JAV tapo tik antrąja šalimi, kurioje vartotojams leidžiama siūlyti laboratorijoje užaugintą mėsą.
JAV žemės ūkio departamentas (USDA) patvirtino įmonėse „Upside Foods“ ir „Good Meat“ įdiegtas maisto saugos sistemas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė departamento atstovas spaudai, o bendrovės pridūrė, kad netrukus produktus bus galima įsigyti tam tikruose restoranuose.
Lapkritį Maisto ir vaistų administracija patvirtino „Upside Foods“ ir „Good Meat“ saugą, o praėjusią savaitę USDA peržiūrėjo ir patvirtino jų produktų etiketes, kad įsitikintų, jog jos nėra klaidinančios.
„Šis patvirtinimas iš esmės pakeis tai, kaip mėsa patenka ant mūsų stalo, – teigė „Upside Foods“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Uma Valeti. – Tai didžiulis žingsnis į priekį siekiant tvaresnės ateities, kuri išsaugo pasirinkimą ir gyvybę.“
„Good Meat“, „Eat Just“ iš ląstelių auginamo maisto padalinio, generalinis direktorius Joshas Tetrickas pridūrė, kad jų auginama mėsa dabar gali būti parduodama vartotojams didžiausioje pasaulio ekonomikoje.
Didelių ir kokybiškų mėsos kiekių gamyba yra brangi.
Tačiau, gavusi patvirtinimą, „Upside Foods“ įvykdė pirmąjį užsakymą, kurį pateikė trijų „Michelin“ žvaigždučių šefo Dominique'o Crenno restoranas „Bar Crenn“ San Fransiske.
Tuo tarpu „Good Meat“ pradėjo gaminti pirmąją partiją, kuri bus parduota garsiam virtuvės šefui ir filantropui Jose Andresui.
J. Andresas produktą pardavinės dar neatskleistame restorane sostinėje Vašingtone.
Keli startuoliai siekia gaminti vadinamąją laboratorijoje užaugintą mėsą, kuri leistų žmonėms vartoti gyvūninius baltymus be susijusios ūkininkavimo žalos aplinkai ar gyvūnų kančių.
Šie produktai skiriasi nuo augalinių pakaitalų, pavyzdžiui, sojos mėsainių, kurie imituoja mėsos tekstūrą ir skonį, tačiau juose nėra gyvūninių baltymų.
„Eat Just“ pirmoji gavo leidimą gaminti dirbtinę mėsą 2020 metais Singapūre.
Nors sėkmingai įsitvirtinti bendroje laboratorinės mėsos rinkoje pasirodė sudėtinga, kai kurios bendrovės nusitaikė į naminių gyvūnėlių maistą, kurio vartotojai nėra tokie išrankūs.
Kolorado valstijoje įsikūręs startuolis „Bond Pet Foods“ mikrobiologinės fermentacijos būdu kuria gyvūninius baltymus šunų ėdalui.
Ekologiška? Turbūt ne
Laboratorijoje užauginti mėsai pirmiausia paimamos gyvo gyvūno arba apvaisinto kiaušinėlio ląstelės, kad būtų sukurtas ląstelių bankas, kurį galima dešimtmečius laikyti stipriai užšaldytame šaldytuve. Tada jos auginamos plieninėse talpyklose, kur maitinamos maistinėmis medžiagomis, panašiomis į tas, kuriomis maitinasi gyvūnai.
Po kelių savaičių gautas produktas surenkamas iš talpyklų ir formuojamas, pavyzdžiui, į vištienos filė.
Nors laboratorijoje užauginta mėsa laikoma ekologiška alternatyva, Kalifornijos universiteto Deivise mokslininkai praėjusį mėnesį paskelbtame tyrime, kuris dar nebuvo recenzuotas, paneigė šią prielaidą.
Jie nustatė, kad auginamos mėsos poveikis aplinkai gali būti daug kartų didesnis, bent jau jautienos atveju, atsižvelgiant į gamybos metodus.
Taip yra dėl energijos poreikio ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išsiskiriančių visuose gamybos etapuose.
Vienas iš svarbiausių veiksnių yra vadinamosios išgrynintos augimo terpės arba ingredientų, reikalingų gyvūnų ląstelėms daugintis, naudojimas metodais, panašiais į tuos, kuriuos biotechnologijų įmonės naudoja vaistams gaminti.
„Jei įmonės turi išgryninti augimo terpę iki farmacinio lygio, sunaudojama daugiau išteklių, o tai didina pasaulinio atšilimo potencialą“, – sakė pagrindinis autorius Derrickas Risneris (Derikas Risneris).
Ne pelno siekiančios organizacijos „Farm Forward“ 2022 metais atliktos 2 000 suaugusių JAV gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad du trečdaliai apklaustųjų teigė, jog valgytų laboratorijoje auginamos mėsos produktus.
