Redakcija rekomenduoja

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

II pakopos pensijos kaupimas Lietuvoje dažnai kelia karštas diskusijas. Laiku neatsisakę automatinio įtraukimo gyventojai esą nebegali jo nutraukti ir privalo mokėti įmokas į fondą visą gyvenimą. Vis dėlto, pasirodo, kai kuriems kaupimą pavyksta nutraukti ir po kelių metų. Vienas vaikinas pasidalino savo istorija, kaip jam pavyko atsisakyti beveik 2 metus trukusio pensijos kaupimo II pakopoje, kurio esą nutraukti neįmanoma.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, pagal kurią nuo kitos kadencijos žymiai padidės darbo užmokestis Seimo nariams, ministrams bei premjerui.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės dieną, kuri pažymi pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Tačiau iki šių dienų nėra visiškai tiksliai aišku, ar tikrai liepos 6-ąją Mindaugui ant galvos buvo uždėta karūna. Tai, ką mes dabar švenčiame kaip Valstybės dieną, pasiūlyta tik prieš 30 metų, o Mindaugo karūnavimo tiksli data kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

Pabandžiusi registruoti vaiką ankstyvajai reabilitacijai poliklinikoje vilnietė net žioptelėjo – artimiausias vizitas veik po 8 mėnesių, vasario mėnesiui. Ji piktinosi, kad tokios eilės – protu sunkiai suvokiamos. Tuo metu poliklinika aiškina, kad šių paslaugų poreikis pastaruoju metu stipriai išaugęs. Savo istorija su portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) sakė dar susitaikiusi su tuo, kad dukrą pas oftalmologą pavyko užregistruoti tik po 5 mėnesių.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai vis dar sunku susidoroti su Kremliaus propaganda. Šiose šalyse gyvena nemažai rusakalbių gyventojų ir dalis jų vis dar žiūri valstybinius Rusijos kanalus, o Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai naudojasi vietiniais prokremliškais aktyvistais. Nepaisant to, kad Baltijos šalių valdžia aktyviai kovoja su Kremliaus įtaka, prokremliški aktyvistai tęsia savo veiklą, o propagandiniai leidiniai toliau propaguoja Maskvos „tiesas“,  rašo The Insider.

Žinia apie Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikę, kuri buvo nuteista dėl to, kad tinkamai neįvertino girto asmens sveikatos būklės, jautriai palietė visą bendruomenę. Pasak medikų, nuo tokios situacijos, kai nesėkmingas bandymas padėti apsvaigusiam asmeniui gali atsisukti prieš tave patį, neapsaugotas nė vienas. Gydytojai pažymi, kad tai – didelė socialinė problema, dėl kurios net įvykus skaudiems atvejams medikai neturėtų būti verčiami atpirkimo ožiais.

Jau 7 metus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantis akių ligų gydytojas Eugenijus Žvykas tikina nė karto nepasigailėjęs dėl sprendimo grįžti į gimtąjį miestą. Čia jis sako iškart pasijautęs tikru gydytoju. Pacientai jauną gydytoją pasitiko išskėstomis rankomis ir darbo iki dabar nestinga, mat daug kur akių ligų specialistai – deficitinė specialybė.

Reitingų viršūnėje esančių socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė jau ima tiesti kelią socialdemokratams į valdžią bei pateikia savo partiją kaip antitezę karštakošiams konservatoriams.

Medikai griebiasi už galvų – neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau tampa tikra epidemija. Ypač grėsmingai atrodo tai, kad aukomis tampa dar praktiškai vaikai. Įjunkus į narkotines medžiagas naudojant populiariuosius vape‘us gydytis nuo priklausomybės jau tenka ir 11-mečiams.  Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui ir premjerei Ingridai Šimonytei sugalvojus įtraukti visą valstybę į „viščiuko žaidimą“ kai kurie partijos Seimo nariai kategoriškai priešinasi priešlaikinių Seimo rinkimų idėjai bei Vyriausybės atsistatydinimui po NATO vadovų susitikimo, ką yra pažadėjusi ministrė pirmininkė.  Politikai kiek anksčiau išsakė savo nepritarimą frakcijos posėdyje, o ketvirtadienį nevengė burnoti viešai.

Politinę sistemą perkrauti norintys konservatoriai sako, kad biudžeto lėšas taškė ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir parlamentarai. Kai kurių jų išlaidos transportui išaugo tais metais, kai šalyje siautė koronavirusas, buvo įvestas karantinas ir ribojamas judėjimas tarp savivaldybių.

