Svarstoma, kad kėsintis į Astravą būti per didelė kaina net Rusijai, užantyje Rusija kartu su Baltarusija galimai laiko dar ne vieną „siurprizą“, todėl griebtis kraštutinio jiems nebūtų naudinga. Tiesa, yra ir nuomonių, kad nėra jokių ribų, kurių Rusija neperžengtų, todėl, jei rusai gali apšaudyti Zaporižės AE, jie gali kėsintis ir į Astravo AE.
Turime pasiruošti kūrybingiems hibridinių grėsmių scenarijams
Prieš kelias savaites neoficialioje Lenkijos ir Lietuvos politikos formuotojų diskusijoje buvo atvirai pasakyta, kad Lietuva ir Lenkija turi pasiruošti kūrybingiems hibridinių grėsmių scenarijams. Nes prieš kelis metus niekas nebūtų galėjęs sugalvoti, kad Aliaksandras Lukašenka sukurs tokią krizę NATO šalių pasienyje, kokią neseniai matėme.
Ir tai gali pasikartoti, nes Rusija ir Baltarusija yra per silpni, kad pradėtų karo veiksmus prieš vieną iš NATO Aljanso šalių, tikėtina nenorėtų patikrinti penktojo straipsnio veikimo galimybių, bet viskas, kas žemiau to straipsnio – jiems tinka, todėl galime tikėtis nuolatinio reakcijų tikrinimo.
Taip pat, tikėtina, bus mėginama skaldyti, sukiršinti kaimynus, NATO sąjungininkus. Galime laukti pačių netikėčiausių hibridinės atakos scenarijų, kurių metų bus tikrinama Vakarų reakcija, visuomenės reakcijos, nuotaikos, poveikis.
Baltarusija darosi Rusijos vakarine karine apygarda, o ne suverenia valstybe. Mūsų kaimyninė šalis tampa dar mažiau prognozuojama ir jei anksčiau čia buvo taikomi trumpo perspėjimo verti scenarijai, tai dabar ji virto valstybe, kuriai tegalima pritaikyti scenarijų, kuriame nebus jokio perspėjimo (mums).
Scenarijus, kai Rusija ir Baltarusija pradeda atvirą karą prieš NATO nares, pasak politikos formuotojų, dabar neatrodo labai realus, bet hibridinių atakų, bandymų pažiūrėti, kur yra ta raudona linija, provokacijų, reakcijos tikrinimo tikrai galime laukti. Taip pat ir tarp sąjungininkų, tikėtina, bus diskusija kas tai yra, kaip tai įvardyti, kaip reaguoti.
Rusijos raudonos linijos virto punktyrais
Politologas, Baltarusijos specialistas Vytis Jurkonis kalbėdamas apie poros dienų įvykius, sako, kad Baltarusijos režimo „siurprizais“ neturėtume stebėtis, o ir vertinti juos reiktų rimtai. Visada buvo grėsmė, kad Astravo AE gali būti panaudota prieš mus. Pasinaudojant elektrine galima didinti politinį spaudimą, organizuoti hibridines atakas. Dabar, pasak politologo, tai pamažu tampa realybe.
„Norų ir galimybių režimas turi pakankamai. Nepaisant kai kurių rožinių įsitikinimų, kad Baltarusijos režimas labai kovoja dėl nepriklausomybės arba, kad jį labai spaudžia Kremlius, visos karinės atakos, hibridinės atakos su migrantais, sankcijų apeidinėjimo ir jų kalibravimo klausimai su Rusija, visada tai buvo ir bus.
Taip, šių dviejų valstybių užsienio politikų trajektorijos nėra identiškos, nes Minskui Kremlius kelia grėsmę, bet jie to linkę neakcentuoti, taikstosi ir pasiduoda. O ir Kremlius neturi didžiulės prabangos atidaryti dar kelis frontus ir padaryti taip, kad Baltarusijos teritorija staiga taptų dar viena spaudimo ir dėmesio vieta.
Rusams labai patogu, kad yra tokia pilkoji zona, kur nelabai aišku, kas, kaip ir kur. Minskas siunčia klaidingus signalus į Vakarus, atsimename jų rolę mėginant neva padėti dėl grūdų tranzito, energetikos, trąšų klausimų. Tai Minsko ir Maskvos interesai. Taip, kartais sunku atskirti, kur Rusijos, o kur Baltarusijos interesai. Tuo rūku naudojasi politikos formuotojai tose valstybėse“, – sakė V. Jurkonis.
