Verslas

„Tele2” grupės vykdančiuoju viceprezidentu ir aukščiausio lygio vadovų komandos nariu paskirtas bendrovės generalinis direktorius Lietuvoje ir Baltijos šalyse Petras Masiulis. Jis bendrovės „Tele2“ generaliniu direktoriumi Lietuvoje tapo 2003 m. vasario 1 d. 2016 metais jis prisiėmė atsakomybę už platesnį – Baltijos regioną.  Skelbiama, jog jam vadovaujant, „Tele2“ Lietuvoje tapo didžiausia šalies mobiliojo ryšio įmone pagal vartotojų rinkos dalį.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti. Nuo mokesčio gyventojai bus atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Šiuo metu Lietuvos bankai skaičiuoja suteikiamų būsto paskolų rekordus. O kad gautų didesnį kreditą ir geriau atrodytų jų akyse, kai kurie gyventojai prasimano įvairių gudrybių. Finansų įstaigos vadovaujasi Atsakingojo skolinimosi nuostatais. Pagal juos gyventojų skolinimosi galimybės vertinamos pagal skirtingus kriterijus. Žiūrima ne tik į tai, ar besiskolinantys turi pradinį įnašą būstui įsigyti, bet ir į jų uždarbį, darbinę patirtį.

Lietuviai jau gali paragauti pirmųjų lietuviškų braškių. Tik už savo šalyje užaugintas uogas reikės paploninti piniginę – vienas kilogramas kainuoja ir 14 eurų.  Turguose ir kitose prekyvietėse jau pasirodė pirmosios lietuviškos braškės. Prekeiviai vilioja pirkėjus – sako, kad uogos ypač kvapnios, saldžios ir sultingos.  Tik nepigios. Už kilogramą lietuviškų braškių teks pakloti keliolika eurų.

Parlamentas po pateikimo pritarė siūlymui atleisti nuolatinių pajamų neturinčius šauktinius nuo įmokų už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotomis įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad šauktiniai, neturintys nuolatinių pajamų, būtų apdrausti PSD valstybės lėšomis. Tokiu atveju jie gautų įprasta tvarka teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, nemokėdami draudimo įmokų.

Vieną didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų „Norfa“ valdanti Dainiaus Dundulio kontroliuojama bendrovė „Norfos mažmena“ 2024 metais uždirbo 21 mln. eurų grynojo pelno – 5,5 proc. daugiau nei 2023 metais (19,9 mln. eurų). Įmonės pajamos pernai siekė 866,1 mln. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2023-aisiais (783,5 mln. eurų), nurodoma „Norfos mažmenos“ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Lenkijos prekių eksportas pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis padidėjo 0,1 proc. iki 88,3 mlrd. eurų, o importas išaugo 6,3 proc. iki 90,3 mlrd. eurų, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekybos deficitas per tris šių metų mėnesius siekė 1,9 mlrd. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų perviršiu prieš metus. Kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tenkanti viso eksporto dalis sumažėjo nuo 74,4 proc.

Oficialu – jau artimiausiu metu bus griaunamas „Hanner“ verslo centras Saltoniškėse. Penkiolikos aukštų ir 60 metrų aukščio žaliasis pastatas skaičiuoja savo paskutinius gyvavimo mėnesius. Apie tai „MadeInVilnius“ rašė praėjusių metų rugpjūtį. Šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti naujojo verslo centro projektiniai siūlymai, kurie bus aptariami viešajame susirinkime su visuomene. Kaip skelbia portalas „MadeInVilnius“, viešasis aptarimas su visuomene bus organizuojamas nuotoliu.

Valdančiųjų planuojama mokesčių reforma nežavi nei gyventojų, nei verslininkų ar ūkininkų. Verslas gąsdina, kad padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Finansų ministerija sako, kad mokesčius didinti reikia ne tik dėl gynybos finansavimo. Esą Lietuvoje mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o pajamų nelygybės lygis – didžiausias.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas „Luminor“ skelbia uždirbęs 45,4 mln. eurų grynojo pelno – mažiau nei prieš metus, kai pelnas siekė 66,8 mln. eurų. Pagrindine pelno mažėjimo priežastimi įvardijamos mažesnės grynosios palūkanų pajamos, kurias lėmė žemesnės euro bazinės palūkanų normos. Bankas skaičiuoja, kad bendros veiklos pajamos sumažėjo 34,7 mln. eurų, o pagrindine įvardijamos mažėjusios grynųjų palūkanų pajamos, kurias lėmė žemesnės euro bazinės palūkanų normos.

