Sveikata

Kai suima stiprus nugaros skausmas, dažnas skubame ieškoti tabletės ir stengiamės kuo mažiau judėti. Kiek aprimus, imame varstyti gydytojų kabinetų duris ir ieškome pasislėpusios stuburo disko išvaržos. Visgi, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos, neurologas Laimutis Juozas Kacienas teigia, kad nugaros skausmo priežasčių reikia ieškoti kur kas giliau. „Nugaros skausmo nereikėtų tapatinti vien su stuburo skausmu.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, netyla pacientų skundai ir nusivylimas, kad nebėra prieinami vaistai, prie kurių jie buvo pripratę. Todėl norėdami tęsti gydymą įprastais medikamentus, jų turės įsigyti patys. Vaistų gamintojai sako žinantys, kas padėtų pakeisti situaciją. Tuo metu ministerijos pozicija nepajudinama – ji sako, kad kitas tos pačios veikliosios medžiagos vaistas yra puikus pasirinkimas.

Ar žinojote, kad pirmasis vizitas pas odontologą vaikams rekomenduojamas ne septynerių ir net ne trejų metų, o pirmaisiais gyvenimo metais, kai vaiko burnoje pasirodo pirmieji dantukai? Gydytoja odontologė Goda Usevičiūtė atskleidžia ir daugiau faktų, kurių galbūt nežinojote apie vaikų dantukų priežiūrą ir dalijasi patarimais, kaip įveikti su dantų gydymu susijusią baimę ir nerimą. Lietuvos vaikų dantų būklė – prasta „Deja, vaikų dantų būklė Lietuvoje yra prasta.

Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama nepagrįstą amžiaus ribą dėl nemokamų prostatos vėžio tyrimų, Lietuvos gyventojams nesudaro vienodų sąlygų, praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tai paaiškėjo ištyrus skundą dėl ankstyvosios diagnostikos tyrimų, kurie, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nemokamai atliekami tik asmenims nuo 50 iki 69 metų.

Nuo liepos klausos negalią turintiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo šių asmenų amžiaus, kas penkerius metus bus kompensuojami du klausos aparatai. Šioms medicinos pagalbos priemonėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šiemet prireiks apie 900 tūkst. eurų. „Klausos negalią turintiems suaugusiesiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, suteikta galimybė gyventi maksimaliai kokybiškai: jie gali gauti iš PSDF kompensuojamus klausos aparatus abiem ausims.

Per praėjusią parą nustatyta 796 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 631, antrą – 160, trečiąjį – penki žmonės. Ligoninėse gydomi 93 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 250 atvejų, šis rodiklis auga. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir šiuo metu siekia 43,5 procento.

Per artimiausią mėnesį Lietuvą turėtų pasiekti vakcinos nuo beždžionių raupų, jų planuojama įsigyti 1400 dozių, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus. „Mėnesio laikotarpyje tikimės sulaukti. Tai nebus didelis kiekis, kadangi vakcinos prieinamumas kol kas ribotas, Europos Sąjunga nupirkusi vakciną paskirstė proporcingai pagal šalies dydį. Lietuvai, be abejonės, tas kiekis gerokai mažesnis nei tokioms didelėms šalims kaip Vokietija ar Ispanija.

Vasaros laikotarpis neretai būna tikras išbandymas sveikatai. Puolantys virusai, bakterijos gali sugadinti ilgai lauktas ir planuotas atostogas. Ką reikėtų žinoti apie žarnyno infekcijas bei kokia yra pastarojo mėnesio situacija Lietuvoje, tv3.lt naujienų portalui pasidalino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Pneumonija, dar kitaip vadinama plaučių uždegimu – tai yra viena dažniausių ir pavojingiausių kvėpavimo takų infekcijų, kurią sukelia itin klastinga pneumokoko bakterija. Nuo liepos pirmosios LR Sveikatos ministro įsakymu nuo šios ligos pradėjus skiepyti vaistinėse, farmacininkai primena apie ligos simptomus ir sklaido įsisenėjusius mitus.

