Užsienio verslas
Ekonomikos ir verslo naujienos iš užsienio: pasaulinių kompanijų ir rinkų aktualijos, pasaulinės tendencijos ir prognozės.
Čekijos aludarė „Budvar“ pelno kritimą pernai 40 proc. sieja su karo Ukrainoje padariniais
Čekijos aludarė „Budvar“, įsivėlusi į ilgalaikį teisinį ginčą su JAV alaus milžine „Anheuser-Busch“ dėl „Budweiser“ prekės ženklo, pranešė apie staigų pelno kritimą 2022-aisiais, tokį rezultatą tiesiogiai susiedama su Rusijos invazijos į Ukrainą padariniais.
127 metų veiklos istoriją skaičiuojanti valstybinė alaus gamintoja „Budejovicky Budvar NP“ paskelbė pernai uždirbusi beveik 201 mln. Čekijos kronų (8,5 mln. eurų) grynojo pelno – 40 proc.
JAV ruošia naujus DI lustų tiekimo į Kiniją apribojimus
JAV valdžios institucijos rengia naujus mikroschemų dirbtinio intelekto (DI) sistemoms eksporto į Kiniją apribojimus, taip tikėdamosi apsunkinti karinio pobūdžio technologijų patekimą į šią valstybę, rašo „Financial Times“.
Prekybos departamentas ketina atnaujinti pernai spalį įvestos atitinkamos eksporto kontrolės priemones, o atnaujinimai gali būti įvesti jau per artimiausią mėnesį, teigė leidinio šaltiniai.
Būsto kainų kritimas Suomijoje tęsiasi
Suomijoje būsto kainų nuosmukis gegužę tęsėsi, ir ypač ryškus jis tapo sostinėje bei jos apylinkėse, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, būstas šalyje atpigo vidutiniškai 7,4 proc., o vien tik šešiuose didžiausiuose miestuose – 8,6 proc., kitur šalyje – 5 procentais.
Būstas sostinės regiono antrinėje rinkoje per metus nuvertėjo 9,5 procento.
Statybos Latvijoje per metus pabrango 5,3 proc.
Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis gegužę sumenko iki 5,3 proc. nuo 7,4 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys.
Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 8 proc. brangesnė pernai gegužę, statybinės medžiagos per metus pabrango 3,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 6,8 procento.
Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,5 proc.
Estijos kreditavimo įstaigų aktyvai per metus padidėjo 0,4 proc.
Estijos kreditavimo įstaigų aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos paaugo 0,4 proc., vien tik gegužę – 0,5 proc. iki apytikriai 38,5 mlrd. eurų, pranešė šalies centrinis bankas.
Lizingo bendrovių aktyvai per metus augo 0,8 proc. iki 3,1 mlrd. eurų.
Indėlių bankuose per metus sumažėjo 21 mln. eurų iki 28 mlrd. eurų. 13 proc. šios sumos sudarė užsienio klientų depozitai, jų per metus sumažėjo 101 mln. eurų.
Italija įspėja dėl ECB palūkanų normų didinimo žalos
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį sukritikavo Europos Centrinio Banko vykdomą agresyvų bazinių palūkanų didinimą infliacijai nusmukdyti ir perspėjo, kad „kyla pavojus, jog vaistas gali būti žalingesnis už ligą“.
„ECB supaprastintas palūkanų normų didinimo receptas daugeliui neatrodo teisingas kelias“, – sakė ji kalboje parlamente prieš vėliau šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą.
ECB atstovas: bazinės palūkanos euro zonoje artimiausius 2 metus vargus ar sparčiai mažės
Rinka neturėtų puoselėti vilčių, kad bazinės palūkanos euro zonoje artimiausius dvejus metus bus sparčiai mažinamos, pareiškė Europos Centrinio Banko vyriausias ekonomistas.
„Manau, kad rinka turėtų susimąstyti apie ribojamosios politikos keitimo laiką ir spartą. 2 proc. infliacijos tikslo nepasieksime dar porą metų“, – Philipą R. Lane'ą cituoja CNBC.