Savivaldybėms leidus apmokestintų pirmąjį būstą, nekilnojamojo turto (NT)  mokestį mokėtų mažai žmonių, todėl mokesčio visuotinumas gali būti labai ribotas, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, komercinio NT apmokestinimo praktika rodo, jog jis apmokestinamas žemu tarifu. „Būtų prasminga remtis komercinio NT mokesčio pavyzdžiu.

Vaiko išlaikymo išmoka – tai pagalba iš valstybės, kai vaikas negauna priteisto išlaikymo iš tėvų. Kas mėnesį „Sodra“ moka šias išmokas apie 18 tūkstančių gavėjų. Per metus tam skiriama apie 20 milijonų eurų. Vėliau siekiama vaikams skirtas lėšas išieškoti iš tėvų – skolininkų, pranešime spaudai skelbia „Sodra“. Žinomas antirekordininkas, kuris nemoka išlaikymo aštuoniems savo vaikams.

Būsto įsigijimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors viešojoje erdvėje nemažai diskutuojama apie galimus naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, svarbu žinoti, kad daugelis su NT susijusių prievolių jau egzistuoja. Jų žinojimas – galimybė sąmoningai pasiruošti ir užtikrintai veikti, rašoma pranešime žinaisklaidai. „Nekilnojamojo turto pirkimas ar dovanojimas, paveldėjimas ar kitas perleidimo sandoris – tai ne tik teisiniai veiksmai, bet ir sprendimai, turintys finansinį foną.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako Seimui teiksiantis pasiūlymą, kaip panaudoti valstybinių bendrovių gaunamus pelnus ir tokiu būdu gynybai surinkti papildomus 300 mln. eurų. „Mes su Gintare Skaiste ruošiam pasiūlymą, kuris nebus mokestinis, bet radom vidinį resursą, susijusį su valstybinėmis įmonėmis, kur galima per metus surinkti apie 300 mln.

„Regitra“ kitąmet planuoja atidaryti naują padalinį Vilniuje. Jame bus teikiamos vairuotojo pažymėjimų užsakymo ir atsiėmimo paslaugos, taip pat vykdomi teorijos bei praktikos egzaminai.  „Vilnius yra augantis miestas, į kurį keliasi gyventi ne tik lietuviai, bet ir vis daugiau užsieniečių, tad normalu, kad ir „Regitros“ paslaugų paklausa didėja.

„Achemos grupės“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ šeštadienį pradės laikinai – keliems mėnesiams – stabdyti pagrindinio produkto – amoniako gamybą. Anksčiau įmonė planavo stabdymo procesą pradėti gegužės 15 dieną.   „Nuo gegužės 17 dienos laikinai stabdome amoniako gamybą“, – BNS patvirtino „Achemos grupės“ atstovė Jolita Macelytė.

Seimo pirmininkas, valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad savivaldybės galėtų spręsti ne tik dėl pirmojo būsto, bet ir dėl viso nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo.  „Aš manau, kad jeigu pasitikime savivaldybėmis pilnai, tai reikėtų leisti pilna apimtimi įgyvendinti šitą įstatymą. Savivaldybių išsakyta pozicija, man atrodo, yra logiška ir priimtina, o kaip bus, vėlgi diskutuosime“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė S. Skvernelis.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijose tarp dažniausių reikalavimų atleidimo iš darbo bylose ir toliau išlieka reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo „savo noru“ (DK 55 str. 1 d.) neteisėtu.

Seimui ketvirtadienį priėmus atnaujintas antro vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas, aukcioną sausį sustabdžiusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jį atnaujintų birželį, sako rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius. „Reikia tikėtis, kad konkursas įvyks sėkmingai, jeigu šiandien parlamentas pritars pateiktiems siūlymams projekto, VERT greičiausiai pradės organizuoti konkursą birželio mėnesį“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Pocius.

