Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, štai balandžio mėnesį net beveik pusė pacientų (47,7 proc.) kardiologo paslaugų turi laukti mėnesį ir daugiau, 20,4 proc. – 15–30 dienų, beveik 32 proc. – iki 14 dienų.
Manoma, kad situacija turėtų gerėti, mat numatyta, kad nuo gegužės 25 d. visoje šalyje turėtų įsigalioti pakoreguota ambulatorinių kardiologinių paslaugų teikimo tvarka, kuri padės geriau paskirstyti pacientų srautus tarp antrinio ir tretinio gydymo įstaigų, priklausomai nuo susirgimų pobūdžio.
Į didžiąsias ligonines – tik sunkiais atvejais
Kaip nurodoma, ja siekiama, kad reikalingas kardiologo paslaugas pacientai gautų vienos konsultacijos metu arčiau namų – sveikatos centruose, o tik sunkiais atvejais būtų siunčiami į aukštesnio, tai yra trečio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.
Teigiama, kad tai padės sumažinti eiles ir atvers galimybę trečio lygio kardiologijos paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose priimti daugiau pacientų, sergančių sunkiomis ligomis.
„Jei pacientas turi būti konsultuojamas antrinio ar tretinio lygio paslaugas teikiančio gydytojo kardiologo skubos tvarka, pacientams paslaugos turi būti suteikiamos ne vėliau kaip per 14 d. po siuntimo išdavimo.
Įstaigos vadovai turi numatyti kardiologijos paslaugų teikimo organizavimo tvarką, kad pacientams paslaugos skubos tvarka būtų suteiktos“, – komentavo ministerija.
VLK duomenimis, balandžio mėnesį pas kardiologus ilgiausiai (31 ir daugiau dienų) teko laukti didžiųjų miestų (Kauno, Vilniaus (Antakalnio, Karoliniškių, rajono), Šiaulių) poliklinikose, didžiosiose Klaipėdos, Vilniaus ligoninėse, Respublikinėje Panevėžio, Utenos, Pakruojo ligoninėse.
Tuo metu trumpiausias laukimo terminas fiksuojamas gerokai mažesnėse gydymo įstaigose, pavyzdžiui, Šakių, Pasvalio ligoninėse ar Trakų rajono, Molėtų, Varėnos sveikatos centruose.
Remiantis Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemos švieslentės duomenimis, per šią informacinę sistemą yra registruota 79 259 vizitai pas kardiologus. 70 proc. pacientų vizito pas kardiologą tenka laukti iki 30 d.
Prisivilioti specialistą regionams atsieina brangiau
Vargiai kas prieštarauja, kad tokia idėja skamba gerai, vis tik ar visur pavyks ją įgyvendinti, klausimų – ne vienas. Rajono ligoninių vadovams galvos skausmą kelia ne tik specialistų stygius, bet ir virškvotinių paslaugų apmokėjimo tvarka.
„Kai tu daugiau dirbi, tu kažką padarai, tad teoriškai regionai gali prisidėti. Tai ten, kur yra tų kardiologų, jie galėtų daugiau padaryti, tad tai būtų teigiamas dalykas. Bet didelio proveržio Lietuvoje nebūtų, – komentavo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius Linas Vitkus. –
Puikiai girdite apie virškvotinių paslaugų apmokėjimų tvarką – sutartys pasirašomos atsižvelgiant į pernai suteiktų paslaugų skaičių, o jei šiemet padarysiu daugiau kardiologinių konsultacijų, jų pernai neturėjau, tad visos jos taps virškvotinėmis ir tada kyla abejonių, ar ligonių kasos jas apmokės, tai tokia yra realybė.“
„Ten, kur yra tų kardiologų, jie galėtų daugiau padaryti, tad tai būtų teigiamas dalykas. Bet didelio proveržio Lietuvoje nebūtų“, – komentavo L. Vitkus.
Tuo metu jis teigė, kad norint į regioną prisikviesti dirbti kardiologą, tai padaryti tampa itin brangu. „Pagal rinkos kainą, čia jie nori gauti dar daugiau nei dirbdami centre, nes jiems dar reikia atvažiuoti, kelionė kainuoja.
Tai reiškia, turi mokėti tai, ką jie galėtų gauti Vilniuje ar Kaune ir dar kompensuoti kelionės išlaidas. Taigi regionams turėti tokį specialistą kainuoja dar daugiau, o valstybinis įkainis už paslaugas to neatperka. Taigi ir susiduriama su tokia dviprasmybe“, – konstatavo pašnekovas.
Gydytojų rezervą matytų privačiose įstaigose
Jis sutiko, kad regionas regionui nelygus – vieni gali pasigirti pritraukę kvalifikuotus specialistus, kiti skundžiasi trūkumu.
„Kiti aiškina, kad turi ir 5 kardiologus, pakankamai specialistų, tai jie galėtų teikti daugiau paslaugų. Bet reikia nepamiršti, kad medicinos darbuotojai, kaip ir visa visuomenė, yra senėjanti, bendras amžiaus yra vyresnis ir, ko gero, apie 30 proc. yra pensinio amžiaus arba šalia jo“, – kalbėjo L. Vitkus.
