Redakcija rekomenduoja

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Rusijoje vis dar aidi Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ maišto atgarsiai. Ar iš J. Prigožino rankų slysta jo imperija? Ar generolo Sergejaus Surovikino dingimas susijęs su Vladimiro Putinu pradėtu valymu po nepavykusio sukilimo? O gal tai tik dar vienas Kremliaus paleistas informacinis rūkas? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Po Rusijos pradėto visapusiško karo prieš Ukrainą Vakarų lyderiai pradėjo pripažinti Baltijos šalių teisumą, klausosi, bet vis tiek neišgirsta.  D. Grybauskaitė antradienį dalyvavo Vilniaus universiteto konferencijoje „Europos atsakas.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio. Taip pat „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Augindama ilgai lauktą antrą dukrelę 34-erių Ugnė Vaizgirdaitė pati dar sunkiai gali patikėti įvykusiu stebuklu. Tūkstančius eurų įvairiems gydymo būdams paklojusi moteris jau buvo palaidojusi viltis susilaukti vaikelio ir pradėjusi ieškoti įsivaikinimo galimybių. Tačiau netikėtai ją aplankė džiugi žinia, kad laukiasi. Ugnė pasakoja, kad pastoti jai padėjo ne vieno mediko skeptiškai vertinamas gydymas homeopatiniais žirniukais.

Jurbarko rajone gyvenantis Tomas yra baigęs tik aštuonias klases, nes jaunystėje sakosi buvęs truputį banditas. Vyras neturi specialybės, oficialiai nedirba ir neketina pradėti bei galėtų būti vadinamas darbo rinkai nepasirengusiu, o, galbūt, ir rengtis nesiruošiančiu, asmeniu. Su žmona Tomas augina tris vaikus, laukiasi ketvirtojo, gyvena socialiniame būste, bet negeria, nevartoja narkotinių medžiagų ir puikiai žino, kas jam priklauso Lietuvos socialinėje sistemoje.

Aršiausio visų laikų iššūkio Vladimirui Putinui per jo prezidentavimo 23 metus poveikis vis dar sklando ore. Maskvos elitas turi klausimų Kremliaus vadovui ir svarbiausias jų – ar Rusijos prezidentas bent akimirkai prarado šalies kontrolę, rašo „The Washington Post“.  Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vi...

Ankstyvojoje Lietuvos istorijoje įprasta buvo deginti mirusiuosius, tačiau vėliau į kraštą atėjusi krikščionybė po truputį išstumia šią tradiciją. Senovės lietuviai laidoti ir su asmeniniais daiktais, ir su savo gyvūnais, pavyzdžiui, žirgais. Ir jei apie žemesnio luomo laidojimą žinoma gana daug, kitokia situacija yra su Lietuvos valdovų kapais. Gali būti, kad per juos kiekvieną dieną pravažiuoja... troleibusas.

Šiandien robotai pasitelkiami ne tik pramonėje ar buityje, bet ir gydant sudėtingas ligas. Preciziškas tikslumas, didesnis patogumas chirurgams ir mažiau komplikacijų pacientams – tokius privalumus siūlo vis drąsesnius žingsnius jau ir Lietuvoje žengianti robotinė chirurgija. Nors Klaipėdos universiteto ligoninėje ši chirurgija vystoma nuo 2018-ųjų, tokios operacijos dabar prieinamos ir sostinėje. VUL Santaros klinikose pristatė naujovę – už 3,5 mln.

Lietuvoje ilgalaikis planavimas nebuvo pati didžiausia stiprybė. Mūsų šalis labai aiškiai žinojo, ko nori, kai buvo stojama į Europos Sąjungą ir NATO, bet paskui prasidėjo mėtymasis tai į vieną, tai į kitą pusę. Paskui buvo pradėta suvokti, kad būtų gerai pasitvirtinti Lietuvos ateities viziją bent keliems dešimtmečiams į priekį, mat sakoma, kad geriausias būdas numatyti ateitį yra ją sukurti.

