SAM siūlymas gydymo įstaigoms nuo 2026 metų uždrausti imti iš pacientų priemokas suskaldė tiek pacientų, tiek medikų bendruomenę, politikai šią iniciatyvą irgi vertina nevienareikšmiškai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Papasakojo, kaip imamos priemokos gydymo įstaigose: jei kraujo tyrimą apmoka ligonių kasos, 7 eurai – už jo paėmimą

Aktualu tūkstančiams gyventojų: gydymo įstaigose bręsta svarbūs pokyčiai

Vieniems patekti čia – siaubas, o kiti veržiasi patys: gydytojas atskleidė darbo priimamajame užkulisius

Valdžios atstovai akcentuoja, kad tokio sprendimo reikia siekiant viešąją mediciną išgelbėti nuo visiškos griūties. Pažymima, kad pacientai per metus privačiai medicinai sumoka apie 40 mln. eurų, kai valstybinė medicina savo resursus išnaudojanti tik 50–60 proc.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, eilės į viešąsias gydymo įstaigas per pastaruosius kelerius metus išaugo dėl nesąžiningai taikomo įstatymo, kuriuo remiantis iš pacientų prašoma papildomų priemokų už valstybės jau apmokėtas sveikatos priežiūros paslaugas.

Vertinimas: „Lietuvoje yra baisi situacija“

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė žodžių į vatą nevyniojo – situacija sveikatos sistemoje yra paleista ir neliko kitų būdų jai suvaldyti. „Lietuvoje yra baisi situacija, šiandien visi kalba apie priemokas, o kas kalbės apie pacientus, kodėl jie negauna paslaugų?“ – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ji.

Pasak parlamentarės, kai ligonių kasos suteikė privačioms įstaigoms teisę gauti ligonių kasų apmokėjimą, situacija buvo paleista ir nesukontroliuota. „Kuo atsirado daugiau klinikų, tuo didesnės eilės ir pacientai nebegauna paslaugų“, – tikino ji. SRK pirmininkė priminė, kad gydytojų turime tiek, kiek turime, jie jau dirba dideliu krūviu, kuris darosi nepakeliamas. 

„Bet jei dirba, tai turi ir oriai uždirbti. Jei suteiksime sąlygas tam vienoje įstaigoje, kad ir 10 tūkst. alga galėtų būtų. Pripažinkime, juk žmogus mokosi 20 metų, dar nuolatos tobulinasi dažniausiai už savo lėšas, tam jis ir uždirba, kad investuotų. 

Valstybė turi grąžinti skolą, ko nesumoka už savo draudžiamus asmenis (vaikus ir pensininkus), turime būtinai peržiūrėti įkainius, manau, tada situacija susitvarkytų“, – aiškino L. Šukytė-Korsakė.

Pasak jos, nesuvokiama, jei dabar skubios operacijos reikia laukti mėnesiais. „Kas dabar darosi, kalbant net apie ekstrinę mediciną – žmogui lūžo raktikaulis ir jam nesuteikė pagalbos, išsiuntė registruotis į 8 mėnesių eilę, kad atliktų operaciją. 

„Lietuvoje yra baisi situacija, šiandien visi kalba apie priemokas, o kas kalbės apie pacientus, kodėl jie negauna paslaugų?“ – sakė L. Šukytė-Korsakė.

Tai yra išsitaškymas, nėra jokios normalios kontrolės, gydytojai nebenori budėti naktimis, nes tai sunku, o nueini į privačią įstaigą – ten nėra skubos ir taškymosi.

(...) Nieko nedaryti irgi negali, jei viešosiose įstaigose, didžiosiose ligoninėse, neužtenka budinčių, dirbančių gydytojų, pokyčiai yra reikalingi. (...) Didžiulis yra ir slaugytojų trūkumas. Pažiūrėkime, sudėtingiausios operacijos juk atliekamos viešosiose, ne privačiose įstaigose“, – kalbėjo parlamentarė. 

Priemokos leidžia prisivilioti medikus didesnėmis algomis

Pacientai piktinasi, kad pas įvairius specialistus tenka laukti ilgus mėnesius ar ilgiau, tačiau susimokėjus už paslaugą ir viešoje įstaigoje pakliūnama beveik be eilės.

Paklaustas, kur čia šuo pakastas, kad valstybinė medicina negali geriau išnaudoti savo resursų, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius tvirtino, jog šiuo metu leidžiamos imti priemokos iškreipė situaciją.

„Pacientams dažnai būna neaišku, už ką ta priemoka – reikia ar ne ją mokėti. Kai ateina į gydymo įstaigą ir kažką joje atlieka, o po to išrašo čekį, pacientas pastatomas į neaiškią situaciją. Iš esmės tokiu atveju nuskriaudžiami visi mokesčių mokėtojai ar valstybės draudžiami asmenys. 

