Verslas

Tauragės rajone, prie vėjo elektrinių parko prijungus saulės elektrinę, veiklą pradėjo pirmasis hibridinis parkas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Hibridiniai parkai, kuriuose, pavyzdžiui, prie jau veikiančių vėjo elektrinių tame pačiame perdavimo tinklo taške prijungiamos ir saulės, yra efektyvesni, nes išnaudoja tą pačią tinklo infrastruktūrą. Todėl jie yra labai svarbūs Lietuvai siekiant 100 proc. elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Vyriausybė nutarė suteikti Tomui Okmanui ir Eimantui Sabaliauskui, bendrovės „Tesonet Global“ akcininkams, nacionalinio mecenato vardą už skirtą 1 mln. 22,5 tūkst. paramą viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“. Šios įstaigos skiriama parama Ukrainai pripažinta mecenuojamuoju projektu.

Siekdama iki 2026 metų atnaujinti sostinės troleibusų parką, Vilniaus valdžia planuoja įsigyti dar 73 naujus troleibusus, trečiadienį pranešė savivaldybė. „Papildomai planuojame įsigyti 73 naujus, žemagrindžius, 18 metrų ilgio troleibusus.

„Foxpay“ išplatintame pranešime žiniasklaidai atmeta pastaruoju metu viešojoje erdvėje paskleistas abejones dėl savo veiklos ir užtikrina, kad bendradarbiauja su kontroliuojančiomis institucijomis dėl visų iškilusių klausimų. „Kategoriškai atmetame insinuacijas dėl „Foxpay“ veiklos ir užtikriname, kad mes griežtai vadovaujamės visais Lietuvos ir ES įstatymais bei aukščiausiais etikos ir finansų industrijos standartais“, – pranešime cituojamas „Foxpay“ direktorius Saulius Galatiltis.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo būtų įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriems pavasario sesijos metu pritarė Seimas. Šiais pakeitimais buvo suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) trečiadienį kreipėsi į teisėsaugą prašydama ištirti apie bankrotą paskelbusios apsipirkimo svetainių beta.lt ir grupinis.lt valdytojos „Beta Media“ galimą  sukčiavimą. Kai kurių teisėsaugos institucijų atstovai patvirtino gavę prašymą, tačiau kol kas negalėjo pasakyti, ar pradės tyrimus.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų, kurie sulaukė pensinio amžiaus, kiekvieną mėnesį sulaukia priedų prie pensijų. Jie mokami tiems, kas dirbdami kaupė papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose. Per darbo karjerą jų darbo užmokestis buvo mažesnis, mat dalis jo buvo pervedama kaupimui į asmeninę sąskaitą fonde. Priedai sudaro iki 17 proc.

„Foxpay“ direktorius Saulius Galatiltis sako, kad bendrovė atmeta viešumoje sklaidančias abejones dėl savo finansinės veiklos. Taip pat anot jo, įmonė visais klausimais bendradarbiauja su institucijomis bei teikia visą būtiną informaciją. „Kategoriškai atmetame insinuacijas dėl „Foxpay“ veiklos ir užtikriname, kad mes griežtai vadovaujamės visais Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymais bei aukščiausiais etikos ir finansų industrijos standartais“, – teigia S. Galatiltis.

Jau šį penktadienį, birželio 14 d., Vokietijos mieste Miunchene nuaidės švilpukas, pradėsiantis šių metų Europos futbolo čempionatą. „UEFA EURO 2024“ atidarymo rungtynes sužais šeimininkų – Vokietijos – ir Škotijos komandos.

Baltijos valstybėse šešėlinė ekonomika 2023-iaisiais dar labiau išsiplėtė tik Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – toliau traukėsi, rodo Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos nuo 2009-ųjų kasmet atliekamų tyrimų rezultatai. Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris regione pernai tapo Lietuvoje, mažiausias išliko Estijoje.

Kaune oficialiai pradėtos vadinamojo Kėdainių tilto statybos. Kaip nurodoma trečiadienį miesto savivaldybės išplatintame pranešime, vadinamasis Kėdainių tiltas yra laikomas strateginės reikšmės objektu visam Kauno regionui. Prireikus, jo techniniai parametrai leistų šį kelią virš Nemuno pasitelkti ir kaip alternatyvų maršrutą krašto gynybai. Visgi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sukritikavo nacionalinę valdžią. Anot jo, prie tilto statybų turėtų prisidėti ir Vyriausybė.

Lietuvos verslo ir pramoninkų organizacijos priešinasi, kad norint surinkti daugiau lėšų į gynybos fondą būtų griežtinama automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaita iš įmonių pajamų. Verslas sako, kad planuojami ribojimai yra pernelyg radikalūs.   Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis vadovas Emilis Ruželė sako, kad valdžios planas dėl lengvųjų automobilių atskaitos kelia abejonių.