Anksčiau šį mėnesį ECB padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,5 proc. – iki aukščiausio per 22 metus lygio.
Latvija dujų suvartojimą šiemet sumažino 14 proc.
Latvijoje per penkis šių metų ketvirtį sudeginta 3,992 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 14,2 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.
Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 415,4 gigavatvalandės, buvo 44,8 proc. menkesnis nei balandį ir 31,1 proc. mažesnis nei praėjusių metų gegužę.
2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.
DW: Ukrainos dujų saugyklos galėtų būti raktas į ES energetinį saugumą
Ukraina turi didžiausius Europoje dujų saugojimo pajėgumus. Europos Sąjungai (ES) reikia daugiau saugyklų, kad būtų galima sumažinti kainų svyravimus, tačiau jai teks atsižvelgti į riziką, kurią kelia Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą, rašo „Deutsche Welle“.
Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai 2022 metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir paskesnis staigus kainų kritimas.
Lagarde: ECB vargu ar galės artimiausiu metu pasakyti, ar palūkanų normos pasiekė piką
Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pareiškė, kad pinigų politikos formuotojai, kovojantys su nuolat didele infliacija, vargu ar galės artimiausiu metu pasakyti, kad palūkanų normos jau pasiekė aukščiausią lygį, ir pridūrė, kad liepos mėnesį palūkanų normos bus dar padidintos.
Buvęs „Audi“ vadovas po prisipažinimo dėl „dyzelgeito“ išvengė kalėjimo
Buvęs automobilių gamybos bendrovės „Audi“ vadovas Rupertas Stadleris, antradienį Vokietijoje pasibaigus jo „dyzelgeito“ bylos nagrinėjimui, sulaukė lygtinio nuosprendžio ir baudos, tapęs pirmuoju aukšto rango vadovu, nuteistu dėl 2015 metais automobilių pramonę sukrėtusio sukčiavimo dėl išmetamųjų teršalų skandalo.
Pagal praėjusį mėnesį sudarytą susitarimą dėl kaltės pripažinimo, R. Stadleris išvengė kalėjimo, nes prisipažino sukčiavęs dėl neatsargumo.
Vokietija kels minimalią algą: per valandą uždirbs 12,82 euro
Minimalus darbo užmokestis Vokietijoje dviem etapais bus padidintas nuo dabartinių 12 iki 12,82 euro per valandą. Pirmasis padidinimas – iki 12,41 euro – įvyks kitais metais, o antrasis – 2025-aisiais, rašo „Deutsche Welle“.
Remiantis naujomis šalies Minimalaus darbo užmokesčio komisijos rekomendacijomis, nuo 2024 metų sausio 1 dienos minimalus darbo užmokestis Vokietijoje bus padidintas iki 12,41 euro per valandą. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 12 eurų per valandą.
Kinijos premjeras: Vakarų pastangos mažinti riziką ekonomikai – neteisingos
Kinijos premjeras Li Qiangas antradienį šalies šiaurėje pradėdamas „vasaros Davosu“ vadinamą susitikimą pasmerkė pastangas Vakaruose mažinti riziką pasaulio ekonomikai ir pavadino jas neteisingu pasiūlymu.
„Vakaruose kai kurie žmonės triukšmingai reklamuoja tai, kas vadinama „priklausomybės ir rizikos mažinimu“, – delegatams sakė Li Qiangas.
„Šios dvi sąvokos.
Anglijos bankas gali bazines palūkanas pakelti aukščiausiai per ketvirtį amžiaus
Investuotojai pranašauja, kad bazinių palūkanų norma Jungtinėje Karalystėje ateinančių metų pradžioje gali būti pasiekti 6,25 proc. – aukščiausią per pastaruosius 25 metus lygį, rašo „Financial Times“.
Praėjusią savaitę Anglijos bankas 13-ą kartą iš eilės griežtino monetarinę politiką, šįkart bazines palūkanas kilstelėdamas iškart puse procentinio punkto iki 5,0 proc., taip skolinimosi išlaidas padidindamas iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų.