Keliaujantiems gegužės 30 dieną vietinių maršrutų bilietams taikoma net 90 proc. nuolaida, kuri galios perkant internetu ar mobiliojoje programėlėje, praneša „Lietuvos geležinkeliai“. Pigūs bilietai parduodami jau nuo gegužės 15 dienos.  „Traukiniu Lietuvoje kasdien galima pasiekti daugiau nei šimtą vietovių, tai puiki alternatyva kelionei automobiliu, kai tikslą pasiekti galima nevairuojant, negaištant laiko spūstyse.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad priestatai prie nuosavo namo, kaip sandėliukai ar daržinės, neturėtų būti apmokestinti kaip papildomas nekilnojamas turtas (NT), tačiau parkingo vietos ar garažai miestuose – veikiausiai būtų traktuojami kaip antras turtas, už kurį mokėti tektų atskirai. „Detalės bus aiškesnės, kai Seimas pradės diskusijas ir apsispręs. Tiesa, idėja buvo, kad pats būstas ir tai, kas neatimamai priklauso jam.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad balandžio pabaigoje prieš Nekilnojamojo turto (NT) mokestį sostinėje surengtas mitingas turėjo įtakos sprendžiant dėl mokestinių pakeitimų. Pasak jo, kiekvieniems valdantiesiems yra svarbu žinoti, kokios emocijos tvyro visuomenėje. „Kadangi mokestinių pakeitimų paketas, įstatymų siūlymai buvo viešai paskelbti, tai buvo visko.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybės pasiūlytas visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis „sujudintų“ NT rinką, joje galėtų padidėti būsto pasiūla, o kartu – mažėti kaina. „Manau, kad bus efektas ir į rinką paklius NT objektų. Tuščių butų, kurie stovi ir tiesiog valgo savininkų pinigus, neatnešdami jokios naudos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad galutinis siūlymas dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio atsirado likus kelioms valandos iki Vyriausybės sprendimo. Taip jis kalbėjo trečiadienį Ministrų kabinetui patvirtinus kai kurių mokesčių pakeitimų paketą, numatantį leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

Dėl griežtesnių skrydžių taisyklių, intensyvaus orlaivių eismo bei GPS trikdžių šį sezoną oro balionų virš Vilniaus skraidys 4–5 kartus mažiau nei skraidė prieš dvejus metus, praneša portalas „15min“. Kaip portalui sakė karšto oro balionų pilotas Vytautas Samarinas, nuo 2023 metų birželio įsigaliojus naujoms taisyklėms, skrydžių virš Vilniaus sumažėjo 70–80 proc.

Pašonėje vykstant Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, blogiausiam scenarijui ruošiasi ir Lietuva. Siekiama užtikrinti, kad bet kokios krizės atveju nenutrūktų elektros, interneto ar medicinos paslaugų tiekimas, gyventojams užtektų būtiniausių produktų ir jie už juos galėtų atsiskaityti. Dėl to yra numatytos parduotuvės, kurios privalės veikti bet kokiomis sąlygomis, o jų darbuotojai negalės išvykti iš šalies. Taip pat veiks kritiniai bankomatai, kurie turės išduoti grynųjų.

Vilniaus merui Valdui Benkunskui žadant siekti, kad dauguma sostinės gyventojų pirmas būstas nebūtų apmokestinamas, finansų ministras Rimantas Šadžius abejoja, ar Vilnius pasirinks tokį kraštutinį variantą – neapmokestinti pirmo būsto. „Tikrai nemanau, kad Vilniaus miesto taryba, kuri priima šiuos sprendimus, kuri nustato atitinkamus tarifus, pasirinks tokį kraštutinį variantą“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė R. Šadžius.

Jau daugiau nei 4 metus bent vienam gyventojui panorėjus gali būti uždrausta rūkyti viso daugiabučio balkonuose ar kitose erdvėse. Vis tik šis draudimas rūkorių negąsdina, o jų kaimynai kenčia nuo dar stipresnio kvapo, kai rūkoma tiesiog namuose. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris skundėsi, kad jos kaimynas rūko balkone ir visas kvapas eina tiesiai jai į miegamąjį. Vis tik kaimyno užfiksuoti nepavyksta, į draugiškas kalbas jis nesileidžia.

Palangoje už automobilių stovėjimą dalyje miesto gatvių ketvirtadienį įsigalioja vasaros sezono rinkliavos tarifai – jie tokie pat, kaip ir praėjusiais metais, trečiadienį pranešė „Vakarų ekspresas“. Žaliojoje zonoje arčiau jūros valandai palikti automobilį kainuos 2,2 euro, raudonojoje - 1,6 euro, o geltonojoje - 0,8 euro. Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnybos vadovas Algimantas Bluškis sako, kad pernai vasarą Palangoje buvo 1 910 mokamų automobilių parkavimo vietų.

