Verslas

Vieną didžiausių Lietuvos prekybos tinklų valdanti „Lidl Lietuva“ pastaraisiais finansiniais metais – nuo pernai kovo iki šių metų vasario – uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto mažiau nei ankstesniu laikotarpiu, rodo Registrų centrui pateikta finansinė ataskaita. Tačiau įmonės pajamos per metus augo 6,2 proc. iki 870,57 mln. eurų. Įmonės teigimu, tokius rezultatus lėmė mažintos prekių kainos, atlyginimų didinimas bei parduotuvių tinklo plėtra.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke“ (BMW) pranešė jų elektra varomų per pirmąjį pusmetį realizavusi 34,1 proc. daugiau nei prieš metus – 179,6 tūkstančio. Visos BMW grupės gaminamų elektromobilių, įskaitant „Mini“ ir „Rolls-Royce“ markių, pardavimai augo 24,6 proc. iki 190,6 tūkst., nurodoma pranešime. Elektriniai sudarė 15,7 proc. visos grupės ir 16,4 proc. vien tik BMW prekės ženklo parduotų automobilių.

Paprastai įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai uždirba gerokai daugiau nei likusieji darbuotojai. Tačiau tūkstančiai vadovų Lietuvoje per mėnesį gauna pajamas, kurios nesiekia nė minimalios algos, kurią galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Kodėl vadovai uždirba mažai „Sodros“ duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje oficialiai yra įdarbinta 44,1 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų. 18,7 tūkst. arba 42 proc.

 Anksčiau buvusi vienintelė „Foxpay“ akcininkė Ieva Trinkūnaitė liepos 5 d. pardavė 9 proc. savo turėtų akcijų trims fiziniams asmenims, įmonės darbuotojams, praneša bendrovės direktorius Saulius Galatiltis. Taip pat, anot jo, akcininkai visuotinio susirinkimo metu paskyrė naujus „Foxpay“ valdybos narius, tarp kurių yra ir finansų sektoriaus profesionalai. „Jų žinios labai pravers „Foxpay“ šiuo bendrovei neeiliniu metu“, – teigia S. Galatiltis.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrindami prekeivius Veisiejuose esančioje turgavietėje nustatė asmenį, neteisėtai prekiavusį statomaisiais tinklais. AAD duomenimis, pareigūnams atlikus patikrinimą Lazdijų rajone, Veisėjų turgavietėje, pas vieną prekeivį rasti 27 statomieji tinklai. Iš prekeivio paimti tinklai. Pažymėtina, kad už neteisėtą prekyba tinklais asmeniui gresia finansinė atsakomybė nuo 540 iki 1 200 eurų ir minėtų žvejybos įrankių konfiskavimas.

Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) ketinant beveik 60 proc. pabranginti paslaugas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), o pastarajai įstaigai nesutinkant su, anot jos, vienašališkai nustatytomis kainomis, Seimo Ekonomikos komitetas problemą žada aptarti su Kultūros komitetu ir pateikti siūlymus, kaip ją spręsti.

Metų infliacija Norvegijoje birželį sulėtėjo iki 2,6 proc. nuo 3,0 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Anot pranešimo, didžiosios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 4,9 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (4 proc.), sveikatos priežiūros  paslaugų (4,9 proc.

Latvijos prekių eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 5,8 proc. iki 7,74 mlrd. eurų, importas – 11,6 proc. iki 8,73 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gegužę Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 1,77 mlrd. eurų, o tai – mažiau atitinkamai 4,8 proc. daugiau ir 3 proc. daugiau nei balandį, įvertinus sezoniškumą. Per metus eksportas sumenko 1,3 proc.

