Verslas

Maisto pristatymo platformos per kelerius metus tapo neatsiejama daugelio kasdienybės dalimi – greitas užsakymas, didelis pasirinkimas ypač patrauklus subjurus orui. Visgi augant paslaugos populiarumui, daugėja ir su tuo susijusių iššūkių – nuo logistinių nesklandumų iki klientų ir kurjerių nesusišnekėjimo. Neretai pasitaiko, kad klientai gauna šaltą maistą ar ne savo užsakymą, o tokiais atvejais jiems dažniausiai būna grąžinami pinigai arba skiriamas nemokamas užsakymas ateityje.

Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.

Kitąmet įsigaliojus Seimo priimtiems pagrindinių mokesčių pakeitimams bei kai kuriems naujiems mokesčiams, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas mažės apie 0,3 procentinio punkto, prognozuoja Vyriausybė. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai maža įtaka, kuri nepakenks Lietuvos galimybėms konkuruoti su kitomis regiono šalimis. „Skaičiuojama, kad realiai Lietuvos BVP augimas po mokestinių pakeitimų mažėtų iki 0,3 proc. punkto.

Seimas imasi svarstyti Darbo kodekso pataisas, siūlančias numatyti nuotoliu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti darbdavio nepasiekiamais. Šią Seimo nario socialdemokrato Algimanto Radvilos iniciatyvą ketvirtadienį po pateikimo palaikė 53 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 17. Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai, o jo svarstymas plenarinėje salėje planuojamas rudens sesijoje.

Seimas rudenį spręs, ar nuo kitų metų liepos prailginti nedarbo draudimo išmokas ikipensinio amžiaus žmonėms.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis ketinama sugriežtinti išmokų mokėjimą. Toliau pakeitimai bus svarstomi rudenį.

Ruošiantis sostinėje pradėti keleivinę laivybą Nerimi, savivaldybė skelbia, kad pirmieji elektriniai laivai jau išbandyti. Testiniai plaukimai vykdomi Rygoje, kur laivai ir yra gaminami. Planuojama, kad vilniečiai naują viešojo transporto rūšį galės išbandyti jau liepą.

Humanitarinei pagalbai skirtos prekės nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).    Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 90 parlamentarų. Pagal įstatymą PVM nebus taikomas tokioms prekėms, skirtoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat bendrovėms ir kitiems asmenims, teikiantiems humanitarinę pagalbą.

Iki 2035 m. Lietuvoje ketinama nutiesti ar rekonstruoti ne mažiau kaip 2 tūkst. km dviračių takų, praneša Aplinkos ministerija. Toks tikslas numatytas institucijos inicijuotame memorandume dėl dviračių transporto skatinimo ir plėtros veiksmų, prie kurio prisijungė Švietimo, mokslo ir sporto, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, savivaldybės ir kitos institucijos.

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų gyventojai galės dvejus metus laisvai trauktis iš kaupimo antroje pensijų pakopoje. Už Vyriausybės pensijų sistemos pertvarkos projektus ketvirtadienį priėmimo stadijoje balsavo 88 parlamentarai, 16 buvo prieš ir 5 susilaikė. Pasitraukimo iš kaupimo privačiuose pensijų fonduose „langas“ Seimo sprendimu nustatytas dviejų metų laikotarpiu – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis. Jomis iš esmės pakeista pensijų kaupimo pensijų fonduose, jo nutraukimo ir pinigų atsiėmimo tvarka. Už įstatymo projektą balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 5 susilaikė. Priimtas pataisas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Tą padarius jos įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Taigi nuo kitų metų pradžios gyventojai galės paprasčiau nutraukti kaupimą ir atsiimti bent dalį sukauptų lėšų.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Taip pat galutinai priimtos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių.

Nuo liepos 1 d. viešuoju transportu besinaudojančių gyventojų Vilniuje laukia pokyčiai. Atsiras ne tik naujos bilietų rūšys, bet padidės kai kurių bilietų kainos. Pranešama, kad nuo liepos 1 d. Vilniuje pradeda veikti dvi naujos viešojo transporto bilietų rūšys – šeimos ir grupiniai bilietai. Jie leis pigiau keliauti tiems, kurie sostinėje viešuoju transportu naudojasi laisvalaikiu: savaitgaliais, renginių metu, su šeima ar kolektyvu.

