Užsienio verslas

JAV technologijų milžinė „Intel“ penktadienį pranešė planuojanti į naują lustų gamyklą Lenkijoje investuoti iki 4,6 mlrd. JAV dolerių (4,26 mlrd. eurų), sukurdama apie 2 tūkst. darbo vietų. Naujoji „Intel“ gamykla Vroclave „padės padengti kritinį gamybos ir bandymų pajėgumų poreikį, kuris tikėtinas iki 2027-ųjų“, teigiama korporacijos pranešime.

Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų vasario – 6,1 proc., rodo Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis atitiko pirmąją šio mėnesio dieną skelbtą išankstinį. Kita vertus, šis rodiklis išlieka gerokai aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc. tikslinės ribos.

Gamtinės dujos Europos rinkoje nuo šio mėnesio pradžios pabrango daugiau nei 1,5 karto, rinkos dalyviams nerimaujant dėl galimų tiekimo sutrikimų. Dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF (Europos lyginamoji kaina) birželio 15-ąją  buvo pakilusi iki beveik dviejų pastarųjų mėnesių aukštumų – 49,95 euro už megavatvalandę (MWh), tačiau vėliau nusistovėjo apie 40 eurų žyma, tai yra gerokai aukščiau birželio 1-ąją pasiekto dvejų pastarųjų metų minimumo – 23,1 eu...

Mažmeninė prekyba Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pagyvėjo 0,3 proc., rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Nors augimas ir sulėtėjo nuo 0,4 proc. balandį, tačiau 0,1 procentinio punkto viršijo Volstryto analitikų prognozių vidurkį, nurodo AFP.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje sausį-balandį, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 17 proc. iki 1,201 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 27,8 proc. iki 360,8 mln. eurų. Nepaisant to, importas vien tik iš Lietuvos padidėjo 2,1 procento. Pjautinės medienos eksportas sunyko 50,6 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. ECB refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 22 metų aukštumų – 3,5 procento.

JAV žemės ūkio milžinė „Bunge“ antradienį paskelbė apie sandorį, skirtą įsigyti varžovę „Viterra“ už daugiau nei 8 mlrd. JAV dolerių. Abiejų bendrovių bendros pajamos pernai siekė 121 mlrd. JAV dolerių. Susijungdamos bendrovės sustiprins diversifikaciją įvairiose geografinėse vietovėse ir sezoniniuose cikluose, pagerindamos galimybes aptarnauti ūkininkus ir vartotojus, sakoma bendrame pareiškime.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė, kad „Google“ galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi reklamos internete rinkoje, ir rekomendavo JAV interneto milžinei parduoti dalį savo reklamos paslaugų verslo, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija. Kol nepadaryta galutinė išvada, Komisija pakvietė „Google“ dabar pateikti atsakymą į šią preliminarią išvadą, padarytą po dvejus metus trukusio antimonopolinio tyrimo.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ketina netoli Krokuvos oro uosto Lenkijos pietinėje dalyje pastatyti 130 mln. eurų vertės skrydžių treniruoklių ir mokymo centrą – pirmąjį tokį bendrovės centrą Vidurio Europoje. Projektą antradienį pristatė „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary (Maiklas Olyris), pranešė Lenkijos privatus radijo transliuotojas RMF FM, kurį cituoja lenkų visuomeninis radijas.

Didmeninės kainos Vokietijoje gegužę smuko labiausiai nuo 2020 metų liepos ir tai daugiausia lėmė staigus mineralinės alyvos produktų kainų kritimas, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Gegužę, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, didmeninės kainos šalyje sumažėjo 2,6 proc. ir metinis nuosmukis buvo gerokai didesnis negu balandį, kuomet sudarė 0,5 procento.

Tarptautinės finansų institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas, „atspindi Amerikos vertybes“ ir yra pagrindinė atsvara „netvariam skolinimui iš kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos“, antradienį Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komitete pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Savo kalboje ji siekė Kongreso pritarimo, kad Jungtinės Valstijos tokioms organizacijoms skolintų daugiau pinigų, skirtų padėti besivystančioms šalims.

JAV Federalinė prekybos komisija (FTC) pateikė ieškinį teismui, siekdama neleisti „Microsoft“ užbaigti vaizdo žaidimų bendrovės „Activision Blizzard“ pirkimo – tai naujausias antimonopolinis iššūkis planuojamam susijungimui, kuris vis tik gali paspartinti užsitęsusio ginčo sprendimą. FTC pirmadienį San Francisko federaliniam teismui pateikė ieškinį, prašydama paskelbti laikiną apribojimą ir įsakymą sustabdyti „Microsoft“ vykdomą 69 mlrd.