Dažna ligonių kasų gaunamų paklausimų tema – dantų protezavimas, apmokamas valstybės lėšomis. Tarp paklausėjų nemažai žmonių, kurie pasinaudojo šiomis paslaugomis ir norėtų jas gauti pakartotinai. Pasitaiko ir turėjusiųjų galimybę, bet nesusiprotezavusių dantų per tam skirtus 3 metus. Klausiama, ar dėl paslaugos galima kreiptis vėl, kaip ir po kiek laiko.

Beveik prieš metus staiga suprastėjo Kauno klinikų pacientės Veronikos sveikata. Vieną dieną jai tiesiog pradėjo bėgti iš nosies kraujas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti. „Nuvykau į ligoninę ir savijautai pagerėjus, sugrįžau namo. Po kurio laiko, kraujas vėl pradėjo bėgti ir tai kartojosi nuolat, bet stengiausi į jį nekreipti dėmesio. Maniau, kad taip turi būti“, – pasakoja moteris. Vėliau pacientei atsirado dusulys ir kūno tinimas, todėl ji, nieko nelaukdama, atvyko į Kauno klinikas.

Lietuvoje vėl augant sergamumui COVID-19, atsiranda pakankamas kiekis ėminių, kad būtų galima atnaujinti sekoskaitos tyrimus, parodančius dominuojančio viruso tipą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Sekoskaitos procesai yra sureguliuoti ir jie įsijungia automatiškai, kada yra pakankamas galimų testų, ėminių skaičius. Kai pas mus sergamumas buvo nukritęs, paprasčiausiai jų tiek nebuvo, kiek reikėtų, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Per praėjusią parą nustatyti 776 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 609, antrą – 160, trečią – septyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai paaugo ir siekia 235,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat šiek tiek padidėjo ir šiuo metu siekia 43,3 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Kiekvienais metais širdies transplantacijos laukia dešimtys lietuvių, tačiau naują širdį kasmet gauna tik nedidelė dalis laukiančiųjų. Taip pat ir kitur pasaulyje – tad medikai įnirtingai ieško kuo pakeisti žmogaus širdį. Niujorko chirurgai skelbia sėkmingai persodinę žmonėms dvi kiaulės širdis, kurios po persodinimo dirbo puikiai. Niujorko universiteto ligoninėje medikai ruošia širdį transplantacijai. Tiesa, ir širdis, ir pacientas – neeiliniai.

Tanzanija pasiuntė gydytojų ir sveikatos apsaugos ekspertų komandą ištirti mįslingos ligos, jau pareikalavusios trijų žmonių gyvybių, atvejų, trečiadienį pranešė vyriausybė. Pacientams pasireiškė karštligė, galvos skausmas, nuovargis ir kraujo tekėjimas iš nosies, sakoma vyriausybės vyriausiojo medicinos pareigūno Aifello Sichalwe pranešime. Pietrytinėje Lindžio srityje iki šiol buvo pranešta apie 13 šio susirgimo atvejų, iš kurių trys buvo mirtini.

Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos (ES) šalyse stebimas augantis sergamumas COVID-19 liga. Nors situacija ligoninėse išlieka stabili, Europos šalyse didėja vyresnių žmonių sergamumo rodikliai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia gyventojus naudotis rekomenduojamomis COVID-19 ligos prevencijos priemonėmis visose darbo, prekybos ar laisvalaikio vietose, o pajutus bent menkiausius peršalimo simptomus – likti namuose ir vengti kontakto su kitais žmonėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vasarą daugėja žmonių, medikų pagalbos ieškančių dėl apsinuodijimo maistu. Karštomis vasaros dienomis susergančių medikų vadinamomis toksinėmis maisto infekcijomis dvigubai daugiau nei šaltuoju metų laiku. Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti gydytoja gastroenterologė Justina Daveckaitė žurnalistams papasakojo, kaip atpažinti apsinuodijimus maistu ir kaip šio negalavimo išvengti.