Iš 1,7 mln. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių net 1,1 mln. arba maždaug du trečdaliai yra varomi dyzelinu. Jų, kaip ir kitų automobilių, vairuotojai, suprantama, ieško būdų, kaip sutaupyti degalams. Vienas iš tokių – piltis ne įprastą, o žymėtą arba vadinamą žaliąjį dyzeliną, kuris šiaip skirtas žemės ūkio veiklai. Taisyklės draudžia žymėtą dyzeliną naudoti ne žemės ūkio veiklai, tačiau neįmanoma sukontroliuoti, kad taip nebūtų daroma.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslus, taip pat – labiau apmokestinti taršias transporto priemones, pranešė Vyriausybė. Pagal planą bus įgyvendintos 28 priemonės energetikos, žemės ūkio, pramonės ir transporto srityse ir namų ūkiuose.

Suomijos pramonė gamybą gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumažino 5,3 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo trečias mėnuo iš eilės, kai pramonės gamyba mažėjo, tačiau nuosmukis buvo mažiausias šioje sekoje, nurodo „Trading Economics“. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys gegužę per metus sunyko 4,8 proc., tačiau gavybos – išaugo 15,2 proc.

Estijos prekių eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 10 proc. iki 7,234 mlrd. eurų, importas – 7 proc. iki 8,451 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Prekybos deficitas padidėjo 10,5 proc. iki 1,217 mlrd. eurų. Vien tik gegužę eksportas nyko 6 proc. iki 1,555 mlrd. eurų, importas – 13 proc. iki 1,699 mlrd. eurų, o importo atotrūkis nuo eksporto buvo mažiausias nuo 2023-iųjų vasario – 144 mln. eurų.

Metų infliacija Danijoje birželį sulėtėjo iki 1,8 proc. nuo 2,2 proc. gegužę, kuri buvo didžiausia nuo pernai spalio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Anot pranešimo, rodiklio sumažėjimą lėmė lėtėjęs brangimas maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 0,6 proc.), transporto prekių ir paslaugų (1,2 proc.), alkoholio ir tabako (0,8 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (2 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (3,1 proc.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) siekiant suteikti ilgalaikių investicijų Ukrainai, taip pat išlaikyti jų lygį kitoms sritims bei tam nutarus didinti banko turtą, Lietuvos Vyriausybė savo dalį padidino 4 mln. eurų.  Sprendimą dėl to Vyriausybė priėmė trečiadienį.    Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos indėlis į banko kapitalą didinamas ERPB dar pernai gruodį nusprendus akcinį kapitalą didinti nuo 30 mlrd. iki 34 mlrd. eurų.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Finansų ministerijos siūlymui Lietuvos apmokamo akcinio kapitalo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (ERPB) didinimui 403 akcijomis, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 10 tūkst. eurų bei padidinant Lietuvos akcinį kapitalą ERPB 4,03 mln. eurų, nuo 30,01 mln. iki 34,04 mln. eurų.

Vyriausybė nusprendė patikslinti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo nuostatas, taip siekiant suderinti šią tvarką su Europos Komisijos (EK) reglamentais. Taip priderinus tvarką, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės EK pateikti informaciją apie didesnę nei 10 tūkst. eurų vertės suteiktą valstybės pagalbą ūkio subjektams norintiems įsigyti gazolius.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai per artimiausias savaitės planuoja informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos 2025 metų vasarį, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Vyriausybė siūlo tikslinti duomenis, kuriuos apie savo veiklą turėtų pateikti atsinaujinančių energijos išteklių bendrijų (AEIB) statusą norinčios įgyti ne pelno siekiančios organizacijos. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė šį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą įgyvendinantį nutarimą, kuris numato tikslesnį leidimų išdavimą AEIB norinčioms tapti organizacijoms.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui, kad „Rheinmetall“ norimai statyti gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas. Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos.

Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir kariniam mobilumui skirtų lėšų.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai.  Pasak Loretos Maskaliovienės, šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio panaudota 204 mln. eurų.  „Tempas yra pagrindinis klausimas – kaip paspartinti darbus, kad tie 1,5 mlrd. eurų būtų panaudoti kuo greičiau.

