Sveikata

Biotechnologijų bendrovė „Moderna“, pirmoji sukūrusi informacinės RNR (mRNR) gydymo metodus ir vakcinas, praneša apie itin stiprią dvivalentės sustiprinančiosios mRNR vakcinos apsaugą – antrojo iš trijų klinikinio tyrimo etapo metu rudens kandidatė pademonstravo daugiau nei 5 kartus didesnį neutralizuojančių antikūnų prieš omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipius kiekį.

Per praėjusią parą nustatyta 412 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 342, antrą – 68, trečiąjį – du žmonės. Ligoninėse gydomi 78 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 138,7 atvejo, šis rodiklis auga. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir šiuo metu siekia 33 procentus.

Liepos 1 d. įsigalioja atnaujinta ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) teikimo tvarka, kuri padės greičiau įvertinti pacientų poreikius ir suteikti reikiamas paslaugas laiku. Nuo pacientų poreikių priklausys ir kompensuojamų paslaugų skaičius, sudėtingais atvejais jos galės būti  teikiamos iki penkių kartų per savaitę, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaida.

Žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų, ir šiam sukakus 18 metų, 36 mėnesiams galės gauti neįgaliojo aprūpintojo statusą, – Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad šią vasarą Europoje tikimasi didelio COVID-19 plitimo masto, ir paragino šalis stebėti ligos plitimą, per pastarąjį mėnesį atvejų padaugėjus tris kartus. „Kadangi Europos regiono šalys panaikino anksčiau taikytas socialinio [atstumo] priemones, vasarą virusas plis dideliu mastu“, – naujienų agentūrai AFP sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge. „Šis virusas neišnyks tik todėl, kad šalys nustos jo ieškoti.

Ketvirtadienį Seimui per plauką priėmus sveikatos priežiūros įstaigos reformą jos iniciatorius ministras Arūnas Dulkys apibendrino, kas artimiausiu laiku laukia sveikatos sistemos. Ministras kartu įgėlė ir oponuojantiems reformai teigdamas, kad „jų rankos supančiotos senais ryšiais“. „Yra toks posakis. Jei nori pastatyti tiltą, nebūtina laukti, kol pro tavo kaimą pradės tekėti upė – galima pačiam vykti link upės. Šiandien parlamentas pritarė reformai.

Ketvirtadienį Seime vėl užvirė aistros dėl sveikatos įstaigų reformos. Ją priimti pavykus tik valdančiųjų ir keliais opozicijos balsais, nepalaikantieji pertvarkos grasino, kad Lietuvos medicinos sistema grįš į sovietinius laikus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, kad palaikant tokį projektą bus žengiama ne į priekį, o tik atgal.

Jau nuo penktadienio, liepos 1 d., nustojant veikti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) vadovo posto netenka ir dar neseniai jį atsikovojęs prof. Saulius Čaplinskas. Įstaiga kartu su keliais kitais centrai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) uždaroma įgyvendinant nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizaciją. Apie tai, kad ketvirtadienis yra paskutinė jo darbo diena ULAC, S. Čaplinskas paskelbė ir socialiniame tinkle.

Seimui ketvirtadienį paskutinio balsavimo metu pakako balsų palaiminti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamus didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Nepaisant to, medikų bendruomenėje dėl ministerijos siūlymų kilęs nemažas sujudimas, tad jie sako dabar besitikintys nebent prezidento veto.

Nors gyvūnų pasiutligės – ūmios virusinės ligos – atvejų pastaruosius kelerius metus Lietuvoje neregistruojama, medikų pagalbos kasmet prireikia keliems tūkstančiams gyvūnų apkandžiotų žmonių, daliai jų skiriami skiepai. Vis dėlto, anot specialistų, pastebima atvejų, kai žmonės nepaiso situacijos rimtumo ir, įkandus gyvūnui, atsisako profilaktinio skiepijimo kurso.

Seimui rengiantis paskutiniam balsavimui dėl Vyriausybės skubinamos sveikatos priežiūros reformos, opoziciniai socialdemokratai ketina iki galo ginti gydytojų argumentus, teikdami pluoštą susijusių pataisų. Jau šiandien, ketvirtadienį, Seimo nariai turės galutinai apsispręsti dėl Vyriausybės teikiamų projektų, kuriais įgyvendinama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Ypač didelį susirūpinimą socialdemokratams kelia Nacionalinio vėžio instituto (NVI), jo klinikos likimas.

