Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.
Dabar jie – jau daug metų išsiskyrę, tačiau laidavimas Vaivai labai trukdo gauti reikiamo dydžio paskolą būstui. Moteris teiravosi, ką tokiu atveju daryti, ar įmanoma laidavimo atsisakyti.
„Buvęs vyras kategoriškai atsisako kreiptis į banką šiuo klausimu. Kiek pati domėjausi, jei jo pajamos leidžia, bankas sutiktų mane nuo laiduotojo pareigų atleisti.
Jis kenkia ne tik man, bet ir dviem nepilnamečiams vaikams, nes negaliu jiems suteikti nuosavų namų – tenka nuomotis“, – apgailestavo Vaiva.
Laidavimas – moki paskolą už turtą, kurio neturi?
Anonimiškai pakomentuoti sutikęs paskolų ekspertas Gerardas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) nurodė, kad laiduotoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris sutinka laiduoti už paskolos gavėjo finansinius įsipareigojimus.
Taigi, kreditoriui įvertinus jų abiejų mokumą ir suteikus paskolą, už jos grąžinimą atsako ne tik paskolos gavėjas, bet ir už jį laiduojantis asmuo.
Anot „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, laiduotojas įsipareigoja dengti paskolą, jeigu paskolos gavėjas to daryti nebegali ar tiesiog nedaro.
„Paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų, kreditorius dėl jų vykdymo gali kreiptis į laiduotoją. Jei to nedarys ir laiduotojas, bus pradedamas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto.
Jei paskolos gavėjas paskolos nemokės, bet mokės laiduotojas, išieškojimas nevyks, nes tai reikš, kad sutartis yra vykdoma laiku“, – dėstė Gerardas.
Jis atkreipė dėmesį, kad laiduotoja (šiuo atveju – Vaiva), net ir sumokėjusi visą paskolos gavėjo (šiuo atveju – jos buvusio vyro) skolą, netaps to turto savininke.
O, jei paskolos gavėjas (buvęs vyras) tame bute gyvena, jis ir toliau ten galės gyventi, nors paskolos nemoka ir tą už jį daro laiduotoja.
Vis tik, pasak eksperto, kai laiduotojas padengia visą ar dalį skolos pinigais arba už ją įkeičia savo turtą (pvz., savo butą), jis turi teisę kreiptis į paskolos gavėją ir prašyti jo tą sumą grąžinti.
Jeigu paskolos gavėjas geranoriškai nesutinka jos padengtos skolos dalies grąžinti, laiduotoja gali kreiptis į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (kad antstoliai per varžytines parduotų įkeistą turtą ir grąžintų skolą laiduotojai) arba į teismą dėl skolos priteisimo.
Ar galima atsisakyti būti paskolos laiduotoju?
Anot E. Jurevičiaus, kol paskola nėra grąžinta, laikoma, kad laiduotojas turi finansinių įsipareigojimų.
Tad laidavimo sutartis gali trukdyti gauti naują paskolą, pripažino Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė.
„Jeigu laiduotojas yra sutuoktinis, skyrybų metu laidavimo prievolė gali būti modifikuota, jeigu su tuo sutinka abu asmenys.
Tiesa, įvertinęs situaciją bankas gali atsisakyti atlikti pakeitimus motyvuodamas tuo, kad paskolos gavėjo interesai dėl paskolos grąžinimo turi būti apsaugoti, nepaisant pasikeitusių asmeninių santykių“, – pridūrė „Luminor“ atstovas.
Vis tik galimybė atsisakyti laidavimo yra – dėl to reikia kreiptis į paskolą išdavusį banką / finansų įstaigą, kuri vertintų situaciją ir nuspręstų, ar laidavimo atsisakymas yra galimas, nurodė D. Kalvaitienė.
„Kreditorius, išnagrinėjęs argumentuotą prašymą, jei pakanka duomenų įvertinti paskolos gavėjo mokumą ir riziką, kad, paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų, skola bus pilnai išieškota (taip pat ir iš įkeisto turto), gali priimti sprendimą laiduotojo atsisakyti“, – aiškino Gerardas.
Vis tik Šiaulių banko atstovė pabrėžė, kad laidavimo atsisakymas yra sutarties sąlygų pakeitimas, kuris be kliento (paskolos gavėjo) žinios nėra galimas.
„Pakeitimų turi pageidauti visi paskolos sutarties dalyviai: tiek laiduotojas, tiek paskolos gavėjas“, – antrino E. Jurevičius.
Kuo skiriasi laiduotojas nuo bendraskolininko?
Šiaulių banko atstovė pastebi, kad paskolos su laiduotojais buvo daug populiaresnės anksčiau – pastaraisiais metais jos suteikiamos gan retai.
Anot D. Kalvaitienės, sutuoktinis įprastai tampa ne laiduotoju, o bendraskoliu.
Pasak E. Jurevičiaus, jei finansinė situacija neleidžia asmeniui vienam paimti būsto paskolos, jis gali įtraukti bendraskoliais savo antrą pusę, tėvus ar kt.
Tačiau tokiu atveju paskolos trukmė nustatoma pagal tėvų amžių, be to, jie turi atitikti papildomą sąlygą – būti finansiškai pajėgūs paskolos įmokas mokėti vieni patys.
„Luminor“ atstovas neneigė, kad įmanomi ir tokie atvejai, kai paskola imama tiek su bendraskoliu, tiek su laiduotoju vienu metu, tačiau viskas priklauso nuo individualios situacijos.
Gerardo aiškinimu, laiduotojas nuo bendraskolio skiriasi tuo, kad pastarasis yra asmuo, kuris ima paskolą kartu su kitu paskolos gavėju ir yra vienodai atsakingas už paskolos grąžinimą.
„Bendraskoliais dažniausiai tampa bendrą ūkį vedantys asmenys. Finansiniai įsipareigojimai ir atsakomybė visiems bendraskoliams yra vienoda.
Laiku nesumokėjus įmokų, bankas gali pareikalauti, kad skolą sumokėtų bet kuris vienas iš bendraskolių arba visi kartu“, – kalbėjo specialistas.
Ar reikalavimai paskolai sumažėja, jei yra laiduotojas?
Anot D. Kalvaitienės, laiduotoju gali būti bet kuris asmuo, kurio finansinė situacija ar turimas nekilnojamas turtas leidžia prisiimti tokius įsipareigojimus.
Ji atkreipė dėmesį, kad, imant paskolą su laiduotoju, paskolos gavėjui nėra suteikiamos išimtys pajamų ir įsipareigojimų vertinimo reikalavimams – jis vis tiek turės juos atitikti:
„Laiduotojas gali būti vertinamas tik kaip papildoma užtikrinimo priemonė. Kada jis reikalingas, sprendžiame individualiai.“
Anot eksperto Gerardo, jeigu paskolos įmoka siekia, pvz., 1 tūkst. eurų per mėnesį, tačiau jis išgali mokėti tik 500 eurų, nėra taisyklės, ar tuomet laiduotojas turi perimti ir padengti visą (1 tūkst. eurų) ar tik likusią (500 eurų) įmokos dalį:
„Čia jau kaip susitariama tarp visų trijų šalių: finansų įstaigos, skolininko ir laiduotojo. Dažniausiai yra bandoma ieškoti visiems priimtiniausio sprendimo.“
O „Luminor“ savo klientams pabrėžia, kad galvojant apie papildomus laiduotojus vertėtų dar kartą įsivertinti, ar pavyks mokėti įmokas, o galbūt reikėtų sumažinti finansinių įsipareigojimų kiekį arba būsto įsigijimą išvis atidėti.
