Specialistų aiškinimu, atvejai sparčiai kyla ne tik Europos šalyse, bet kitur pasaulyje, nes keičiasi paties viruso subvariantų dominavimas.
„Pradeda daugėti užkrečiamesnių omikrono subvariantų BA.4, BA.5 atvejų, todėl skaičiai ir auga“, – portalui tv3.lt sakė VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.
Nepaisant to, kol kas nestebimas hospitalizuotų asmenų ir mirčių nuo viruso augimas, o tai rodytų, kad naujieji omikrono subvariantai nėra labiau pavojingi.
„Todėl ši banga, tikėtina, atrodys kitaip nei buvo 2021 m. pabaigoje, kai skaičiai pradėjo augti ir rudenį, žiemą turėjome užpildytas ligonines. To greičiausiai nereikia tikėtis“, – kalbėjo ji.
Ketvirtas skiepas – kol kas tik tam tikroms grupėms
Šiandien vis garsiau kalbama ir apie ketvirtąją arba antrąją sustiprinamąją COVID-19 vakcinos dozę. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad tikrai nenumato masinės vakcinacijos, tačiau viskas gali pasikeisti, jei atsirastų naujos rekomendacijos iš atsakingų Europos institucijų.
„Pagal dabar matomas tendencijas, nemanau, kad turėtų būti visi spaudžiami revakcinuotis, taip pat – ir jauni žmonės. Kas kita yra rizikos grupės, įvairių ligų turintys asmenys – jiems turėtų būti transliuojama žinutė, kad revakcinacija – ar tai būtų dabartinė vakcina, ar modifikuota, kuri, tikėtina, rudenį bus patvirtinta – būtų naudinga siekiant išvengti sunkios ligos.
O dėl visų kitų grupių revakcinacijos – kol kas turime vadovautis Europos vaistų agentūros rekomendacijomis. Ir šiandien jos yra tokios, kad visai populiacijai 4 skiepas nėra tikslingas. Tai jei tos rekomendacijos nepasikeis, nemanau, kad Lietuva turi priimti savo sprendimus. Jei atsiras naujos rekomendacijos, darbo grupė jas apsvarstys“, – sakė A. Žvirblienė.
Kito ginklo žmonija neatrado
Kaip jau antrino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, vakcinavimo klausimas išlieka, mat kitokio tokio tiesioginio ginklo prieš kovidą žmonija kol kas neatrado, tad tuo reikėtų naudotis.
„Dar nėra galutinio aiškaus sprendimo dėl ketvirtosios dozės, kaip elgtis su ja, šalys elgiasi įvairiai, yra įvairių nuomonių. Bet turbūt dauguma sutaria, kad jei yra kažkokios didesnės indikacijos – ar amžiaus veiksnys, didesnės problemos su imunine sistema, ta ketvirtoji dozė galėtų būti panaudota. Bet dėl visuotinio skiepijimo, kaip buvo su pirmąją, antrąja ir trečiąja doze, tai tokio sprendimo nėra priimta“, – pažymėjo pašnekovas.
„Kol kas turime vadovautis Europos vaistų agentūros rekomendacijomis. Ir šiandien jos yra tokios, kad visai populiacijai 4 skiepas nėra tikslingas. Tai jei tos rekomendacijos nepasikeis, nemanau, kad Lietuva turi priimti savo sprendimus. Jei atsiras naujos rekomendacijos, darbo grupė jas apsvarstys“, – sakė A. Žvirblienė.
Jis priminė, kad juo labiau vakcinos tobulėja – ruošiamos tokios, kad apimtų kuo didesnį imuninio atsako spektrą, t. y. turėtų kuo didesnį valentingumą.
„Tai dar ir nuo to priklausys, koks bus vakcinacijos procesas. Bet kelias yra paprastas – pasitikrinus savo imuninę sistemą, jei ji apsilpusi, nėra antikūnų pakankamo skaičiaus, tuomet skiepytis rekomendacija turbūt yra teisinga. Pakenkti tai neturėtų, nes vakcinos pakankamai saugios, o kokio laipsnio pagalba bus, priklauso nuo daugelio veiksnių, bet vis tiek didesnė ar mažesnė nuo vakcinos yra“, – kalbėjo J. Augutis.