Turkijos liros kursas pasiekė naujas istorines žemumas
Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį pasiekė naują visų laikų antirekordą – 25,9 liros už dolerių, požiūrį koreguojančiam šalies centriniam bankui nustojus naudoti savo atsargas nacionalinei valiutai paremti.
Praėjusią savaitę Turkijos bankas, sekdamas daugumos pagrindinių pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu, pagaliau ryžosi kilstelėti bazines palūkanas – jas padidino bemaž 1,5 karto iki 15 proc. metų palūkanų.
Vokietijos teismas pritarė ieškiniams dėl dyzelininių automobilių programinės įrangos
Vokietijos federalinis teisingumo teismas (BGH) pirmadienį, pritaręs svarbiam Europos teismo sprendimui, atvėrė kelią tolesniems ieškiniams dėl kompensacijų išsireikalavimo iš automobilių gamintojų, įdiegusių neteisėtą dyzelinių variklių išmetamųjų dujų apdorojimo programinę įrangą.
Latvija elektros gamybą šiemet padidino 1,5 karto
Latvija per penkis šių metų mėnesių pagamino 3,791 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 51,8 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“.
Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 54,8 proc. iki 2,779 mln. MWh, o didžiosios šiluminės elektrinės – 74,9 proc. iki 645,2 tūkst. MWh.
Biokurą deginančias jėgainės elektros gamybą sumažino 11,4 proc. iki 142,4 tūkst. MWh, biodujas deginančios – 7,1 proc.
Volstrytas pranašauja JAV kompanijų pelno kritimą antrąjį metų ketvirtį 6,5 proc.
Volstryto analitikai pranašauja, jog JAV kompanijų pelnas balandžio-birželio mėnesiais mažės trečią metų ketvirtį iš eilės, tačiau po to pradės augti.
Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai prognozavo, jog „S&P 500“ indeksą sudarančių kompanijų pelnas akcijai antrąjį šių metų ketvirtį bus vidutiniškai 6,5 proc. kuklesnis nei prieš metus.
Jei tokia prognozė išsipildys, tai būtų didžiausias pelno kritimas nuo pirmųjų pandemijos metų (2020-ųjų) antrojo ketvirčio, kai jis siekė 31,6 procento.
Nedarbas Lenkijoje gegužę sumažėjo iki 5,1 proc.
Nedarbo lygis Lenkijoje praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS).
Naujasis rodiklis atitiko vyriausybės anksčiau šį mėnesį skelbtą išankstinį įvertį.
Nedarbas Lenkijoje mažėja trečią mėnesį iš eilės.
GUS duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje darbo neturėjo 802,3 tūkst. žmonių – 19,6 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.
Per metus nedarbo lygis Lenkijoje nukrito 0,3 procentinio punkto.
Ispanijos gamintojų kainų indekso metinis kritimas fiksuojamas trečią mėnesį iš eilės
Ispanijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso metinis nuosmukis gegužę pagilėjo iki 6,9 proc. nuo 4,5 proc. balandį.
Jo kritimas fiksuojamas trečią mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys.
Ryškiausią nuo 2020-ųjų indekso metinį nuosmukį lėmė energijos kainų sumažėjimas 24,9 proc., taip pat tarpinės produkcijos atpigimas per metus 4 procentais. Priešingos įtakos turėjo 10,5 proc. brangusi vartojimui skirta produkcija, 3,6 proc.
Gamtinių dujų kainos Europos rinkoje po trumpo karinio maišto Rusijoje šoktelėjo 10 proc.
Gamtinių dujų ateities sandorių kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau kaip 10 proc. iki kiek aukščiau 36 eurų už megavatvalandę žymos po to, kai savaitgalį Rusijoje karinis kilęs maištas sukėlė papildomų rūpesčių dėl tiekimo.
Dujų importas iš Rusijos į Europos Sąjungą, įskaitant vamzdynais tiekiamas dujas ir suskystintas gamtines dujas, po Rusijos invazijos į Ukrainą gerokai sumažėjo, tačiau praėjusiais metais vis dar sudarė apie 25 proc. viso importo.
