Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad prie išankstinės pacientų registravimo sistemos (IPR IS) turi būti prisijungusios apie 700 gydymo įstaigų. Ministras gi kritikuoja, kad gydytojų vizitų laikus joje pateikia toli gražu ne visos įstaigos: apie 500 įstaigų teikia mažiau nei 20 proc. duomenų apie išankstinę registraciją, o bendrai tokių laikų e.sveikatoje yra vos 13 proc.
Teigiama, kad dėl tokios situacijos, kai visi laikai nėra paviešinami e.sveikatoje, pacientams ribojamos galimybės užsiregistruoti pas gydytojus.
„Kuo analizuodami giliau lendame, kodėl taip pas mus yra su patekimu pas gydytojus, tuo įdomesnių dalykų atrandame. Čia, matyt, turėsime apskritai pakalbėti apie gydytojų darbo grafikus, kaip gydytojai yra įsiforminę keliose įstaigose ir realiai kai kur net ir tie laikai, matyt, sutampa. Dėl to jie pacientams yra nepateikiami, nes tiesiog fiziškai jų ten dažnai nebūna toje gydymo įstaigoje“, – dar praėjusią savaitę Vyriausybės valandos metu Seime aiškino jis.
Dulkys: drumstame vandenyje daug kas patogu
Ministro teigimu, esant tokiai situacijai nereikia stebėtis, kad įstaigoje nėra tvarkos, pacientai eina į gydytojo kabinetą kažkokia vidine tvarka.
„Ne paslaptis, matyt, yra ir skambučių sistema, kai pacientai priimami pagal tai, koks jo telefono numeris, pažįstamų sistema. Tad tame drumstame vandenyje, matyt, daug kam daug kas yra patogu“, – tvirtino A. Dulkys.
Pasak ministro, vien tik pradėjus domėtis šia situacija į sistemą įkeltų laikų padaugėjo apie 15 proc. Tai, jo teigimu, tik patvirtina, kad pirmosios trumpojo periodo priemonės neišvengiamos.
„Nuo lapkričio vidurio startuosime su nauja priemone – darysime viešą švieslentę, kiek kokia gydymo įstaiga yra skaidriai ir atvirai pateikusi pacientams laikų į sistemą. (...) Tai – pirma priemonė, o toliau gilinsimės į gydytojų darbo grafikus ir tokiu būdu padėti pacientams ir gydymo įstaigoms“, – aiškino jis.
Iškreipta statistika
Patys gydytojai ir įstaigų atstovai gi teigia, kad tokie ministro pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir vargiai padės iš esmės spręsti eilių problemą.
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva pabrėžė, kad, žiūrint į pirminio lygio analizę, ji nėra padaryta tinkamai, mat buvo vertinta, kiek yra atiduotų vizitų (laisvų talonų) laikų į e.sveikatą – išankstinę pacientų registraciją, kurioje pacientai patys gali registruotis, pasirinkdami laisvą taloną.
„Ir šis IPR laisvų talonų skaičius buvo palygintas su įstaigoje šeimos gydytojų ir slaugytojų suteiktų paslaugų skaičiumi, kurios koduojamos kiekvienoje įstaigoje ir pateikiamos teritorinei ligonių kasai (TLK) per VLK elektroninę sistemą SVEIDRA, lygintas 2021 metų laikotarpis“, – kalbėjo ji.
Realybėje gi šie skaičiai labai skiriasi, mat šeimos gydytojo darbas susideda tiek iš planinių, tiek ekstrinių bei pakartotinių vizitų, paskirtų paties gydytojo dėl tos pačios ligos, kol pacientas nepasveikęs. Atliekant analizę į tai atsižvelgta nebuvo. „Vadinasi, jei gydytojas padarė kažkokias ekstrines konsultacijas, bet tie talonai IPR nebuvo papildomai sukurti, tai esą įstaiga paviešino mažiau laisvų vizitų laikų į e.sveikatą, nors planiniai laikai buvo atiduoti 100 proc.“, – aiškino šeimos gydytoja.
