Sveikata

Šalį apėmusios antrosios karščio bangos svilinami žmonės apgulė Lietuvos paplūdimius. Vilniaus, Kauno pliažuose karštį keikia retas ir sako, kad saulėtų, karštų dienų ir taip Lietuvoje mažai. O štai klimatologai sako, kad Lietuvoje per keliasdešimt metų tokių dienų kai svilina virš 30-ties padaugėjo net 4 kartus ir ateityje jų bus dar daugiau. Karščiai užpildė net neseniai įrengtą Vilniuje nudistų pliažą. Nuogaliai dėkoja Šimašiui, kad jiems dabar nebereikia degintis pasislėpus kažkur krūmuose.

Lietuvoje patvirtinta nemokama patikra dėl hepatito C viruso, kuriuo gali būti užsikrėtę apie 50 tūkst. to net neįtariančių žmonių. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, pokyčiai kepenyse neretai jau būna negrįžtamai pažengę – hepatitas C atsakingas už 2 proc. visų mirčių Europos regione. Suvieniję jėgas medikai ir politikai siekia sveikesnės visuomenės eliminuojant šį virusą.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra penktadienį rekomendavo leisti raupų vakcina skiepyti nuo beždžionių raupų, kurių protrūkį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gali pripažinti tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi.  „EVA vaistų žmonėms komitetas (CHMP) rekomendavo išplėsti raupų vakcinos „Imvanex“ indikacijas, įtraukiant suaugusių asmenų apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime.

Į šalį sugrįžus karštiems orams, tautiečiai mėgaujasi maudynėmis ežeruose ar upėse. Žmonės sako besidžiaugiantys orais, o galimų traumų nesibaimina. Tačiau medikai vos spėja suktis: jau dabar į priėmimo skyrius plūsta traumas patyrę pacientai – ir tokių karštomis dienomis dvigubai daugiau nei įprastai. O mėgstančiuosius nardyti ežeruose specialistai įspėja: nėrimas į vandenį gali baigtis neįgalumu. Viename iš sostinės paplūdimių po pietų ilsisi keliasdešimt vilniečių.

Siekiant paskatinti žmones prevenciškai tikrintis sveikatą – laisva apmokama diena. Tokį pasiūlymą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė. Seime užregistruotame projekte siūloma papildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuriame kalbama apie darbo laiku atliekamus privalomus sveikatos patikrinimus. Už darbo laiką, kuomet darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė apie pirmąjį per beveik dešimtmetį šalyje nustatytą poliomielito atvejį. Niujorko valstijos sveikatos apsaugos departamentas informavo, kad poliomielitas buvo testu patvirtintas asmeniui, gyvenančiam Roklando apygardoje, už maždaug 48 km į šiaurę nuo Manhatano. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, Amerikoje pastarąjį kartą poliomielito atvejis buvo registruotas 2013 metais.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos ir už kuriuos papildomai nereikia mokėti. Ligonių kasų specialistai primena: jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas jį skiria, tyrimas bus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Per praėjusią parą nustatyta 1112 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 850, antrą – 248, trečiąkart – 14. Ligoninėse šiuo metu gydoma 112 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 363,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 47,6 procento.

Kylantys susirgimų COVID-19 skaičiai, specialistų teigimu, neturėtų taip gąsdinti, mat kol kas nepastebima, kad nauji omikrono variantai nulemtų sunkesnes ligos formas ar mirtis. Visgi šeimos gydytojai susiduria su kita realybe ir sako, kad pacientams kyla daug neaiškumų, ar būtina sergant atvykti į polikliniką. Be to, daug patogiau būtų grįžti į nedarbingumo išdavimus nuotoliniu būdu.

Augančiam sergamumui koronavirusu valdyti pakanka dabartinių priemonių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Didėjantis sergamumas pilnai gali būti valdomas tomis priemonėmis, kurias dabar turime“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras. Jis ragino žmones ne nerimauti, o būti budrius. „Mes esame budrūs, susikaupę, analizuojam situaciją ir turime pasiruošę įrankių dėžę, kokį įrankį išsitraukti, esant reikalui.

