Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigė esanti tikra, kad po reformos pagerės paslaugų kokybė ir prieinamumas – išvystant šeimos gydytojo instituciją, sutvarkant aktyvaus gydymo ligoninių tinklą, pagerinant bendradarbiavimą tarp įstaigų ir įvedant daugiau tvarkos.
„Svarbiausia mums yra, kad visiems žmonėms pagerėtų paslaugų kokybė, nes mūsų išvengiamas mirtingumas ir gydymo rezultatai Lietuvoje labai stipriai atsilieka nuo visų Europos valstybių. Ir manome, kad mūsų žmonės taip pat nusipelno turėti skandinaviško, europinio lygio sveikatos apsaugą, ko dabar stokojame. Tai mūsų pagrindinis tikslas yra paslaugų kokybė, aišku, ji labai stipriai susijusi su paslaugų prieinamumu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino ji.
„Tai yra absurdo teatras“
Vis tik patys pacientai ir gydytojai reformą vertina su didele abejone ir įžvelgia galimas skaudžias jos pasekmes. Štai į laidą paskambinęs klausytojas Andrius rėžė tiesiai šviesiai – kitaip nei bardakas, to, kas dabar vyksta Lietuvos sveikatos sistemoje, jis nerado žodžių pavadinti.
„Neturiu kitų didesnių žodžių. Ir vien dėl tokios paprastos priežasties – neįsivaizduoju, kaip viskas vyks, kai padarys reformą, bet dabar jau yra taip, kad, įsivaizduokime situaciją, gauni siuntimą iš šeimos gydytojo specialistui vienerių metų vaikui pas ortopedą. Ir sako, kad su siuntimu skambinti nuo birželio 20 dienos, kai dalinami talonai.
Tai aš paskambinu birželio 21 d. ir nėra vietų, visi specialistai užimti. Sako, skambinkit nuo liepos 20 d., kai formuosime rugpjūčio eilei. Tai kas čia dabar vyksta? Aš ir klausiu registratorės, jei einu į privatų sektorių, tai galiu ir rytoj nueiti, moku pinigus ir prieinu. Tai, palaukit, kam tada reikalingas socialinis draudimas? Palikti tuos pinigus žmonėms, vis dedamės į mėnesį po 200 eurų, pasakom, kad sveikata yra mokama ir einame į privatų sektorių. Ką mes čia apgaudinėjame vieni kitus?“ – kalbėjo jis.
Vyras teigė, kad tokia yra realybė, o po reformos vis mokės, norėdami važiuoti gydytis į kitą miestą.
„Sutikčiau eiti į privatų sektorių mokant pinigus ir gaunat kokybišką paslaugą, jei nereiktų mokėti PSD. Nes kai skelbiame, kad yra nemokamas gydymas, tai jis nemokamas, bet reikia kalnus nuversti, kol iki jo prieisi, jei pas ortopedą metų vaiką reikia laukti tris mėnesius eilėje. Ir dar sako – jei labai blogai, atvažiuokite į priimamąjį. Tai aš dabar turiu meluoti ir sakyti, kad labai blogai, atsistoti į gyvą eilę ir laukti, kol kas nors prieis? Tai čia yra absurdo teatras“, – kalbėjo Andrius.
Bijo spaudimo rašyti siuntimus
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Rasa Isevičienė tikino, kad tai – tipinis pavyzdys iš šeimos gydytojų darbo realybės.
„Tai – kasdieninė duona. Visa šeimos medicinos stiprinimo idėja ir buvo, kad didelę dalį problemų gali išspręsti kvalifikuoti šeimos gydytojai. Vis ateina nauja karta, bus pailgintos ir šeimos medicinos studijos ir didelę dalį problemų turėtų išspręsti šeimos gydytojai taip sumažinant eiles pas specialistus tiems, kuriems išties reikia pakliūti. Šiuo atveju, kaip ir sako pacientas, metų amžiaus vaikui vienas mėnuo yra didelis laiko tarpas ir mes tiek laiko paprastai neturime“, – pabrėžė ji.
Anot pašnekovės, reforma tuo metu didina nerimą, kad šeimos gydytojai turės perteklinai rašyti siuntimus į konkrečią įstaigą.