Lietuviai rado, kaip apeiti draudimą: ko negali nusipirkti čia, parsisiunčia internetu
Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo uždraustos mėtinės ir kitokių skonių cigaretės su skonio kapsulėmis, kitaip – click‘ais. Ir, nors cigarečių, cigarų ir cigarelių su skoniu prekyboje nebėra, lietuviai iš užsienio pradėjo užsisakinėti įvairių skonių kapsules.
Vienoje tarptautinėje elektroninėje parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš 20 skirtingų skonių ir vos už 1 eurą pasidaryti 100 „skanių“ cigarečių, įkišdami kapsules į cigaretės filtrą.
Vokietija švelnina imigracijos taisykles kvalifikuotiems darbuotojams
Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo palengvinamos kvalifikuotiems darbuotojams taikomos imigracijos taisyklės tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika kovoja su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu įvairiose pramonės šakose.
Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.
Nyderlandai uždarys didžiausią Europoje dujų telkinį
Nyderlandai penktadienį pareiškė, kad, nepaisydami energetikos problemų, kurias pasaulyje sukėlė Rusijos karas Ukrainoje, spalio 1 dieną nutrauks gavybą didžiausiame Europos dujų telkinyje, kuriame daugelį metų vis įvykdavo žemės drebėjimai.
Jeigu žiema bus šalta, gręžiniai didžiuliame Groningeno telkinyje Nyderlandų šiaurėje bus eksploatuojami dar metus, bet po to bus uždaryti visiems laikams, pranešė vyriausybė.
„Carlsberg“ traukiasi iš Rusijos
Danijos alaus pramonės milžinė „Carlsberg Group“ penktadienį pranešė pasirašiusi susitarimą parduoti verslą Rusijoje, atstovaujamą alaus daryklos „Baltika“.
„Po pernai priimto sprendimo parduoti verslą Rusijoje ir vėliau vykusio plataus masto jo atskyrimo nuo likusios „Carlsberg Group“ dalies proceso, šiandien „Carlsberg“ pasirašė susitarimą dėl jo pardavimo“, – teigiama grupės pranešime.
Vengrijoje bedarbių padaugėjo 27 tūkst.
Vidutinis nedarbas Vengrijoje kovo-gegužės mėnesiais siekė 3,9 proc. ir buvo 0,5 procentinio punkto didesnis nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.
Bedarbių padaugėjo 27 tūkst. iki 192 tūkst., o dirbančiųjų – 11 tūkst. iki 4,704 milijono.
Vidutinis vyrų nedarbo lygis šių metų pavasarį siekė 4 proc., moterų – 3,8 procento.
Darbo paieškos tęsėsi vidutiniškai 9,7 mėnesio, 36,3 proc. bedarbio jo neturėjo mažiausiai vienerius metus.
Degalai Baltijos valstybėse šią savaitę brango Lietuvoje ir Latvijoje
Degalų kainos per nepilną pastarąją savaitę, prieš penktadienį Latvijoje ir Estijoje prasidėsiantį vasaros saulėgrįžos šventės ilgąjį savaitgalį, didėjo Lietuvoje ir Latvijoje, išliko stabilios Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.
Pigiausi degalai išlieka Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.
Estijoje pieno supirkimo kainos per mėnesį krito 6 proc., per metus – 3 proc.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. mažesnė nei pernai gegužę – 426,1 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.
Supirkimo apimtys išaugo 9,7 proc. iki 73,8 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas.
Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 5,8 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,1 procento.
Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.
Latvija įstatymu įtvirtino draudimą prekybiauti elektra su Rusija ir Baltarusija
Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį galutiniu svarstymu priėmė Elektros rinkos įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinamas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija.
Pataisos taip pat apima draudimą tiekti elektros energiją prekybai naudojant Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemas.
Pataisos parengtos atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, užkertančias kelią tolesniam finansiniam bendradarbiavimui su kai kuriomis Rusijoje registruotomis bendrovėmis.