Oda yra didžiausias žmogaus organas. Joje lyg veidrodyje atsispindi viso organizmo būklė. Spindinčiai ir sveikai odai nepakanka vien išorinių grožio priemonių, tam labai svarbus ir pakankamas vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų balansas. Vienas naudingiausių odai  – vitaminas D. Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė sako, kad jame esantys antioksidantai apsaugo didžiausią mūsų organą bei padeda kovoti su priešlaikinio senėjimo žymėmis.

Seimui neseniai palaiminus gydymo įstaigų tinklo reformą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį kiek konkrečiau pristatė, kokie pokyčiai ruošiami. Ministras pabrėžė, kad tinklo reforma – tik vienas žingsnis pertvarkant visą medicinos sektorių. Jis teigė, kad vienas pirmųjų dalykų, ką dalis pacientų pajaus greičiausiai, tai – pavėžėjimo sistema, kurios pilotinis projektas pradės veikti nuo kitų metų.

Per praėjusią parą nustatyta 1111 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 850, antrą – 250, trečią – 11 žmonių. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydoma 114 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 349,6 atvejo.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ketvirtadienį susirinks spręsti, ar beždžionių reikalų protrūkis turi būti pripažintas tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi ir pasiųstas aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra. Per PSO ekstremaliųjų situacijų komiteto antrąjį posėdį dėl beždžionių raupų bus išnagrinėti duomenys apie blogėjančią padėtį, daugiau kaip 70-yje šalių nustačius beveik 14 tūkst.

Psichikos sveikatos raštingumas yra itin svarbus siekiant emociškai sveikos ir laimingos visuomenės. Kiekvienas, suprasdamas, kas vyksta jo viduje ir turėdamas žinių bei gebėjimų, kaip su tuo tvarkytis, tampa įgalintas sėkmingai veikti iššūkių kupiname šiandieniniame pasaulyje.

Naujiems koronaviruso atvejams, atrodytų, augant kaip ant mielių ne vieną aplanko nerimas, ar neteks rudenį vėl grįžti ne tik prie kaukių, bet ir didesnių apribojimų. Profesorius Vytautas Kasiulevičius konstatuoja, kad naujai pakilusi banga paprastai trunka kelis mėnesius, tačiau ramina tai, jog dabartinis virusas neatrodo sukeliantis sunkius susirgimus. Be kita ko, gydytojas ragina šiukštu nebandyti grįžti prie galimybių paso ribojimų.

Vasariška šiluma, prakaitas, maudynės įvairiuose vandens telkiniuose, dažnas prausimasis po dušu, įvairios depiliacinės priemonės – visa tai gali nemenkai atsiliepti intymiai moters sveikatai. Vaistininkė Inga Norkienė pažymi, jog netinkama intymi higiena vasaros metu gali paskatinti ir tam tikrų bakterijų ar net ligų atsiradimą bei paaiškina, kokių taisyklių reikėtų laikytis.

Jeigu jūsų akys paraudusios, liejasi vaizdas, blogai matote tamsoje, vargina padidėjęs jautrumas šviesai, tempimo jausmas ar nuovargis – vertėtų sunerimti, nes šie simptomai įspėja apie suprastėjusią regą. Vaistininkė Egidija Jankauskaitė teigia, kad tai lemia genetika, amžius ir kasdieniai įpročiai bei pataria, kaip šiuos tris esminius faktorius valdyti, norint pasirūpinti savo akių sveikata.

