Sveikata

Į Lietuvą atėjus šilumai, vis dažniau į vaistinę užsuka gausiu delnų ar padų prakaitavimu besiskundžiantys žmonės. Vaistininkė atsako, kada tai tik karščio ar streso pasekmė, o kada prakaitavimas signalizuoja apie rimtą sveikatos sutrikimą.

Vis labiau kaistant orui dažnas skubame kuo toliau nuo deginančio miesto asfalto. Ieškodami ramybės oazės slepiamės miškų ir ežerų apsuptyje, tačiau kone kaskart ją aptemdo nemalonūs ir skausmingi uodų bei bičių įgėlimai. Vabzdžių įkandimai gali sukelti įvairių nepageidaujamų reakcijų – nuo paraudimo ir niežtėjimo iki alergijos. Taigi kas atsitinka įgėlus vabzdžiui ir kaip to išvengti? Konsultuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė dr. Neringa Stirbienė.

Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybė ir mirtis. Ketvirtadienį Vilniuje užgesus potencialaus organų donoro gyvybei jo šeima priėmė kilnų sprendimą – nusprendė pritarti organų donorystei. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užregistruotas efektyvus donoras.

Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajūryje, ar prie ežero, dažnas mūsų į lagaminą susidedame būtiniausius vaistus, tačiau pamiršusių tą padaryti taip pat gausu, pastebi kurortinių vaistinių farmacininkai. Jau per pirmąjį vasaros mėnesį šalies vaistinės skaičiuoja, kad kurortiniuose miesteliuose, pvz.

Per praėjusią parą nustatyta 719 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 572, antrą – 140, trečią – septyni žmonės. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomi 102 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 173,4 atvejo, šis rodiklis auga.

Penktadienį Panevėžyje bus pagerbti miesto ir regiono kraujo donorai, neatlygintinai davę kraujo daugiau nei 30 kartų.  Iš viso ketinama pasveikinti 61 donorą iš Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Kupiškio. Jiems bus įteikti nusipelniusių donorų pažymėjimai ir gėlės, pranešė Nacionalinio kraujo centras. „Visoje Lietuvoje turime daug geros valios žmonių, reguliariai neatlygintinai aukojančių savo kraują.

„Kaip padėti sau ir ką vartoti, jeigu kamuoja sąnarių skausmas? Kokių profilaktinių priemonių imtis, siekiant stabdyti jų dėvėjimąsi?“ – tai tik keletas iš klausimų, kuriuos kasdien tenka išgirsti vaistininkei Julijai Aganauskaitei-Žukaitei.  „Vyresni pacientai skundžiasi sąnarių problemomis, kurios susijusios su prasidėjusiu uždegiminiu procesu, patinimu, sumažėjusiu lankstumu, skausmu ar traškėjimu.

Per praėjusią parą nustatyta 70 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 61, antrą – 9, trečią kartą užsikrėtusiųjų nefiksuota. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomas 91 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,8 atvejo, šis rodiklis auga.

Dėl naujų COVID-19 protrūkių Kinijoje dešimtims milijonų žmonių trečiadienį taikomas karantinas, svarbiame turistiniame mieste uždarytos pramogų vietos. Sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė apie daugiau kaip 300 užsikrėtimo atvejų šalies šiaurėje esančiame istoriniame Siano mieste, kur yra garsioji terakotinė armija, ir didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje.

Praėjusią parą, liepos 5-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 586 žmonėms. Iš jų pakartotinai susirgo 117 asmenų, skelbia Statistikos departamentas. Per praėjusią parą nuo COVID-19 infekcijos nemirė nė vienas žmogus.

Nors vasara dar neįpusėjo, vis garsiau kalbama apie prasidedančią naują susirgimų COVID-19 bangą. Pirmieji jos ženklai – jau ir Lietuvos statistikoje. Tiesa, specialistai ramina, kad tokio niūraus kaip pernykščių metų scenarijaus greičiausiai pavyks išvengti. Kita vertus, yra ir nerimą keliančių viruso ypatybių. Specialistai konstatuoja, kad nauja atvejų banga neišvengiamai ateis, o jos pirmi ženklai matomi jau dabar.

Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga, tačiau situacija ligoninėse išlieka stabili, dauguma pacientų serga lengva šios ligos forma, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Primenama, kad koronavirusas toliau cirkuliuoja visuomenėje, todėl labai svarbu nepamiršti per pandemiją išmoktų pamokų ir laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių bei rekomendacijų. Per praėjusią savaitę Lietuvoje užfiksuota 2,6 tūkst.

Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė registravo pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės. Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad per dabartinį beždžionių raupų protrūkį sulaukė pranešimų apie 5 322 laboratoriškai patvirtintus beždžionių raupų atvejus, iš kurių 85 proc. buvo nustatyti Europoje. Nors atvejų sparčiai daugėja, Jungtinių Tautų sveikatos agentūra dar nepaskelbė datos, kada bus sušauktas antrasis ekstremaliųjų situacijų komiteto posėdis dėl beždžionių raupų.

Vasarą, prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir užsukti į gydytojo kabinetą, kuris atliks nuodugnią sveikatos apžiūrą, peržiūrės atliktus skiepus, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kodėl prieš naujus mokslo metus itin svarbu atkreipti dėmesį į skiepus, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku? Į šiuos klausimus atsako NVSC Užkrečiamųjų ligų va...

Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) medikai pasidalino gelbėjimo istorija, kur tenka panaudoti ne tik visas savo žinias, įgūdžius, bet kartais staiga priimti netikėčiausius sprendimus, kurie nesurašyti į jokias pareigybes ar darbo sutartis. Tai būna sprendimai, padiktuoti nuojautos, širdies.  Toks buvo ir šis karštas liepos rytas Kauno rajono GMPS komandos nariams Tadui ir Karoliui. „Gavome kvietimą prie tvenkinio, kur galimai nuskendo žmogus.

Nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau turime išlikti budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 birželio 30 d. 51 pasaulio šalyje užregistruota 5 240 beždžionių raupų atvejų.

28 metų Agnei vaikystėje dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimai, ateityje nulėmę blogėjančią inkstų veiklą. Dar ankstyvoje jaunystėje moteriai buvo diagnozuota lėtinė inkstų liga. „Visada žinojau, kad ateityje prireiks inksto transplantacijos, bet gyvenau su mintimi, kad ši diena dar labai toli“, – prisimena jauna moteris. Deja, inksto transplantacijos Agnei prireikė greičiau nei ji tikėjosi – jai buvo vos 26-eri.

Per praėjusią parą nustatyti 633 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 528, antrą – 104, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 88 COVID-19 sergantys pacientai, reanimacijoje gydomų nėra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 34,2 procento.

Į Lietuvą atsirita nauja koronaviruso banga. Užkrečiamumas didėja, mat šalį pasiekė agresyvesnis omikrono potipis, kuris plinta dar greičiau. Tad dabar sergančiųjų dešimt kartų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Medikai ragina pasisaugoti nelaukiant, kol lieps Vyriausybė: einant į parduotuves ar važiuojant viešuoju transportu užsidėti apsauginę kaukę. Prie šeimos gydytojų kabineto taip pat vėl pacientų eilės, kurias ilgina nauja koronaviruso banga.

Kylant naujai koronaviruso bangai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertai ragina gyventojus skiepytis nuo COVID-19 tiek pirmosiomis, tiek sustiprinančiąja doze. NVCS pirmadienį įspėjo, kad per praėjusią savaitę šalyje registruota vidutiniškai po 400 naujų susirgimų COVID-19 per dieną, o dviejų savaičių užsikrėtimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, beveik pasiekė 150 atvejų. „Tad ruoštis turime nedelsiant.

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikę reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad šis donoras gali padėti šešiems žmonėms. Organų transplantacijai tiko mirusiojo širdis, abu inkstai, ragenos ir kepenys. Tai jau 25 efektyvus organų donoras šiais metais.

Profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 44 proc. Lietuvos gyventojų aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolis nustatomas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – pasijutus blogai ir kreipusis į gydytojus bei atsitiktinai, likusiems 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos.

Vasarą paprastai atostogaujame, atsipalaiduojame ir esame linkę per daug nesijaudinti dėl to, ką ir kiek įsidedame į lėkštę. Vaistininkai pastebi, kad šiuo laikotarpiu į juos kreipiasi daugiau pacientų, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais. Vaistininkė Daiva Gedvilaitė-Uščinė pataria, kaip jų išvengti.

