Tuo metu EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė Céline Gauer pabrėžia, kad kadangi neįvykdytas įsipareigojimas dar tik pateikus mokestinius siūlymus, tai turės poveikį ir galutinai priimtų pakeitimų vertinimui.
„Man atrodo, nesutarimas yra paprastas, teismas atsakys ar gana abstraktus aprašymas atitinka tai, kas buvo įsipareigota ar ne. Šiuo metu kalbame apie 8,7 mln. eurų, kai visa plano vertė yra 3,8 mlrd. eurų. Sakyčiau, nepaisant to, kad šaukštas deguto sugadina statinę medaus, mes kalbame apie mažą dalyką, kuris visame kontekste yra tikrai nedidelė detalė “, – antradienį sostinėje vykstančios Finansų ministerijos ir EK organizuojamos metinės „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencijos metu teigė G. Skaistė.
„Manau, kad visi turėtume suprasti, kad tai buvo tik pirmas žingsnis, todėl ir nedidės apimties užšaldymas. Bet kas yra labai svarbu, tai galutinė forma, kuri bus pateikta ir priimta parlamente ir kaip ji dera su tikslu“, – aiškino C. Gauer.
EK atstovė pabrėžė, kad institucija jau kurį laiką bandė atkreipti Lietuvos dėmesį į tai, kad mokesčių sistema neprisideda prie nelygybės mažinimo. Visgi, ji sako – šiuo atveju užšaldytas lėšų kiekis yra nedidelis.
„Vienas dalykas, dėl kurio sutariame, kad tai tik nedidelė visos sumos dalis. Bet ši reforma yra labai svarbi, nes mokesčių sistema Lietuvoje neskatina lygybės. (...) Komisija Lietuvai šį faktą komunikavo jau apie dešimtmetį“, – tvirtino ji.
G. Skaistė aiškino, kad šiuo metu lėšos užšaldytos dėl EK nuomonės, kad siūlytoje mokesčių reformoje buvo nepakankamai peržiūrėtos lengvatos. Ji pabrėžia, kad yra ir daugiau mokesčių pakeitimo sričių, kur įsipareigojimai išpildyti, bet šis vienintelis „kelia klausimų“.
„Šis rodiklis yra susijęs būtent su teisės aktų pateikimu svarstyti Seimui. Tai reiškia EK kelia klausimą ne tai, kad Seimas nepriėmė įstatymų, nes už tai dar neatsiskaitinėjome, bet kelia klausimų įstatymų projektai, kuriuos pateikėme Seimui“, – aiškino G. Skaistė.
„Ir susijęs būtent su mokesčių lengvatų peržiūra, kuris kelia klausimų. EK žmonės mano, kad jis yra pasiektas 50 proc. Mano nuomone, taip kaip jis užrašytas plane, mes jį esame pasiekę 100 proc. Ir matyt, šiandien tas etapas yra tai, kad kreipėmės į teismą, kad pasakytų, kurie esame teisūs. Tiesa sakant, tikslas EK plane užrašytas taip, kaip jis užrašytas Vyriausybės programoje“, – komentavo ji.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat pasikreipuisi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praeitą savaitę sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.