Čaplinskas: rekomenduojama visiems suaugusiems
Anot užkrečiamųjų ligų specialisto prof. Sauliaus Čaplinsko, šiandien nekyla abejonių, kad net ir nemodifikuoto skiepo sustiprinanti dozė yra reikalinga.
„O jei dar bus modifikuotas skiepas pagal pakitusius variantus, tai ji ne tik bus reikalinga, bet ir dar efektyvesnė. Ar visiems reikės? Visų pirma yra etiniai dalykai, kas buvo dar nuo pandemijos pradžios: jei vakcinų užtektų visoms žmonių grupėms visuose pasaulio kraštuose, tuomet nekiltų abejonės, kad visiems suaugusiems būtų rekomenduojama.
Dėl vaikų dar yra abejonių, nes vis tik skiepas nėra paprastas fiziologinis vandenėlis. Klausimas, ar visada tai tikslinga konkretaus vaiko atžvilgiu, nors visuomenės atžvilgiu ir juos skiepyti būtų prasminga. Tik čia klausimas, ar tai būtų prasminga kaštų efektyvumo prasme. Tai šiandien nekiltų abejonė, kad visiems senjorams, taip pat tiems, kurie turi sveikatos patologijų, nepriklausomai nuo amžiaus, vakcinacija yra reikalinga“, – pabrėžė virusologas.
Kartu S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad, kita problema, jei žmogus turi rimtų sveikatos problemų: „Ypač jei jis gydosi sunkias onkologines ligas, labai svarbu, kad žmogus kontaktuotų su savo gydytoju, kad atitinkamai revakcinacijai būtų parinktas optimaliausias tam žmogui laikas.“
Nuo rugpjūčio 1 d. – daugiau galimybių pasiskiepyti
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad, sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Motiejūnienės-Bilotienės teigimu, niekas apie visuotinė vakcinaciją antrąja sustiprinančia doze šiuo metu nekalba.
„Išties yra šalių, kur labai aiškūs amžiaus rodikliai, ir [susiję] su rizikos grupėmis. Šiandien pas mus nuo rugpjūčio 1 d. bus sudaryta galimybė, pabrėžiu, ne visuotinis vakcinavimas 80 amžiaus grupėje ir vyresniems. Yra sudaroma galimybė su šeimos gydytoju, kurie neblogai žino savo pacientus, įsivertinti, ar to reikia“, – dar neseniai pastebėjo ji.
Tiesa, po Europos vaistų agentūros raginimo pradėti skiepyti ir jau vyresnius nei 60 metų, šios rekomendacijos bus laikomasi ir Lietuvoje. Taigi nuo rugpjūčio 1 d. pasitarus su gydytoju bus kviečiami pasiskiepyti vyresni nei 60 m. asmenys.
Ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze šiuo metu gali pasiskiepyti turintys imunosupresinių ligų.
SAM atstovė pabrėžė, kad apkritai akcentas turėtų būti skiriamas ir kitiems skiepams, ne tik šiai vakcinai, kuri pastaraisiais metais tapo pagrindine.
„Kalbant apie kovidinę situaciją pamirštama apskritai apie kitas vakcinas – pradedant gripo ir baigiant kalendorinėmis. Pavyzdžiui, pernai tik kiek daugiau nei 20 proc. asmenų vakcinavosi gripo vakcina. Vadinasi, mes turime potencialą ir nemažai darbo tam, kad artėjant rudeniui pakviestume vakcinuotis ypač rizikos grupės asmenis.
Nes rudenį, tikėtina, vėl su tam tikrais orais ir sezoniškumu gali atsirasti atvejų, kada sirgs ir kovidu, ir gripu. Vadinasi, reikia sudaryti sąlygas, turime tikslą aktyviai komunikuoti, pakviesti skiepytis nuo gripo“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
