Lietuvoje mažėjantis būsto įperkamumas skaudžiausiai atsiliepia sostinėje vaikus auginančioms jaunoms šeimoms.
Vilniuje erdvūs trijų–keturių kambarių butų kainos daugumai šeimų yra praktiškai neįkandamos, todėl pirkėjų žvilgsniai vis labiau krypsta į miesto pakraščius ar priemiesčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gyvenamasis plotas nuolat traukiasi
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad normalaus šeimos perkamo buto plotas turėtų siekti 55 kvadratinius metrus.
„Skaičiavome, ar tokį būstą įperka vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Prieš tris metus vidutines pajamas gaunanti šeima galėjo įpirkti 75 kvadratinių metrų būstą, dabar ta pati šeima gali įpirkti tik 50 kvadratinių metrų ploto būstą.“
„Jeigu jie nori gyventi Vilniaus miesto centre, tada jie rinksis mažesnį būstą, jeigu neturės daug pinigų. O, jeigu žmonės vertina ne būsto vietą, bet dydį, jie važiuos 20 km toliau, bet už tą pačią kainą turės papildomus 50 kvadratinių metrų“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„NewReal“ įmonių grupės vadovas Juozas Lapienis pastebi, kad jeigu mieste jaunas šeimas varžo finansinis būsto neprieinamumo rodiklis, tai už Vilniaus miesto ribos esančiose gyvenvietėse pirkėjai susiduria su kitomis problemomis:
„Pirmiausia yra susiduriama su įsirengimo ar statybos rūpesčiais. Statybos yra sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Jeigu žmogus nusiperka sklypą ir pats organizuoja statybas, tai yra darbas pilnu etatu. Dėl prasidėjusių statybų dažniausiai nukenčia pagrindinis žmogaus darbas, o laiko šeimai ir asmeniniam laisvalaikiui tiesiog nebelieka.“
Stereotipai nebeatitinka realybės
Pandemijos metu lietuvių iš naujo atrasti individualūs namai šiandien jaunoms šeimoms tampa bene labiausiai prieinamu variantu NT rinkoje.
Pasak J. Lapienio, vystytojai pamažu prisitaiko prie šiuolaikinio pirkėjo, kuris nebenori tarnauti namui:
„Vergauti namui tikra nebūtina, jeigu nuo pat pradžių priimi teisingus sprendimus. Neverta klausyti šeimos narių ir artimųjų patarimų, kurie namus statėsi prieš kelis dešimtmečius, kada technologijos buvo nepažengusios, o dauguma namų buvo dviejų ar daugiau aukštų ir neracionalaus išplanavimo.“
„Žmonės supranta, kad neverta patiems dirbti statybininkais ar projektų vadovais, todėl šiandien rinkoje laimi tas vystytojas, kuris sugeba klientui pasiūlyti sumaniai ir tvariai suprojektuotus namus. Taip pat labai paklausi tampa pilnos–personalizuotos apdailos galimybė“, – pastebi „Lapino namų“ kvartalų koncepcijos autorius.
Žmonėms, kurie dairosi svajonių namų užmiestyje, specialistas pataria įsivertinti ir šalia esančią infrastruktūrą: „Svarbu pasidomėti, kaip numatyta vystyti jūsų pasirinktą kvartalą artimiausioje ateityje. Jeigu namas yra „in the middle of nowhere“ (liet. viduryje laukų), yra tikimybė, kad naujakuriams teks dar daugelį metų gali tekti gyventi statybų aikštelėje ir kasdien pro langus matyti betonvežius ir kranus.“
„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas dar labiau sumažins gruodį, todėl metų pabaigoje Euribor priartės prie 3 proc. kartelės.
„Prognozuojame, kad ECB ir toliau mažins palūkanų normas, o kitų metų pabaigoje jos turėtų nukristi iki 2 procentų. Nuo piko dviem procentiniais punktais sumažėjusios bazinės palūkanų normos būsto įperkamumą padidins maždaug 10 kvadratinių metrų. Vis tik artimiausiu metu daugiausiai įtakos įperkamumo didėjimui turės pajamų augimas ir stagnuojančios būsto kainos, o ne palūkanų normų pokyčiai“, – „Swedbank“ pranešime teigė vyriausiasis banko ekonomistas N. Mačiulis.