Atnaujintas šildymas Klaipėdos darželiuose, mokyklose ir savivaldybei priklausančiose sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigose. „Atvėsus orams bei prasidėjus lietingam periodui nutarta šildymą minėtoms įstaigoms atnaujinti jau nuo šiandienos, gegužės 14 dienos“, – rašoma Klaipėdos savivaldybės atsiųstame pranešime. Savivaldybės teigimu, šildymo sezonas uostamiestyje šiais metais buvo išjungtas balandžio 16 d., tačiau vėl atvėsus orams sulaukiama pastebėjimų, jog patalpose tapo per vėsu.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai primena, kad, pasikeitus registruoto gręžinio savininkui, būtina atnaujinti duomenis Žemės gelmių registre (ŽGR). Norėdami tai padaryti, LGT reikia pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.

Ryžių kainos tarptautinėje rinkoje pasiekė nuo 2020-ųjų lapkričio neregėtas žemumas, stiprėjant pasaulinės pasiūlos augimo lūkesčiams, skelbia „Trading Economics“. JAV Žemės ūkio departamentas šio mėnesio rinkos apžvalgoje prognozuoja, kad ryžių gamyba pasaulyje 2025-2026  žemės ūkio metais pasieks rekordines apimtis – 538,7 mln. tonų, pirmiausia dėl tikėtino gero derliaus Indijoje, Bangladeše ir Kinijoje.

Keliuose prasidėjęs oficialus automobilininkų vasaros sezonas leidžia vairuotojams judėti didesniu greičiu. Vis tik Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, lemiančius saugesnes ir pigesnes keliones, rašoma pranešime žiniasklaidai. Į ką atkreipti dėmesį? Pirmiausiai, specialistai pataria patikrinti padangos protektoriaus gylį.

Finansų ministrui patvirtinus, kad Briuselis turi pastabų dėl Seime pradėtos svarstyti antros pensijų kaupimo pakopos reformos, numatančios atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, jog tai yra viena iš daugelio rekomendacijų.  Anot jos, kitais metais gavus Europos Komisijos (EK) ekspertų išvadas ketinama diskutuoti dėl profesinių fondų, kai darbdaviai moka darbuotojų pensijų kaupimo įmokas, steigimo Lietuvoje.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis kritiškai vertina Vyriausybės patvirtintą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį. Pasak jo, Finansų ministerija neatsižvelgė į visus savivaldybių siūlymus, o LSA siūlys, kad savivaldybės galėtų nustatyti mokestį ne tik pagrindiniam, bet ir visam NT. „Paskutiniame variante, kurį Vyriausybė patvirtino, atsižvelgta į savivaldybių siūlymus, bet tik iš dalies. Mano nuomone, tai kelia sumaištį“, – Eltai sakė A. Klišonis.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ akcininkams kasmet žada išmokėti po 3 proc. daugiau dividendų, sako grupės finansų vadovas Jonas Rimavičius.  „Ir toliau didinsime savo dividendus bent po 3 proc. kiekvienais metais. Tai reiškia, kad 2025–2028 metų laikotarpiu dividendų pajamingumas sieks nuo 6,4 iki 7 proc.“, – investuotojams skirtame seminare trečiadienį sakė J. Rimavičius.

Vyriausybei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti pirmojo būsto apmokestinimo grindis ir tarifus, sostinės meras Valdas Benkunskas tokį lankstumą vertina pozityviai. Visgi, politiko teigimu, per žema kartelė ne pagrindiniam būstui Vilniuje gali kelti nuomos kainas, nuomotojams siekiant sumažinti padidėjusią mokestinę naštą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui įteisinti valstybės rinkliavą, kurią mokėtų pranešimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD) apie savo tabako gaminius teikiantys gamintojai ir importuotojai.  Preliminariais skaičiavimais, valstybės rinkliava galėtų siekti 140 eurų už kiekvieną naują ar atnaujintą tabako gaminių ir su jais susijusių prekių pranešimą į EU-CEG portalą.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog prezidento idėja įvesti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios didina darbuotojų atlyginimų fondą, yra įdomi, tačiau būtų sudėtinga ją įgyvendinti.   „Prezidento pasiūlymas yra įdomus, tačiau, matyt, reikėtų pasvarstyti, koks verslas kokiu greičiu didina (darbo užmokestį – BNS). Jeigu didina greičiau negu auga vidutinis darbo užmokestis, tai,  matyt, jau yra verslo nuopelnas.