Trečiadienį Lietuvoje – 1111 naujų koronaviruso atvejų. Mirė 2 žmonės, vienas kurių – vos virš 40 metų, praneša Statistikos departamentas. Atvirieji duomenys rodo, kad viena iš koronaviruso aukų – 40–49 m. amžiaus grupei priklausęs vyras. Anykščių rajono gyventojas pasiskiepijęs nebuvo. Pirmą kartą per praėjusią parą užsikrėtė 845, antrą – 254, trečiąjį – 12 žmonių. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydoma 114 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų devyni – reanimacijoje.

Sergančiųjų COVID-19 banga labai tikėtina, o skaičiai iki rugsėjo augs, teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Neabejotinai ta banga labai tikėtina, kad bus sergamumas didesnis. Kreivė auga visoje Europoje pastarąsias šešias savaites, kaip matome, paliečia daugiausiai 60 plius žmonių grupę ir joje yra didžiausias, apie 30 procentų sergamumo augimas“, – antradienį LRT „Panoramai“ sakė ministras.

Koronaviruso vasaros rekordas – per praėjusią parą nustatyti 1 307 nauji COVID-19 atvejai. Medikai pastebi: pacientų ima daugėti. O ekspertai ragina žmones jau dabar, ypač viešose vietose, dėvėti kaukes. Ar karantinas bus, jie nedrįsta prognozuoti, tačiau, pasak specialistų, visuomenę įspėti būtina. Augant koronaviruso skaičiams, jau nuo rugpjūčio pasiskiepyti antrąja sustiprinančia COVID-19 vakcinos doze galės 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys.

Namuose laikas nuo laiko susikaupia nebenaudojamų vaistų, tvarsliavos, adatų, švirkštų, medicininių pirštinių ar kitų medicininės kilmės atliekų. Kai kurios iš jų gali būti infekuotos, todėl šias atliekas labai svarbu rūšiuoti ir tinkamai šalinti, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir sveikatai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Medicininės atliekos gali būti užterštos įvairiomis infekcinėmis ligomis sergančių žmonių krauju ar kitais organizmo skysčiais.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atlikta inksto transplantacija iš gyvo donoro: ukrainietei inkstą dovanojo mama. „Viskas įvyko labai greitai, net sunku suvokti“, – sako ukrainietė Lilija, kuriai Santaros klinikose atlikta mamos inksto transplantacija. Pasak VUL Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės dr.

Nuo rugpjūčio 1-osios sudaroma galimybė pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze Lietuvos gyventojams, susiduriantiems su didesne sunkios ligos rizika, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Toks sprendimas paremtas naujausiomis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) bei Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupės ekspertų pateiktais siūlymais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras antradienį įspėjo apie „sudėtingą“ rudenį ir žiemą, vasarą išaugus COVID-19 atvejų skaičiui ir sumažėjus vyriausybių vykdomam koronavirusinės infekcijos stebėjimo mastui.

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria žarnyno negalavimų, pasireiškiančių sutrikusiu tuštinimusi, pilvo skausmais, apetito stoka. Dažniausiai šie simptomai – trumpalaikiai ir nekeliantys grėsmės, tačiau kartais tai gali būti perspėjimas apie rimtas žarnyno ligas. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje.

Galite investuoti pinigus į brangiausias kosmetikos priemones, vitaminus ir grožio procedūras, tačiau jei neatliksite vieno žingsnio, visos jūsų pastangos nueis veltui. Pasak farmacijos specialistės Karolinos Vėgėlės, būtina gražios ir sveikatos veido odos sąlyga – tinkamas jos valymas rytais ir vakarais.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo 18 proc. arba net 111 dienos dozių, tenkančių 1000 gyventojų per dieną, atskleidžia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. Analizės duomenimis, kasmet stebimas vidutiniškai 5 proc.

Per praėjusią parą nustatyti 1307 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1010, antrą – 284, trečią – 13 žmonių. Ligoninėse gydoma 119 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 291,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat šiek tiek padidėjo ir šiuo metu siekia 45,6 procento.