Jis įsitikinęs, kad Astravo AE, ne tik gali būti panaudota spaudimui, bet jau ir buvo. O ir situacijos eskalacija, pasak jo, matant, kas darosi Zaporižios atominėje, tikėtina.
„Pirmas šių veiksmų interesas: sukelti baimę ir paniką kaimyninėse valstybėse. Tokio pobūdžio veiksmus mes matėme dar prieš antrą karo fazę, tai buvo ir kariniai mokymai, ir kiti dalykai. Baltarusijoje, dėl visuomenės pasipriešinimo, yra ir kitokio judesio, kur akivaizdžiai priešinamasi Kremliaus planams.
Bet tokius žmones Minsko režimas įsuka į savo represijų ratą. Tai, kad Baltarusijos režimas yra Rusijos režimo šalininkas – nėra jokia naujiena“, – sakė jis.
Politologas įsitikinęs, kad daug kas Vakaruose mano, jog šantažuoti pasaulį su branduoline elektrine – nerealu ir nepadoru. Visgi šiuo klausimu autoritariniai režimai galvoja kitaip.
„Žiūrime į Zaporižios atominę elektrinę ir suprantame, kad atsakymas kaip ir duotas. Kita vertus galime prisiminti, kaip kai kurie veikėjai juokėsi iš Lietuvos politikų ir pareigūnų, kai buvo sakoma, kad elektrinė nėra tik energetikos objektas. Tai ir saugumo klausimas, ir šiuo objektu gali būti pasinaudota kitais atvejais. Tai va, šis klausimas iš pajuokos objekto tapo vos ne nacionalinio saugumo svarstymais.
Deja, bet turime aiškią pamoką, kad kai kalba eina apie autoritarinius režimus, negalime išbraukti jokių situacijų, kad ir kokios protų nesuvokiamos jos atrodytų. Krymo aneksija, Kyjivo bombardavimas, Rusijos puolimas atrodė neįmanomi, visa tai uždrausta tarptautinės teisės, protu nesuvokiama, bet įvyko.
Nereikia kelti panikos, bet tam tikros institucijos turi įsivertinti grėsmės galimybę ir prisiminti faktą, kad provokacijos nėra neįmanomos. Raudonos linijos jau senokai tapo punktyrinėmis, kad galima būtų spausti, šantažuoti ir kelti paniką“, – kalbėjo politologas.
Branduolinė katastrofa naudos neatneš, bet kitokie išpuoliai – gali
Atsargos pulkininkas ir buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas įsitikinęs, kad Rusija visokiais būdais siekia įtraukti Baltarusiją į aktyvų karą prieš Ukrainą, todėl hibridiniai išpuoliai, bandymai apkaltinti kitas valstybės padarius vieną ar kitą dalyką – nėra atmestini.
„Baltarusijos korta dar nėra mušta, o Kremlius kovoja dėl išgyvenimo, kas jiems belieka. Aliaksandras Lukašenka, kad ir koks gudrus diktatorius bebūtų, mėgina balansuoti“, – sakė atsargos karininkas, pasvarstęs, kad įtraukti į karą Baltarusiją, rusai tikrai nori, bet klausimas ar tam jie naudos Astravo AE.
Tai, G. Bagdono manymų, būtų per stipru net rusams. Astravo AE yra pastatyta už rusų pinigus, todėl atsargos pulkininkas mano, kad Rusija potencialiai ieškotų kito taikinio, taip pat jautraus.
„Toks taikinys, kaip AE, klausimas ar padėtų baltarusiams „apsigalvoti“ ir eiti į karą prieš Ukrainą. Aš manyčiau, galėtų būti pamodeliuota kaip nors kitaip, kažkas, kas kainuotų civilių žmonių žūtis, būtų einama per jausmus, emocijas, kas nors, kas priverstų paprastus baltarusius kitaip galvoti. Mes į daug ką žiūrime iš savo perspektyvos, žiūrime į tai, kas mums baisiausia ir manome, kad tai ir bus daroma.