Surengti priešlaikinius rinkimus sumąstę Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vadovaujasi savita logika, kurią trečiadienį bandė išdėstyti partijos frakcijos nariams. Abu šie politikai mano, kad į čekučių skandalą patekusius kolegas iš Vyriausybės reikia ginti iki paskutinio šūvio, nes šie esą nepadarė nieko blogo. Tiesiog buvo įtvirtinta prasta savivaldos politikų kanceliarinių išlaidų kompensavimo sistema.

Kai kurie gyventojai, savo sąskaitose sukaupę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, norėtų dalį jų išsigryninti ir naudoti savo reikmėms, tačiau to padaryti negali. Kiekvienas bankas yra nustatęs limitą, kiek žmogus gali iš savo sąskaitos išsiimti pinigų. Jeigu limitas viršijamas, tenka papildomai sumokėti ir pateikti pasiaiškinimą, kur jis pinigus ketina išleisti. Viename iš socialinių tinklų kilo diskusija, kiek pinigų žmogus gali išsigryninti iš savo sąskaitos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pagal partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio valią apsisprendė siekti priešlaikinių Seimo rinkimų, o jeigu tai nepavyksta – pabaigti šios Vyriausybės egzistavimą iškart po NATO vadovų susitikimo. Tačiau po šio veiksmo galimi įvairūs scenarijai, kuriais sutiko pasidalinti keletas konservatorių atstovų, kurie nenorėjo būti įvardinti.

Lietuvoje – Vyriausybės krizė. „Čekiukų skandalas“ drebina ne tik ministrų kabineto, bet ir Seimo pamatus, nes konservatoriai siūlo problemą spręsti pirmalaikiais parlamento rinkimais. Ar tai tikrai geriausias kelias? Pasaulio ir Lietuvos įvykius bei politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje aptarto įvykiai Bachmute.

Jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti automobilių pardavėjų gudrybė – ridos mažinimas – prekeiviams, manoma, leidžia užsidirbti daugiau, nes jų mašina atrodo geresnės būklės. Tačiau tokiam automobiliui sugedus, pirkėjams tektų sumokėti ir už remontą, o ne tik automobilį. Jau netrukus įsigalios nauji pakeitimai, kuriais bus siekiama pažaboti ridos klastotojus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis teigia manantis, kad savivaldos politikų lėšų naudojimo skandale pirminis uždavinys turėtų būti egzistuojančios pinigų naudojimo sistemos pertvarkymas, o ne pirmalaikiai Seimo rinkimai ar Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimas.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno miesto tarybos nare pateko į nemalonią istoriją – buvo sulaikyta neblaivi prie vairo ir metams prarado vairuotojo pažymėjimą. Visgi tai nesustabdė politikės prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto. G. Skaistė nuo 2007 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. 2013 m. politikė įkliuvo policijos pareigūnams būdama neblaivi už vairo. Jai buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Nors Ingridos Šimonytės kabinetą krečia viena didžiausių šios kadencijos krizių ir jo likimas yra pakibęs ant plauko, Vyriausybė privalo atsiskaityti už nuveiktus darbus ir pristatyti savo tikslus. Ekspertai dėl Vyriausybės ataskaitos vieningos nuomonės neprieina – vieniems trūksta aiškumo ir šokiruoja premjerės pareiškimai, kiti džiaugiasi pateiktais išsamiais duomenimis, bet pasigenda dėmesio kai kurioms svarbiausioms sritims.

Ypač garsiai apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje prabilta praėjusių metų vasarį, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje. Nors valdantieji tikina, kad sveikatos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, opozicijos ir medikų asociacijų atstovai mato skylių.  Tai, kad Lietuvos sistemos pasirengimas ne idealios formos, leidžia suprasti ir akademinės bendruomenės specialistai.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką. Bet velnias slypi detalėse.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Ponią Almą Adamkienę visi apibūdina kaip orią, tvirtą ir itin šiltą asmenybę, kuri geba vienodai maloniai bendrauti tiek su karališkojo kraujo turinčiu asmeniu, tiek su paprastu kaimo gyventoju. Daug savo savybių ji atsinešė iš šeimos, kurioje tėvai demonstravo pagarbą ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems šalia esantiems žmonėms.

Respublikinė Šiaulių ligoninei (RŠL) trūksta net 72 įvairių sričių gydytojų. Tiesa, įstaigos vadovas Mindaugas Pauliukas ramina, kad dėl to darbas tikrai nestoja. Negana to, jis primena, kad tokia situacija – daugelio ne tik rajoninių, bet jau ir regiono lygio ligoninių realybė. Įstaigos direktorius teigė, kad gydytojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje yra didžiulis trūkumas, tad ne išimtis – ir jo vadovaujama ligoninė.  „Šiandien pas mus dirba 2319 darbuotojų, iš jų 417 yra gydytojai.