Peterio Pomerantsevo knyga apie šių laikų Rusiją pavadinta „Niekas nėra tiesa ir viskas yra įmanoma“. Atrodo, tai puikiai apibūdina Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ sukilimą. Istorija, netikėtai užsižiebusi, atrodytų, netikėtai ir priblėso. Bet ar tikrai? Tvyrantis rūkas aplink šią situaciją sufleruoja, kad tai tik pirmas šio spektaklio veiksmas.

Daliai vaikų praleidžiant daugybę pamokų, politikai nusprendė, kad šią situaciją reikia suvaldyti, nes nesilankydami pamokose vaikai protingesni netampa, veikiau atvirkščiai. Todėl Seimas antradienį įteisino 3 priemones. Pirma, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatys visai Lietuvai bendrą tvarką, kiek praleistų dienų per mėnesį galės pateisinti tėvai ir kaip mokyklos turės reaguoti, jeigu praleistų pamokų bus daugiau.

Karas, šiuo metu vykstantis tarp Rusijos ir Ukrainos, prasidėjo 2014 m. Jis prasidėjo nuo Rusijos ir Ukrainos nesutarimo, kur link turi sukti Ukraina. Šis klausimas buvo toks svarbus Maskvai, kad ji rizikavo savo santykiais su Vakarais aneksuodama Krymą ir įsiverždama į Rytų Ukrainą.  2022 metais Rusija išplėtė karą ir tai virto žemės drebėjimu Europai.

Nuo šiol sostinės naktiniu gyvenimu rūpinsis „Vilniaus naktinis biuras“. Naujai įsteigta įstaiga su keturiais darbuotojais rūpinsis miesto įvaizdžiu, naktine ekonomika ir konfliktų tarp gyventojų ir verslo sprendimu. Vilniaus valdantieji sako, kad semiasi patirties iš užsienio šalių, kur tokios ar panašios įstaigos veikia senų seniausiai. Kritikai tikina, kad Vilnius naujuoju Niujorku netaps ir toks biuras yra tik pinigų švaistymas.

Lietuvos politines partijas supurtė čekučių skandalas, kuris palietė kone visas politines partijas, todėl atsiranda niša naujiems politikos veikėjams. Vienas įdomiausių klausimų – kur pasuks advokatas Ignas Vėgėlė, kurį potencialiai galėtų dominti dveji rinkimai: prezidento – gegužės mėnesį ir Seimo – spalio mėnesį. Parlamento rinkimai gali dominti dėl to, jog Seime atramos neturintis prezidentas nėra labai stiprus.

Lietuvą sukrėtęs čekučių skandalas gali sumenkinti piliečių tarpusavio pasitikėjimą ir gyventojų pasitikėjimą politikais – pastarasis ir šiaip mūsų valstybėje nėra aukštas. Tai iš esmės reiškia, kad politikams ateityje bus dar sunkiau įgyvendinti sudėtingas reformas, kurioms reikia visuomenės palaikymo.

2022 m. vasario 24 d. didysis ukrainiečių romanistas Andrejus Kurkovas ir jo žmona savo namuose Kyjive buvo pažadinti Rusijos raketų garsų. Iš pradžių jis negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. „Jūs turite psichologiškai priprasti prie minties, kad karas prasidėjo“, – rašė jis.

Šalčininkų rajone gyvenantis 69-erių Feliksas Klincevičius sako besijaučiantis tikru laimės kūdikiu. Dar gegužės pradžioje netikėtai pablogėjus sveikatai išgabentas į ligoninę šiandien vyras dėkingas gydytojams, kad vėl stovi ant savo kojų. Medikai patvirtina, kad smegenų uždegimas – mažas juokas, tačiau apsaugotas nuo jo nėra nė vienas. Į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę (RVUL) Feliksas buvo atgabentas visai netikėtai.

Karalius Mindaugas tikrai negalėjo būti vegetaras, kadangi dauguma mums pažįstamų daržovių tik pradėjo plisti Lietuvoje jo laikais. Jautieną ar mums ne taip jau gerai žinomas soras karalius galėjo užsigerti midumi ar obuolių gira, o priešais jį garuojantį patiekalą tikriausiai ruošė ne karalienė Morta, o profesionalus pilies virėjas.