Eropos Komisijos (EK) Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) pateikė prioritetinį 3 didžiausių grėsmių sveikatai, dėl kurių reikia ES lygmeniu koordinuoti medicinines atsako priemones, sąrašą. HERA valdyba susitarė dėl sąrašo, į kurį įtrauktos trijų kategorijų grėsmės gyvybei ar kitos didelės grėsmės sveikatai, kurios gali plisti valstybėse narėse, rašoma pranešime spaudai.

Grįžote po atostogų šiltuose kraštuose ar pagavote saulę Lietuvos pajūryje ir jau galvojate, kad pasigaminote pakankamai vitamino D? Medikai turi jums prastų žinių. Mes, šviesiaodžiai šiauriečiai, turime genetiškai nulemtą mažesnį vitamino D gamybos odoje kiekį ir prastesnį pasisavinimą, todėl dažnai net ir persikrausčius į saulėtus kraštus vitamino D trūkumas išlieka.

Per praėjusią parą nustatyti 793 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 634, antrą – 153, trečiąjį – šeši žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai paaugo ir siekia 233 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat šiek tiek padidėjo ir šiuo metu siekia 42,1 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrejesusas) antradienį pareiškė, kad vėl augantys užsikrėtimo COVID-19 skaičiai rodo, jog pandemija dar toli gražu nesibaigė, ir perspėjo, kad virusas laisvai plinta. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė nerimaujantis, kad susirgimų skaičius sparčiai auga, o tai kelia dar didesnį krūvį sveikatos priežiūros sistemoms ir darbuotojams.

Vasara – palankus metų laikas rinkti įvairiausias žoleles, nes pievose jų galybė: prieskoninės, maistinės, vaistažolės – jos jau nuo senovės žinomos kaip skanus priedas ir pagalba organizmui. Žoleles galima naudoti šviežias arba tinkamai išdžiovinus paruošti atsargų žiemai. Žolelės turi gydomąją galią, gali sustiprinti sveikatą ar pagerinti savijautą.

Susirgimų COVID-19 skaičiai auga rekordiniu greičiu. Epidemiologai užsimena, kad prasideda nauja banga, kurios pikas greičiausiai bus vasaros pabaigoje. Sveikatos ministerija griežtinimų nesiima, bet kai kurios įstaigos nelaukia ir pačios įveda privalomą kaukių dėvėjimą. Lietuvių vasarą gadina ne tik lietus, bet ir užsikrėtimų COVID-199 statistika. Ji milžiniškais šuoliais kopia aukštyn ir praėjusią parą jau priartėjo prie keturženklės ribos – užfiksuoti 984 atvejai, 1 žmogus mirė.

Gyvenimo kokybę negrįžtamai bloginančios komplikacijos, paralyžius ar net mirtis – tokie galimi poliomielito, kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, dar vadinamos mažų vaikų liga, padariniai. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, svarbu tai, jog šių pasekmių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus – Lietuvoje vaikai nuo šių ligų skiepijami nemokamai, valstybės lėšomis.

Išaugus sergamumui COVID-19 vis garsiau prabylama apie tai, kaip gyvensime rudenį ir kokios galimos COVID-19 valdymo priemonės ir sugriežtinimai laukia. Nors atvejų augimas dar nėra eksponentinis ir ligoninės nesipildo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia paruošusi epidemijų valdymo planą, kuriame didelis dėmesys skiriamas ir vakcinacijai.

Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, ragindama koreguoti šios parengtą projektą, skirtą reglamentuoti cezario pjūvio operacijos pageidavimu paslaugos organizavimo tvarką. Pagal naująjį projektą, cezario pjūvio paslaugą pasirinkti moterys, turinčios tam tikras gydytojų diagnozuotas indikacijas, galės, tačiau tokios pacientės turės susimokėti už galimas operacijos komplikacijas, jų diagnozavimą ir gydymą.

Nors vasara dar tik įpusėjo, vandens telkiniai Lietuvoje per šešias vasaros savaites jau spėjo pasiglemžti 23 gyvybes. Gelbėtojai pastebi, kad nelaimės dažniausiai įvyksta arčiausiai namų – skenduolius ištraukia iš tvenkinių, kūdrų. Specialistai pasigenda ir atsakingesnio gyventojų požiūrio į pramogas vandens telkiniuose, o medikai pažymi: net jei žmogus po vandeniu praleido trumpą laiką, būtina vykti į ligoninę.

