Redakcija rekomenduoja

Tūkstančiai „lagaminų“, pamestų ar pavogtų iš Rusijos kariuomenės Šiaurės Kaukaze, kol kas nerasti, o į Rusiją jau pasipylė naujas ginklų srautas iš Ukrainos. Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2022 metų balandžio Rusijoje nusikaltimų, susijusių su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų naudojimu, skaičius išaugo 32 proc. ir šie skaičiai tikrai nėra galutiniai ar labai tikslūs.

Daugelis gyventojų iki šios savaitės laiku deklaravo pernykštes savo pajamas ir sumokėjo mokesčių nepriemokas, taip pat susigrąžino jų permokas. Tačiau yra per 100 tūkst. lietuvių, kurie to nepadarė. Jų laukia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ paaiškino, ko imsis dėl gyventojų, kurie turėjo sumokėti, bet laiku nesumokėjusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Po beveik tris mėnesius trukusių paieškų, Neris atidavė nuo vasario ieškoto penkiolikmečio Mykolo kūną. Pirmadienio pavakarę jį rado pažvejoti išplaukęs žvejys. Į Trakų rajoną Valų kaimą, kur buvo rastas kūnas, atskubėję tėvai savo vaiką atpažino iš drabužių liekanų ir batų. Vieta, kurioje rastas Mykolo kūnas, sąlyginai nedaug nutolusi nuo Vilniuje esančio Žirmūnų tilto, kur paskutinį kartą buvo užfiksuotas.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas pirmą kartą nuo karo pradžios pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kyjivas paprašė pagalbos dėl į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų, apie šiuo klausimu vykdomą slaptą misiją prabilo ir popiežius Pranciškus. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Vilmantas Venckūnas.

Tikriausiai visa Lietuva girdėjo apie dingusį ir vėliau rastą 15-metį Mykolą. Tėvai ir artimieji ruošiasi atsisveikinimui ir ieško žmogaus, kuris, panašu, paliko Mykolui atsisveikinimo paminklą-akmenį su užrašu. Daugelis žmonių tapo šio jauno žmogaus gyvenimo istorijos dalimi. Daugelis sekė, kokia lemtis galėjo ištikti Mykolą Davidonį. Vieni – meldėsi, o kiti – paliko pėdsakus jo gyvenime. Prie Mykolo paieškos prisidėję asmenys turi prašymą ir kreipiasi į gyventojus.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Nors ypač pandemijos metu, kai buvo apsunkintas patekimas pas gydytojus, žmonės aktyviai ėmėsi savigydos būdų, medikai pastebi, kad toks noras ir dabar niekur nedingo. Ypač populiarus lietuvių įprotis – sveikatos ieškoti vartojant įvairius maisto papildus. Specialistų žinutė paprasta – apie tai būtina informuoti gydytoją, mat žalos gali būti daugiau nei naudos. Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys patikino, kad savarankiškas papildų vartojimas tam tikra prasme yra savigyda.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

„Galima sakyti, kad esu širdies elektrikas, darau operacijas, kai, liaudiškai sakant, širdyje viskas trumpina“, – taip savo mylimą darbą trumpai apibūdina intervencinis kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jo įsitikinimu, dėmesys kiekvienam pacientui ir tinkamas žodis yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pašnekovas apibūdina, kad jo profesija – intervencinis kardiologas – yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos.

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Bideno administracija tyliai ruošiasi galimai Ukrainos nesėkmei. Pasak šaltinių, jei laukiama kontrataka  nepateisins lūkesčių, JAV prezidentą gali užgriūti kritika šalyje ir  užsienyje.

Karas Ukrainoje neatpažįstamai pakeitė ne tik regiono, bet ir viso pasaulio politikos tėkmę. Ukrainos kaimynystėje esanti Lenkija ilgus metus kartojo apie Rusijos imperialistines užmačias ir grėsmę ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir viso žemyno saugumui. Vytauto Didžiojo (VDU) docentas Andrzejus Pukszto sako, kad nors Lenkijai tai ir liūdna proga girtis, kad buvo teisi, tai ir istorinis šansas padidinti savo įtaką tarptautinės politikos arenoje. O tai tiesiogiai paliestų ir Lietuvą.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Ukraina karo metinių proga norėjo smogti masyvų smūgį Maskvai, tačiau „atidėjo savo planus amerikiečiams paprašius“. Kiek toks scenarijus buvo realus? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Nepaisydamas karo, NATO susitikimo, siaučiančios infliacijos ir kitų reikalų, atkeliauja rinkimų sezonas. Politikai ir politinės partijos nors nedrąsiai, bet jau matuojasi postus, derina strategijas ir „išsukinėja“ galimus kandidatus. Ir nors valdantieji apie rinkimus nenori nei kalbėti, nei galvoti yra tų, kurie jau gyvena būsimuoju laiku. Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę.