Prezidentas ir premjerė – nesutaria. Tai buvo galima pastebėti nuo pat pirmos jų darbo dienos. Tiesa, vieši apsižodžiavimai, nenoras susitikti ar institucijų, kurioms vadovauja šie politikai, tarpusavio konkurencija, kuo toliau tuo labiau verčia stebėtis net ir visko mačiusius ekspertus. Aukščiausių šalies vadovų antipatiją vienas kitam, pasak portalo tv3.lt kalbintų ekspertų, lemia asmeninės ambicijos, patirtos nuoskaudos ir mintis, kad vėl gali tekti susiremti rinkimuose.

Vytautas Šustauskas buvo viena ryškiausių pastarųjų dešimtmečių figūrų politikoje ir viešojoje erdvėje. Visgi ne tiek dėl savo darbų, užimant vienas ar kitas aukštas pareigas, o dėl įvairių skandalų, kontraversiškų pasisakymų, daug atgarsio sulaukusių protesto akcijų. Nuo „ubagų karaliaus“ iki Kauno mero. Nuo Seimo nario iki taksisto. Nuo jaučio kepimo Rotušės aikštėje iki draugystės su nusikalstamo pasaulio atstovais.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis, sako Gabrielius Landsbergis. Arba dėl pasiektų sprendimų, arba dėl iššvaistytų progų. Panašu, kad Ukraina liepą negaus oficialaus pakvietimo į Aljansą. Kodėl Vakarų lyderiai spaudžia stabdį Ukrainos narystei ir kodėl labiausiai to nenori Jungtinės Valstijos? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai, tarp jų ir tie, kuriems, pasak ekspertų, gresia realus pavojus.

Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pensija yra vienintelis pajamų šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą.  Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Angelė. Moteris pasakojo, kad neseniai pardavė savo būstą ir nusipirko kitą. „Gyvenau dideliame trijų kambarių bute, mokėjau didžiules sąskaitas už šildymą, vos pakakdavo pensijos komunaliniams mokesčiams sumokėti.

Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, man didelė garbė, ir dar didesnė atsakomybė, atlikti pareigą, kurią numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Laiko tėkmė išryškina esmę – tai, ką turime svarbiausio ir brangiausio. Viską, už ką anksčiau kovojome ir ką gynėme. Viską, dėl ko verta kovoti artimiausioje ateityje. Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas.

Skaitydamas metinį pranešimą šalies prezidentas nepaminėjo nė vieno Vyriausybės nario pavardės, tačiau paminėjo įvairias situacijas, iš kurių buvo galima atpažinti kritiką kai kuriems ministrams. Siūlome susipažinti su pagrindinėmis citatomis, kurios demonstruoja prezidento Gitano Nausėdos požiūrį į problemas skirtingose srityse. Prezidentas taip pat išsakė atvirą požiūrį į valdančiosios daugumos reakciją čekučių skandalo centre, kai buvo siekiama surengti priešlaikinius rinkimus.

Nuo šių metų liepos mėnesio Lietuvoje įsigalios nauja apsaugos nuo smurto šeimose priemonė – apsaugos nuo smurto orderis, kuris reiškia, kad pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti iškeldintas iš gyvenamosios vietos 15-ai dienų, policijos pareigūnų sprendimu. Apsaugos nuo smurto orderis galės būti skiriamas, net jeigu dėl smurto ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Kaip pasakoja Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, šiuo metu tik apie 20 proc.

Jau ir patys medikai neslepia – situacija dėl milžiniško slaugytojų trūkumo sveikatos sektoriuje darosi sudėtinga. Dėl to net tenka atšaukti operacijas, auga darbo krūvis, didėja įtampa tarp medikų ir pacientų. Įspėjama, kad viso to kaina gali būti labai skaudi – kentės tiek pacientų priežiūros kokybė, tiek patys medikai. „Gydytojo paskirtas gydymas nevyksta taip sklandžiai, jei nėra, kas pacientą prižiūri, moko, padeda.

