Vis tik teisininkai atkreipia dėmesį, kokiais atvejais reikia notaro ar teismo leidimo. Ir įspėja apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.
Pavyzdžiui, skaitytoja Aušra (vardas pakeistas) papasakojo, kad jos nepilnametis įvaikis, mirus jo tėvams, paveldėjo butą. O jo įstatyminiu atstovu paskirta organizacija ketina butą parduoti už skolas.
Moteris teiravosi, ar gali taip būti ir ar įmonė išties turi teisę vaikui paliktus namus tiesiog parduoti už nežinia iš kur atsiradusias skolas.
Ar vaikas gali prarasti turtą už tėvų skolas?
Advokatas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad dėl turto įgijimo ir tvarkymo nepilnamečių vardu bendru sutarimu sprendžia jų tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus.
„Savarankiškai disponuoti savo turtu asmuo gali sulaukęs pilnametystės – 18 metų amžiaus. Tačiau nepilnametis, sulaukęs 16 metų, gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu.
Esant tokiam pripažinimui, asmuo įgyja teisę savarankiškai disponuoti savo turtu ir nesulaukęs pilnametystės“, – pridūrė pašnekovas.
Advokatės Loretos Paulavičienės aiškinimu, tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats.
O tėvų uzufrukto teisė, anot teisininkės, negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.
Ji pabrėžė, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą, nepriklausomai nuo turto rūšies ar įgijimo būdo.
Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, todėl vaikai už tėvų prievoles (pvz., skolas) neatsako: negali būti išieškoma nei iš nepilnamečių turto, nei iš pajamų ar produkcijos, gaunamos naudojant vaiko turtą.
Kada tėvams nereikia teismo leidimo
Vis dėlto L. Paulavičienė paminėjo, kad vaiko poreikiai nėra visiškai atskirti nuo bendrų šeimos poreikių:
„Pvz., vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir pan.“
Taigi nepilnamečio turtą (ar iš jo gaunamas pajamas) tėvai, nepažeisdami vaiko interesų, gali naudoti šeimos reikmėms, apibendrino A. Kovalevskis.
Jis pridūrė, kad tėvai turi teisę vaikų turtą ne tik nuomoti, tačiau net ir parduoti.
L. Paulavičienės aiškinimu, kai tėvai (ar vienas iš jų) vaiko vardu priima / atsisako priimti palikimą, nori parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti vaiko turtą, išankstinio teismo leidimo nereikalaujama.
Tačiau tuomet sandoris privalo būti sudarytas notaro, kuris įvertina, ar bus užtikrintos vaiko teisės ir interesai.
„Kaip matome, teisės normos saugo vaiko interesus, tačiau gyvenime būna visko. Viskas priklauso nuo notaro ir tėvų sąžiningumo“, – nurodė pašnekovė.
Kada tėvai negali laisvai tvarkyti vaiko turto?
Vis tik, anot A. Kovalevskio, tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą.
Be jo, L. Paulavičienės teigimu, tėvai neturi teisės:
- perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
- savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
- sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui;
- nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas);
- nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai);
- investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).
A. Kovalevskis dar pridūrė, kad tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn.
Jis išskyrė, kad teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais:
- kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
- kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
- kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).
Tėvus dėl žalos atlyginimo į teismą gali paduoti ir nepilnametis
L. Paulavičienė paminėjo – jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tėvų arba tarp tėvų ir vaiko, teismas gali paskirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant ginčą.
O, jei konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, vaiko interesams atstovauja tas, su kuriuo konflikto nėra.
„Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo“, – dėstė A. Kovalevskis.
O dėl žalos atlyginimo į teismą per atstovą gali kreiptis ir nepilnametis, atkreipė dėmesį L. Paulavičienė.
Vis tik ji pridūrė, kad būnant nepilnamečiu bylinėtis gali būti labai sunku, nebent žala būtų akivaizdi ir ją būtų lengva įrodyti.
„Be to, net jeigu vaikas ir laimėtų procesą, gali atsitikti kaip, kad priteista žala taip ir liks „ant popieriaus“, nes nebus iš ko išieškoti. Pvz., jeigu tėvai turi daug skolų, priklausomybių, miršta ir pan.
Aišku, galima ir notaro civilinė atsakomybė, tačiau įrodyti notaro aplaidumą taip pat nėra lengva. Dažniausiai teismas pripažįsta, kad notaras nusižengė „gerai notaro praktikai“ ir tuo viskas pasibaigia“, – komentavo advokatė.
Kada vaiko turtas gali būti atimamas už skolas?
Paklausta, ar Aušros vaikui priklausantį, paveldėtą turtą įstatyminiu atstovu paskirta organizacija gali parduoti už skolas, advokatė visų pirma nurodė, kad vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti ne tik tėvai.
Ir įvardijo, kad tai gali būti įtėviai ar kiti globėjai, tam tikrais atvejais – ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Pvz., jeigu tėvai (ar vienas iš jų) netinkamai tvarko savo vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.
Tada teismas gali skirti kitą asmenį vaiko turto administratoriumi.
L. Paulavičienės spėjimu, Aušros vaikas (tiksliau – jo atstovas) greičiausiai priėmė palikimą su skolomis, todėl skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į vaiko paveldėtą turtą.
Ji priminė, kad palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu – į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami.
Tad priimant palikimą reikia atkreipti dėmesį, ar skolos neviršys paveldėto turto vertės ir ar palikimą verta priimti.
Teisininkė pažymėjo, kad priimant palikimą be apyrašo apie velionio skolas informacija dažniausiai nėra pateikiama, tad yra galimybė, kad apie skolas bus sužinoma tik priėmus palikimą.
Remdamasi Lietuvos teismų nutartimis ji paminėjo, kad, deja, tik nedaugelis pareiškėjų, priimdami palikimą nepilnamečio vardu, prašo apyrašo.