„Girdime kritiką, kad mums tik svarbu pacientą siuntinėti į Santarų ar Kauno klinikas, bet problema tai yra, kad mes matome savo pacientą, mums jis rūpi, mes jį mylime ir dėl jo išgyvename. Ir mes nenorime gaišti laiko siųsdami pas bet kokį traumatologą, nes jie vėlgi specializuojasi tam tikrose srityse. Ir matydami kryptį, kur žmogus turi judėti, tai tegu gal ir eina pas tam tikrą specialistą“, – kalbėjo R. Isevičienė.
Pasak jos, žmogus dabar galėjo judėti, kreiptis į kitą regioną, bet ši reforma, prijungianti šeimos gydytojus prie specialistų, poliklinikų, tarsi skatins įstaigų vadovus gauti kuo daugiau siuntimų specialistams.
„Tai šeimos gydytojais kad ir ne savo noru bus verčiami rašyti siuntimus būtent tos įstaigos specialistams. Ir, reikia, nereikia, pacientai keliaus pas tą specialistą ir dar labiau didins eiles. Tai dabartinis bardakas, tikėtina, dar labiau didės“, – konstatavo ji.
Įžvelgia neracionalią skubą
Be kita ko, šeimos gydytoja tikino, kad iki šiol nėra gautas atsakymas dėl to, kad norint išvykti pas gydytoją į kitą regioną po reformos bus nemokamas.
„Ir tikslaus atsakymo, kad mokėti nereikės, kad liks kaip buvę, kad galėsite gauti paslaugas, kaip gavote, tai yra, jei tarkim 12 metų lankėtės pas sąnarių specialistus ne savo regione, pavyzdžiui, Plungėje, bet galbūt vykote į Vilnių, Santaros klinikas, kad toliau galėsite tą daryti nemokamai, tokio atsakymo mes neturime ir tokio dalyko nėra įrašyta reformos projekte“, – sakė R. Isevičienė.
Ji pabrėžė, kad susivienijusios visos šeimos gydytojų organizacijos pažymi, kad reforma yra skubota.
„Labai daug neatsakytų klausimų, prieštaraujanti net pasaulio šeimos gydytojų asociacijų rekomendacijoms. Mes labai stipriai nerimaujame dėl šios reformos ir bandėme visais įmanomais būdais, jei neįmanoma sustabdyti ir palikti rudens sesijai, tai bent kiek įmanoma tikslinti“, – kalbėjo gydytoja.
Pašnekovė pridūrė, kad nebuvo tikslo visiškai sustabdyti reformą, bet laimėti laiko, kad tokie rimti pokyčiai nebūtų atliekami taip skubotai.
Pasak jos, reforma yra reikalinga, joje yra tokių gerų dalykų kaip pavėžėjimo paslauga, bet yra ir neišspręstų, labai skubotai paruoštų klausimų, kurie kelia didelį nerimą.
„Kalbant atvirai, Europos milijonai čia vaidina pagrindinį vaidmenį ir ta visa neracionali skuba dėl to ir kilo“, – konstatavo gydytoja, neatmetusi prielaidos, kad, tikėtina, reforma dar labiau stumtels žmones į privačią mediciną.
Žada daugiau paslaugų arčiau namų
D. Jankauskienė savo ruoštu neigė šeimos gydytojų nuogąstavimus, kad bus apribota pacientų teisė pasirinkti gydytoją.
„Jokiame „burbule“ tarsi kalėjime niekas neuždarys žmonių. Pasirinkimo teisė išlieka, jokie įstatymai dėl to nekeičiami, žmogus turės teisę pasirinkti gydytoj ir sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau tik didesnė tvarka ir geresnis bendradarbiavimas tarp įstaigų ir ta paslaugų transformacija iš to, kad ne stacionarines, o labiau ambulatorinę pagalbą galima teikti, tas ir duos galimybę žmonių prieinamumo pagerinimui arčiau namų“, – pabrėžė ji.
Pasak viceministrės, vienas to būdų yra dienos chirurgijos, kai gavęs chirurginę paslaugą pacientas iš ligoninės išrašomas tą pačią dieną, plėtojimas, kas būtų įgyvendinama palaipsniui. Ji pabrėžė, kad dienos chirurgija tinka ne visoms operacijoms, bet yra apie 400 jų rūšių, kai procedūrą galima atlikti ir paleisti pacientą namo tą pačią dieną.
