Į tokią situaciją pakliuvęs Kostas (vardas pakeistas) socialiniame tinkle papasakojo, kad prieš 2 metus buvo remontuotas namo stogas ir dabar išlindo brokas:
„Stogas – ne hermetiškas, teka, buvo užlietas butas. Sutartis yra, garantija dar yra. Rangovas taisyti broką atsisako.
Ką toliau daryti, kaip priversti rangovą sutaisyti broką arba kaip nors atgauti pinigus?“ – teiravosi vyriškis.
Kiek laiko už broką atsako rangovas?
„Newton law“ partneris ir advokatas Gilbertas Kinderevičius visų pirma paminėjo, kad paprastai naujai statybai yra taikoma įstatyminė 5 metų garantija, pradedama skaičiuoti nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos.
Jo aiškinimu, ši garantija taikoma „matomiems“ statybos darbams, pvz., fasado apdailai.
O pastato dalims, kurios nėra matomos (pvz., pastato vidinės konstrukcijos, pamatai, vamzdynai ir kt.), įstatymas numato 10 metų garantiją.
Vis tik advokatas pažymėjo, kad rangovų tyčia paslėptiems defektams yra taikoma net 20 metų garantija.
„Tačiau nereikėtų to supainioti su paprastu remontu, pvz., sienų dažymu, grindų klojimu ir t. t. Tokio pobūdžio remonto darbams yra taikoma tik 2 metų garantija, jei šalys nesusitaria dėl ilgesnio garantijos termino raštu“, – paminėjo pašnekovas.
Jis patikino, kad visais atvejais, jei galioja garantija, užsakovas turi teisę kreiptis į rangovą dėl atsiradusių defektų pašalinimo:
„Taigi, jei defektai yra nekokybiško rangovo darbo pasekmė ir rangovas dėl to yra kaltas, jis visais atvejais atsakys užsakovui per garantinį terminą, nepriklausomai nuo defekto pobūdžio. Tam įtakos neturi nei oro sąlygos, nei draudimo polisas.“
Ko galite reikalauti ir kada nuostolių neatlygins
G. Kinderevičius vardijo, kad visų pirma rangovui reikėtų pasiūlyti defektus pašalinti pačiam, savo sąskaita, per protingą terminą ar per sutartyje šalių sutartą terminą.
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), vartotojas gali reikalauti, kad:
- darbas būtų atliktas iš naujo (išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės);
- būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina;
- rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- būtų grąžinti pinigai ir atsisakyta sutarties.
„Jei rangovas pareigos pašalinti defektus neatlieka ar delsia ją atlikti, užsakovas turi teisę samdytis kitą rangovą, kuris pašalins šiuos defektus, o užsakovas įgis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš pirminio rangovo.
Pažymėtina, kad pačiam užsakovui ištaisius defektus ir tik po to pasikreipus į rangovą dėl nuostolių atlyginimo rizikuojama, kad nuostoliai nebus atlyginti, nes gali tekti sunkiai įrodinėti patį defektų kilimo faktą. Be to, įstatymas numato pareigą užsakovui dėl informavimo“, – dėstė advokatas.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad defektai gali atsirasti dėl rangovo kaltės (nekokybiškų jo darbų) arba dėl nekokybiškų medžiagų, kurios buvo naudotos remontui.
„Jei nekokybiškai darbus atliko ir medžiagas remontui tiekė rangovas, jis visais atvejais turės atsakyti už defektus.
Tačiau, jei rangovas atliko tik darbus, o medžiagas tiekė pats užsakovas, tai dėl nekokybiškų medžiagų atsiradusių defektų rangovui atsakomybė nekils“, – komentavo G. Kinderevičius.
Kokių dokumentų reikia ir kaip tiriama?
Advokatas neslėpė, kad visada didesnė tikimybė laimėti ginčą bus tada, kai yra pakankamai įrodymų:
„Visuomet rekomenduočiau turėti rašytinę sutartį ir joje viską numatyti aiškiai: garantinius terminus, defektų nustatymo tvarką, defektų taisymo terminus, baudas ir kt.“
Jam antrino ir VVTAT, kuri akcentavo, kad darbų užsakymas visada turi būti užfiksuotas sutartyje, darbų užsakymo, priėmimo–perdavimo ar kitame dokumente.
Ji vardijo, kad ten turėtų būti aiškiai nurodyta, kada ir kokie darbai atliekami, kokia jų kaina, aptariamos netesybos, kilusių ginčų sprendimas, granatijos terminai.
Anot G. Kinderevičiaus, jeigu rašytinės sutarties nėra, įrodinėjimo procesas tampa žymiai sudėtingesnis.
„Vartotojai gali kreiptis dėl ginčo tiek į VVTAT, tiek į teismą, bet, kadangi statybos rangos bylos dažnai būna gana sudėtingos – reikia daug specifinių ekspertinių žinių – greičiausiai be teisminio nagrinėjimo nepavyks išsiversti.
Paprastai, tokio pobūdžio byloje gali būti skiriama ekspertizė, kuri atsako į klausimus, kokie yra atsiradę defektai; kodėl jie atsirado; kiek kainuoja jų sutvarkymas; ir pan.“ – aiškino advokatas.
Ginčai su rangovais – gana dažnas atvejis
G. Kinderevičius patarė pradžioje gerai pasidomėti pasitelkto rangovo reputacija ir kvalifikacija, kadangi tokios bylos yra gana dažnos.
„Mes įvertiname, ar yra realus pagrindas ir surinkta pakankamai įrodymų, patariame, kokius „namų darbus“ atlikti klientams prieš kreipiantis į teismą.
Todėl dažnu atveju vartotojai laimi bylas prieš nesąžiningus rangovus, kurie atsisako gera valia pašalinti defektus“, – kalbėjo advokatas.
O skundai dėl būsto priežiūros ir renovavimo paslaugų VVTAT sudaro apie 10 proc. visų gaunamų prašymų.
Tarnyba vardijo, kad dažniausiai kreipiamasi dėl darbų kokybės (langų, durų montavimas ir pan.), o sprendimas dažniausiai priklauso nuo pateiktų įrodymų.
„Todėl vartotojui labai svarbu prie prašymo pridėti užsakymo dokumentą, mokėjimo dokumentą, sutartį ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atsiradusius trūkumus. Dažnai vartotojai pateikia ir ekspertų išvadas.
Vertinama ir tai, ar trūkumas atsirado dėl nekokybiškų statybos medžiagų, ar nekokybiškai atliktų darbų. Taigi ir sprendimas dėl kiekvieno ginčo būna individualus“, – aiškino VVTAT.