Jos aiškinimu, norint, kad realybę atspindinčius skaičius matytų ir Registrų centras, ir SAM, gydytojas, padaręs, pavyzdžiui, 5 papildomas konsultacijas, turėtų kreiptis į darbdavį, kad jis sukurtų 5 papildomus laikus tam, kad analizė statistiškai atrodytų tvarkingai.
„Tačiau tokiu atveju gydymo įstaigos tik patirtų dar didesnę administracinę naštą – tiek finansinę, tiek laiko prasme. Tuo metu dalis gydymo įstaigų priėmę sprendimus dirbti su savo vidinėmis sistemomis, tą pacientas žino seniai, tai patogu, jis gali ir pasiskambinti. O kai atsirado privalomas laikų kėlimas į IPR sistemą, reikia suprasti, kad gydymo įstaiga turi integruoti savo sistemą į e.sveikatą, o tai tikrai nėra patogu padaryti“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Pasak gydytojos, juo labiau kaip visiška nesąmonė skamba tai, kad šeimos gydytojas galėtų turėti „pažįstamus“, „savus“ ar „savesnius“ pacientus, kažkam suteikti geresnes sąlygas: „Šeimos gydytojui visi pacientai yra savi, nes tai yra mūsų apylinkės pacientai. Dauguma pažįstami metų metais, net užauginti nuo vaikystės ir toliau lankosi jau su savo atžalomis. Šeimos gydytojai ir taip padaro didžiulį darbą, nes priima ekstrinius, susirgusius, traumas patyrusius pacientus, išduoda nedarbingumus.“
Pirminėje grandyje ir taip pateikiami visi laikai
Jai antrindama Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Jurga Dūdienė teigė jokiu būdu nesutinkanti su teiginiu, neva įstaigos, gydytojai slepia laikus.
„Laikų išankstinėje pacientų registracijos sistemoje sugeneravimas, pateikimas – tai administracinė atsakomybė ir kiekviena įstaiga planuoja gydytojų darbo laikus. Ir viskas priklauso nuo to, su kokiomis elektroninėmis sistemomis dirba gydymo įstaiga.
Tų įstaigų, kurios turi savo vidines elektronines sistemas, pacientai yra informuoti, kad registruotis pas šeimos gydytoją gali internetu toje įstaigos vidinėje sistemoje. Tos įstaigos, kurios dirba tiesiogiai su e.sveikata, pateikia gydytojų vizitų laikus į IPR. Čia yra pateikiami planiniai vizitai, tai yra tie laikai, kuriuos galima suplanuoti“, – sakė šeimos gydytoja.
Pašnekovė kartu abejojo, ar ministro įvardyta naujovė – viešos švieslentės – kaip nors pagerintų prieinamumą pirminėje grandyje: „Jau dabar yra 100 proc. pateikiami visi prieinami planiniai laikai. Papildomų talonų ekstriniams vizitams ir pakartotiniams vizitams sukūrimas ir pateikimas į IPR – papildoma administracinė našta, nesukurianti papildomų laisvų talonų pacientams planinėms paslaugoms gauti. Juk šias atliktas paslaugas įstaiga pateikia teritorinei ligonių kasai – į TLK elektroninę sistemą, tad tai vertinu kaip darbo dubliavimą.“
Registruojasi per vidinę sistemą
Kauno poliklinikos vadovas Paulius Kibiša taip pat atkreipė dėmesį į pateiktos statistikos netikslumus. „Ta statistika, kuri buvo pateikta, realiai rodo, kiek buvo užsiregistruota per e.sveikatą, o ne kiek pateikta į e.sveikatą. Nes, pavyzdžiui, mes pateikiame visus talonus ir į e.sveikatą ir lygiagrečiai savo sistemoje.
Mūsų pacientai labiau pripratę prie vidinės sistemos ir jei talonas yra ir ten, ir ten, o pacientas užsiregistruoja per mūsų sistemą, jis e.sveikatoje iš karto anuliuojamas. Dėl to toks atvejis nepatenka į statistiką, apie kurią buvo kalbama. Iš tikrųjų vizitų gydymo įstaigos, bent jau mes, į e.sveikatą paduodame apie 25 proc. talonų“, – aiškino jis.
