Šešiais balsais prieš vieną Strasbūro teismas nusprendė, kad tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai ir žiniasklaidos dėmesys nedarė nederamos įtakos teisiniam procesui.
„Teismas nerado pagrindo manyti, kad vieši valstybės pareigūnų ir politikų pareiškimai sukėlė pavojų administracinių teismų nepriklausomumui ir nešališkumui“, – rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime.
Skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė Kauno prokurorė Rita Čivinskaitė. Tuometinė Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2009 metų spalį pažeminta pareigose dėl netinkamų pareigų vykdymo, aiškinantis įtarimus dėl mažametės tvirkinimo. Lietuvos administraciniai teismai patvirtino šį sprendimą.
Prokurorė skunde Strasbūrui teigė, kad Lietuvos teismus paveikė viešoji nuomonė, politikų pareiškimai ir žiniasklaidos dėmesys.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tuometinė prezidentė D. Grybauskaitė yra žurnalistams sakiusi, jog tikisi „griežtesnių“ sprendimų bylą tyrusių Kauno prokurorų atžvilgiu.
Pasak prokurorės, „prezidentės primygtinis reikalavimas skirti griežtas bausmes paveikė proceso administraciniuose teismuose sąžiningumą“.
Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas su tuo nesutiko – teisėjai atkreipė dėmesį, kad nepaisant D. Grybauskaitės kalbų, nuobauda nebuvo sugriežtinta, o pažeminimas pareigose pagrįstas konkrečiomis darbo spragomis.
„Teismas nenori spėlioti, kokį poveikį minėtas pareiškimas galėjo turėti aptariamo proceso eigai. Tačiau negalima nepastebėti, kad administraciniai teismai, nagrinėję pareiškėjos skundą dėl pažeminimo pareigose, neskyrė jai griežtesnės bausmės už tą, kurią parinko generalinis prokuroras“, – rašoma sprendime.
„Dar daugiau, teismai pateisino pažeminimo pareigose tinkamumą nurodydami konkrečias prižiūrinčio prokuroro pareigas ir išvardydami konkrečius veiksmus, kurių pareiškėja nesiėmė. Tokiomis aplinkybėmis Teismas nemano, kad prezidentės pareiškimas dėl bausmių, kurias reikėtų skirti „Kauno prokurorams“, suteikė priežastį abejoti teismų nepriklausomumu ir nešališkumu per procesą dėl pareiškėjos asmeninės atsakomybės“, – nurodė Strasbūro teismas.
Teisėjų taip pat neįtikino prokurorės argumentai dėl žiniasklaidos poveikio bylai.
„Teismas negali sutikti, jog žiniasklaidos pranešimuose vartota kalba dėl pareiškėjos, vykstant teismo procesui prieš ją, buvo tokia, kad sudarytų jos atsakomybės už kokius nors konkrečius pažeidimus įspūdį (...). Teismas nemato nenuginčijamų įrodymų, kad teisėjus, kurie vertino pareiškėjos pateiktus argumentus, paveikė kokios nors iš šių spaudos publikacijų“, – rašoma teismo sprendime.
Slovėnijos teisėjas Markas Bošnjakas byloje pareiškė atskirąją nuomonę. Jo teigimu, Lietuvos teismai tinkamai neįvertino prokurorės argumentų dėl politinio ir žiniasklaidos spaudimo jos byloje. Jis pabrėžė, kad teismai turėjo vertinti ir galimą šališkumo regimybę.