Vokietijos automobilių prekės ženklas „Porsche“ šeštus metus iš eilės išlieka pasauliniu prabangos prekės ženklų lyderiu, skelbia tarptautinė prekės ženklų tyrimų kompanija „Brand Finance“. Jos skaičiavimais, „Porsche“ prekės ženklo vertė per praėjusius metus išaugo 9 proc. iki 36,76 mlrd. JAV dolerių. Antroje vietoje liko rankinėmis garsėjantis „Louis Vuitton“, brangęs 12,2 proc. iki 26,29 mlrd. dolerių. Kvepalų gamintoja „Chanel“ užėmė trečiąją vietą, prekės ženklo vertę išauginusi 27 proc.

Švedijos muzikos transliavimo milžinei „Spotify“ antradienį buvo skirta 58 mln. kronų (5,4 mln. JAV dolerių) bauda už netinkamą vartotojų informavimą apie tai, kaip naudojami surinkti apie juos duomenys, pranešė Švedijos institucijos. Švedijos duomenų apsaugos apsaugos tarnyba (IMY) pranešė, kad peržiūrėjo, „kaip „Spotify“ tvarko klientų teisę gauti prieigą prie jų asmens duomenų“. „Dėl nustatytų trūkumų IMY bendrovei skyrė 58 mln. kronų baudą“, – nurodė institucija.

Lenkijos vyriausybė pasiūlė minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo kitų metų sausio didinti iki 4242 zlotų (906 eurų), o nuo 2024-ųjų liepos – iki 4300 zlotų (960 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis augtų atitinkamai iki 27,7 zloto (6,2 euro) ir iki 28,1 zloto (6,3 euro). Apie tai pranešę vyriausybės atstovai pažymėjo, jog dėl siūlomų dydžių dar bus konsultuojamasi su vadinamaisiais socialiniais partneriais Socialinio dialogo taryboje.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per penkis šių metų mėnesius eksportavo 9,6 proc. daugiau nei prieš metus – 10,3 mlrd. kubinių metrų, o 46 proc. šio kiekio teko Europos Sąjungai, per „Twitter“ paskelbė šalies energetikos ministras Parvizas Šachbazovas 42 proc. viso eksporto buvo nukreipta į Turkiją, 12 proc. – į Sakartvelą. Azerbaidžanas tikisi 2023-aisiais vadinamuoju „Pietiniu dujų koridoriumi“, aplenkiant Rusiją, eksportuoti 24,5 mlrd. kubų dujų, iš jų apie 12 mlrd. kubų – į ES.

Japonijos automobilių pramonės milžinė „Toyota Motor“ planuoja 2026 metais pradėti gaminti elektra varomus automobilius, kurie įkrauti galėtų nuvažiuoti tūkstantį kilometrų, skelbia „Nikkei“ leidinys. Pasak bendrovės pranešimo spaudai, tokie elektromobiliai turės naujos kartos akumuliatorius, juose bus įdiegtos kitokios nei dabartiniuose technologijos. „Toyota“ tikisi 2030 metais parduoti 3,5 mln. elektromobilių, o iki to laiko skirti 8 trln. jenų (53 mlrd.

JAV picerijų tinklas „Domino's Pizza“ šią savaitę atidarys antrąją savo užkandinę Latvijos sostinėje, o kitą mėnesį planuoja atidaryti dar vieną, pranešė „D-Pizza LV“. Investicijų į naujas picerijas sumų bendrovė nenurodo. 1960-aisiais JAV veiklą pradėjęs picerijų tinklas „Domino's Pizza“ dabar jų turi apie 18 tūkst. daugiau kaip 90 valstybių, įskaitant Lietuvoje. Latvijoje „Domino's Pizza“ frančizę valdo bendrovė „D-Pizza LV“, veiklą pradėjusi 2021-ųjų pabaigoje.