Pirkėjai pasakė: „Iki“ šviežių vaisių ir daržovių, šviežios mėsos, taip pat žuvies ir jūros gėrybių skyriai – aukščiausios kokybės šalyje. Tą patvirtino Lietuvos gyventojų apklausą atlikusi Šveicarijos sertifikavimo agentūra ICERTIAS, šiemet prekybos tinklui „Iki“ įteikusi net 3 prestižinius QUDAL apdovanojimus. Be to, pripažinta, kad būtent „Iki“ lojalumo programa, Lietuvos pirkėjų nuomone, siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį Lietuvoje – už ją įteiktas „Best Buy Award“ apdovanojimas.

Žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – ir vėl pigiausias tarp penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų, rodo naujausias rinkų tyrimų įmonės „SeeNext“ liepos mėnesį atliktas tyrimas. Jo metu slaptiems pirkėjams apsilankius penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse, paaiškėjo, kad „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelio kaina siekė vos 29,16 eurus.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Agnė Šataitė sako, kad gavus Viešosios pirkimų tarnybos (VPT) nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių, alternatyvus skaičiavimo metodai yra pateikti projektą įgyvendinančiai bendrovei ir tolimesnė eiga priklausys nuo gauto atsakymo.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“, užsienio rinkose, įskaitant Lietuvą, naudojanti „Elektrum“ prekės ženklą, 2024-aisiais yra numačiusi 460 mln. eurų investicijas. Anot jos pranešimo, beveik trečdalis investicijų (150 mln. eurų) bus nukreipta į elektros skirstomuosius tinklus.  Kita pagrindinė investicijų sritis – valdomų elektros gamybos aktyvų – hidroelektrinių ir kogeneracinių jėgainių – priežiūra, tobulinimas ir pertvarkymas. Tam numatyta skirti 70 mln. eurų.

Indija, Maskvos duomenimis, tapo didžiausia rusiškos naftos pirkėja. „Indija yra svarbiausia rinka, šiandien Indija yra viena pagrindinių mūsų partnerių energetikos sektoriuje“, – sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Jo duomenimis, Rusija pernai pristatė Indijai 90 mln. tonų naftos. „Tai atitinka 40 proc. viso Indijos poreikio“, – teigė A. Novakas. Pardavimai esą, lyginant su 2022 m., padvigubėjo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje birželį sulėtėjo iki 2,0 proc. nuo 2,6 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis pakartojo kovo mėnesį pasiektą žemiausią nuo 2023-iųjų lygį. Anot tarnybos, metų infliacijos mažėjimą lėmė pagilėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų kritimas per metus (iki 4,2 proc.), taip pat sulėtėjęs brangimas alkoholio ir tabako (iki 4,9 proc.), transporto prekių ir paslaugų (2,6 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad šuo metu per daug dėmesio skiriama Europos Komisijos (EK) pasirinkimui užšaldyti 8,7 mln. eurų Lietuvai priklausančių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų, dėl plano dalies neįgyvendinimo.

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Griežtai reguliuojamo ir Lietuvoje gerai išvystyto finansinių technologijų (fintech) sektoriaus įmonės pirmiausia turėtų būti konsultuojamos, o ne baudžiamos, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. „Turėtų būti formulė ne bausti ir drausti, o iš pradžių konsultuoti, padėti“, – trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Klaipėdoje, Jūrų uosto direkcijos sklype šalia žiemos uosto krantinių šiemet planuojama pradėti statyti naują kruizinių laivų terminalą, rekonstruoti ir statyti naujas krantines. Baigtos galimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros, paskelbtas rangovo konkursas, trečiadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Populiariausias televizijos kanalas Latvijoje praėjusį mėnesį, kaip ir ankstesnįjį, buvo visuomeninės pirmasis – LTV1, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ paskelbti naujausi duomenys. Pagal televizijos žiūrovų skirto laiko trukmę, LTV1 birželį teko 10,9 proc. (gegužę – 11,8 proc.), o komercinei televizijai TV3 – 8,4 proc. (8,5 proc.) rinkos. Toliau rikiuojasi dvi TV3 grupei priklausančio televizijos – 8TV ir TV6 (po 4,1 proc.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) Lietuvoje registruotai virtualiųjų valiutų operatorei „Payeer“ skyrė beveik 9,3 mln. eurų baudą.  8,23 mln. eurų bauda skirta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, dar daugiau nei 1,06 mln. eurų – už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, trečiadienį pranešė FNTT.  Pasak tarnybos, tai yra rekordinė bauda, paskirta už tarptautinių sankcijų pažeidimus.