„O dabar neretai yra taip, kad realiai patys pacientai sugalvoja, kad jiems reikia kardiologo konsultacijos ir tai yra tos paslaugos, ką absoliučiai gali padaryti šeimos gydytojas“, – pastebėjo O. Dobilienė.
Kita vertus, jis sutiko, kad kitą kartą bandymas prisikviesti specialistus primena paklodės tampymą, mat jų yra kiek, yra, o į regionus atvyksta tie patys gydytojai, kurie dirba ir didžiosiose klinikose.
„Jei gydytojas tuo metu dirba vienoje vietoje, nedirba kitoje. Aišku, nemažai specialistų dirba privačiose įstaigose – realiai rezervas valstybiniam sektoriui yra privatus, reikia susigrąžinti gydytojus iš tenai.
Dabar gi susidaro įspūdis, kad valstybiniame sektoriuje didieji centrai bando prispausti regionus, jog čia jie nevažiuotų. O rezervą būtent matyčiau privačiose įstaigose, ne regionuose“, – komentavo L. Vitkus.
Eilės formuojasi dirbtinai?
Kardiologų bendruomenė sutiko, kad išties bene vienintelis kelias mažinti didžiules eiles trečio lygio ligoninėse yra didinti prieinamumą arčiau žmonių gyvenamosios vietos.
Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad nemažai atvejų eilės formuojasi nepagrįstai, mat realiai kardiologo konsultacijos apskritai net nereikėtų, o to reikalauja patys pacientai.
„Jei veiktų struktūrizuota sistema, kuri labai aiškiai nurodo, ką turėtų daryti antro, trečio lygio gydytojas kardiologas, būtų daug lengviau ir paslaugų prieinamumas būtų paprastesnis.
O dabar neretai yra taip, kad realiai patys pacientai sugalvoja, kad jiems reikia kardiologo konsultacijos ir tai yra tos paslaugos, ką absoliučiai gali padaryti šeimos gydytojas. Pavyzdžiui, pirmo laipsnio arterinė hipertenzija, kai pacientas tik suserga padidinto kraujo spaudimo liga, nereikia kažkokių specializuotų sudėtingų tyrimų, pacientas jau reikalauja siuntimo pas kardiologą“, – komentavo Olivija Dobilienė.
Pasak gydytojos, tokiu būdu susidaro eilės vien dėl pačių nerimą jaučiančių pacientų iniciatyvos. „Jiems atrodo, kad tai labai aktualu, turi būti suteikta greitai, nors iš esmės tai nėra skubu. Bet medicinos sistema turėtų veikti taip, kad identifikuotų didžiausios rizikos pacientus, kurie tikrai negali laukti.
Tad čia, manyčiau, didžiausia būna klaida, kai pacientas su priešinfarktine būkle laukia planinės konsultacijos pas šeimos gydytoją, tada jis supranta, kad jau reikia gesinti gaisrą, o ne planiškai nukreipti pas gydytoją kardiologą. Taip toks pacientas iš esmės pavėluoja. Taigi labai reikalingas ir visuomenės švietimas, labiau pasitikima šeimos gydytojo institucija, ji turėtų būti labiau prieinama tiems neaiškiems atvejams išspręsti“, – kalbėjo gydytoja kardiologė.
Pasak jos, pasakymas „arčiau namų“ ne visada yra geriausias sprendimas, nes arčiau namų turėtų būti būtent tas medikas, kuris geba greitai išdiferencijuoti, kokia pagalba – planinė ar skubi – yra reikalinga. „O visais kitais atvejais ta pagalba nebūtinai turi būti arčiau namų“, – pridūrė gydytoja.
Pernai priimti mokytis 22 būsimi kardiologai
Pasiteiravus, ar nemato kliūčių, kad šis pakeitimas dėl esamo gydytojų kardiologų stygiaus išties atneš reikšmingų teigiamų pokyčių, SAM į šį klausimą neatsakė.
Tačiau nurodė, kad „sveikatos priežiūros sistemos žmogiškųjų išteklių pritraukimas į sveikatos priežiūros sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių prioritetų“.
„Šiam tikslui įgyvendinti, numatytos kompleksinės priemonės, kuriomis siekiama pritraukti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, ypatingą dėmesį skiriant specialistų parengimui, finansavimui, darbo sąlygų gerinimui, kompetencijų tobulinimui ir kt.
Taip pat ministerija inicijavo sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo projektus, kurie šiuo metu įgyvendinami savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų. Savivaldybės kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis susiplanavo priemonių už 17 mln. eurų. Projektai bus finansuojami iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, t. y. Europos Sąjungos fondų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos.
Įstaigos, atsižvelgdamos į specialistų trūkumą ir poreikį, turėjo galimybę susiplanuoti priemones, kaip studijų kainos finansavimas ir darbo užmokesčio priedas gydytojams rezidentams, ir siekiant pritraukti gydytojus kardiologus“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Taip pat priduriama, kad yra išlaikomas aukštas valstybės finansuojamų vietų skaičių kardiologijos rezidentūros studijų programai.
„Praeitais metais į valstybės finansuojamas vietas buvo siūlyta priimti 13 asmenų, šiais metais užsakyta priimti 14 asmenų. Praeitais metais į valstybės nefinansuojamas vietas buvo priimta 9 asmenys, t. y. praeitais metais iš viso buvo priimta – 22 asmenys“, – duomenis pateikė SAM.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