„Jos yra lengvesnės, paprastesnės, turi labai mažą riziką arba jos visai neturi. Dar reikia įvertinti ne tik medicinines, bet ir socialines indikacijas – niekas neoperuos žmogaus, kuris negali kitą dieną ateiti persirišti arba kuris turi daugybę gretutinių ligų, dėl ko gali įvykti komplikacijos. Be jokios abejonės, jam netinka dienos chirurgijos sąlygos. Čia žmonių atranka čia yra labai svarbi“, – dėstė D. Jankauskienė.
Taip pat ji atrėmė ir kritiką dėl galimo spaudimo šeimos gydytojams siųsti pacientus specialistams, hospitalizacijoms ir taip „traukti“ pinigus iš sistemos.
„Šis pasakymas grįstas senovišku ir ne visai sąžiningu įpročiu, kai vieni kitų sąskaita norėdami uždirbti daugiau pinigų iš teritorinės ligonių kasos tuo naudojasi. Mūsų tikslas ir yra išvengiamas hospitalizacijas sumažinti. Kokia žmogui laimė gydytis ligoninėje? Juk žmogui yra geriau miegoti savo lovoje ir būti savo gyvenamojoje aplinkoje nei pagulėti ligoninėje“, – dėstė SAM atstovė.
Per mažai gyventojų visoms sveikatos paslaugoms
Savo ruožtu socialdemokratas Eugenijus Sabutis taip pat negailėjo kritikos šiai reformai: „Tikrai pabrėžiame, kad reformos reikia, kad kokybė yra svarbi, bet to siekimo būdas yra svarbiausias dalykas, ką mes kritikuojame.“
Kartu jis pateikė konkretų pavyzdį, kodėl, jo manymu, paslauga nuo paciento tik nutols: „Jei ministras man sako, kad pagerės sveikatos apsauga, tai, pirmas dalykas, akivaizdu, kad mažuose miesteliuose, kai kurių skyrių nebeliks ligoninėje. Tai jei man prireiks tos paslaugos, akivaizdu, kad aš ne socialiai remtinas žmogus, man nebus taikomas pavėžėjimas, tai reiškia, kad turėsiu važiuoti į kitą, didesnį miestą gauti tos paslaugos. Tai kaip tai galima vadinti paslaugos priartėjimu, jei man reikės važiuoti į kitą miestą?“
Viceministrė savo ruožtu priminė, kad neįmanoma su mažu gyventojų skaičiumi užtikrinti visose savivaldybėse daugybę skyrių.
„Pavyzdžiui, 300 gimdymų yra reikalavimas tam, kad ligoninė turėtų akušerijos skyrių. 300 gimdymų – tai reiškia net ne kasdien po vieną gimdymą. Tam reikia, kad mažiausiai 25 žmonių komanda būtų pasiruošusi teikti šias paslaugas 24 valandas per parą. Išlaidos yra be galo didelės.
Tai, kad paslaugų apimtis daro įtaką jų kokybei ir mediko praktikai, tai irgi yra absoliučiai akivaizdu. Taigi nėra kitos išeities kaip mažėjant gyventojų skaičiui, taip, deja yra ir su mokyklomis, taip ir su sveikatos apsauga. Taigi mes taip turime planuoti paslaugas, kad jos racionaliai, bet ir prieinamai būtų gyventojai“, – aiškino D. Jankauskienė.
Ji pabrėžė, kad nė viena ligoninė nėra uždaroma, tačiau kai kurie jų skyriai iš stacionarinės pagalbos transformuojasi į ambulatorines.
„Mes vadiname reformą paslaugų priartėjimu, nes jei, pavyzdžiui, jei neturi stacionarinės chirurgijos, dienos chirurgijos sąlygomis galima žymiai daugiau net operacijų padaryti vietoje ir priartinant paslaugas prie Jonavos ar kito rajono gyventojų, o ne nukreipti dėl paprastų chirurginių operacijų – išvaržų ar lipomų šalinimo, artroskopinių operacijų – į regionus. Ir juos užkišti paprastų operacijų reikalaujančiais pacientais. Tai sakome, kad ši transformacija priartins paslaugas“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė.