Per ateinančius kelerius metus žemės ūkiui planuojama skirti dar daugiau lėšų. Tikimasi, kad dėl to ir toliau augs maisto produktų gamyba, daugės jaunų ūkininkų, taip pat darbo vietų regionuose. Kita vertus, kaip ir dabar, ūkininkai bus skatinami ūkininkauti tvariai – tausoti dirvožemį, naudoti mažiau trąšų ir pesticidų. Tokiais planais ir nuveiktais darbais antradienį pasidalijo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ įsigijo 500 vagonų grūdinėms kultūroms pervežti – dalis jų Lietuvą pasieks dar šių metų grūdų transportavimo sezono metu. „Atsižvelgiant į augantį rinkos poreikį, šalies viduje geležinkeliu pervežamų grūdinių kultūrų kiekį planavome padidinti iki 60 proc. nuo viso bendro grūdų pervežimų skaičiaus. Todėl naujai įsigyti vagonai leis nuosekliai didinti grūdinių kultūrų pervežimų apimtis“, – sakė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas gegužę sudarė 275,2 mln. eurų. Skelbiama, kad 2024 m. gegužę prekių eksportuota už 3,23 mlrd. eurų, o importuota už 3,51 mlrd. eurų. Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,14 mlrd. eurų. Anot agentūros per mėnesį eksportas padidėjo 0,3 proc., importas sumažėjo 1,3 proc. Tuo metu per metus eksportas sumažėjo 5,5 proc., importas – 8,5 proc.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigia, kad Europos Komisijos (EK) „užšaldytai“ paramos daliai iš šaliai skiriamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų gauti Seimo priimto Gynybos fondo mokestinių pakeitimų nepakanka. Tiesa, pasak valdančiosios koalicijos atstovo, parlamentas turėtų susitelkti tolimesnėms diskusijoms dėl lėšų gynybai didinimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) atliekant ikiteisminį tyrimą dėl buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įmonės turto kilmės, Seimo bei valdančiųjų konservatorių frakcijos vicepirmininkas Jurgis Razma ragina atskirti politikės veiklą ir jos sutuoktinio verslą.  „Man atrodo, reikia atskirti M. Navicko verslo peripetijas, kaip privataus asmens, ir Monikos Navickienės kažkokius veiksmus“, – trečiadienį Žinių radijui sakė J. Razma.

Verslininko Irmanto Norkaus netiesiogiai valdoma maisto tiekimo įmonė „Pontem.ua“ Ukrainoje yra įtariamoji baudžiamojoje byloje dėl valstybės lėšų pasisavinimo perkant maistą moksleiviams Kyjive ir atsakovė byloje dėl mokesčių inspekcijos skirtų baudų, remdamasis Ukrainos žiniasklaida trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Pasak portalo, 2022 metais „Pontem.ua“ Ukrainoje laimėjo viešųjų konkursų už 32 mln. grivinų (720,6 tūkst. eurų), 2023 metais –  už 125 mln.

Sumanūs klaipėdiečiai sugalvojo būdą, kaip panaudoti jiems priklausančio daugiabučio namo bendrąsias erdves, užsidirbti pinigų ir juos panaudoti namo atnaujinimo reikmėms. Klaipėdoje, Kuosų g. 20 namą žino bene visi klaipėdiečiai ir nemažai miesto svečių. Tai – ne tik aukščiausias daugiabutis gyvenamas namas uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) siekiant suteikti ilgalaikių investicijų Ukrainai, taip pat išlaikyti jų lygį kitoms sritims bei tam nutarus didinti banko turtą, Lietuvos Vyriausybė savo dalį ketina padidinti 4 mln. eurų.  Sprendimą dėl to Vyriausybė priims trečiadienį.    Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos indėlis į banko kapitalą turėtų būti didinamas ERPB dar pernai gruodį nusprendus akcinį kapitalą didinti nuo 30 mlrd. iki 34 mlrd. eurų.

