vis mažiau. Tokios tendencijos labiau pastebimos kaimiškose vietovėse. Tačiau šiemet, kaip ir kiekvienais metais, jaunimas vėl skatinamas įsikurti kaime ir pradėti žemės ūkio veiklą. Pasinaudoję Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemone „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, jauni žmonės gali gauti iki 60 tūkst. eurų paramą plius 40 tūkst. eurų lengvatinę paskolą arba iki 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą.

Penktadienį prasidėjo didžiausia vyno ir kitų gėrimų paroda „Vyno dienos“. Dvi dienas ji vyks Vilniaus „Litexpo“ centre. Parodoje gamintojai, platintojai pristato tūkstančius gėrimų, o edukacinėje jos programoje – daugiau nei 30 degustacijų, pristatymų, apdovanojimų. Parodos atidaryme dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas džiaugėsi, kad vyninių vynuogių auginimo, vyndarystės tradicijos Lietuvoje stiprėja, o gyventojai atranda ne tik atvežtinius, bet ir vietinius vynus.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Jau mažiau nei po mėnesio prasidės vienas svarbiausių darbų visiems žemdirbiams. Nuo pasėlių deklaravimo, kuris šiemet prasidės kiek vėliau, be kita ko, priklausys ir būsima parama ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Paprastai apie Lietuvą negalvojama kaip apie vynuogių ar iš jų gaminamo vyno kraštą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis vynuogininkų, kurie augina tikras vynines vynuoges, iš jų spaudžia vyną savo reikmėms ir gamina kitą produkciją. Be kita ko, jiems jau antrus metus iš eilės skiriama speciali parama. Šiemet vynuogių augintojai galės pretenduoti į 10 tūkst. eurų paramą.

Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, taip pat ir bendrijos sostinėje Briuselyje, pastaruoju metu įvyko daug žemdirbių protestų. Vienas iš pasikartojančių skirtingų šalių ūkininkų reikalavimų – paprastesnės ir lankstesnės taisyklės, susijusios su jų veiklos kontrole ir aplinkosaugos reikalavimais. Panašu, kad Europos Komisija (EK) įsiklausė į šiuos žemdirbių reikalavimus ir ilgainiui jie bus įgyvendinti.