Estijos nacionalinė elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ per trejus metus iš „Hitachi Energy Estonia“ įsigis  aukštos įtampos mobiliąsias pastotes. Pasak „Elering“ pranešimo, pastočių tiekimo sutarties kaina siekia 9,1 mln. eurų, šios sąnaudos bus padengtos elektros perdavimo paslaugų tarifo įplaukomis.

Seimui ketvirtadienį galutinai nutarus ūkininkams taikyti mažesnius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, jau antrą protestą šį mėnesį Vilniuje surengusios Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, jog sprendimas yra kompromisinis, tačiau kartu ir logiškiausias. „Sprendimas toks priimtas, (...) abi pusės tikriausiai truputį nepatenkintos. Tai tikriausiai logiškiausias šiame momente sprendimas.

Protestuojančių ūkininkų reikalavimams nusileidęs Seimas sprendimą sumažinti jiems taikomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus priėmė atsižvelgęs į socialines įtampas, sezoninį žemės ūkio veiklos neapibrėžtumą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Iš tikrųjų, Seimas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, tame tarpe ir tam tikras socialines įtampas, kurios kyla žemės ūkio srityje. Manau, kad ten yra rimtų spręstinų problemų“, – Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

 Prie Seimo protestuoti susirinkę ūkininkai, nepaisant ketvirtadienį jiems padarytų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo išlygų, teigia pasigendantys adekvačių diskusijų ir mano, jog parlamentarai jų negirdi. Pirmasis praėjusią savaitę vykęs protestas buvo pavadintas „NE – mokesčių buldozeriui“ ir, panašu, tokios pat nuotaikos prie Seimo vyravo ir šį ketvirtadienį.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ baigė derybas su investicijų bendrove „BaltCap“ dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje komplekso projekto perėmimo.   „Hanner“ už vieną eurą išpirks projekto koncesijos bendrovės „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ akcininkės „Venetus Capital“ akcijas.  „Uždarėme visus klausimus (su „BaltCap“ – BNS), kurie dar buvo likę, sutarėme, kad daugiau sutarties ir sąlygų neliesime. Dabar sutartis laukia pasirašymo.

Pašto siuntomis beveik 9 kilogramus kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių ekstrakto į Lietuvą atsisiuntę Vilniuje gyvenantys broliai (gim. 1995 m. ir 2003 m.) laukia teismo nuosprendžio.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiuolaikiniame pasaulyje kelionės vis dažniau tampa ne prabanga, o gyvenimo būdu. Vieni renkasi trumpus savaitgalio pabėgimus, kiti leidžiasi į ilgesnius nuotykius su šeima ar net keliauja visus metus. Valstybinė ligonių kasa įspėja, kad nepasirūpinus Europos sveikatos draudimo kortele tokios kelionės gali stipriai apkarsti. Tarp tokių žmonių yra ir Laura Vidrinskienė – licencijuota draudimo brokerė, bendruomenės „Keliaujančios mamos“ narė.

Seimui nusprendus žemdirbiams taikyti lengvatinį gyventojų pajamų apmokestinimo tarifą, Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė sako, jog taip tik dar labiau įtvirtinama privilegijuota ūkininkų pozicija, o bendras gėris Lietuvoje dėl tokių sprendimų nukenčia. „Iš principo (…) daugiau teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje (…) neatsirado, nes mes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po ketvirtadienį vykusio balsavimo Eltai sakė socialdemokratė.

Naująjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą turėtų projektuoti Jungtinės Karalystės architektų biuras „Zaha HadidArchitects“, skelbia Lietuvos oro uostai (LTOU). Pasak LTOU, tarptautinė ekspertų ir oro uosto atstovų komisija atrinko penkis geriausius architektūrinius projektus, o „Zaha HadidArchitects“ skirta pirmoji vieta.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių. Taigi pinigų į rankas jiems liks mažiau. Kita vertus, daugeliui dirbančių tėvų pinigų turėtų likti kiek daugiau, mat ateity jie galės pasinaudoti papildomu neapmokestinamų pajamų dydžiu už auginamus vaikus. Už daug diskusijų sukėlusias GPM įstatymo pataisas balsavo 78 Seimo nariai, o 46 – prieš.

Seimui ketvirtadienį ketinant galutinai balsuoti dėl antros pensijų kaupimo pakopos pakeitimų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė apie jų poveikį ragina spręsti jiems įsigaliojus, o pensijų fondams siūlo siekti gerų rezultatų. „Vieni sako, kad pagerės kaupimas, nes mūsų pokyčiai įneš didesnio pasitikėjimo šita sistema, kiti prognozuoja, kad gali būti atvirkščiai. (...) Matysime jau po to, kai sistema pradės veikti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė.

Seimui ketvirtadienį planuojant priimti galutinį sprendimą dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad projekte numatytos 450 tūkst. eurų „grindys“ reiškia, kad pirmas būstas – praktiškai neapmokestinamas. „Pagal dabartinį siūlymą pirmasis būstas iš esmės yra neapmokestinamas. Pagal turto vertes – tiek šių metų, tiek kitų metų – priėmus dabar dabartinį mokesčio modelį, už pirmąjį būstą mokančių asmenų skaičius nesiektų 1 tūkst.

Kylanti Lietuvos krepšinio žvaigždė Kasparas Jakučionis išgirdo savo pavardę NBA naujokų biržoje. Lietuvį 20-uoju šaukimu pasirinko Majamio „Heat“ klubas, kuris jam išmokės solidų atlygį. Nurodoma, kad maksimaliai už ketverių metų kontraktą lietuvis gali gauti apie 17,7 mln. JAV dolerių. Per pirmąjį savo sezoną stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje krepšininkas uždirbs apie 3,6 mln. JAV dolerių.

Parlamentui ketvirtadienį ketinant galutinai apsispręsti dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad paskutinis mokesčio variantas yra „geriausias iš blogiausių“. „Nesinorėtų net komentuoti kalbant apie variantą. Geriausias variantas būtų – tas mokestis, kuris šiandien galioja, su jo korekcijomis. Bet iš to, ką buvo galima, matyt, išspausti – iš blogiausio geriausias“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė S. Skvernelis.

Lietuvos vasara šiemet tartum žaidžia slėpynes – šiandien šilta, rytoj vėl lietus. Kad ir koks oras už lango būtų, vis tiek galime sukurti sau vasarišką nuotaiką su tinkamu gėrimu. Ar tai būtų šaltas mineralinis vanduo po sporto, energijos kupinas gėrimas darbo pertraukėlei, ar šventinis putojantis nealkoholinis vynas, o gal – dar neragautas egzotiškas skonis.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Latvijoje realizuota 419,3 tūkst. tonų degalų – 1,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Didmeninė prekyba degalais sumenko 11,7 proc., o mažmeninė – paaugo 1,9 procento. Prekyba ženklintais degalais susitraukė 6,5 procento. Kitokie degalų pardavimai sunyko 13,4 procento. Vien tik mažmeninėje rinkoje parduota 310,8 tūkst. tonų degalų.

Didmeninės prekybos bendrovės „Imlitex“ grynasis pelnas pernai sumenko 3 kartus iki 2,7 mln. eurų, o jos pajamos mažėjo 16,2 proc. iki 51,4 mln. eurų. Įmonė teigia šiemet neplanuojanti didinti apyvartos, o ketina didinti veiklos efektyvumą, daugiau dėmesio skiriant apyvartinio kapitalo ir verslo valdymui, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pelno paskirstymo projekte nurodoma, jog dividendų šiemet mokėti neplanuojama.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ neteisėtai nutraukė sutartį su Estijos bendrove „Skinest Baltija“, kuri tiekė krovininių lokomotyvų dyzelinius variklius ir jų atsargines dalis, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas birželio 12 dieną „Skinest Baltijos“ prašymu pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigojo pašalinti ją iš nepatikimų tiekėjų sąrašo. Be to, teismas atmetė „LTG Cargo“ prašymą priteisti jai 159 tūkst.