Seime – aršios diskusijos apie tai, kaip nuo liepos 1 d. turėtų atrodyti darbas vaistinėse. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą numatyta, kad vaistinėse visą jos darbo laiką privalėtų dirbti vaistininkas. Kritikai atkerta, kad toks pakeitimas, neleidžiant vaistininkui jo padėjėjo – farmakotechniko prižiūrėti nuotoliu, vestų į mažesnių vaistinių uždarymą, o dalis specialistų liktų be darbo.

Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, tačiau ginkluotas konfliktas prasidėjo aštuoneriais metais anksčiau, kai prorusiški separatistai Donbase bandė atsiskirti nuo likusios šalies dalies. Tačiau pagrindas 2014-ųjų separatistiniam judėjimui ir Donbaso „apsisprendimui“ iš tikrųjų buvo padėtas prieš kelis dešimtmečius, tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, rašo Meduza.

Vilniaus Lazdynų mikrorajone nužudyta jauna moteris pagalbos nesulaukė, nors kaimynė nebuvo abejinga ir iškvietė policijos pareigūnus, bet šiems atvykus vyravo ramuma, tad pareigūnai durų nelaužė. Advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad iškviesti policijos pareigūnai privalo įsitikinti, jog jokio pavojaus nėra, o tyla už durų nėra pakankamas pagrindas manyti, esą viskas gerai, mat agresorius auką gali prigrasinti tylėti.

Užimtumo tarnyboje bent pusę metų registruoti gyventojai, kurie būdami bedarbiais gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės, pradėję dirbti dar 12 mėnesių gali gauti visą arba dalį buvusios pašalpos. Taigi tokie asmenys vienus metus gali gauti ir atlyginimą, ir pašalpą.

Sunkiausi dalykai prasidės po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sako NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris kalbėdamas apie naujausius gynybos planus ir tai, kaip šalys privalės strateguoti savo gynybos ateitį ir būsimas išlaidas. Pasak jo, būtent vykdymas, o ne planavimas ir popierių pasirašymas yra sunkiausia ir nemaloniausia dalis.

NATO pakeitė požiūrį į tai, kaip gintų Rusijos užpultas Baltijos šalis. Anksčiau manyta, kad geriausia gynyba – priešui užpuolus atkovoti okupuotų teritorijų atvyksta NATO sąjungininkai. Dabar Aljansas pakeitė strategiją – kiekvieną NATO centimetrą reikia ginti nuo pirmos priešo įsiveržimo dienos. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar prieš kurį laiką savo planais pribloškusi šeimos gydytojus, panašu, toliau laikosi savo – mažiau nei 1200 pacientų turinčios šeimos klinikos ar gydytojų kabinetai finansavimo negaus. Pagrindinis ministerijos argumentas – reikia kelti kokybės kartelę. Medikai gi atkerta, kad tai – nuosprendis mažoms įstaigoms, o dėl to kentės pacientai.

Kaliningrado sritis, besiribojanti su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra, neturi sausumos ryšių su likusia Rusijos Federacijos dalimi. Ir iki Antrojo pasaulinio karo ji visai nebuvo Rusijos dalis. Teritorija pakeitė savininkus pasibaigus karui. Sovietų valdžia atėmė iš regione gyvenusių vokiečių viską, kas dar buvo likę ir pakeitė šios žemės pavadinimą iš Karaliaučiaus į Kaliningradą. Šimtmečius gyvavęs uostamiestis buvo paverstas apribota karine zona.

Vis garsiau kalbama, kad už Lietuvos gynybą atsakinga ne tik šalies kariuomenė ar NATO, bet kiekvienas iš mūsų. Pripažįstama, kad didelė visuomenės dalis nežino, ką reikėtų daryti karo atveju. Politikų nuomone, visi piliečiai ir valstybės institucijos turėtų galvoti, kad karas laukia vos už kelių metų, tik tada būtų judama į priekį pilietinio pasipriešinimo srityje.