Turkijos bankas taip pat ryžosi monetarinės politikos griežtinimui
Turkijos bankas, sekdamas daugumos pagrindinių pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu, pagaliau ryžosi kilstelėti bazines palūkanas, kad sutramdytų net kelias dešimtis procentų siekiančią metų infliaciją bei pakeltų nacionalinę valiutą iš rekordinių vertės žemumų.
Turkijos monetarinės politikos formuotojai ketvirtadienį, jau per pirmąjį posėdį po prezidento rinkimų gegužę, nutarė bazinę vienos savaitės atpirkimo sandorių palūkanų normą pakelti net 6,5 procentinio punkto iki 15 proc.
Anglijos bankas bazines palūkanas kilstelėjo aukščiau nei tikėtasi – iki 5 proc.
Anglijos bankas ketvirtadienį bazinių palūkanų normą kilstelėjo iškart puse procentinio punkto iki 5,0 proc., skolinimosi išlaidas padidindamas iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų.
Tai buvo 13-as iš eilės monetarinės politikos Jungtinėje Karalystėje griežtinimo žingsnis, o jo mastas nustebino daugumą analitikų ir ekonomistų, pranašavusių bazinių palūkanų kėlimą perpus kukliau.
Ukraina nesitiki rusiškų dujų tranzito sutarties pratęsimo
Rusija gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą gali nutraukti iki 2024 metų, skelbia leidinys „Kyiv Independent“.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka interviu britų leidiniui „Financial Times“ sakė, jog 2019-aisiais su „Gazprom“ penkeriems metams pasirašytos rusiškų dujų tranzito sutarties pratęsimas, karui tęsiantis, menkai tikėtinas.
Lenkijoje mažmeninė prekyba gegužę per metus susitraukė labiau nei tikėtasi – 6,8 proc.
Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže, palyginamosiomis kainos sumenko 6,8 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS).
Nors nuosmukis ir sulėtėjo nuo 7,3 proc. balandį, tačiau gerokai viršijo analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo mažėjimas 5,6 proc., pažymi nacionalinė naujienų agentūra PAP.
Prekyba vien tik maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija gegužę per metus sunyko 5,3 proc. (balandį – 8 proc.
JAV patvirtino prekybą laboratorijoje auginama vištiena
Jungtinės Valstijos pirmą kartą leido dviem bendrovėms prekiauti vištiena, užauginta tiesiogiai iš gyvūnų ląstelių.
JAV tapo tik antrąja šalimi, kurioje vartotojams leidžiama siūlyti laboratorijoje užaugintą mėsą.
JAV žemės ūkio departamentas (USDA) patvirtino įmonėse „Upside Foods“ ir „Good Meat“ įdiegtas maisto saugos sistemas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė departamento atstovas spaudai, o bendrovės pridūrė, kad netrukus produktus bus galima įsigyti tam tikruose restoranuose.
Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojų kainos gegužę tęsė kritimą
Visų trijų Baltijos šalių pramonės produkcijos gamintojai praėjusį mėnesį toliau mažino kainas, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys.
Gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai ją atpigino vidutiniškai 2,3 proc., Latvijos – 1,2 proc., Estijos – 0,3 procento.
Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže) Lietuvos gamintojai produkcijos kainas sumažino vidutiniškai 5,6 proc.
Latvijos gamintojų kainų metinis prieaugis sumenko iki kukliausio per daugiau nei 2 metus
Latvijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta penktą mėnesį iš eilės, o jo metinis augimas sulėtėjo iki mažiausio nuo 2021-ųjų kovo, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys.
Praėjusį mėnesį Latvijos gamintojai produkcijos kainas sumažino 1,2 proc., iš jų vietos rinkai – 1,6 proc., užsienio – 0,8 proc. (užsakovams euro zonos valstybėse – 0,8 proc., kitose šalyse – 0,7 proc.
„Modus Asset Management“ tieks elektrą „Żabka“ tinklui Lenkijoje
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“ 10 metų fiksuota kaina tieks elektrą „Żabka“ parduotuvėms Lenkijoje.