Gyventojai neretai kreipiasi į ligonių kasas, klausdami, ar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojami akinių lęšiai bei akių lęšiukai. Ligonių kasų specialistai primena, kad regos sutrikimų turintiems žmonėms – ir vaikams, ir suaugusiesiems – yra kompensuojamos abi priemonės, tačiau tam tikra tvarka. PSDF lėšomis akinių lęšiai apmokami gydytojui oftalmologui nustačius, kad geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo.

Per praėjusią parą nustatyta 446 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 375, antrą – 71, trečią kartą užsikrėtusių nefiksuota. Ligoninėse gydomas 71 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 130,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 32,2 procento.

Grįžo vasara ir prasidėjo šiluma, peraugusi į stichinį karštį. Jau pasiektas kritinis lygis, kai dėl alinančių karščių daugėja sveikatos sutrikimų ir didėja ligonių srautas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos, Kardiologijos, Neurologijos, net Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Ypač karščiai tampa pavojingi, kai oro drėgmė didesnė, tuomet ir jutiminė temperatūra dar didėja.

Susivienijusioms šeimos gydytojų organizacijoms nepavyksta sustabdyti įsibėgėjusio sveikatos įstaigų reformos buldozerio – šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė šeimos gydytojų pasiūlymus įstatymų projektams, kuriais buvo siekiama sušvelninti būsimos reformos poveikį šeimos medicinos įstaigoms ir pacientams, tačiau į esminius šeimos gydytojų pasiūlymus neatsižvelgė. Galutinis balsavimas Seime dėl sveikatos įstaigų pertvarkos planuojamas jau šį ketvirtadienį.

Skaudūs nudegimai, greičiau senstanti oda ar netgi odos vėžys – tai dažniausiai įvardijami neatsargaus būvimo saulėje padariniai. Tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad godus deginimasis saulėje be apsaugos priemonių kai kuriems gali išprovokuoti ir vitiligo ligą, lydimą baltų bei dažnai besiplečiančių dėmių ant odos. Ji dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo jų, ir ką daryti nespėjus šioms užkirsti kelio.

Jau nuo penktadienio, liepos 1 d., nustos veikti tokios atskiros įstaigos kaip Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir Valstybinis psichikos sveikatos centras. Jos bus prijungtos prie kitų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžių institucijų.

Per metus Kauno klinikose spinduline terapija gydoma apie 2,5 tūkst. pacientų, o spindulinė terapija – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Gitana – Kauno klinikų pacientė, kuriai spindulinė terapija padėjo sustabdyti klastingą onkologinę ligą. Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją.

Trečiadienį Vilniuje Santariškių žiede į dangų kilo Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, kuris į Kauną išgabeno nepaprastą krovinį – donoro kepenis. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras.   Mirusiojo artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus sunkiai sergantiems recipientams.

Pavojinga erkių platinama liga – erkiniu encefalitu (EE) – galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir vartojant žalią (nepasterizuotą) ožkos ar karvės pieną. Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), tokių atvejų Lietuvoje registruojama kasmet. Specialistai primena svarbias priemones, padedančias apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos.

Vasarą žmonės vis daugiau laiko praleidžia mėgaudamiesi jos teikiamais malonumais. Neretai nutinka taip, kad džiaugsmą aptemdo patirtos traumos – įvairūs sumušimai, nubrozdinimai, įsipjovimai, patempimai, pasukimai, išnirimai ar lūžiai. Vaistininkas Rimvydas Blynas įvardija dažniausias tokių susižalojimų priežastis ir pataria, kaip jų išvengti, o jei reikia – suteikti pirmąją pagalbą.

Per praėjusią parą nustatyta 460 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 378, antrą – 82 žmonės, trečią kartą užsikrėtusių nefiksuota. Ligoninėse gydomi 66 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 122,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 31 procentą.

Prieš 6-erius metus Kauno klinikų gydytojai stebėjosi, kad kaunietė Nina į kabinetą įžengė savomis kojomis – inkstų nepakankamumu sirgusios moters būklė buvo itin sunki. Tačiau jau keletą metų liga yra tik baisus prisiminimas, nes nepažįstami geradariai jai padovanojo pačią brangiausią dovaną – šansą grįžti į įprastą gyvenimą. 68-erių kaunietė Nina Klebanskaja apie tai, kad serga inkstų nepakankamumu, sužinojo būdama 30-ies metų, kuomet ėmė ieškoti priežasties, kodėl ėmė kilti kraujo spaudimas.

Dar birželio 23 d. Seimui po svarstymo balsų dauguma pritarus teisės aktų paketui, klojančiam pamatus sveikatos įstaigų pertvarkai, liko tik paskutinis balsavimas. Visgi šeimos gydytojai netyla, kad ši reforma tik parblokš dešimtmečiais atgal.

45 proc. Lietuvos gyventojų nesugebėtų kitam žmogui suteikti pirmosios medicininės pagalbos, rodo antradienį paskelbta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Reaguodami į šiuos nerimą keliančius duomenis, antradienį Raudonasis Kryžius surengė spaudos konferenciją. Jos metu pristatytas „Antrosios pagalbos“ rinkinys.

Lietuvą užplūdusi kaitra veja žmones atsigaivinti į gamtą, prie vandens telkinių arba slėptis gerai kondicionuojamose patalpose. Medikai turi žinutę gyventojams – stichinė kaitra daliai žmonių ypač pavojinga. Šiomis dienomis ne tik jau lėtinių ligų turintiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms didėja rizika pakliūti į ligoninę. Juo labiau mirtinų pasekmių gali turėti tokiomis dienomis vartojamas alkoholis.

Pastarosiomis dienomis lauko termometrų stulpeliams viršijant 30 laipsnių temperatūrą, reikėtų nepamiršti rūpintis savimi, savo sveikata tam, kad išvengtumėme negailestingo ir klastingo saulės arba šiluminio smūgio, primena Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistai. Šiluminis smūgis ištinka tada, kai kūnas jau nebepajėgia išgarinti pernelyg didelio šilumos kiekio, nors ir prakaituoja.

Birželio pabaigoje kartu su visu pasauliu minėdama Tarptautinę inkontinencijos savaitę,  Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į šlapimo nelaikymo problemą. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės pacientams kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Įvairiose pasaulio šalyse vis dažniau plintanti virusinė liga – beždžionių raupai – kelia daugybę klausimų medikams ir baimę žmonėms. Iš Afrikos atkeliavęs susirgimas virto protrūkiu ir Europos valstybėse, tad grėsmė – iš tiesų reali. Šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė pasakoja, jog nors Lietuvoje dar nėra užfiksuotas nei vienas šios ligos atvejis, pravartu žinoti, kaip šį virusą atpažinti bei kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus.

Per praėjusią parą nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 518, antrą – 97, trečią kartą užsikrėtusių nebuvo. Ligoninėse gydomi 64 COVID-19 sergantys pacientai, gydomų reanimacijoje nėra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 114,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 29,9 procento.

Dar daugiau didelės rizikos pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, galės įsigyti kompensuojamųjų kraujo krešėjimą stabdančių vaistų (antikoaguliantų). Tai pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai patikslinus šių vaistų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad išlaidos antikoaguliantams sumažės beveik 9 tūkst. žmonių, kurie dabar šiuos vaistus įsigyja savo lėšomis.

Lietuvą užplūdus tropiniams karščiams ligonines užgriuvo ketvirtadaliu daugiau pacientų nei įprastai. Ir bent kol kas ne dėl nudegimų ar saulės smūgių – daug kam paaštrėjo ir iki tol kamavusios lėtinės ligos. Sinoptikai sako fiksuojantys rekordinius karščius, kokių neturėjome daugiau nei septyniasdešimt metų. O artimiausiomis dienomis žada dar pragariškesnius orus. Tad medikai ragina žmones saikingiau mėgautis saule. Ypač vyresnius.

Artėjant rudeniui gali vėl augti susirgimai koronavirusu, atkreipia dėmesį tiek sveikatos politikai, tiek ekspertai. Visgi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pažymi, kad labai svarbu kalbėti ne tik apie COVID-19 vakciną, bet ir kitus skiepus.  Kalbėdama apie tai, kokių priemonių galėtų prireikti pradėjus augti susirgimams COVID-19, viceministrė pabrėžė, kad kiek įmanoma ilgiau bus siekiama reaguoti turimais resursais neskelbiant ekstremaliosios situacijos.

Nuo liepos privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis visiems gyventojams, sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu bus kompensuojama nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemų kompensavimui iš PSDF pirmaisiais metais bus skirta apie 3 mln. eurų.

Nuo šių metų liepos 1 d. keičiasi vaistų, skirtų skausmui malšinti, kompensavimo būdas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kompensaciją vaistams nuo skausmo galės gauti ne tik senjorai, vaikai ar neįgalieji, bet ir asmenys, kuriems nustatytos tam tikrų ligų indikacijos.

Siekiant užtikrinti vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją Lietuvoje bus įdiegti penki regioniniai ir du universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), centrai bus atsakingi už ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse koordinavimą.

Gydytojai rezidentai, panašu, gali labiau atsipūsti – pagaliau kūnu pradeda virsti ministerijos pažadai dėl algų kilimo. Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios užtikrintų nuoseklų rezidentų atlyginimų didėjimą. Pataisoms po pateikimo pritarta 116 parlamentarų balsavus „už“ ir vienam susilaikius.

Per praėjusią parą nustatyti 54 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos dvi mirtis, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 46, antrą – aštuoni žmonės, trečią kartą užsikrėtusių nefiksuota. Ligoninėse gydomi 53 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 102,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 28,2 procento.

COVID-19 budrumą gali patikrinti jau visai netrukus – šį rudenį, pirmadienį Sveikatos forume konstatavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis kartu įspėjo ir dėl naujų karo kontekste kylančių grėsmių. Prezidentas įspėjo, kad ypač negalima prarasti budrumo dėl naujų viruso atmainų.  „Šiandien susirinkome apžvelgti pamokų, kurias gavome per pastaruosius kelerius metus. Po šių nelengvų metų gyvenant su COVID-19 pagaliau grįžome prie mums įprasto gyvenimo ritmo.

Pirmadienį Prezidentūroje Vilniuje vyksta kasmetinis Sveikatos forumas. Jo dalyviai apžvelgs COVID-19 pandemijos pamokas, kalbės apie sveikatos įstaigų darbą ekstremaliomis sąlygomis. Forumą atidarys prezidentas Gitanas Nausėda, pranešimus jame skaitys premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė, buvę COVID-19 valdymo ekspertų tarybos nariai Edita Sužiedėlienė, Kęstutis Petrikonis, Mindaugas Stankūnas, kt.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligos, vėžys ir diabetas – pagrindinės mirties priežastys visame pasaulyje. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kaip susitvarkyti su vienu pagrindinių veiksnių, skatinančių šiuos susirgimus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad nuo šių ligų kasmet miršta 38 milijonai žmonių. Vienas iš sunkiai įveikiamų rizikos faktorių – žalingas tabako vartojimas. Įskaitant pasyvų rūkymą jis yra maždaug 14 proc. visų mirčių priežastis.

Praėjus kiek daugiau nei metams po mobingo skandalo ir Lietuvą sukrėtusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės įstaiga pagaliau turi nuolatinį vadovą. Mindaugas Pauliukas tvirtina, kad ligoninė nėra vien kėdė, į kurią ryžosi sėstis, o visa bendruomenė, su kuria būtina kalbėtis priimant svarbius sprendimus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą. „Mes norime išsiaiškinti, kokia dalis paskiepytų gyventojų buvo užsikrėtę koronavirusu ir kokia yra jų imuniteto būklė. Pagal tai planuosime tolesnę koronaviruso valdymo strategiją“, – BNS šią savaitę sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Nors saulės spinduliai vilioja pasišildyti, sveikatos specialistai primena būti atidiems, jei vasarą tenka vartoti vaistus. Jie įspėja, kad saulės ir vaistų derinys gali būti labai rizikingas – pasibaigti tiek alerginėmis, tiek sunkiomis uždegiminėmis reakcijomis.

Per praėjusią parą nustatyti 38 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 30, antrą – septyni, trečiąkart – vienas žmogus. Paskutiniais skelbtais ketvirtadienio duomenimis, ligoninėse gydomi 57 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 100,8 atvejo.

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

Šilti orai gena mėgautis saule, tačiau staigus patekimas į gerokai karštesnę, nei įprasta, temperatūrą, organizmui gali būti traumuojantis. Ypač dažnai su tuo tenka susidurti išvykus atostogauti į šiltesnius kraštus.

Per praėjusią parą nustatyti 327 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 251, antrą – 74, trečiąkart – du žmonės. Ketvirtadienio duomenimis, ligoninėse šiuo metu gydomi 57 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 105,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 26,9 procento.