Mano kontrargumentas, nors ir visiškai teorinis, bet aš nematau, kurioje vietoje tokia provokacija padėtų Baltarusijai įsitraukti į karą. Rusijos žvalgybos tarnybos yra tikrai gabios manipuliacijoms ir diversijoms, per paskutinius kelis dešimtmečius visas pasaulis to prisižiūrėjo, ir ukrainiečiai teisingai daro skelbdami, bet tada norėtųsi daugiau informacijos. Suprantama, kad taip daroma užkardymo tikslais“, – kalbėjo buvęs žvalgybininkas.
Visgi jis pritaria, kad energetika yra būtent ta sritis, kur Rusija yra aktyvi.
„Turint omenyje, kad Rusija nori parklupdyti Europą per energetiką, tai (kažkokie veiksmai) yra realūs. Dar yra vamzdžiai per Baltarusiją (Yamal-Europe dujotiekis). Tokių dujotiekio sugadinimas būtų svarbus ir Baltarusijai, ir Vakarams, čia sekant ta idiotiška Maskvos planuotojo logika, ką jie tikėtina padarė su Nord Stream. Tai, aš nemanau, kad lies atominę elektrinę, pasekmės būtų košmariškos. O ar tai priverstų Vakarus ir Ukrainą pasiduoti? Niekas, man atrodo, neprivers“, – svarstė atsargos pulkininkas.
Grasinimai nėra nauji, bet žingsnių dar nesimato
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas sako, kad grasinimai panaudoti hibridines atakas girdimi jau ne pirmą kartą.
„Esame girdėję ne vieną variantą, kaip išprovokuoti Baltarusiją puolamiesiems veiksmams prieš Ukrainą. Buvo kalbama, kad ir spec. pajėgų kažkokie daliniai permetami į Baltarusiją, kalbėta, kad jie bus perrengti ir rengs provokacijas prieš baltarusiškus energetinius objektus ir taip bus mėginama įtraukti Baltarusiją į karą. Yra keletas tokių spėliojimų ir scenarijų, tiek Ukrainos žvalgybos, tiek kitų šalių. Bet kol kas niekas nepasitvirtino.
Bet dabar va vėl apšaudyta Zaporižios AE ir daromos prielaidos, kad kas nors gali būti organizuojama ir prieš Astravo AE. Visgi nežinau kuo remiantis tokios prielaidos daromos, reikia palaukti, pažiūrėti, kaip toliau vystysis situacija Zaporižėje. Bet kokiu atveju provokacijos prieš Astravo AE yra didžiulis pavojus ir Baltarusijos gyventojams, todėl sudėtinga pasakyti ar Rusija imtųsi kokių nors veiksmų. Nebent koks hibridinis variantas, apsimesti diversantais iš kitų šalių, bet tokie variantai yra sudėtingi, sunku juos įrodyti, jie turi būti konkretūs ir aiškūs, pasakymo neužtenka“, – sako V. Žukas.
Anot jo, visais būdais bandoma Baltarusiją strategiškai dar giliau įtraukti į karą prieš Ukrainą. Rusija šiuo metu vykdo beprasmę ir labai daug aukų reikalaujančią ataką Donecko srityje, Bachmuto kryptimi, viskas, pasak generolo, kad parodyti savo visuomenei, esą Rusijos armija atgavo pranašumą.
„Nemanau, kad Baltarusijos prisijungimas padarytų didelį skirtumą, o ir požymių, kad jie jungsis – nėra. Nebent kokie nors savanoriai. Visos atsargos, technika, amunicija išvežta ir atiduota Rusijai, jei kariuomenė ruošiasi kariauti, ji taip nesielgia. Čia toks netiesioginis požymis, kad Baltarusijos kariuomenė, kaip karinis vienetas, neturėtų įsitraukti į konfliktą“, – svarstė V. Žukas.
Taip, Baltarusijos valdžia kviečia piliečius registruotis, bet tai nėra masinė mobilizacija ar dalinių komplektavimas. Nėra sudaromos ir kovinės grupės, nesimato, kad būtų ruošiamasi koviniams veiksmams.
„Jei būtų koks nors pasiruošimas, tai mūsų žvalgyba matytų, nes tai ir kariuomenės telkimas, kovinių junginių sudarymas, judėjimas. To dabar nėra“, – sakė jis, patikinęs, kad ir pas mus viduje gali veikti tam tikti žmonės, norintys sukelti neramumus, dirbantys kitoms šalims. Bet žvalgybos institucijos, tikėtina, dirba savo darbą ir žino tuos žmones.