Istorinė sostinė, apipinta mitais ir legendomis. Nors istorikai negali tvirtai pasakyti, ar karaliaus Mindaugo sostas tikrai stovėjo Kernavėje, šis miestas tikrai buvo vienas iš svarbiausių politinių ir ekonominių centrų mūsų valstybingumo ištakose. Kernavės klestėjimą ir aukso amžių dabar mena čia išlikę piliakalniai, kurie atskleidžia ne vieną istorinę paslaptį apie kadaise čia stovėjusį didingą Viduramžių miestą.

Išaugusios kainos pakoregavo ir gyventojų atostogų planus. Daugelis atostogoms ruošiasi taupyti, todėl rinksis pigesnes ir ne tokias tolimas kryptis. Pavyzdžiui, Lenkiją. Gyventojai skaičiuoja, kad bilietai ir nakvynė į kaimyninę šalį nekainuos nė 200 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Birutė pasakojo, kad su vyrus keliaus atostogauti į Lenkiją. „Vyksime prie jūros, į Gdanską, taip pat aplankysime ir Sopoto miestą.

Netrukus Lietuvoje įsigalios nauji techniniai reikalavimai transporto priemonėms. Jose atsiras papildomas reikalavimas odometro rodomai automobilio ridai. Nustačius, kad ji atsukta atgal, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Dėl to automobilis galės būti pripažintas techniškai netvarkingu, o tokiu važinėti draudžiama.

Kai Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, jog pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja nuostata, leidžianti urmu iki pusės metų migrantus uždaryti centruose be individualaus situacijos vertinimo, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės puoselėjamas naratyvas susvyravo, bet pati ministrė nelabai: ji pareiškė, kad antrą kartą elgtųsi lygiai taip pat.

Egipte ryklys sudraskė jauną rusų vaikiną. Po šį įvykį nušvietusiose naujienose pasipylė ne vienas komentaras, kuris džiaugėsi dėl tokios nelaimės. Ar šampano iššovimas dėl šios tragedijos tiesiogiai susijęs su Kremliaus žiaurumais Ukrainoje? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Seimas antradienį įteisino atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, kuris sudarys 20 proc. nuo konkrečios savivaldybės mero darbo užmokesčio. Toks atlyginimas per mėnesį sudarys nuo 605 iki 756 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius ir netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio. Skirtumas tarp išmokų priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje. Šios pajamos bus traktuojamos kaip darbo užmokestis ir bus pradedamos mokėti nuo šių metų liepos, jei įstatymo pakeitimą pasirašys prezidentas.

Nors vėžio diagnozė daug kam vis dar skamba kaip gyvenimo nuosprendis, onkologijos-chemoterapijos gydytoja vyr. rezidentė Rugilė Pikturnienė šią ligą siūlo priimti kaip lėtinį susirgimą ir visų pirma pasitikėti medikais. Jos teigimu, ne vienu atveju net sergant vėžiu galima gyventi gana visavertį gyvenimą. Negana to, pasitaiko ir stebuklingų atvejų, kai ligos eiga neatitinka jokių teorijų.

Mindaugo kelionė iki sosto verta serialo „Sostų karai“ (angl. „Game of Thrones“) siužeto. Aišku, atimkime drakonus ir ledinius vaikštančius numirėlius. Bet pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius gudrumu, diplomatija, papirkinėjimais ir galvų kapojimu pasiekė tai, ko niekam nei iki tol, nei po to nepavyko padaryti.

Kardiologai skambina pavojaus varpais: Lietuvos vyrai – vieni iš trumpiausiai gyvenančių Europos Sąjungoje, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) didėja, o paslaugų prieinamumas prastėja. Negana to, naujai sudarytas tautiečius labiausiai žudančių ligų žemėlapis atskleidžia, kad situacija dalyje šalies savivaldybių yra išskirtinai prasta.

Kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų strategai mąstė, kaip įveikti visą savivaldą apėmusią čekučių skandalo krizę, kuri palietė ir Vyriausybę, tikriausiai nė sapne nesapnavo, kad pasiūlytas vaistas – priešlaikiniai rinkimai su grasinimu trauktis Vyriausybei – atsigręš prieš juos pačius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis šią savaitę po nepavykusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų atsiprašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo ir taip, greičiausiai, bandė normalizuoti ne tik tarpasmeninius santykius, bet ir padėtį valdančiojoje koalicijoje. E. Gentvilas sako, kad laiko tai išspręsta problema.