Lietuvoje pradeda veikti vadinamosios nuotolinės vaistinės – nuotolinė prekyba receptiniais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis. Tai reiškia, kad turint receptą vaistą bus galima įsigyti neiškėlus kojos iš namų. Nuo šiandien kiekvienas šalies gyventojas, turintis receptą, viename lange nuo šiol galės matyti visų į sistemą prisijungusių vaistinių kainas ir išsirinkti jam parankiausią variantą.  „Išaušo istorinė diena – šiandien, liepos 12-ąją 9 val.

Per praėjusią parą nustatyta 984 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 795, antrą – 179, trečią kartą – dešimt žmonių. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomi 105 COVID-19 sergantis pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 210 atvejų, šis rodiklis auga.

Nuo antradienio pradėjo veikti nuotolinių vaistinių sistema, leidžianti receptinius vaistus ir medicinos pagalbos priemones įsigyti internetu. „E.sveikatos sistemoje pradėjo veikti nuotolinių vaistinių sistema. (...) Jau turime realiai įsigijusių receptinių vaistų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Pasak jo, pasirinktas sistemos modelis leis užtikrinti saugų, patogų naudojimąsi, skatins konkurenciją tarp vaistinių.

Europos Sąjungos sveikatos ir medicinos agentūros pirmadienį paskelbė rekomendaciją vyresniems nei 60 metų žmonėms pasiskiepyti antrąja stiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze, vėl išaugus užsikrėtimų skaičiui. „Vasaros laikotarpiu vėl daugėja susirgimų ir hospitalizacijų, todėl raginu visus kuo skubiau pasiskiepyti ir gauti stiprinamąją dozę.

Glaukoma – nepagydoma liga, pažeidžianti akies regos nervą, kuria sergančiųjų skaičius visoje planetoje iki 2040-ųjų turėtų siekti 111,8 mln. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši liga yra pagrindinė negrįžtamo aklumo priežastis: šiuo metu apie 5,2 milijono sergančių žmonių visam gyvenimui yra netekę regėjimo. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė dr.

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.  Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat.

Praktiškai visos Lietuvos savivaldybės patenka į „juodąją“ epidemiologinę COVID-19 zoną. Tiesa, tai nulėmė ne nustatomų naujų atvejų gausumas, bet teigiamų tyrimų procentinė dalis. Praktiškai visur, išskyrus Molėtų rajono ir Pagėgių savivaldybes, ji siekia daugiau nei 10 proc. Per vakar nustatyti 43 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 43, antrą – du, trečią kartą užsikrėtusiųjų nefiksuota.

Per praėjusią parą nustatyti 43 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 41, antrą – du, trečią kartą užsikrėtusiųjų nefiksuota. Ligoninėse gydomi 102 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 197,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 38,7 procento.

Ligonių kasų specialistai abiturientams primena, kad mokyklos baigimas reiškia ne tik naują gyvenimo etapą, bet ir naujus įsipareigojimus rūpinantis savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Moksleiviai, nuo rugsėjo pradėsiantys studijuoti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių ir Šveicarijos Konfederacijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatines (dienines) studijų formos studijų programas arba studentai, tęsiantys nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei ...

Nors užsikrėtimų koronavirusu skaičiai akivaizdžiai kyla ir Lietuvoje, ekspertai to dar nebūtų linkę vadinti nauja banga. Tiesa, jie neslepia – naivu būtų tikėtis, kad artėjant rudeniui naujų atvejų skaičius imtų mažėti. Visgi dėl ko aiškiai sutariama – dabar pats laikas pasirūpinti revakcinacija nuo pasaulyje toliau cirkuliuojančio viruso. Specialistų aiškinimu, atvejai sparčiai kyla ne tik Europos šalyse, bet kitur pasaulyje, nes keičiasi paties viruso subvariantų dominavimas.