Tikėtinas metų infliacijos JAV sulėtėjimas gegužę iki 26 mėnesių žemumų gali lemti bazinių palūkanų didinimo pertrauką, teigia „Tranding Economics“ kalbinti ekspertai. Volstryto analitikų prognozėmis, 12-os mėnesių infliacija Jungtinėse Valstijose sumenko nuo 4,9 proc. balandį iki 4,1 proc. gegužę, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų kovo, o bazinė infliacija sumažėjo nuo 5,5 proc. iki 5,3 procento. Mėnesio infliacijos gegužę prognozė – 0,2 proc., bazinės – 0,4 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį beveik neabejotinai padidins palūkanų normas ir toliau tęs savo kovą su infliacija, nepaisydamas to, kad euro zona smunka į recesiją. Analitikai prognozuoja, kad ECB pinigų politikos formuotojai pakartos gegužę žengtą žingsnį ir vėl padidins skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, o atidžiai stebimą indėlių palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis padidins iki 3,5 procento.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas sako, kad dėl daugiau nei metus trunkančių apribojimų bendrovė jau prarado apie 100 mln. eurų pajamų. Pasak jo, sankcijos verčia gamyklą veikti sumažintu pajėgumu, jai trūksta žaliavų, sutrikęs jų ir medžiagų tiekimas, yra kitų kliūčių.

Turkijos nacionalinė valiuta lira penktadienį pasiekė rekordines žemumas JAV dolerio atžvilgiu – 23,5 liros už dolerį, nuo antrojo šalies prezidento rinkimų turo gegužės 28-ąją nuvertėjusi apie 18 procentų.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę, kaip ir ankstesniąją, išsiskyrė, tačiau pigimo neužfiksuota nė vienoje jų. Benzinas pabrango tik Latvijoje, dyzelinas – Latvijoje ir Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Metų infliacija Norvegijoje gegužę pakilo iki 6,7 proc. nuo 6,4 proc. balandį, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, infliacija didėjo pirmiausia dėl paspartėjusio metinio kainų augimo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 12,7 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 5 proc.), drabužių ir avalynės (iki 3,4 proc.). Ją stabdė sulėtėjęs kainų augimas transporto prekių ir paslaugų grupėje (iki 7,5 proc.), namų apyvokos prekių (iki 7,1 proc.

Elektros energijos Vokietija per pirmąjį metų ketvirtį pagamino 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Gamybos kritimas paaiškintas pirmaisiais šių metų mėnesiais šiltesniais bei įprastai orais, aukštomis elektros kainomis bei ekonomikos nuosmukiu. Atsinaujinantiems šaltiniams tenkanti visos gamybos dalis palyginamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 47,1 proc. iki 48,6 procento.

Kinijoje metų infliacija gegužę vėl sumažėjo, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalies ekonomikai vėstant dėl mažėjančios paklausos ir mažėjančio eksporto, sukėlusių raginimus sumažinti palūkanų normas ir imtis didesnių vyriausybės paskatų. Nacionalinis statistikos biuras (NSB) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo 0,2 proc. palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus. Balandį rodiklis siekė 0,1 procento.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, jog nedarbas rekordiškai mažas arba artimas antirekordui – aštuoniose EBPO narėse, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, JAV ir Kanadą. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,166 mln.

Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę naujų prašymų skirti bedarbio pašalpas pateikta daugiausiai nuo 2021-ųjų spalio – 261 tūkst., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesne savaite, jų skaičius išaugo 28 tūkstančiais. Tai nustebino ekspertus, kurie pranašavo pirminių nedarbo išmokos paraiškų pagausėjimą tik iki 235 tūkstančių. Tai buvo jau trečia iš eilės šio rodiklio augimo savaitė, o tai rodo, kad darbo rinkos stiprumas blėsta.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 11,7 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 12,1 proc., Estijos – 11,3 procento.

Baltarusija ryžosi vadinamajam „pilkajam“ importui – jos vyriausybė nutarė sudaryti sąrašą prekių, kurias būtų leidžiama importuoti iš „nedraugiškų“ šalių be intelektinės nuosavybės savininko sutikimo, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Į išankstinį importuotinų prekių sąrašą bus įtraukiamos tos, kurias būtina įvežti į Baltarusijos teritoriją ir išleisti į viešąją apyvartą, neatsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teises, be leidimų tokių teisių turėtojų iš valstybių, vykdančių ned...

Euro zonos ekonomika metų pradžioje pateko į techninę recesiją, antrą ketvirtį iš eilės susitraukdama 0,1 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos agentūros duomenys. Eurostatas sumažino ankstesnį įvertį, rodžiusį nedidelį augimą, po to, kai ekonomikos galiūnė Vokietija praėjusį mėnesį pranešė panirusi į recesiją. Blogesni nei tikėtasi duomenys paskelbti infliacijai ir didesnėms palūkanų normoms pažabojus paklausą didžiausioje Europos ekonomikoje.