Organų donorystė – jautri ir subtili tema, nes vieno žmogaus mirtis net keletui žmonių gali suteikti viltį pasveikti ir gyventi toliau. Kartais sunkiai sergantys recipientai tinkančio donoro gali laukti metų metus. Trečiadienį Vilniuje buvo atlikta inksto transplantacija, kurios recipientas laukė 10 metų. Praėjusią savaitę Vilniuje užregistravus efektyvų donorą, paaiškėjo, kad transplantacijai tinka ragenos, vienas inkstas, taip pat kepenys.

Lietuvos gyventojai, kaip ir europiečiai dažniausiai iš vartotų narkotikų rinkosi kanapes, lietuviai dažniau nei kiti vartoja ekstazi, LSD, rodo pirmadienį paskelbtas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) tyrimas. Taip pat atskleista, kad dažniausiai narkotikų vartoti namuose. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA) 2021 m. kovo–balandžio mėn.

Per praėjusią parą nustatyta 50 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 41, antrą – devyni, trečią kartą užsikrėtusių nefiksuota. Ligoninėse gydomi 78 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 149,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 33,7 procento.

Sergamumas COVID-19 Lietuvoje didėja, nes Lietuvą pasiekė labiau užkrečiamos omikron versijos, teigia mokslininkas. „Pagrindinis paaiškinimas būtų, kad į Lietuvą jau atkeliavo labiau užkrečiami omikron potipiai – tai BA.4, BA.5. Jie tiesiog pasižymi greitesniu plitimu ir mes dabar turime šių potipių bangą“, – pirmadienį LRT sakė Sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Dantų kariesas, arba ėduonis, yra lėtinis danties kietųjų audinių pažeidimas, kuriam vystantis kietuose danties audiniuose mažėja mineralinių medžiagų – t. y. kalcio ir fosforo.

Statybininką iš Panevėžio medikai vadina laimės kūdikiu, nuo šiol švęsiančiu du gimtadienius. Statybvietėje iš kone ketvirto aukšto nukritęs pusamžis vyras, anot gydytojų, patyrė praktiškai su gyvybe nesuderinamus sužalojimus. Tačiau Panevėžio medikams pavyko ne tik jį išplėšti iš mirties nagų, bet ir grąžinti į pilnavertį gyvenimą. Šį atvejį Panevėžio medikai vadina unikaliu. Mažais žingsneliais panevėžietis Antanas iš naujo mokosi gyventi.

Ponia Nijolė po apsilankymo pas šeimos gydytoją Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) liko nusivylusi, kad turėjo ilgai laukti, kol buvo priimta, bei gydytojos elgesiu.   „Buvau užsiregistravusi, atvykau laiku, o laukti teko apie valandą“, – pasakojo moteris. Nijolė tvirtino, kad eilė nebuvo ilga, laukė keletas pagyvenusių žmonių. Pasak jos, viena moteriškė užėjo ir iškart išėjusi pasakė: „Dabar kavutę geria.

Per praėjusią parą nustatyta 52 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 49, antrą – trys žmonės. Paskutiniais penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse gydomi 78 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 148,5 atvejo, šis rodiklis auga.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša virš 20 tūkstančių gyvybių – kas dvi valandas, sustreikavus širdžiai, miršta 5 žmonės. Tai dažniausia mirčių priežastis, kuri sudaro net pusę visų mirčių atvejų. Pagal mirtingumą nuo širdies ligų mes pirmaujame Europoje. Medikai sako, kad tokios statistikos būtų galima išvengti, jei žmonės labiau kreiptų dėmesį į savo gyvenseną – atsisakytų žalingų įpročių, būtų fiziškai aktyvus ir laiku kreiptųsi į gydytojus.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus. Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Remiantis nauju tyrimu, „meilės hormonas“ oksitocinas gali paaiškinti, kodėl kai kurie vyrai turi hiperseksualumo sutrikimą, dar vadinamą priklausomybe nuo sekso. Tyrėjai susiejo šį sutrikimą su didesniu oksitocino kiekiu kraujyje, palyginus su vyrų, neturinčių sutrikimo, lygiu. Tačiau matyti, kad terapija gali būti veiksmingas būdas jį valdyti.