Seimo Audito komitetui trečiadienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT)  pateiks savo nuomonę dėl nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties.   Posėdžio išvakarėse komiteto vadovas Zigmantas Balčytis BNS teigė, kad komitetas jokio sprendimo kol kas nepriims, tai padarys vėliau, kai bus gauta Europos Komisijos (EK) išvada dėl valstybės pagalbos.   „Tik išklausysime VPT išvadą, nes dar nėra EK išvados.

Beveik 26 tūkst. gyventojų nuo liepos gaus mažesnį darbo užmokestį, mat „Sodra“ juos įtraukė į pensijos kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tam ir bus skirta dalis žmogaus algos. Vis dėlto daugiau tų, kurie turėjo būti įtraukti automatiškai, kaupimo atsisakė. Tokių buvo bemaž 34 tūkst., rodo „Sodros“ duomenys. Daugelis ekonomistų ir valdininkų tikina, kad kaupti senatvei papildomai yra būtina.

Didžiajai daliai dirbančių lietuvių yra skirtos 20 arba 22 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos. Tačiau kai kurių profesijų darbuotojai gauna ir per du kartus ilgesnes astostogas. Pavyzdžiui, mokytojai, turi pailgintas atostogas, t. y. 40 arba 48 dienas per metus. Kiti, tarkime, rizikingomis sveikatai sąlygomis dirbantys asmenys, gauna papildomų (pvz., nuo 1 iki 5) atostogų dienų.

Kasmet sulaukiant Klaipėdos regiono gyventojų skundų dėl iš įmonių sklindančių nemalonių kvapų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas šią problemą aptarė su uostamiesčio gyventojais, institucijų bei įmonių atstovais.  Šiemet gyventojai skundėsi dėl nemalonių kvapų iš bendrovių „Branda LT“, „Klaipėdos vanduo“, tirti nemalonūs kvapai, sklindantys iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ šiemet sausį–birželį Lietuvoje skraidino 332 tūkst. keleivių – 21,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2023 metais, kai keleivių skaičius siekė 274,2 tūkst. Pirmąjį metų pusmetį bendrovė atliko 3,6 tūkst. skrydžių – 24,7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2,9 tūkst.), BNS antradienį pranešė „Air Baltic“. Vien birželį „Air Baltic“ Lietuvoje skraidino 73 tūkst. keleivių – 15 proc. daugiau nei prieš metus (64 tūkst.) bei atliko 731 skrydį – 21 proc.

Vyriausybė planuoja per trejus metus daliai kontrmobilumo priemonių ir infrastruktūros pritaikymui skirti apie 17,5 mln. eurų, šiemet – iki 3 mln. eurų. Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą praėjusią savaitę registravo Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Preliminariais skaičiavimais, nutarimo projekte nustatytų karinio kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui gali reikėti apie 17,56 mln. eurų“, – rašoma projekte.

Seimui nepritarus Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma griežtinti sankcijas už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus, Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas vėl siūlo parlamentui grįžti prie šio klausimo. Jis įregistravo tai numatančias patobulintas Žuvininkystės įstatymo pataisas. Jei Seimas pritartų, iki 1 metų galėtų būti atimta teisė žvejoti už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

Bulgarijos valstybinė dujų bendrovė „Bulgargaz“ pateikė Rusijos koncernui „Gazprom“ 400 mln. eurų ieškinį žalai atlyginti dėl gamtinių dujų tiekimo vienašalio nutraukimo 2022 metais, taip pažeidus galiojusią sutartį, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi „Bulgargaz“ pranešimu. Ieškinys buvo pateiktas liepos 8-ąją Tarptautiniame arbitražo teisme prie Tarptautinių prekybos rūmų Paryžiuje.