Ausies infekcija – itin skausmingas ir nemalonus uždegimas, kurį net suaugusiam žmogui be analgetikų ištverti gana sunku. Vaistininkė Laura Mockutė pasakoja, kad vaikams ausies infekcija – ne tik skausminga, bet ir dar labiau pavojinga, todėl ją pastebėti ir imtis atitinkamų priemonių reikia nedelsiant.

Panevėžio krašto žolininkės sukvietė žmones į liepų žydėjimo šventę. Tiesa, medumi kvepiančių liepžiedžių arbatos pavyko tik paragauti. Mat dėl šalto pavasario liepų žydėjimas vėluoja. Tad juos skinti žolininkės patarė kiek vėliau. Kaimo moterys priminė, kad įpusėjusi vasara dosni ir kitų įvairiausių vaistinių žolynų. „Šiuo metu tai dar tik viena kita pražydusi, seniau būdavo jau prieš Jonines, per Jonines būtinai turėdavom nuskinti.

Naujausios apklausos rodo, kad beveik pusė apklaustųjų šalies gyventojų nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos. Sveikatos specialistai kartu su Raudonuoju kryžiumi griebiasi gąsdinti – nemokame suteikti pirmosios pagalbos, prireiks su savimi nešiotis vadinamąjį „antrosios pagalbos krepšelį“. Šiame krepšelyje yra lavonmaišis ir pelenų urna, ir rėmelis mirusiojo nuotraukai. Mat laiku nesuteikus tokios pagalbos – žmogus pasmerktas mirti.

Praėjusią savaitę Seimas nedidele balsų persvara priėmė ilgai diskutuotą sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Vis tik šeimos gydytojų ir opozicijos neįtikina ministerijos pažadai, kad paslaugų prieinamumas gyventojams pagerės. Patys pacientai gi konstatuoja, kad jau dabar sistemoje vyrauja visiškas chaosas ir žmonės tik bus dar labiau stumiami rinktis privačią mediciną.

Jau pradėję ryškiai augti užsikrėtimai Europoje, nulemti dar labiau užkrečiamų omikrono subvariantų, verčia grįžti prie raginimų vėl dėvėti kaukes uždarose patalpose. Nors Lietuvoje susirgimų skaičius taip pat ūgtelėjo, specialistai ramina, kad situacija yra kontroliuojama. Tačiau sutinkama, bet bent atėjus rudeniui prie kaukių dėvėjimo reikės sugrįžti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad atnaujinus ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo tvarką jų bus suteikiama iki pustrečio karto daugiau. Pasak SAM pranešimo, sprendimas skirti slaugos paslaugas namuose nebebus siejamas su gyventojui nustatytu neįgalumu ar specialiaisiais poreikiais, o priklausys nuo individualių jo slaugos poreikių ir objektyvios būklės, ji bus įvertinama pagal specialiai sudarytą klausimyną.

Nuovargis, nemiga, nerimas, pablogėjusi atmintis, staigūs svorio pokyčiai bei suprastėjusi odos ir plaukų būklė – šie neigiami organizmo pokyčiai gali rodyti skydliaukės veiklos sutrikimus. Sutrikus jos veiklai, organizme gaminama per mažai arba per daug hormonų, negydoma būsena gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Dalia Kozlovienė pasakoja kaip atpažinti  ir kaip išvengti skydliaukės sutrikimų.

Augant COVID-19 sergamumui, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) teigia pasirengusi atnaujinti sekoskaitos tyrimus, jei „būtų politinė valia“. Kaip penktadienį informavo laboratorija, nuo praėjusių metų vasario NVSPL buvo paskirta koordinuoti bei vystyti koronaviruso ligos sekoskaitos tyrimų sistemą.

Liepos 1–ąją sostinės gatvėmis riedėjo šimtai Lietuvos, Danijos ir Ukrainos vėliavų spalvomis pasipuošusių dviratininkų – tokia sveikatingumo akcija Danijos Karalystės Lietuvoje ambasada paminėjo tądien Kopenhagoje prasidėjusias jau 109–ąsias „Tour de France“ lenktynes. „Norėjome parodyti, kad minti dviratį gali kiekvienas – jaunas, senas, sveikas ar net turintis ligų bagažą.