Nors Lietuvoje itin išpopuliarėjo tradicinių cigarečių pakaitalai – kaitinamojo tabako prietaisai ir elektroninės cigaretės – medikai primena, kad nėra patikimų įrodymų, jog tai galėtų padėti mesti rūkyti. Juo labiau jie įspėja, kad bet kokio pobūdžio rūkymas yra žalingas sveikatai ir yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.  Specialistai konstatuoja, kad rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų.

Nors per pastaruosius metus narkotikų vartojimas Lietuvoje išaugo, specialistai skuba raminti, kad nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio dar atsiliekama kelis kartus. Tiesa, dar išliekant daug spragų teikiant pagalbą priklausomiems asmenims, kai kurių institucijų pareigūnai su atsargumu ir nerimu žiūri į politikų planus dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo.

Jau kelis mėnesius Ukrainoje vykstant karui ir išliekant įtampai visame regione vis dažniau prabylama apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pandemija jau parodė, kad iššūkių čia – ne vienas. Medikai gi pabrėžia, kad pagalbos teikimas karo ar kitos ekstremalios situacijos sąlygomis gerokai skiriasi nuo įprasto gydytojų darbo ir reikalauja visai kitų įgūdžių.

Per pandemiją ūgtelėjęs gyventojų mirtingumas sukėlė nerimo tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Ir nors dalis žmonių įsitikinę, kad prie išaugusio mirtingumo nemažai prisidėjo ir laiku nesuteiktos sveikatos paslaugos, komentuodamas apibendrintus mirtingumo duomenis profesorius Mindaugas Stankūnas šios prielaidos nepalaiko ir beda pirštu į kitas priežastis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią beždžionių raupų plitimui Europoje, pažymėdama, kad per pastarąsias dvi savaites jų atvejų padaugėjo tris kartus. „Šiandien dar kartą raginu vyriausybes ir pilietinę visuomenę artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais dėti daugiau pastangų, kad beždžionių raupai neįsitvirtintų vis didesnėje geografinėje teritorijoje. Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime.

Esant karštai vasaros dienai, dažnas nori kuo greičiau išvažiuoti prie vandens telkinių. Ir nors atgaivos norime visi, reikia nepamiršti ir pavojų, kurie dėl žmogaus veiklos tik didėja. Vandens žydėjimas, sukeliamas eutrofikacijos procesų, žmogui gali sukelti ne tik alergiją, bet ir iššaukti rimtas lėtines ligas. Plačiau apie tai pasakojo algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos vadovė daktarė Judita Koreivienė.

Stoję prieš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reformos traukinį, šeimos gydytojai buvo nublokšti – Seimas neįsiklausė į šeimos gydytojų argumentus, atmetė siūlytus kompromisus ir priėmė sprendimą suvaržyti nepriklausomai dirbančių šeimos gydytojų centrų galimybę patiems priimti geriausius sprendimus dėl savo pacientų. „Griuvo kelis dešimtmečius nuosekliai kurta ir stiprinta nepriklausoma šeimos medicinos sistema.

Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai. Įtariant smegenų mirtį gydytojų laukia nelengva užduotis – ne tik pranešti artimiesiems apie mylimo žmogaus netektį, bet ir juodžiausią gyvenimo akimirką kreiptis į juos dėl organų dovanojimo kitiems.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad birželio mėnesio antrojoje pusėje gauta informacija apie 104 iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę: kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Karščiai vargina ir sveikus žmones, tačiau sergantiems lėtinėmis, širdies bei kraujagyslių ligomis aukšta oro temperatūra gali būti pražūtinga. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, esant karščio bangoms, paprastai išauga tiek širdies įvykių, tiek ir mirčių nuo jų skaičiai. „Karščiai pavojingi dėl daugelio veiksnių. Svarbiausias yra poveikis organizmo skysčių balansui – per karščius padidėja prakaitavimas, vadinasi, ir skysčių netekimas per odą.

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seime valdančiųjų priimtos įstatymų pataisos dėl gydymo įstaigų pertvarkos neduos naudos nei pacientams, nei gydytojams. O socialdemokratų Seimo frakcija prašo Prezidento Gitano Nausėdos vetuoti priimtas pataisas. „Apmaudu, kad konservatoriai ir liberalai neišgirdo nei akciją surengusių šeimos gydytojų, nei pacientų atstovų balso. Neįsiklausė į opozicijos siūlymus.