Skaitytoja Giedrė (vardas pakeistas) teigė bijanti priimti mamos palikimą, t. y. nekilnojamąjį turtą (NT), padalintą 3 vaikams po lygiai.
O taip yra todėl, kad šiuo metu moteris gyvena socialiniame būste ir baiminasi, kad priėmusi palikimą ji to būsto neteks.
„Jeigu aš priimčiau tą paveldėjimą, ar manęs neišvarys iš socialinio būsto? Trečdalyje mamos buto negyvensiu, o ir pardavus jį nuosavo būsto nenusipirkčiau.
Gal tuomet geriausia to palikimo tiesiog nepriimti?“ – spėliojo Giedrė.
Kiek yra svarbi paveldėto turto vertė?
Įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Gražina Petrušauskienė visų pirma paminėjo, kad teisę į socialinį būstą turi tie, kurių už praėjusius metus deklaruotos pajamos ir turtas neviršija šių dydžių (kurie gali skirtis dėl gyvenamosios vietos):
- 1 asmeniui – 8 096 eurų pajamų ir 16 368 eurų vertės turto;
- 2–3 asmenims – 16 016 eurų pajamų ir 29 568 eurų vertės turto;
- 4 asmenims – 18 304 eurų pajamų ir 52 800 eurų vertės turto;
- 5 asmenims – 22 880 eurų pajamų ir 66 000 eurų vertės turto;
- 6 asmenims – 27 456 eurų pajamų ir 79 200 eurų vertės turto;
- 7 asmenims – 32 032 eurų pajamų ir 92 400 eurų vertės turto;
- 8 asmenims – 36 608 eurų pajamų ir 105 600 eurų vertės turto;
- 9 asmenims – 41 184 eurų pajamų ir 118 800 eurų vertės turto;
- 10 asmenų – 45 760 eurų pajamų ir 132 000 eurų vertės turto.
Advokatės Dianos Višinskienės teigimu, visų pirma reikėtų paskaičiuoti, ar paveldėti pinigai / turto (šiuo atveju – buto) vertė neviršys šių dydžių.
„Jeigu asmuo / šeima neturi jokio turto, rekomenduočiau palikimą priimti turtu, o ne atsidalinti su kitais paveldėtojais ir gauti pinigines lėšas. Atitinkamai, rekomenduočiau nustatyti kaip įmanoma mažesnę turto vertę.
Įprastai pačią mažiausią turto vertę rodo „Registrų centras“, atlikdamas masinį vertinimą. Ši informacija yra viešai prieinama ir nemokama visiems gyventojams, tereikia įrašyti unikalų objekto numerį“, – dėstė pašnekovė.
Ji neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kuomet klientai kreipiasi pagalbos, nes dėl vienkartinio pajamų padidėjimo savivaldybė nori atimti socialinį būstą.
Tačiau patikino, kad net ir tokius atvejus su savivaldybėmis kartais pavyksta išspręsti taikiai, socialinio būsto neprarandant.
Būstas turi būti netinkamas gyventi
„Vilniaus miesto būstas“ atstovė vardijo, kad norėdami gauti socialinį būstą asmenys / šeimos taip pat privalo atitikti vieną iš šių sąlygų:
- neturi nuosavo būsto Lietuvoje;
- jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.;
- jų nuosavo būsto 1 asmeniui / šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra neįgalusis / sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
Advokatė nurodė, kad norint neprarasti socialinio būsto paveldėtas turtas, net ir neviršijantis minėtų dydžių, turi būti netinkamas gyventi. T. y.:
- arba ne gyvenamosios paskirties (pvz., žemės sklypas);
- arba nusidėvėjęs (virš 60 proc.);
- arba per mažas (mažiau kaip 10 ar 14 kv. m. asmeniui).
D. Višinskienė aiškino, kad dėl nusidėvėjimo nustatymo reikia kreiptis į „Registrų centrą“.
O dėl ploto – jį galima apskaičiuoti patiems: „Jeigu asmuo paveldėjo 1/3 dalį buto, kurio plotas – 60 kv. m., reiškia, kad asmuo paveldėjo 20 kv. m.
Jei asmens šeimą sudarytų 2 asmenys, laikytume, kad kiekvienam asmeniui priklausytų po 10 kv. m. O tai reikštų, kad šeima gali prarasti socialinį būstą“, – kalbėjo advokatė.
Ji pridūrė, kad tam tikrais atvejais socialinį būstą galima išsaugoti, jei įrodoma, kad paveldėtas butas (net jei ir nenusidėvėjęs, ne per mažas) yra per toli nuo vaikų mokyklų, nėra galimybių juo naudotis visiems paveldėtojams ar pan.
Būdai, kaip dar galima išsaugoti socialinį būstą
Advokatė paminėjo – jei dėl paveldimo turto asmuo vis tik praranda teisę į socialinį būstą, yra galimos ir kitos alternatyvos.
Pvz., būtų galima padovanoti paveldėjimo teisę (ne patį turtą) kitam asmeniui, kuris negyvena kartu socialiniame būste.
Tokiu atveju faktas, kad asmuo kada nors būtų įgijęs turtą, neatsispindėtų turto deklaracijose, aiškino D. Višinskienė.
Taip pat teoriškai yra galimybė neregistruoti paveldėto turto viešuosiuose registruose.
Pašnekovės aiškinimu, asmuo galėtų pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo (tą jis turi padaryti per 3 mėn.), bet neišsiimti paveldėjimo teisės liudijimo (kurio terminas – neribotas).
Taigi tol, kol teisės liudijimas nebus išduotas, jokia nuosavybė to asmens vardu negalės būti registruojama.
D. Višinskienė neslėpė, kad neįregistravus nuosavybės gali kilti įvairių teisinių ginčų, kadangi vis tiek yra būdų, kaip savivaldybė tą galėtų sužinoti kilus įtarimams. Pvz., dėl to, kad turtas liktų registruotas mirusio asmens vardu ar pan.
Laukia ir 15 metų, bet netekti gali greitai
G. Petrušauskienė nurodė, kad be jau minėtų priežasčių socialinio būsto netenka:
- tie, kurių deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba 50 proc.;
- tie, kurie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
- tie, kurie pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių – iki kitų metų birželio 1 dienos) nepateikė turto ir pajamų deklaracijos;
- tie, kurių įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą / mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. socialinio būsto nuomos mokesčio sumą, bet jie atsisako socialinių paslaugų, nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl paslaugų teikimo;
- tie, kurie socialinį būstą naudoja ne pagal paskirtį.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybėse iš viso yra apie 3,5 tūkst. socialinių būstų su 1–5 kambariais, kuriuose gyvena tūkstančiai žmonių.
Savivaldybių teigimu, vidutinis socialinio būsto laukimo laikas yra 1–6 metai. Tačiau yra ir tokių, kurie laukia virš 15 metų, kadangi atsisako siūlomo būsto dėl rajono, aukšto ar pan. ir laukia toliau.