Lustų pardavimai pasaulyje finansine išraiška balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sunyko 21,6 proc. iki 40 mlrd. JAV dolerių, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) pardavimai padidėjo 0,3 procento.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per penkis šių metų mėnesius sulaukusi 1,536 mln. keleivių – 59,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Skrydžių padaugėjo kiek daugiau nei penktadaliu iki 16,13 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, keleivių skaičius augo 53 proc. iki 437 tūkst., skrydžių – 20 proc. iki 4,18 tūkstančio.

Tarptautinė naftos rinka antroje šių metų pusėje gali įkaisti – auganti paklausa pasiūlos ribojimo sąlygomis gali sukelti staigų kainų augimą, interviu „Bloomberg“ televizijai sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas. „Be abejo, tai [naftos kainų kilimas] priklausys nuo to, kokios gavybos politikos laikysis OPEC. Tačiau pažvelgę į savo duomenis, kurie laikomi orientyru tikriesiems rinkos dalyviams, matome, kad normaliomis sąlygomis antrasis pusmetis bus įtemptas.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per praėjusį mėnesį padidėjo dar 1,358 mlrd. JAV dolerių, arba 4 proc., iki 37,311 mlrd. dolerių, pagerindamos 2011-ųjų viduryje fiksuotą vertės rekordą, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Jo pranešime pažymima, jog oficialiosios atsargos gegužę toliau augo dėka tarptautinių partnerių paramos bei mažėjusios tvirtos valiutos paklausos vidaus rinkoje, valstybei vykdant įsipareigojimus kreditoriams.

Pasaulio bankas gerokai pagerino Rusijos ekonomikos prognozę šiems metams dėl didesnių nei tikėtasi pajamų iš energijos eksporto į užsienio šalis, įskaitant Indiją ir Kiniją.  Dabar prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2023 metais smuks tik nežymiai, teigiama antradienį paskelbtoje pusmetinėje pasaulio ekonomikos ataskaitoje, o tai žymi staigų pokytį, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, numačiusiomis ryškesnį ekonomikos nuosmukį.

JAV energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA) padidino naftos ir kitų skystų angliavandenilių paklausos pasaulyje 2023 metais prognozę iki 101,01 mln. barelių per parą (bpd), tai yra 20 tūkst. bpd, palyginti su prieš mėnesį skelbta. Tai reiškia, jog palyginti su 2022-aisiais, paklausa šiemet tūrėtų augti 1,59 mln. bpd, praneša „Trading Economics“. Naujausia EIA prognozė 2024 metams – augimas iki 102,71 mln. bpd.

2022-aisiais užfiksuota 1,7 mln. Latvijos gyventojų kelionių į užsienį – 2,7 karto daugiau nei užpernai, bet 27,5 proc. mažiau nei ikipandeminiais 2019 metais, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vienadienių išvykų svetur pernai padaugėjo 3,6 karto iki 425,8 tūkst., tačiau buvo 52,9 proc. mažiau nei iki pandemijos. Išlaidos tokioms kelionėms per metus išaugo 3,3 karto iki 34,2 mln. eurų, o daugiausiai jų buvo į kaimynines Baltijos šalis – 57,5 proc. visų į Lietuvą, 33,8 proc.

Švedijos muzikos transliavimo milžinė „Spotify“ pranešė mažinsianti tinklalaidžių (angl. podcast) veiklą, dėl to atleisianti apie 200, tai yra maždaug 2 proc. darbuotojų. Bendrovė teigė, kad neseniai „pradėjo kitą savo tinklalaidžių strategijos etapą“ ir pereina prie „kiekvienam pritaikyto požiūrio“. „Dėl to priėmėme sunkų, bet būtiną sprendimą strategiškai pertvarkyti grupę ir sumažinti mūsų pasaulinę tinklalaidžių  vertikalę bei kai kurias kitas funkcijas“, – pažymima pranešime.

Orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ pernai uždirbo 4,3 mln. eurų grynojo pelno, kai 2021-aisiais buvo patyrusi 3,4 mln. eurų nuostolių. Įmonės pajamos pernai augo dukart iki 103,9 mln. eurų. 2022-ųjų rezultatams įtakos turėjo išaugusios orlaivių nuomos pajamos bei mažesnės veiklos sąnaudos, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Nedarbas Lenkijoje per praėjusį mėnesį sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., skelbia šalies visuomeninis radijas, cituodamas šeimos ir socialinės politikos ministrę Marleną Malag. Vyriausybės išankstiniais skaičiavimais, gegužės pabaigoje šalyje buvo 803,6 tūkst. bedarbių – 18,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nacionalinė statistikos tarnyba GUS darbo rinkos gegužę duomenis skelbs vėliau šį mėnesį. Anot GUS, balandį nedarbas šalyje sumenko 0,2 procentinio punkto.

„Microsoft“ sumokės 20 mln. JAV dolerių, kad būtų išspręsti kaltinimai, jog bendrovė rinko vaikų asmens duomenis be tėvų sutikimo, pirmadienį pranešė pareigūnai. Federalinė prekybos komisija (FTC) teigia, kad 2015–2020 metais „Microsoft“ rinko asmens duomenis iš jaunesnių nei 13 metų amžiaus vaikų, kurie be tėvų leidimo jungdavosi prie jos žaidimų sistemos „Xbox“, ir išsaugojo šią informaciją. Norėdami atidaryti paskyrą, vartotojai turėjo pateikti savo vardą ir pavardę, el.

Naujų automobilių pardavimai JAV praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, gerokai išaugo, tačiau ekspetai perspėja, jog paklausa dėl išaugusių skolinimosi išlaidų gali kristi. „Cox Automotive“ analitikai paskaičiavo, kad per praėjusį mėnesį Jungtinėse Valstijose parduota maždaug 1,35 mln. automobilių – apytikriai penktadaliu daugiau nei prieš metus. Kita vertus, per mėnesį pardavimai sumenko 1,1 procento.

Turkijos oro linijų bendrovės „Turkish Airlines“ valdybos pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad bendrovė per du mėnesius priims galutinį sprendimą dėl planų pateikti rekordinį – 600 orlaivių – užsakymą. Vežėja derasi su JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ ir jos konkurente Europoje „Airbus“, norėdama įsigyti 400 vieno praėjimo ir 200 didžiųjų lėktuvų, sakė pirmininkas Ahmetas Bolatas.

Prancūzija investuos 2,9 mlrd. eurų (3,1 mlrd. JAV dolerių) į mikroschemų gamyklą, pirmadienį pranešė pareigūnai, pakurstydami pasaulines varžybas dėl pelningos rinkos. Tiek Europa, tiek Jungtinės Valstijos priėmė vadinamuosius lustų įstatymus, siekdamos paskatinti investicijas į šį sektorių, nes vis labiau baiminamasi, kad Kinija gali tapti nepavejama pasaulinėje pasiūloje.

Ukrainos vyriausybei laikinai – nuo birželio 5-osios iki rugsėjo vidurio – uždraudus eksportuoti cukrų, Rumunijoje, kuri pagrindinė importuotoja, gali jo pradėti stigti, gresia kainų šuolis, skelbia Rumunijos leidinys „Observator News“. Rumunijai tenka apie 30 proc. viso Ukrainos į Europos Sąjungą eksportuojamo cukraus. Rumunijoje yra likę tik du cukraus fabrikai, patenkinantys vos daugiau kaip trečdalį jo poreikio šalyje.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ nusprendė keisti logotipo spalvą iš raudonos į žalią, o iš oficialaus savo pavadinimo pašalinti santrumpą PKN, kurios plėtinys – Polski Koncern Naftowy, skelbia Lenkijos žiniasklaida.

Vokietijoje naujų automobilių pardavimai gegužę vėl stipriai išaugo, sumenkus tiekimo grandinių trikdžiams, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai perspėjo, kad ekonomikos silpnėjimas gali pakenkti sektoriui. Pasak federalinės transporto tarnybos KBA, praėjusį mėnesį didžiausioje Europos ekonomikoje iš viso buvo įregistruoti 246 966 nauji automobiliai, arba 19,2 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo metu balandį pardavimai augo 12,6 proc., o kovą – 16,6 procento.

Austrijos kapitalo turto valdymo bendrovė „Amic Energy Management“ balandį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – dešimčiai Vilniaus padalinio darbuotojų išmokėta po 33 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Tos pačios bendrovės kontroliuojama „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“), valdanti 70 „Viados“ degalinių iš maždaug 130, penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 19,7 tūkst. eurų.