Prieš įstatymą visi lygūs ir turi teisę gauti paslaugas, o tada negalintys prisimokėti paliekami gale, o susimokant priemoką eilė yra aplenkiama. Ir gydymo įstaigos atsiduria nelygioje situacijoje. 

Viešasis sektorius, negalėdamas imti priemokų, tiesiog yra nelygioje konkurencinėje kovoje, kai gydytojai ar slaugytojai yra viliojami didesnėmis algomis, kurias ir gali formuoti iš tų priemokų. Taip viešasis sektorius praranda galimybę suteikti paslaugas pacientams, kurie išties laukia pakankamai ilgai“, – konstatavo vienos didžiausių ligoninių vadovas. 

Nesąžininga nepasiturinčius pacientus palikti „už borto“

Jis taip pat pabrėžė, kad gydytojų yra tiek, kiek yra, tačiau pastaraisiais metais jie kiek labiau persiskirstė iš viešojo į privatų sektorių. Dėl to eilės ir išauga, nes paprasčiausiai nėra kam dirbti. 

R. Jurkevičius santūriai reagavo ir į reformos kritikų nuogąstavimus, kad inovatyvesnės ir brangesnės paslaugos tapti nebeprieinamos, eilės gali tik padidėti, nes privačios įstaigos išvis nebeteiks dalies paslaugų, jei negalės imti priemokų.

„Kaip ta paslauga geriau suteikiama, sudėtinga suvokti, gal yra gražesnė aplinka, bet ar už tai turi būti imamos priemokos?“ – svarstė R. Jurkevičius. 

„Kai sakoma, kad neva ten suteikiama kažkokia inovatyvesnė paslauga, žiūrint iš Kauno ar Santaros klinikų perspektyvos, sunku suvokti tokius argumentus. Turbūt universiteto ligoninės teikia pačias inovatyviausias paslaugas. 

Jei tas pats gydytojas dirba ir privačiame sektoriuje, ir viešame, tai abejoju, ar būtent privačiame sektoriuje jis geriau konsultuoja. (...) Kaip ta paslauga geriau suteikiama, sudėtinga suvokti, gal yra gražesnė aplinka, bet ar už tai turi būti imamos priemokos? Tada mokesčių mokėtojus, kurie yra vyresnio amžiaus, jie negali tų priemokų mokėti ir ilgiau laukia eilėje, mano galva, tai nėra taip sąžininga“, – pabrėžė Kauno  klinikų vadovas.

Labiau ligotiems pacientams ruošia naują tvarką

Jis priminė, kad pataisos, kurios leido imti priemokas, atsirado dar pačioje Nepriklausomybės pradžioje, kai situacija buvo sudėtinga:

„Tada visko trūko, pamename, kai prieš operaciją reikėdavo kažką nusipirkti, ir labdara tada labai gelbėjo. Tada ta galimybė turėti priemokas buvo pasiteisinusi, bet dabar, kai nenusileidžiame Vakarų šalių medicinai, gyvename kitu laiku, priemokų buvimas prarado aktualumą ir laikas atkurti teisingumą.“

Jis sutiko, kad augant paslaugų poreikiui, modernėjat technologijoms paslaugos brangsta, bet su visu tuo spėti koja į koją nėra lengva ir stipriau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims. „Bet tam tikrą pagrindinį paslaugų paketą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) geba nupirkti ir, sakyčiau, viskas ne taip blogai yra, medicina Lietuvoje yra aukšto lygio“, – sakė R. Jurkevičius. 

Nors pastangos pasiekti tą aukšto lygio mediciną tautiečiams neretai tampa vargo vakariene, pašnekovas tikino, kad situaciją turėtų pagerinti ir kiti SAM ruošiami pakeitimai. Kaip yra pacientų rūšiavimas skubiojoje medicinoje, kai pagal būklės pavojingumą jis bus priimtas skubiau, tą patį ketinama pritaikyti ir teikiant ambulatorinę pagalbą.

„Yra minčių ir rengiamasi, kad laukiančius eilėje būtų galima paskirstyti atsižvelgiant į pacientų riziką. Svarbiausia, kad rizikingiausi pacientai nelauktų ilgai, o profilaktiniai patikrinimai ar nesant kažkokių labai aiškių klinikinių simptomų, tokie pacientai be žalos sveikatai galėtų palaukti ir ilgiau. Žinome, kad ministerija turi tokius planus labai moderniai pradėti valdyti eiles, tad, manau, situacija tikrai pagerės“, – kalbėjo Kauno klinikų vadovas.

„Besąlygiškas pasitikėjimas glumina“

Visai be entuziazmo ruošiamus pokyčius komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

„Pirmiausia blogai tai, kad šie pakeitimai nebuvo apsvarstyti su socialiniais partneriais, niekur diskusijose nedalyvavome, į mūsų ir partnerių pastabas atsižvelgta nėra. Toks besąlygiškas pasitikėjimas savo jėgomis nepaisant perspėjimų glumina ne tik mane, bet didelę bendruomenės ir socialinių partnerių dalį“, – komentavo ji.

Pasak pašnekovė, priemokų draudimas iš esmės reiškia tai, kad norint suteikti paslaugą nemokamai, tą įstaigos turės daryti tik už bazinį įkainį.

„Privačiai medicinai iš 4 mlrd. PSDF biudžeto skiriama 17,5 proc., privačiame sektoriuje dirba 13 proc. gydytojų ir 14 proc. slaugytojų. Taigi tai irgi yra nedidelė dalis“, – komentavo A. Gerliakienė.

„Kažkokios papildomos priemokos bus negalimos. Kitas varianta – pilnai mokamos paslaugos tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Nežinau, ar kas norės privačiame sektoriuje mokėti visą kainą, jei jie norės kažkokios išskirtinės paslaugos, tyrimo ar sąlygų. Jau nekalbu apie privačias įstaigas, kad jos išvis nedarys to, kas joms neapsimoka“, – atkreipė dėmesį medikų atstovė.

Pasak A. Gerliakienės, nuogąstavimus kelia ir tai, kad lygiagrečiai karpomas ir kitas finansavimas viešosioms įstaigoms: „Pavyzdžiui, jau atbuline tvarka įsigaliojo papildomų sveikatos paslaugų apmokėjimo aiškiai nurodytos kvotos, tokios prioritetinės sritys kaip kardiologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos bus apmokėta tik 70 proc. už suteiktas paslaugas, kiti gaus 50 proc., o kai kam – išvis liks tik 30 proc. 

Iki šiol buvo apmokamos visos papildomai suteiktos paslaugos. Tai praktiškai reiškia draudimą sirgti, nes šių paslaugų suteikti gydymo įstaigos tiesiog negalės. Nes jau dabar apie 80–90 proc. iš PSDF gaunamų lėšų tenka atlyginimams, vadinasi, nebus iš ko jų mokėti ir nebus kas tas paslaugas teikia.“

Įspėja, kad krūviai ir eilės tik padidės

Pasak LMS atstovės, glumina ir tai, kad tarsi vienodinamos sąlygos privačiam ir viešajam sektoriui, bet įvardijamos ne visos detalės. „Nutylima, kad viešasis sektorius labai didelę dalį dotacijų gaudavo iš savivaldybių ir europinių fondų, ko privatus sektorius negavo ir turėjo įkainoti paslaugą, kaip tai yra daroma kitose ūkio šakose“, – pastebėjo A. Gerliakienė. 

Pašnekovė taip pat nenorėjo sutikti su pasakymu, kad privati medicina dabar „pumpuoja pinigus“. „Privačiai medicinai iš 4 mlrd. PSDF biudžeto skiriama 17,5 proc., privačiame sektoriuje dirba 13 proc. gydytojų ir 14 proc. slaugytojų. Taigi tai irgi yra nedidelė dalis.

Kodėl neužsiveda paslaugų teikimas viešajame sektoriuje? Taip yra dėl neefektyvaus valdymo ir vadybos, tą paminėjo net ligonių kasų direktorius. Neefektyvumas yra dėl to, kad neturime pakankamai resursų, pirmiausia – laiko. Gydytojui viešajame sektoriuje tenka labai daug administracinės naštos, nors tą darbą galėtų perimti sveikatos sekretoriai. Skirstant algas daugiau dėmesio yra skiriama gydytojams, mažiau slaugytojams ir jų sąlygų gerinimui“, – pastebėjo LMS atstovė.

Nors valdžia tvirtina, kad priemokų draudimas būtent sustiprins valstybinę mediciną ir grąžins į ją medikus, pašnekovė tuo labai abejojo.

„Darbas viešajame sektoriuje baigiasi 15 valandą, nes nesugebama pritraukti specialistų. Labai abejoju, ar šie pokyčiai galėtų sugrąžinti specialistus į viešąjį sektoriuje, nes tai kaip tik padidins eiles ir krūvį viešajame sektoriuje. 

Apie 30 proc. gydytojų jau dabar yra pensinio amžiaus gali neatlaikyti tokio krūvio, o jaunimas, kuris įprato prie geresnių sąlygų ir paragavo darbo privačiai, manau, ieškos laimės užsienyje ir turėsime dar mažiau personalo, o krūviai ir eilės tik didės“, – liūdnai prognozavo A. Gerliakienė.