Vaikų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė žodžio į vatą nevynioja: dabar ligoninės priimamasis virtęs skubia poliklinika, o ne gyvybei pavojingų būklių sprendimo vieta. Medikė apgailestauja, kad tėvų medicininis raštingumas dar šlubuoja ir skubios pagalbos jie puola ieškoti visai be reikalo. Tačiau ji sutinka, kad ir pati sistema netobula – šeimos gydytojai užversti biurokratija, dažnas specialistas apskritai arti perdegimo ribos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo naują apynasrį taršių automobilių savininkams. Ketinta daugiau institucijų suteikti galimybę stabdyti teršiančius automobilius gatvėse ir siųsti juos atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Pirmieji plano vaisiai turėjo būti raškomi jau dabar, visgi ministro pažadas vis dar nevirto realybe.

Vyriausybė Užsienio reikalų ministeriją paskyrė pagrindine NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizatore kartu su valstybės valdoma įmone „Litexpo“. Pastaroji, kone, viską, kas reikalinga vadovų susitikimui, perka neskelbiamų derybų būdu, kas reiškia, kad valstybė gali permokėti už įvairias paslaugas, nes toks mokesčių mokėtojų pinigų leidimo būdas yra mažiausiai skaidrus.

Internete pasirodė nutekinti dokumentai, kuriuose atskleista įslaptinta informacija apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat informacija, kaip Jungtinės Valstijos vertina Ukrainos kontrpuolimo galimybes ir kaip seka savo partnerius. Kiek šioje informacijoje yra tiesos ir kiek ji gali pakenkti Ukrainai, Jungtinėms Valstijoms ir mums? Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų. Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai.

Nepatenkinti eilėmis ar paslaugų kainomis Lietuvoje dalis tautiečių traukia gydytis svetur. Ligonių kasos teigia, kad panaikinus pandemijos ribojimus tokių asmenų padaugėjo. Tuo metu pasiryžę už paslaugas susimokėti iš savo kišenės lietuviai ypač plūsta į Turkiją, kur visų pirma juos labiausiai vilioja dantų gydymas.   Pernai ligonių kasos sulaukė 131 prašymo kompensuoti gydymosi išlaidas užsienyje. Palyginimui, užpernai jų buvo 91, 2020 m. – 109, 2019 m. – net 157 prašymai.

Lietuvoje laužomos ietys dėl vokiečių brigados, garsiai diskutuojama, per kiek laiko NATO sąjungininkai atvyktų ginti Lietuvos, jei mus užpultų priešas. Visgi buvusio JAV generolo žodžiai įžiebė diskusiją, ar pati Lietuva padarė pakankamai, norėdama apsiginti. Atsargos karininkai tikina, kad ruoštinų namų darbų apstu, o reformos, kurios taikos metu gali trukti dešimtmečius, turi būti įgyvendintos per artimiausius metus. „Dar daug reikia padaryti, bet neužsiimkime saviplaka.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ėmusis greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos niekam nekilo abejonių dėl jos poreikio, pripažįstama, kad dalis darbuotojų po liepos 1 d. neišvengiamai paliks darbą. Patys GMP stočių vadovai veiksmų ragina imtis jau dabar, mat kai kur situacija gali tapti kritinė.  Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos.

Suomija tapo 31-ąja NATO nare. Šis įvykis reiškia, kad Rusijos ir NATO siena padvigubėjo, Aljansas priartėjo prie gimtojo Vladimiro Putino miesto Sankt Peterburgo, o mes įgijome sąjungininką, kuriam, kaip ir mums, grėsmė – Nr. 1. Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Karas visada nustebina, trunka ilgiau, nei visi tikisi ir yra nenuspėjamas, sako buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, strategas, o dabar „Heritage Foundation“ vyriausiasis saugumo analitikas Dakota Woods. Pasak atsargos karininko, net turint visą įmanomą informaciją žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad karo nebus. Tokia yra žmogiškoji prigimtis ir būtent ji, o ne ginklai ir amunicija, šiuo metu „laiko“ Bachmutą ir kitas sunkias vietas fronte.