„Modus Asset Management“ ir Lenkijos mažmeninės prekybos tinklas „Żabka Polska“ pasirašė tai numatančią sutartį – tai pirmas toks didelis Lietuvos bendrovės PPA sandoris šioje šalyje, pranešė Lietuvos įmonė.
Realus nedarbas Latvijoje gegužę sumenko iki 5,6 proc.
Faktinis nedarbas Latvijoje gegužę sudarė 5,6 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis nei ankstesnį mėnesį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.
Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., vyrų – 0,2 punkto iki 6,2 procento.
Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 53,2 tūkst. bedarbių, iš jų 23,6 tūkst. buvo moterys, 29,6 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,7 tūkst., per metus – 8,7 tūkstančio.
Kataras su Kinija pasirašė antrą ilgalaikę SGD tiekimo sutartį
Kataras, plėsdamas gavybą didžiausiame pasaulyje gamtinių dujų telkinyje, antradienį pranešė pasirašęs antrą 27 metų trukmės jų tiekimo Kinijai sutartį.
Susitarimas, pagal kurį Kinijos nacionalinei korporacijai (CNPC) kasmet bus tiekiama po 4 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų (SGD), atitinka pernai lapkritį sudarytos sutarties su Kinijos „Sinopec“ sąlygas ir yra didžiausios trukmės iš kada nors sudarytų tokių susitarimų.
Sandorių vertės nebuvo paskelbtos.
„General Electric“ nutraukė dujų turbinų aptarnavimą Rusijoje
JAV pramonės milžinė „General Electric“ (GE) birželio 19-ąją nutraukė dujų turbinų Rusijoje techninę priežiūrą, antradienį skelbia Rusijos verslo leidinys „Kommersant“, remdamasis šaltiniais pramonės įmonėse bei Pramonės ir prekybos ministerijoje.
Pasak jų, GE uždarė prieigą prie Rusijos šiluminių elektrinių turbinų darbo stebėjimo sistemos, ir tikėtina, kad bus nutrauktas atsarginių dalių joms tiekimas.
Suomijos bankas: ekonomika šiemet susitrauks 0,4 proc., kitąmet augs 0,9 proc.
Suomijos ekonomikos augimą stabdo aukšta infliacija, monetarinės politikos euro zonoje sugriežtinimas bei stringantis eksportas, skelbia Suomijos centrinis bankas.
Antradienį pristatęs atnaujintas makroekonomines prognozes Suomijos bankas nurodo, jog šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 0,4 proc., tačiau kitąmet turėtų augti 0,9 procento.
Bankas pažymi, jog gyventojų perkamajai smogusi aukšta infliacija šiemet turėtų sumažėti iki 4,5 proc.
Kinija rusiškos naftos importuoja daugiausiai nuo karo Ukrainoje pradžios
Kinija praėjusį mėnesį rusiškos naftos importavo daugiausiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį ir ją sekusių Vakarų sankcijų, rodo antradienį paskelbti Kinijos muitinės duomenys.
Gegužę Kinija iš Rusijos nupirko 9,71 mln. tonų naftos – net 1,8 karto daugiau negu praėjusių metų vasarį.
Šie duomenys atitinka anksčiau šį mėnesį skelbtus bendrus Kinijos užsienio prekybos duomenis, iš kurių matyti, kad prekyba su Rusija pasiekė nuo 2022-ųjų vasario neregėtą lygį.
„Airbus“ gavo 500 orlaivių užsakymą iš Indijos „IndiGo“ – rekordinį pramonėje
Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus SE“ iš Indijos pigių skrydžių bendrovės „IndiGo“ gavo 500 orlaivių užsakymą – didžiausią kada nors atliktą civilinės aviacijos užsakymą.
Susitarimas tarp abiejų bendrovių buvo pasirašytas pirmadienį Le Buržė mieste prasidėjusioje Paryžiaus aviacijos parodoje. Jo finansiniai duomenys neviešinami.
