Turkijos monetarinės politikos formuotojai ketvirtadienį, jau per pirmąjį posėdį po prezidento rinkimų gegužę, nutarė bazinę vienos savaitės atpirkimo sandorių palūkanų normą pakelti net 6,5 procentinio punkto iki 15 proc., taip padidindami skolinimosi išlaidas iki aukščiausio lygio nuo 2021-ųjų lapkričio.
Kita vertus, toks žingsnis žymi posūkį nuo neseniai perrinkto prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) daugelį metų propaguotos netradicinės ekonominės politikos, naujuoju finansų ministru jam paskyrus buvusį vicepremjerą Mehmetą Simseką, žinomą dėl rinkai palankaus mastymo, o centrinio banko vadove - Hafizei Gaye Erkan (Halizei Gaje Erkan), anksčiau užėmusią aukštas pareigas Volstryto finansų katile.
Pasak Turkijos centrinio banko, pradėti monetarinės pinigų politikos griežtinimo procesą nuspręsta siekiant kuo greičiau nustatyti infliacijos mažinimo kursą, nuraminti infliacijos lūkesčius bei pažaboti kainų dinamikos blogėjimą.
Kartu reguliuotojas įspėjo, jog pinigų politika „bus toliau griežtinama tiek, kiek reikės, laiku ir etapais, kol bus pasiektas žymus infliacijos perspektyvų pagerėjimas“.