Vokietija buvo šokiruota, kai prasidėjo karas Ukrainoje, nes niekas – nei vokiečių politikai, nei visuomenė, – nesitikėjo tokio akibrokšto iš Rusijos. Vokiečiai ilgus dešimtmečius jautė šiltus jausmus sovietams, vėliau jautėsi skolingi Michailui Gorbačiovui už abiejų Vokietijų suvienijimą, tai, pasak buvusio karinio jūrų laivyno kapitono ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo instituto eksperto Goerano Swisteko, lėmė didelį vokiečių nustebimą prasidėjus karui.

Šešėlinio žvalgybos karo tarp Europos ir Rusijos fronto linija šiuo metu eina mieguista Pikk gatve, esančia Estijos sostinės Talino širdyje. Už veidrodinių langų 19 numeriu pažymėtame pastate, kitaip sakant Rusijos ambasadoje, stovi daugybė naujai atlaisvintų stalų.

Prispausti sveikatos problemų laukiate šeimos gydytojo konsultacijos kaip išsigelbėjimo, tačiau apsilankę pas jį jaučiatės kaip „ant spirgų“, nes gydytojas skubina greičiau išsakyti skundus? Medikai neslepia – tai tampa vis dažnesnė realybė, mat spaudžiant trumpinti eiles ir priimti kuo daugiau pacientų, nukenčia paslaugos kokybė.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos miestas Bachmutas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos antraštėse: šis mažas miestelis, kuriame kažkada gyveno 70 tūkstančių žmonių, o dabar beveik nėra gyventojų, tapo svarbiausiu Putino karių ir Ukrainos konfrontacijos centru. Miestas neturi strateginės reikšmės, tačiau Kremlius metė milžiniškas pajėgas, kad jį užgrobtų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma sveikatos įstaigų pertvarka įgauna pagreitį. Aiškėja vis daugiau kriterijų, kokias paslaugas teikdamos ligoninės užsitikrins ligonių kasų finansavimą. Nors vis dar yra abejojančių, ar reformos rezultatas bus tik su pliuso ženklu, pertvarkos Joniškio ligoninėje jau ėmęsis Martynas Gedminas kategoriškas – reikalavimai turi tarnauti žmonėms, o ne politiniams interesams.

Krašto apsaugos ministerijos kanclerė Kristina Deviatnikovaitė, kuri ministerijoje yra atsakinga už teisę, žmogiškuosius išteklius ir veiklos procesų valdymą, šių metų pradžioje dvi savaites už mokesčių mokėtojų pinigus dalyvavo NATO gynybos koledžo Moduliniuose trumpuosiuose kursuose, kad susipažintų su šiuolaikiniu NATO aljansu.

Netoli įėjimo į Kijyvo Pečersko lavrą – XI a. stačiatikių urvų vienuolyno kompleksą miesto centre – policija sustabdo kiekvieną automobilį trumpam patikrinimui. Trečiadienį baigėsi 1000 vienuolyno gyventojų, vienuolių laikas čia.

Seime kilusi iniciatyva stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus bei sprendimų priėmimus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo itin nuvylė jau 8 metus Lietuvoje gyvenantį ir laisvai lietuviškai kalbantį Ivaną Trunovą. Jauno vyro šeima į Lietuvą atvyko Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, rado čia saugų prieglobstį, integravosi, tačiau šiuo metu suabejojo, ar bent kas nors susimąsto apie jų situaciją.

Vladimiras Putinas paskelbė, kad Baltarusijoje dislokuos taktinį branduolinį ginklą. Garsus rusų kilmės amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis neabejoja, kad Rusija iš Baltarusijos „ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo“ branduoliniais ginklais smogs Lietuvai ir Lenkijai. Ar Lietuvai kyla reali grėsmė? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Seime kilus iniciatyvai uždrausti Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybę į dvi stovyklas stojo ir patys valdantieji. Kol vieni kalba apie grėsmę nacionaliniam saugumui ir pajėgumų trūkumą patikrinti žmonių lojalumą Lietuvai, kiti kalba apie žmonių segregaciją ir net Konstitucijos pažeidimą. Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Prezidentūra tikriausiai siekė tylaus ir ramaus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atleidimo iš pareigų, nes kaip tik pasibaigė šios už kovą su korupcija atsakingos institucijos vadovo kadencija. Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas.