Sveikata

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) Lietuvoje yra net 2,3 karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Medikai apgailestauja, kad beveik pusė šalies gyventojų vis dar neatlieka paprasto, bet labai svarbaus tyrimo – cholesterolio kiekio kraujyje. Jau daugelį metų pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje išlieka ŠKL. Tyrimai rodo, kad 2023 m. vien ŠKL pareikalavo daugiau nei 19 tūkst. gyvybių.

Šiuo metu dažnas pacientas, kuriam atliekami tokie tyrimai kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, diskelį ar USB atmintinę su įrašyta tyrimo kopija pats turi pristatyti gydytojui. Dėl tokios tvarkos laukia pokyčiai. Sena ir, atrodo, sunkiai išsprendžiama problema – gydymo įstaigos vis dar negali tarpusavyje keistis rentgenologinių tyrimų vaizdais. Kaip aiškėja, laukia pokyčiai – nuo kitų metų balandžio, planuojama, tokia galimybė pagaliau atsiras.

Kraujo liga hemofilija daugybę metų buvo laikoma tik vyrų liga, vis tik 2021 m. tarptautiniu mastu pripažinta, kad ja serga ir moterys. Gydytoja išvardijo simptomus, kurie gali išduoti hemofiliją.  Santaros klinikų Hemofilijos ir krešėjimo sutrikimų kompetencijos centro koordinatorė gydytoja vaikų onkohematologė Sonata Šaulytė-Trakymienė sako, kad dabar nuo hemofilijos kenčiančių moterų ieškoma proaktyviai – pirmiausia per jau šią ligą turinčius vyrus, teiraujantis dėl jo giminaičių.

Nuo sausio pasikeitė tvarka, kur gyventojai ūmiai susirgę turėtų kreiptis pagalbios po poliklinikos ar šeimos gydytojo kabineto darbo laiko. Dalyje didžiųjų miestų jau įsteigi nauji skubios pagalbos kabinetai, kiti gyventojai kaip anksčiau bus nukreipiami į ligonių skubios pagalbos skyrius. Naujoji tvarka numato, kad šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.

Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė užsimojo uždrausti parduoti cigaretes jaunuoliams iki 21 metų – sako, kad taip sieks gerinti visuomenės sveikatą. Negana to, parlamentarė siūlo bausti ir tuos, kurie rūko automobilyje prie asmenų, jaunesnių nei 21 metų. Po tokių siūlymų pasipylė kritikos lavina: kai kurie parlamentarai aiškina, kad valdžia negali kontroliuoti suaugusio žmogaus.

Kiekvienais metais tūkstančiai moterų Lietuvoje ryžtasi nutraukti nėštumą – ir nors tai viena sudėtingiausių asmeninių patirčių, valstybė už tai sumoka tik tuomet, kai kyla pavojus vaisiaus arba mamos gyvybei. Visais kitais atvejais moterys turi pačios susimokėti už abortą, kurio kaina gali siekti ir 800 eurų. Tiesa, Seime kelią skinasi siūlymas abortus ir kontraceptines priemones padaryti nemokamas.  Vilma vienintelį kartą pastojo 20-ties metų.

Endometriozė – skausminga lėtinė uždegiminė liga, kuria serga apie 10 proc. moterų. Ši būklė yra ne tik labai varginanti, bet ir turi grėsmingų pasekmių – galimas nevaisingumas.  Pasak Santaros klinikų gydytoju akušerio ginekologo Ernesto Frolovo, endometriozė yra ganėtinai sudėtinga liga. Pagrindinė jos priežastis – endometro gleivinė, esanti ne gimdoje, kitaip sakant – ektopinė gleivinė.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs pasvarstymą, kad elektroninės cigaretės – sveikesnė alternatyva įprastoms cigaretėms. Mokslininkai turi blogų žinių – elektroninėse cigaretėse nikotino gali būti net daugiau, bet jo efekto nepajaučiama. Be to, nerimą kelia nauja tendencija – rūkyti pradeda daugiau mergaičių ar iki tol nerūkusių vyresnių žmonių.

Prasidėjo sodo ir daržų sezonas – pavasarinei saulei lepinant, skubame darbuotis lauke. Nors pavasarinė šiluma neretai būna apgaulinga, dažnai dirbame išsirengę, o dėl netaisyklingų pozicijų ar per didelio krūvio kenčia nugara, raumenys ir sąnariai. Pavasarinių negandų puokštę papildo ir žiedadulkės, kurioms dažnas yra alergiškas.

Aktyvintosios anglies, įprastai vadinamos tiesiog „angliuku“, tikriausiai galima rasti bene kiekvienų namų vaistinėlėje. Mediciniškai aktyvintoji anglis yra naudojama jau daugybę metų, ypač patiriant virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas, viduriavimas, nevirškinimo jausmas bei apsinuodijus.

Pavasarį daugelis žmonių susiduria su nuovargiu, silpnumu ar prasta savijauta, tačiau ne visada supranta tikrąją priežastį, kodėl taip jaučiasi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė pastebi, kad po žiemos daugeliui trūksta geležies. Anot jos, apie šio mikroelemento trūkumą gali įspėti įvairūs simptomai, o taip pat svarbu žinoti, kaip teisingai geležį vartoti. „Geležis – svarbus mikroelementas, reikalingas deguonies pernešimui organizme.

Esminė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų teisė – gauti geros kokybės medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nutinka, kad lankantis pas gydytoją specialistą, atliekant tyrimus ar operacijas pacientų prašoma susimokėti, ir jie klausia, ar tai teisėta. Europos pacientų teisių dienos proga į šį opų klausimą atsako ligonių kasos.

Artėjant Velykoms, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ragina gyventojus tapti kraujo donorais. NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A- grupių kraujo, taip pat sparčiai senka A+ ir O+ sukauptos kraujo atsargos. „Prasidėjus didžiosioms metų šventėms, įprastai gerokai sumažėja kraujo donorų aktyvumas ir surenkamo kraujo kiekis, nors kraujo komponentų poreikis šalies ligoninėse nemažėja ir išlieka toks pat. Tad NKC kviečia šalies gyventojus nelikti abejingais: artėjant Šv.

Prekyba maisto papildais – populiarus pasirinkimas pradėti savo verslą. Tačiau šis sektorius – vienas griežčiausiai reguliuojamų, o rizikų daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Nuo sausio 1 dienos pasikeitus skubios ambulatorinės pagalbos teikimo tvarkai Vilniuje pasikeitė ir tokių paslaugų gavimo vieta. Vietoj daugeliui įprastos buvusios budinčio gydytojo tarnybos Centro poliklinikoje jau beveik 4 mėnesius veikia naujas skubios pagalbos kabinetas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Nuo sausio 1 dienos pasikeitė reguliavimas – jei iki tol šeimos gydytojai turėjo užtikrinti pagalbą visą parą ištisus metus, nuo sausio 1 dienos tokios prievolės nebeliko.

Šią savaitę įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo.

Medikų bendruomenėje – skaudi netektis. Kaip skelbiama, balandžio 15 d. mirė gydytoja gastroenterologė Saulė Brašiškienė. Žinia apie tai pasidalino Lietuvos gastroenterologijos draugija. „Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2025 m. balandžio 15 d. mus paliko visų labai mylima gydytoja gastroenterologė Saulė Brašiškienė (1962–2025). Saulė buvo išskirtinio jautrumo, nuoširdumo ir profesionalumo žmogus.

Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (52 proc.) žmonių, susidūrusių su antsvoriu ar nutukimu, patyrė žemą savivertę ir savigraužą dėl savo išvaizdos, tačiau 51 proc. jų taip pat susidūrė su rimtomis fizinėmis problemomis. Ši statistika atskleidžia, kad antsvoris nėra tik vizualinis nepatogumas – jis tiesiogiai veikia tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus būklę.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) uždarame posėdyje ketina ai6kintis, kaip šalies gydymo įstaigos yra pasiruošusios veikti ekstremalių situacijų metu. Kaip Eltai aiškino komiteto pirmininkė, „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, posėdį inicijavo Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijos – siekiama aptarti Ukrainos sveikatos įstaigų patirtį karo metu.

Vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones „Gyvastis“, perspėja šalies premjerą, Prezidentą ir Seimo pirmininką dėl SAM keliamos grėsmės visiems Lietuvos piliečiams.

Migrenos simptomai apsunkina kasdienę veiklą ir dažnai priverčia atsitraukti nuo įprastų darbų. Jos sukeltas skausmas paprastai būna stiprus, pulsuojantis, vienpusis, dažnai lydimas pykinimo, jautrumo šviesai ar garsui. Medikai įspėja, kad ignoruojant pirmuosius migrenos simptomus, ilgainiui gali išsivystyti lėtinė forma, kurią gydyti bus gerokai sudėtingiau. Migrenai diagnozuoti neurologai remiasi Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos nustatytais klinikiniais kriterijais.

Lietuvoje balandžio 7–13 d. (15-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 15-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis – 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kalbas apie tai, kad gydytojai uždirba nepakankamai, girdime dažnai. O kaip yra Lietuvoje palyginus su kitomis šalimis? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare. Darbo užmokestis, matyt, yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių kaip valstybė vertina konkrečią profesiją, jos svarbą ir reikalingumą šaliai.

Sveikatai ir jos stiprinimui skiriamas dėmesys kartais klaidingai siejamas su didelėmis išlaidomis vaistams, maisto papildams, medicinos, grožio bei kitoms prekėms. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Faustas Bertulis sako, kad pacientai tikrai gali įsigyti reikalingų preparatų, neišleidžiant tam daug pinigų. Jis pasidalijo naudingais patarimais, kurie padės pasirūpinti savo sveikata gerokai sutaupant.

Nerimas ir nemiga – vieni dažniausių skundų, kuriuos išgirsta gydytojai. Svarbu pabrėžti, kad nerimas ir nemiga dažnai keliauja „susikibę už rankyčių“, tad juos būtina kontroliuoti kartu ir spręsti šią problemą kaip vieną visumą.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Nuolatiniai visuomenės skundai apie ilgas eiles pas gydytojus nėra iš piršto laužti. Kai kada pas norimą specialistą patekti galima tik po kelių mėnesių nuo registracijos datos. Kartais nutinka ir taip, kad kol laukiama eilės pas mediką, spėjama ir pasveikti, o vizitas tampa nebereikalingas. Žinoma, vargu ar tai yra toks scenarijus, kurio sergantieji tikisi. Tačiau panašu, kad kone penktadaliu eiles sutrumpinti galėtų ne kas kita, o patys pacientai.

Pacientų laukia pokyčiai – nuo balandžio 15 d. gydymo įstaigos privalės atverti keturių mėnesių vizitų pas gydytojus laikus. Kol pačios įstaigos neslepia, kad darbo įgyvendinant naują tvarką bus, pacientai viliasi, kad jei eilės ir nesumažės, skaidrumo bus daugiau.  Nuo šiol gydymo įstaigos bus įpareigotos e.sveikatoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų konsultacijų grafikus.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus, grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti vizitų pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Nepaisant pačių medikų pasvarstymų apie vizito net pas šeimos gydytoją mokestį (tokios ar panašios praktikos taikomos ir kitose šalyse, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje, Estijoje), realybė tokia, kad jau dabar sveikatos sistema nėra nemokama.

Viešojoje erdvėje padaugėjo drastiškų pareiškimų apie byrančią lietuviškąją sveikatos sistemą. Viena didžiausių ir pagrindinių problemų – nepakankamas sistemos finansavimas, o ekspertai pabrėžia, kad kiek pinigų į sistemą įdėsi, tiek ji ir suvartos, todėl reikia kalbėti apie efektyvų turimų pinigų panaudojimą. Be to, ragina pamiršti svajonę, kad medicina gali būti nemokama.

Alkoholis yra neatsiejama kai kurių žmonių švenčių dalis arba atsipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Visiems žinomas faktas, kad alkoholis kenkia kepenims, o nesaikingas vartojimas priveda prie priklausomybės, tačiau kartais pasigirsta teiginys, kad alkoholis gali būti ir naudingas.  Apie tai, ar alkoholis gali būti naudingas bei kokią žalą jis iš tiesų daro smegenims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo Santaros klinikų gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė.

Operacijos skiriamos perteklinai ir galbūt nepagrįstai? Lietuviams, kurių dalis laukia ilgose eilėse, kad apskritai patektų pas gydytojus, tokie svarstymai gali kelti nebe apmaudą, o nuostabą ir net pyktį. Ar išties gali būti atvejų, kai tyrimai ar gydymas pacientui skiriamas be reikalo? Lietuvos gydytojai pacientus siunčia galimai perteklinėms operacijoms, todėl už visas jas apmokėti valstybė negalės.

Miegas – tai esminis organizmo atsistatymo etapas, leidžiantis kūnui ir protui visiškai pailsėti. Visgi ne visi žmonės gali mėgautis ramiu nakties miegu. Kai miegas tampa neramus ar sutrinka visai, verta atkreipti dėmesį į galimas sveikatos problemas, tarp jų – ir neurologinius sutrikimus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su Santaros klinikų gydytoja neurologe Rūta Mameniškiene. Daugelis lėtinių ligų gali paveikti miegą.

Miegas labai svarbus tiek fizinei, tiek psichologinei vaiko sveikatai ir raidai, tačiau dažna šeima susiduria su padidėjusiu ypač paauglio mieguistumu. Paprastai tai nurašoma nepakankamai nakties miego trukmei, per dideliam krūviui mokykloje ar sutrikusiam dienos režimui. Tačiau kitą kartą mieguistumas gali byloti ir apie rimtą ligą.   Viena jų yra narkolepsija. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja vaikų neurologė dr.

Mūsų smegenys nuolat kinta ir, kaip liūdnai beskambėtų, ne visada į gerąją pusę. Mokslininkai konstatuoja, kad nenaudojant tam tikrų įgūdžių fiziškai mažėja ir už juos atsakingos smegenų sritys. Be to, mažėjantis gebėjimas koncentruoti dėmesį atneša naujų rimtų problemų. Kalbėdama apie tai, kas labiausiai padeda ir trukdo išlaikyti smegenų gyvybingumą, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr.