„Swedbank“ pasiekė susitarimą su OFAC
Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turintis Švedijos „Swedbank“ pranešė pasiekęs galutinį susitarimą su JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) dėl banko veiklos ankstesniais laikotarpiais trūkumų.
OFAC padarė išvadą, kad sandoriai, apie kuriuos bankas atskleidė institucijai 2020-ųjų kovą, pažeidė galiojusias taisykles. Savo ruožtu „Swedbank“ sutiko sumokėti 37 mln. Švedijos kronų (3,45 mln.
Azerbaidžanas gamtinių dujų eksportą į ES šiemet padidino aštuntadaliu
Azerbaidžano gamtinių dujų eksportas į Europos Sąjungą sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12,7 proc., skelbia agentūra „Azertag“, remdamasi šalies muitine.
Jas šiemet importavo keturios ES valstybės – Italija, Graikija, Bulgarija ir Rumunija.
184,3 mln. kubinių gamtinių dujų iš Azerbaidžano per pirmus keturis šių metų mėnesius importavo Rumunija, prieš metus jų nepirkusi, o Bulgarija importą padidino 44,6 proc. iki 149,2 mln. kubų, Italija – 1,5 proc.
Uzbekistanas pirmąkart importuos rusiškas dujas
Uzbekistanas pirmadienį pranešė pasirašęs dvejų metų trukmės sutartį su Kremliaus kontroliuojamu „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo, Rusijai ieškant naujų rinkų nuo Vakarų sankcijų nukentėjusiam energijos eksportui.
Nuo šių metų spalio „Gazprom“ kasmet perduos apie 2,8 mlrd. kubinių metrų dujų, pranešė Uzbekistano energetikos ministerija, pabrėždama, jog rusiškas dujas šalis importuos pirmąkart. Jos bus perpumpuojamos sovietmečiu iš Rusijos į Vidurio Aziją nuteistu vamzdynu.
„Coca-Cola HBC“ perka degtinės „Finlandia“ prekės ženklo savininkę
Didžiausios pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintojos – JAV „Coca-Cola“ strateginė partnerė Europoje „Coca-Cola HBC“ pranešė pasiekusi susitarimą dėl degtinės „Finlandia“ prekės ženklo savininkės „Brown-Forman Finland“ įsigijimo.
Numatyta sandorio vertė – 220 mln. JAV dolerių.
„Coca-Cola HBC“ skelbia, jog sandorį tikisi užbaigti šių metų antrąjį pusmetį.
Izraelio premjeras: „Intel“ ketina šalyje statyti 25 mlrd. dolerių vertės lustų gamyklą
JAV technologijų milžinė Intel Corp. planuoja Izraelyje pastatyti 25 mlrd. JAV dolerių kainuosiančią lustų gamyklą, pareiškė Izraeilio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
„Tai bus didžiulė ir precedento neturinti pažangių mikroschemų gamykla. Tai didžiausia investicija Izraelio valstybėje.
Latvijos reguliuotoja: elektros gamyba Baltijos šalyse per metus išaugo, poreikis sumenko
Elektros energijos gamyba Baltijos valstybėse pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc., tuo tarpu jos vartojimas sumažėjo 5 proc., pranešė Latvijos energetikos rinkos reguliuotoja – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija, apimčių nenurodydama.
Skelbiama, jog Latvijoje gamyba ūgtelėjo 70 proc., Lietuvoje – 5 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenko 17 procento. Vartojimas kito kitaip: Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 8 proc.
Latvijoje laisvų darbo vietų per metus sumažėjo 16 proc.
Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį šalyje buvo 23,9 tūkst. laisvų darbo vietų – 15,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Laisvų darbo vietų privačiajame sektoriuje sumažėjo 24,2 proc. iki 13,7 tūkst., viešajame – 1,4 proc. iki 10,3 tūkstančio.
Iš visų darbo vietų šalyje (užimtų ir laisvų) laisvos sudarė 2,6 proc.: 3,4 proc. – viešajame, 2,2 proc. – privačiajame sektoriuje.
Užimtų darbo vietų palyginamuoju laikotarpiu padaugėjo 0,5 proc. iki 882 tūkst.