Jau beveik 27 metus Kėdainiuose šeimos gydytoja dirbanti Viltara Dūdienė atvira – po studijų grįžti dirbti į tą kraštą, kur užaugo, gal labai ir neplanavo, tačiau dabar likimo nepeikia. Kaip sako pašnekovė, čia ji jau įleido šaknis, yra atpažįstama ir mylima pacientų. Giedros nuotaikos nestokojanti gydytoja neslepia, kad būti užkalbintai pacientų gatvėje – vienas darbo mažesniame mieste ypatumų. Ji pažymi, kad kartu tai didelis privalumas, proga stebėti, kaip užauga kelios kartos.

Kilęs skandalas dėl galimo lėšų švaistymo savivaldybių tarybose krečia jau tris šios Vyriausybės ministrus. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad kolegomis pasitiki. Ekspertai stebisi tiek premjerės, tiek visos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena ir tikina, kad jei po šių supurtymų Vyriausybė išliks, jai bus labai sunku dirbti. Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Vis garsiau kalbama apie stipriai pablogėjusią Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos sveikatos būklę. Ar jo mirties atveju iš šalies išvykusi opozicija sugebėtų perimti valdžią? Ar Sviatlana Cichanouskaja yra tam tinkamiausia lyderė? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip pat Volodymyro Zelenskio buriama „naikintuvų koalicija“ Vakaruose.

Dantų gydymas gali atsieiti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų. Vis tik neretai žmonės pamiršta, kad dalis odontologijos paslaugų apmokama iš privalomo sveikatos draudimo fondo, į kurį įmokas moka visi dirbantieji. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Algis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo, kad pradėjus gausiai kraujuoti dantenoms paskubomis užsirašė į odontologijos kliniką.

Gediminas Kirkilas sako, kad susitarimas dėl užsienio politikos yra būtinas, norint pasiųsti žinią užsienio partneriams prieš NATO viršūnių susitarimą Vilniuje. Buvęs premjeras mato per daug konkurencijos ir susiskaldymo šalies politikoje, o tuo, anot jo, gali pasinaudoti mūsų išorės priešai. 2020 m. ruduo.

Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas Jörgas Vollmeris yra laikomas dideliu Lietuvos draugu. Būtent jis dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje atsidurtų NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, prisidėjo prie jos dislokavimo, formavimo ir komplektavimo, o už tai 2018 metais prezidentės buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Istorija mėgsta nenumatytas pasekmes. Naujausias pavyzdys ypač ironiškas: Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymas atkurti Rusijos imperiją kolonizuojant Ukrainą atvėrė duris į postimperinę Europą. Europa, kurioje nebėra imperijų, kuriose dominuotų viena tauta. Paradoksalu, tačiau norėdama užsitikrinti šią postimperinę ateitį ir atsispirti Rusijos agresijai, ES pati turi įgyti kai kurių imperijos bruožų.

Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje turėtų drastiškai sumažėti benzinu ir dyzelinu varomų transportų priemonių, o jas pakeis varomos elektra, biodujomis ir vandeniliu. Tam valstybė iš savo ir europinių pinigų ketina atriekti šimtus milijonų eurų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad radikaliai bus keičiama įkrovimo punktų infrastruktūra, daugiau bus tiesiama pėsčiųjų ir dviračių takų, atsinaujins ir viešasis transportas.

Lietuva yra užsibrėžusi iki 2050 m. iki nulio sumažinti išmetamas šiltnamio dujas ir kartu su kitomis Europos šalimis tapti klimatui neutralia. Vilnius ir Tauragė pateko į Europos Sąjungos programą, kurioje sieks šio tikslo pasiekti daug greičiau – iki 2030 metų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šalies miestams siūlo pavyzdį imti iš skandinavų, kurie savo miestus „sužalino“ dar prieš 15 metų.

Tęsiantis tokių elementarių vaistų kaip antibiotikai ir kitų medikamentų trūkumui pediatrai kaip reikiant sunerimę. Jų teigimu, nesiimant efektyvių priemonių šiai problemai spręsti ilgalaikėje perspektyvoje gresia liūdnos pasekmės vaikų sveikatai. Pasak Lietuvos gydytojų, situacija išlieka sudėtinga, o rimčiausias to pasekmes galima išvysti jau ateityje. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gi nurodo, kad dalies vaitų tiekimas jau atnaujintas arba juos yra kuo pakeisti.

Ekspertai negali atsistebėti, kad Rusija vis radikalėja ir ima panašėti į nacistinę Vokietiją, kuria jau senokai žavisi rusai. Pasak buvusio ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno ir karo istoriko Valdo Rakučio, rusams iki visiškos transformacijos link fašistinės visuomenės dar trūksta svaiginančių pergalių, arba žiaurių pralaimėjimų. Po jų, kelio atgal jau nebus.