Seimas po svarstymo pritarė Valstybinio kelių fondo įstatymo projektui ir lydinčiųjų teisės aktų pataisoms, kuriais nuo 2026 m. siekiama įsteigti ilgalaikį finansavimo mechanizmą – Valstybinį kelių fondą. Šis fondas turėtų tapti papildomu kelių infrastruktūros finansavimo šaltiniu šalia dabar veikiančios Kelių plėtros ir priežiūros programos.

Seimas ketvirtadienį planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų. Po svarstymo pritarta pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“ asmeniui, visą ne pagrindinį NT – nuo 50 tūkst. eurų vertės grindų. Dėl konkrečių tarifų už pirmą būstą spręstų savivaldybės, juos galėtų nustatyti jie toliau paliekami 0,1-1 proc. ribose.

Dalis ūkininkų bendruomenės ketvirtadienį renkasi į piketą Vilniuje, prie Seimo, protestuodami prieš jame baigiamą svarstyti mokesčių reformą. Antrą per pastarąją savaitę įspėjamąjį piketą rengia Lietuvos grūdų augintojų asociacija kartu su Žemės ūkio taryba ir Ūkininkų sąjunga.

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti, kaip bus pakeisti Nekilnojamojo turto (NT) ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymai. Šie pakeitimai aktualūs daugeliui, nes nuo jų priklausys, kurie gyventojai ir kiek pinigų už kokį NT mokės jau nuo kitų metų. Be to, nuo Seimo priimtų pataisų taip pat priklausys, kiek atskaičius pajamų mokestį gyventojams liks pajamų į rankas.

Lietuvos gyventojai jau netrukus sulauks naujovės, kurią bus galima išbandyti ne tik oro uostuose, techninių apžiūrų centruose ar gydymo įstaigose, bet ir vairuojant transporto priemones. Europos Komisija inicijavo didelio masto projektą, pagal kurį kiekvieną šalis narė turės sukurti tarpvalstybiniu mastu veikiančią skaitmeninę tapatybės dėklę, kuri dar vadinama skaitmenine pinigine. Ji pakeistų įprastinius fizinius dokumentus.

Praėjusią savaitę fiksuota mažiausia šiais metais vidutinė elektros savaitės kaina. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, ji siekė 0,037 Eur/kWh.  „Birželio 1–25 d. elektros energijos vidutinė didmeninė kaina yra 0,046 Eur/kWh – ji kol kas išlieka mažiausia vidutinė mėnesio kaina ne tik šiais metais, bet ir per pastaruosius ketverius metus. Praėjusios savaitės (birželio 16–22 d.) vidutinė didmeninė kaina yra 0,037 Eur/kWh – tai 41 proc.

Vilniuje – nauja protestų banga. Prie Seimo ūkininkai vėl rikiavo savo traktorius protestuodami prieš valdančiųjų planus didinti mokesčius, o prie Vyriausybės pareigūnai protestuoja dėl mažų algų ir didėjančių darbo krūvių. Jie Vyriausybės nariams nešė savo uniformas, ragindami jas apsivilkti ir savo kailiu patirti, ką reiškia dirbti ugniagesiu, pasieniečiu, policininku ir aplinkosaugininku.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Jei Seimas patvirtins antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir dalis gyventojų iki 2027 metų pabaigos nutars pasitraukti iš fondų bei atsiimti sukauptas lėšas, jiems išmokami pinigai – sumokėtos įmokos ir dalis, kurią uždirbo fondai investuodami žmonių lėšas – neturėtų būti apmokestinami.  Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė tokioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo trys, o 22 susilaikė.