Lietuvoje bei visoje Europoje augant naujai susirgimų koronavirusu bangai, ilgesniam laikui pamiršti karantino alternatyvą būtų sudėtinga, sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europoje Vytenis Povilas Andriukaitis. „Ilgesniam laikui pamiršti kokius nors žodžius yra sunkoka, kol dar yra pandemijos režimas, – Žinių radijui antradienį sakė socialdemokratas. – Priemonės, kurios per dvejus metu buvo pritaikytos, lieka tos pačios.

Kvalifikuotų, jaunų medikų pritraukimas į rajonus tampa vis aktualesniu klausimu daugeliui savivaldybių. Klaipėdos rajonas šį klausimą ėmėsi spręsti iš esmės. Jau patvirtintas medikų, rezidentų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų skatinimo dirbti Klaipėdos rajone priemonių paketas, kuriam savivaldybės biudžete šiemet numatyta 50 tūkst. eurų.

Galimybė dirbti pagal profesiją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) trims gydytojoms iš Ukrainos – neonatologei Olgai Trostenko, ginekologei Irinai Zylinai ir medicinos biologei Julijai Chez – labai svarbi ne tik profesine prasme. Anot jų, šis darbas padeda atitraukti mintis nuo gimtoje šalyje vykstančio karo baisumų ir nepalūžti.

Sekmadienio vakarą prie Kauno pilies vyko neeilinė gelbėjimo operacija. Sukniubusį vyrą saugojo du agresyvūs šunys, prisiartinti negalėjo nei medikai, nei policijos pareigūnai. Kiek vėliau pranešta, kad vyrui konstatuota mirtis. „Žmogus be sąmonės. Kauno pilies perėja. Atvykę medikai nieko nedaro, sėdi automobiliuose. Policija nesiartina, niekas nebando išgelbėti žmogaus“, – sekmadienį apie 18.43 val. pranešė skaitytojas.

Ganoje nustatyti du mirtinai pavojingo Marburgo viruso atvejai, sekmadienį pranešė sveikatos priežiūros institucijos. Tai pirmas kartas, kai šioje Vakarų Afrikos valstybėje nustatyta užsikrėtimo į Ebolos karštligę panašia liga atvejų. Anksčiau šį mėnesį Gana pranešė apie du įtariamus užsikrėtimo Marburgo virusu atvejus.

Visuomenėje dažnai vartojamas posakis „atrodo, kad širdis iššoks iš krūtinės“ reiškia stiprų ar neįprastą širdies plakimą, kuris gali priversti susimąstyti ne tik apie tai, ar tinkamai rūpinamasi organizmu, bet ir sukelti nemenką išgąstį. Gydytoja Vidmantė Vilkė atskleidžia, kas gali sukelti širdies permušimus bei paaiškina, ko reikėtų imtis, kai taip nutinka.

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje daugiau nei 3 proc. sumažėjus naujagimių skiepijimo nuo tuberkuliozės apimtims, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai sako, kad tokios tendencijos – tai tarsi žingsnis atgal kovoje su daugiausiai mirčių pasaulyje sukeliančia infekcine liga. Pernai Lietuvoje iš viso nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, daugiau nei ketvirtadalis jų, t. y. 134, registruoti Vilniaus apskrityje.

Per praėjusią parą nustatytas 61 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 53, antrą – aštuoni, trečią kartą užsikrėtusiųjų nefiksuota. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomi 84 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 266,7 atvejo.

Sveikatos politikai ir visuomenė, panašu, akli milžiniškam skauduliui sveikatos sektoriuje, konstatuoja medikai. Nors visuomenė senėja ir pacientų slaugos poreikiai tik auga, Lietuvoje katastrofiškai trūksta slaugytojų. Pažymima, kad situacija dėl nežmoniškų krūvių ir apverktinų algų jau dabar yra tokia siaubinga, kad labai greitai gali nebepadėti ir dideli sprendimai.