Lietuvoje visi žmonės ar organizacijos privalo pranešti, jeigu įtaria smurtą prieš vaikus, tačiau viešosios įstaigos „Duku“ direktorius Tomas Kurapkaitis susidūrė su itin keista situacija. Kai į „Duku“ vaikų dienos centrą atėjo mergytė su įplėšta ausimi ir mėlyne prie akies, centras pranešė vaiko teisių gynėjams. Supykę tėvai mergytės ir jos brolio nebeleido į dienos centrą, o savivaldybė lėšas dienos centrams skiria priklausomai nuo vaikų lankomumo.

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pateikė vieną neatsakingiausių pasiūlymų, į kurį specialistai reaguoja vienareikšmiškai: to daryti negalima, nes vaikai nekontroliuoja savo impulsų ir labai tikėtina, kad pasitelkę dujų balionėlius aiškinsis santykius tarpusavyje arba bandys juokauti papurkšdami dujų patalpoje.  Demokratai pasiūlė leisti vaikams nuo 14 metų turėti dujinius balionėlius, nors atsakomybė asmeniui pagal Lietuvos įstatymus kyla tik nuo 16 metų.

Lietuva, kaip ir kitos mažos šalys, už dėmesį užsienyje turi susimokėti mokesčių mokėtojų pinigais, nes nemokamas sūris būna tik pelėkautuose ir tai tik antrai pelei. Krašto apsaugos ministerija su JAV analitiniu centru „Atlantic Council“ yra sudariusi 150 tūkst.

Trečiadienį mirė garsus fitoterapeutas Juozas Ruolia. Gegužės 18 dieną jam būtų sukakę 73-eji. Apie tai tv3.lt patvirtino Nacionalinis vėžio institutas. Atsisveikinimas su fitoterapeutu vyks gegužės 12 dieną Olandų laidojimo namuose. Fitoterapeutas Juozas Ruolia gimė 1950 m. gegužės 18 d. ežerų krašte – Ignalinos rajone. Jis nuo pat vaikystės pradėjo domėtis augalais, o vėliau ir gydomosiomis jų savybėmis.

Kinijos vardas pasaulyje skamba plačiai ir kelia vis didesnį nerimą. Ne Rusija, o Kinija yra laikoma didžiausia JAV priešininke ir konkurente, o susidūrimas dėl Taivano, deja, bet nenumaldomai artėja. Kinija mankština raumenis ne tik pratybose Taivano sąsiauryje, bet tarptautinės diplomatijos frontuose. Ekspertai sako, kad verslams dabar pats laikas sprukti iš Kinijos, o Lietuvos politikams aiškiai susitarti, ką mes manome apie Kiniją. Laiko liko nedaug.

Seime sugrįžo iniciatyva išviešinti prisipažinusius bendradarbiavus su KGB. Idėjos autoriai sako, kad laikas pagaliau užversti šį tamsų mūsų istorijos puslapį. Oponentai atkerta – taip sulaužomas valstybės pažadas prisipažinusiems saugoti jų tapatybę. Beveik pusšimtis Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Visi projekto iniciatoriai – opozicijos atstovai.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Sankcijos smaugia Rusiją, bet ši randa išradingų būtų jas apeiti, sako ekspertai, aiškinantys, kodėl karui rusai vis dar turi pinigų. Tiesa, pinigų rusams užtenka tik tokiam karui, kokį matome dabar, nieko didelio ir ekstravagantiško jie padaryti nebegali, nes – nebeturi už ką. O ateityje situacija dar labiau blogės, nes Rusiją turėjusi išgelbėti Kinija snaudžia, o draugais likę indai neskuba investuoti savo pinigų į neaiškią Rusijos rinką.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas Robertas Skalskis atviras: darbas intensyviojoje terapijoje – ne kiekvienam. Tačiau, kaip pats sako, su profesija sutapo kaip raktas su spyna. Žmones iš gyvybiškai kritinių situacijų traukiantis medikas teigia, kad gyvybės stebuklu tikėti reikia, bet būtina ir bandyti kurti šiuos stebuklus.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų gegužę, todėl politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai jau galanda savo įrankius, kurie galėtų padėti laimėti. Iki šiol nė vienas kandidatas nepasakė, kad tikrai dalyvaus šiuose rinkimuose, bet praktiškai neabejojama, kad antros kadencijos sieks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, ženklus apie dalyvavimą rodo ir advokatas, vadinamasis „antivakserių“ atstovas Ignas Vėgėlė.