Seimas šią savaitę galutinai sprendžia dėl įstatymų pataisų, kuriomis keičiama dabartinė pensijų kaupimo antros pakopos fonduose tvarka. Vienas iš būsimų pokyčių – atsisakymas privalomo automatinio įtraukimo į kaupimą. Tačiau jis sulaukė daug kritikos tiek opozicijos, tiek dalies valdančiųjų atstovų. Kritikai teigia, kad tai gali sužlugdyti patį privatų pensijų kaupimą ir nespręs problemos dėl mažų pensijų ateityje.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Dėl didelio susidomėjimo kvietimas pratęstas iki kitų metų kovo.  Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skiriama 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje kaina smuko 42 proc., o Estijoje –  58 proc. „Baltijos šalyse elektros energijos kainų mažėjimą lėmė 27 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba. Bendras energijos importas į Baltijos šalis taip pat augo 9 proc.

Seime ketvirtadienį antrąjį balsavimą įveikė Susisiekimo ministerijos inicijuotas Valstybinio kelių fondo įstatymo projektas. Jei įstatymo projektas bus priimtas, Kelių fondas veikti pradėti turėtų nuo 2026-ųjų.  Už Kelių fondo projektą po svarstymo balsavo 94 parlamentarai, prieš buvo 2, 16 – susilaikė. „Fondo steigimas iš esmės yra geras sprendimas, tačiau šis projektas yra tik pradžia.

Keli „Eurostar“ traukinių reisai tarp Londono ir Paryžiaus trečiadienį buvo atšaukti po to, kai Šiaurės Prancūzijoje buvo sugadinta daugiau kaip 600 metrų kabelių, pranešė bendrovė ir Prancūzijos geležinkelių operatorė. „Į pietus nuo Lilio Europos stoties buvo pavogta arba nutraukta daugiau kaip 600 m kabelių“ kelyje tarp dviejų sostinių, pranešė nacionalinė geležinkelių operatorė SNCF. „Poveikis iš esmės padarytas greitųjų traukinių eismui“, – pridūrė ji.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pradėjo kilti, o artimiausiu metu degalai gali dar šiek tiek brangti, teigia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, kuras pirmiausia brangsta dėl kasmet stebimo sezoninio kainų augimo, o ne dėl Izraelio ir Irano konflikto, į kurį rinkos sureagavo gana ramiai. „Lietuvoje degalų kainos degalinėse reaguoja į didmeninės kainos pokyčius maždaug su vienos-dviejų savaičių pavėlavimu.

Lietuvos regionuose sparčiai auganti darbuotojų paklausa, ypač gamybos sektoriuje, keičia nusistovėjusį užimtumo paveikslą. Šiemet laisvų darbo vietų Lietuvoje padaugėjo 7,7 proc., o net penktadalis jų – apdirbamosios gamybos sektoriuje, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Vis dėlto pramonės atstovai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų regionuose tampa vis sudėtingiau. Užimtumo tarnyba skelbia, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose darbo vietų yra daugiau nei žmonių, galinčių jas užimti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė grupės konservatorių siūlymui leisti kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonduose kas 10 metų sustabdyti įnašus nuo vieno iki 24 mėnesių.  Už tokį siūlymą trečiadienį balsavo trys komiteto nariai, prieš buvo septyni, o susilaikė vienas.  „(Nedažnas įmokų stabdymas – BNS) sistemai leistų veikti gerokai geriau“, – teigė pataisą pristačiusi Paulė Kuzmickienė.

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl vienų ar kitų priežasčių gyventojai „Sodrai“ laiku nepateikia prašymų pensijai gauti ir dėl to praranda pinigų. Pagal dabar galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to. Pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Ūkininkams šią savaitę protestuojant prieš Vyriausybės planus nuo kitų metų taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus (GPM), parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepalaikė naujausio socialdemokrato Mato Skamarako siūlymo ūkininkams taikyti lengvatinį apmokestinimo režimą. Trečiadienio posėdyje visi komiteto nariai balsuojant už šį siūlymą susilaikė. Priėmimui į Seimo posėdžių salę Vyriausybės projektai turėtų grįžti šį ketvirtadienį.