Jau įprasta, kad internetu ar programėle pinigai pervedami ne tik už komunalines paslaugas, bendrus pietus, vakarėlį ar tiesiog prireikus jų artimiesiems ir draugams. Kartais centas pervedamas ir, pvz., norint perduoti žinutę žmogui, kuris užblokavo socialiniuose tinkluose. Daugeliu atvejų mokėjimo paskirtyje gyventojai nesusimąstę įrašo „skola“, „dovana“, „ačiū“ ar kokį nors linksmesnį palinkėjimą.

Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus Kachovkos užtvanką ir hidroelektrinę, esančias teritorijoje, kurią Maskva kontroliuoja jau daugiau nei metus. Rusijos pareigūnai kaltino ukrainiečius vykdžius bombardavimą šioje teritorijoje, kur Kyjivo ir rusų kontroliuojamas Ukrainos dalis skiria upė. Ką reiškia ši katastrofa? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Lietuvos politikoje susiklosčiusi padėtis, regis, turi didelę įtaką premjerei Ingridai Šimonytei, kuri teigia politiką įsivaizduojanti kitaip nei jai bandoma primesti. Savo nuostatas ji išsakė pristatydama praėjusių metų Vyriausybės ataskaitą, tačiau iš esmės atliepė dabartinę krizę, kai kilus čekučių skandalui savivaldoje klausimai persikėlė Vyriausybėms nariams, kurie praeityje buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai.

Seimas antradienį atmetė konservatorių sugalvotą scenarijų skelbti priešlaikinius parlamento rinkimus kaip atsaką į savivaldą krečiantį čekučių skandalą, kuris apėmė ir buvusius tarybų narius Vyriausybėje ar Seime. Parlamentarai po pateikimo projektą atmetė. Dabar liko klausimas dėl premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo, nes premjerė buvo sakiusi, kad, jeigu Seimas nesutiks persikrauti, ji prašymą dėl atleidimo pateiks po NATO vadovų susitikimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo posėdyje kilo konfliktas tarp partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir jo senelio, partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad tuo atveju, jeigu konservatoriai balsuodami nebūtų linkę palaikyti idėjos surengti priešlaikinius Seimo rinkimus, tai nepriverstų jo atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų. Tačiau konservatoriai, regis, jau švelniau kalba apie Vyriausybės atsistatydinimą, nors vis dar teigia, kad bus svarstoma apie ministrų kabineto pasitraukimą po NATO vadovų susitikimo.

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams.

Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė atskleidė, kaip spręs daugybės visuomenės dėmesio sulaukiančią kvaišalų vartojimo problemą mokyklose ir mikrorajonuose. Jos planuose ir eilių poliklinikose mažinimas, kurias padėti spręsti gali ir gyventojų sąmoningesnis elgesys, ir kultūros sklaida gyvenamuosiuose rajonuose, ir naujas konceptas Lietuvoje – dainyklos. Kartu su fotografu kylame į 18-ą Vilniaus miesto savivaldybės pastato aukštą. Čia – naujosios vicemerės Simonos Bieliūnės kabinetas.

Nors už lango – jau tikra vasara, virusai dar neduoda atsipalaiduoti. Gydytojai pastebi, kad įprastai šaltuoju metu suaktyvėdavę virusai pastaruoju metu kiek pakeitė savo elgseną. Pažymima, kad kalčiausia čia pandemija, mat daugiau uždaryti namuose žmonės, o ypač – vaikai mažiau susidūrė ir su įvairiais patogenais. Šiemet gydytojus stebino ne tik netipiškas gripo sezonas, pagausėję susirgimai vėjaraupiais, streptokoko A sukeltomis infekcijomis.

Vadinamasis „čekiukų“ skandalas atkreipė dėmesį, kam mokesčių mokėtojų suneštus pinigus leidžia politikai. Nors dauguma Seimo narių daugiausiai lėšų išleidžia transportui, ne vienas parlamentaras tūkstančius taško saldainiams, puodeliams, gėlėms ir knygoms. Pagal Seimo statutą, Seimo nariams išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.