Vyriausybei pritarus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui, pagal kurį  savivalda galėtų nustatyti tarifus pirmam būstui, Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako sieksiantis, jog „absoliučios daugumos“ sostinės gyventojų būstas nebūtų apmokestinamas.

Sutvarkytos požeminės komunikacijos, nauja asfalto danga su papildomomis eismo juostomis, takai dviratininkams ir pėstiesiems – pokyčiai, kuriuos pasitinka Vilijampolę ir Šilainius jungianti Milikonių įkalnė. Čia veiksmas prasidės jau kitą trečiadienį, gegužės 21-ąją, atvėrus įvažiavimą ir išvažiavimą tarp A1 magistralės ir Ašigalio gatvės žiedinės sankryžos.

Neplanuoto pelno uždirbusi valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ elektros vartotojams šiemet grąžins apie 50 mln. eurų. „Lietuvos vartotojams grąžinsime apie 50 mln. eurų“, – investuotojams skirtame seminare trečiadienį sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, įmonė dalinsis pelnu, uždirbtu iš Kruonio hidroakumuliacinės (HAE) ir Kauno hidroelektrinės (HE) rankinio dažnio atkūrimo rezervo bei Lietuvos elektrinės izoliuoto sistemos darbo paslaugų.

Jau įprasta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pardavinėja iš įmonių ar gyventojų konfiskuotus, valstybės paveldėtus ar kitaip perimtus automobilius, motociklus ar kitokias ratines priemones. Tačiau šiuo metu VMI pardavinėja tai, ko niekada dar nepardavinėjo – visiškai tikrą lėktuvą. Savo interneto svetainėje VMI skelbia, kad konkurso būdu valstybei perduotas lėktuvas bus parduotas gegužės 20 d. 10.30 val.

Premjerui Gintautui Paluckui ministerijų miestelio projektą siūlant parduoti rinkoje, finansų ministras Rimantas Šadžius kol kas sako negalintis atsakyti, kokios sumos už šį kompleksą galėtų būti tikimasi. „Negaliu atsakyti į šį klausimą. Kol kas pardavimo paketo neformavome. Vadinamojo ministerijų miestelio ateitis yra klausimas, kuris iki šiol nėra galutinai išspręstas. (...) Be to, situacija rinkoje yra gana permaininga“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė R. Šadžius.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį paskatinus Vyriausybę įsipareigoti verslo atstovams nebekeisti mokesčių, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog šioje Seimo kadencijoje naujos korekcijos neplanuojamos.  „Šį susitarimą kol kas žodinį mes esame jau pasiekę praėjusią savaitę vykusiame koalicinės tarybos pasitarime. Yra siūlymas jį įteisinti, (…) tą įsipareigojimą įtvirtinti raštu, tai tokios galimybės aš taip pat neatmetu“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Balandį, po trijų mėnesių augimo, 0,8 punkto smuko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas. Praėjusį mėnesį pasiekęs beveik 50 ribą, balandį jis sumažėjo iki 48,9. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad verslas grįžta prie atsargesnio vertinimo, o pagrindinės to priežastys – mažėjantys JAV užsakymai ir augantis neapibrėžtumas globaliose eksporto rinkose.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje toliau tęsiasi aktyvusis periodas, o sandorių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo daugiau nei 30 procentų. Panašu, kad šis NT rinkos suaktyvėjimas tęsis ir toliau.

Trečiadienį ministrų kabinetas galutinai apsisprendė, kaip ir kokius mokesčius didins. Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad mokesčiai didės tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. O verslai esą dėl to niekur neišsikels, nes jiems tokių mažų mokesčių, kaip Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, nėra. Vis dėlto tūkstančiams gyventojų aktualios gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pataisos.

Trečiadienį Vyriausybė galutinai apsisprendė, kokius mokesčius kiek didins. Atitinkamus įstatymų pakeitimus dabar svarstys Seimas. Tūkstančiams žmonių aktualios gyventojų pajamų (GPM), nekilnojamojo turto (NT), pridėtinės vertės (PVM) mokesčių pataisos. Be to, pakeitus akcizus atsiras cukraus mokestis, įvedamas ir draudimo sutarčių mokestis, vadinamas solidarumo įnašu. Verslui planuojama dar padidinti pelno mokestį.