Po trejus metus trukusių diskusijų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nariai šeštadienį pasiekė „principinį“ susitarimą, kaip kovoti su būsimomis pandemijomis, naujienų agentūrai AFP sakė viena iš derybų pirmininkų. Anne-Claire Amprou, kuri taip pat yra Prancūzijos pasaulinės sveikatos ambasadorė, sakė, kad „turime principinį susitarimą“, o galutinį susitarimą turės patvirtinti valstybės narės.

Nors parduotuvių lentynose galima rasti tiek rudojo, tiek baltojo cukraus, mokslininkė įspėja nepasimauti ant kabliuko. Pasirodo, rudasis cukrus tegali būti „imitacija“ – tas pats baltasis cukrus su pridėtine melasa. Portalas tv3.lt primena, kad valdžios kalbos apie cukraus mokesčio įvedimą paskatino ir diskusijas apie dirbtinius saldiklius – ar išties tai galėtų būti sveikesnė alternatyva cukrui.

Siekiant skatinti kraujo donorystę, į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Pasaulinę kraujo donorų dieną. Ją siūloma minėti birželio 14 d.  Tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė.  Pasaulinės kraujo donorystės dienos pripažinimas atmintina diena, jos teigimu, atkreiptų dėmesį į donorų indėlį gelbstint gyvybes, būtų skatinama neatlygintina bei reguliari kraujo donorystė.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams.  „Tas, kas padidina prieinamumą pacientams, gyventojams, gauti ir vaistus, ir paslaugas, visada yra sveikintina iniciatyva. Sureglamentavus tos praktikos saugų paslaugos teikimą, be abejonės, kad tai yra gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministrė.

Pacientai gali prarasti teisę rinktis, pas kurį gydytoją specialistą gydytis. Jau kitą savaitę kelios šalies gydymo įstaigos registruos ligonius ne pas konkrečius gydytojus, o į kabinetą, pavyzdžiui, endokrinologo ar kardiologo konsultacijai. Koks tai gydytojas, žmogus sužinos prieš parą iki vizito. Tokiu būdu sveikatos apsaugos ministrė sako bandanti kovoti su eilėmis, tačiau yra besipiktinančių, jog tokiu ribojimu bus pažeista teisė rinktis gydytoją.

Praėjus dviems savaitėms po nelaimės, kai mirė aušinimo skysčiu apsinuodijusi paauglė iš Prienų, pasirodė dar vienas atvejis – Druskininkuose medikai gelbėjo antifrizo išgėrusį septyniolikmetį. Jaunuolis, paragintas draugų, išgėrė aušinimo skysčio, nors jo bendraamžiai įtikinėjo, kad jam siūlo gerti kompotą. Septyniolikmetis pats kreipėsi į medikus, kurie skubiai suteikė pagalbą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai,“ – sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atlikta pirmoji sostinėje sudėtinga endoskopinė operacija, kurios metu jaunai pacientei buvo pašalintas didelis gerybinis storosios žarnos navikas – be jokio pjūvio ir be tradicinės chirurgijos. Tai – reikšmingas proveržis minimaliai invazyvios medicinos srityje ir nauja galimybė vilniečiams gauti pažangų gydymą.

Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo įžiebė audringas diskusijas. Nuogąstaujama, kad negalėdami prisimokėti už tam tikras paslaugas pacientai bus priversti jas pilnai apsimokėti, mat bazinės valstybės paslaugos juos tenkina ne visada. Ministrė gi atkerta, kad jos yra pakankamai kokybiškos, o skaidrumo sistemoje trūksta.  Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

Nuo šiol odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypčių studentai praktiką atliks sveikatos priežiūros įstaigose, prižiūrimi praktikos vadovo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, nauja tvarka užtikrins, kad studentų teikiamos paslaugos pacientams būtų saugios ir kokybiškos, nes jas prižiūrės patirtį turintys specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad pirmąsias dvi nedarbingumo dienas žmogui nereikėtų eiti pas gydytoją išsirašyti pažymos, apie negalavimus pakaktų pranešti darbdaviui. „(Pirmąsias dvi dienas – BNS) niekas neišrašys pažymėjimo.

Pernai Lietuvoje 807 žmonės susirgo erkiniu encefalitu. Iš jų 11 asmenų mirė, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, didžiausi sergamumo rodikliai praėjusiais metais buvo užregistruoti Utenos, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse. Pernai šiose apskrityse užregistruotų atvejų skaičius sudarė beveik pusę (46,3 proc.) visų susirgimų erkiniu encefalitu Lietuvoje.