Vienas iš didžiausių Ukrainos skaudulių – Kyjivo priemiestis Buča, kurį labiausiai nustekeno okupantai. Į šį regioną vyko medikų komanda iš Lietuvos – šeimos gydytojas rezidentas Skirmantas Krunkaitis ir slaugytoja Vaiva Jankienė. Bučoje jie atliko 3 savaičių trukmės savanorišką misiją, o į Lietuvą grįžo visai neseniai. Medikai pasakoja, ką teko patirti ir pamatyti Bučoje. Iš viso misijos metu Lietuvos medikai apžiūrėjo ir skyrė gydymą apie 300 ukrainiečių.

Vasara kviečia pasimėgauti saulės voniomis, tačiau gydytojai perspėja, kad tai – ne toks jau ir sveikas malonumas. Be saiko kaitinantis saulėje ir nesirūpinant apsauga gali laukti skaudžios pasekmės – taip ne tik senėja ir glemba oda, bet ir didėja odos vėžio rizika.

Tai, kad mažesnė rajono ligoninė gali būti patraukli vieta dirbti ir galbūt dar geresnė erdvė nei dideliame mieste realizuoti save, įrodo gydytojo Alfredo Hofmano pavyzdys. Kėdainiuose jau daugiau nei dešimtmetį besidarbuojantis ortopedas traumatologas šypsosi neslėpdamas, kad per tiek laiko ir jis pacientus pakankamai gerai pažino, ir jie – jį patį.

Vasaros atostogos dovanoja vaikams daug pramogų ir malonumų, bet neretam jos prasideda gydymo įstaigoje, o pasveikti prireikia visos vasaros. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirurgas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad vasarą vaikų traumų daugėja 2-3 kartus, nes perkami paspirtukai, dviračiai, riedlentės, statomi batutai, pamirštant, kad šioms pramogoms reikalingi ir šalmai, ir apsaugos.

Jei vagiate iš savęs miegą darbo dienomis, o savaitgaliais bandote „atsimiegoti“ prarastų jėgų ir miego laiko, anot mokslininkų, susigražinti nepavyks. Taip dar labiau pakenksite savo sveikatai ir rizikuosite susirgti tokioms ligomis kaip vėžys ar kraujotakos sutrikimai. Tiesa, ne ką mažiau svarbu nepažeisti savo vyturio, pelėdos ar kolibrio režimo.

Sumažėjusį darbingumą ir lytinį potraukį, nuovargį, padidėjusį svorį vyrai neretai skuba nurašyti per ankstyvai senatvei. Vis dėlto gydytojai primena, kad net jauname amžiuje tokie simptomai gali įspėti apie itin svarbaus vyrui hormono testosterono sumažėjimą. Be kita ko, lytinį potraukį gali „atmušti“ itin dažna vyrus varginanti nemaloni liga – prostatitas, kurio kitą kartą taip lengvai gali ir nepavykti išgydyti. Prostatitai – viena labiausiai paplitusių vyrų lėtinių ligų.

Naujovė pacientams – receptinius ir kompensuojamus vaistus gyventojai galės įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir neiškėlę kojos iš namų. E. sveikatos sistemoje žmonės gydytojo išrašytų vaistų gali nusipirkti internetu. Tai patinka ne visiems. Kada ir kiek teks už tai sumokėti? Dalis žmonių tai vadina nesąmone – esą E.sveikatos sistema nuolatos stringa, kiti piktinasi, kad už atvežtus vaistus teks susimokėti papildomai.

Nauji omikron subvariantai, auginantys naują susirgimų bangą tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, greičiausiai nesukelia sunkesnės ligos eigos. Tačiau mokslininkai pažymi, kad sulig nauju sergamumo pakilimu didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai tiek jau persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms. Be kita ko, esama duomenų, kad pakartotinis susirgimas gali būti net sunkesnis. Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.

Per praėjusią parą nustatyti 867 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 673, antrą – 186, trečią – aštuoni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 264,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir šiuo metu siekia 44,3 procentus. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.