Pašnekovas teigė, kad nėra jokio tikslo vos ne slėpti vizitų laikus nuo pacientų: „Kaip tik raginame gydytojus, kad našumas būtų didesnis, kuo daugiau tų vizitų būtų, tai pas mūsų specialistus daugybė pacientų ateina ir iš privačių gydymo įstaigų.“
Sistemos strigimai – kaip duotybė
P. Kibiša sutiko, kad daug geriau būtų, jog registracijai būtų naudojama viena gerai veikianti sistema. „Tačiau ši diskusija turėjo vykti prieš 15 metų, kai buvo kuriama e.sveikata, kad būtų politinė valia padaryti vieną sistemą. Pas mus gi buvo nuspręsta, kad bus finansuojama eilės sistemų kūrimas, visi prisikūrė savų ir istoriškai nenusistovėjo nauja sistema.
O nauja turi savo trūkumų, ne visos dabar esančios sistemos gerai sinchronizuojasi. Mes irgi turėjome bėdų, kad vienu metu dubliavosi talonai arba nepasinaikindavo. O dabar žinome, kad e.sveikatos strigimai jau priimami kaip duotybė“, – sakė poliklinikos direktorius.
Paklaustas, ar švieslentėje skelbiamos „atsiliekančios“ gydymo įstaigos pagerins situaciją dėl eilių, pašnekovas svarstė, kad gal šioks toks efektas ir bus.
„Suprantu, kad šiam klausimui iškilus ministerija pasiūlė tokį greitą sprendimą. Jis turi teisę egzistuoti, juk nė vienam nesinori kažkaip būti neigiamai reitinguojamam. Gal tai paskatins pasitempti kokią įstaigą, kuri akivaizdžiai atsilieka, juk nesinori į tokį gėdos ekraną patekti, tai gal kažką pažadins. O kurie ir taip neužmigę, visi daro viską, kad pacientai patektų. Kviečiame pacientus, darome viską, kad jie patektų“, – kalbėjo jis.
Veryga: specialistų trūkumo neišspręs
Skeptišką nuomonę dėl ministro A. Dulkio pasiūlytos priemonės išsakė ir Seimo narys Aurelijus Veryga. „Eilės – sena bėda ir gaila, kad ministras tik į švieslentę nusisiaurino. Nes tai, matyt, nei specialistų skaičių padidins, nei, abejoju, kad labai įstaigas motyvuos jungtis. Pacientams, ko gero, iš tos švieslentė nebus jokios skirtumo. Čia nebent gal daugiau kaip spaudimo elementas, kad jos jungtųsi prie sistemos. O jos nesijungia dėl to, kad sistema nėra pilnai integruota su gydymo įstaigų turimomis sistemomis, tada tenka registratorėms dviejose vietose pildyti laikus“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
Jo manymu, geriausiu atveju greičiausiai bus koks 20 proc. pagerėjimo, bet didžiulės masės bėdų tai neišspręs. Jis priminė, kad terminai, per kiek laiko pacientas turi patekti pas vieną ar kitą gydytoją, yra įtvirtinti įstatyme.
„O tai, kad ši nuostata neveikia, pirmiausia yra dėl to, kad trūksta specialistų. Privačios įstaigos gi dabar nuvilioja pacientą imdamas priemokas arba apskritai padarydamas mokamas paslaugas ir sumokėdamas žymiai didesnį atlygį, nei tą padaro viešosios įstaigos. Tada gydytojai ir migruoja iš viešųjų įstaigų ir tada žmonės ir skundžiasi. Bet tai yra sisteminė bėda, nes leidžiame už tokias paslaugas, ypač kur ligonių kasos finansuoja, imti priemokas. Tada sistema išsibalansuoja“, – sakė A. Veryga.
Plačiau apie tai kviečiame žiūrėti video siužete, kurį rasite straipsnio pradžioje.