Kaip užmegzti ryšį su vartotoju? Tai klausimas, kylantis kiekvienam, siekiančiam sėkmingos ir efektyvios reklamos, kuri pasiektų norimus rezultatus. Šiandien vartotojams svarbu ne tik prekės ar paslaugos kokybė, tačiau ir įmonės įvaizdis bei komunikuojamos vertybės. Ypač tai aktualu Z ir Y kartoms – įmonėms, kurios aiškiai komunikuoja savo tikslus ir vertybes bei atkreipia dėmesį į tai, kas svarbu šių kartų vartotojams, pavyksta užmegzti ryšį su potencialiais klientais, skatinti jų lojalumą.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos audito institucijų atlikto bendro vertinimo duomenimis „Rail Baltica“ projektui kyla rizika, nes per 7 metus numatoma jo kaina išaugo 4 kartus, praneša Valstybės kontrolė. Pasak jos, atsižvelgiant į projekto apimtį, ilgainiui gali susidaryti net 10–19 mlrd. eurų jo biudžeto deficitas. Be to, gali dar labiau vėluoti ir jo įgyvendinimas.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų per atostogas išleidžia bent du kartus daugiau pinigų nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Anot „Swedbank“, 43 proc. apklaustųjų išlaidos per atostogas paprastai būna du kartus didesnės, 17 proc. – tris kartus, o  6 proc. – net keturis kartus. „Nepaisant finansinių sukrėtimų ar neapibrėžtumo, didesnioji dalis gyventojų randa galimybių per atostogas pasilepinti. Be to, atostogoms iš anksto taupo kas antras.

Žiniasklaidos tyrimų kompanija Mediaskopas atliko trijų metų straipsnių, kurie buvo parašyti Rusijoje, apie tai, kaip Lietuva ketina atsijungti iš dar sovietinio elektros tinklo ir prisijungti prie Europos. Per tris metus buvo parašyti daugiau nei 3 tūkst. straipsnių apie tai, kaip Lietuva neva skursta ir kokius kvailus sprendimus priima, nors pagal perkamąją galią, tenkančią vidutiniam gyventojui, lenkia tokias šalis, kaip Estija, Lenkija ar Ispanija ir tą pačią Rusiją.

Kvietimą paramai naujoms saulės elektrinėms įsirengti ar padidinti jau turimų galią antradienį paskelbusi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) į darbo dienos pabaigą sulaukė beveik 10,2 tūkst. paraiškų 22,5 mln. eurų paramai gauti. Tiesa, nors ryte paraiškas pateikti norintys gyventojai susidūrė su sistemos trikdžiais, nuslūgus vartotojų srautui, APVA teigimu, sistema veikė sklandžiai. Kaip skelbia APVA, šio trečiojo ir šiemet didžiausio kvietimo vertė yra 40 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys pluoštą azartinių lošimų verslą griežtinančių pataisų.  Komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, jomis tikimasi dar labiau sustiprinti atsakingo lošimo reikalavimus.   Vyriausybės inicijuojamais pakeitimais siekiama didinti probleminių lošėjų apsaugą, sektoriaus skaidrumą.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi įvairūs būdai, kaip ir iš kur joms gauti daugiau papildomų pinigų. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja Lietuvoje apmokestinti pensijas. Specialistai skaičiavo, kiek ir kokių mokesčių tektų mokėti pensijų gavėjams. Jeigu Lietuvoje joms būtų taikomi tokie mokesčiai, kaip Latvijoje ir Estijoje, tuomet tą pajustų per 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvos eksportas sausio–balandžio mėnesiais sumenko 8-iais procentais, arba milijardu eurų per metus. Pasak ekonomistų, šiuo metu šalies pramonė vis dar gyvena sunkmečio nuotaikomis, tačiau antras šių metų pusmetis esą turėtų būti kur kas geresnis nei pirmasis. Tiesa, nors ekspertai ateitį piešia šviesiomis spalvomis, pramonė perspektyvas vertina atsargiau. SBA grupės baldų gamykloje „Inno Line“ darbas nestoja.

Gyventojams, ilgiau užtrukusiems prie bankomato, gali tekti ilgokai verstis be savo pinigų. Taip gali nutikti, nes bankas klientams duoda apie 30 sekundžių, per kurias būtina pasiimti pinigus. Kitaip bankomatas juos įtraukia atgal. Bankai tikina, kad pinigus grąžina, tačiau prieš tai gyventojai turi parašyti prašymą. O jo svarstymas gali trukti ir ilgiau nei savaitę. Pinigų bankomate nebuvo Panašioje situacijoje atsidūrė portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Romas.

Apie planus inicijuoti bankrotą pranešusios bendrovės „Beta Media“ valdoma kelionių agentūra „Beta travel“ laikinai sustabdė veiklą. Įmonė šiomis dienomis pakeitė prekės ženklą į „Mongo“.  Dar pirmadienį „Beta travel“ direktorius Donatas Remeika BNS teigė, jog veiklą ketina tęsti, tačiau antradienį įmonės svetainė tapo nepasiekiama.  „Sustabdėme tolesnių rezervacijų procesą, kol neaiški yra padėtis.

Antradienį Seime pateiktas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima nustatyti galimybę 2024 m. išmokėti dalį pensijų priemokų naudojant Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamų perviršį. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 49, susilaikė 27, prieš balsavo 10 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nuo praėjusio penktadienio gavo apie 200 vartotojų skundų, kad jie negali pasinaudoti per interneto svetaines beta.lt ir grupinis.lt pirktais įvairių paslaugų kuponais. Juos pardavė apie planus inicijuoti bankrotą pranešusi bendrovė „Beta Media“.   Tarnyba pranešė, kad ji kreipsis į teisėsaugą dėl galimo „Beta Media“ sukčiavimo, BNS antradienį teigė tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

Kauno Vilijampolės mikrorajone statant vadinamąjį Kėdainių tiltą per Nemuną, meras Visvaldas Matijošaitis tikisi, kad prie jo finansavimo prisidės naujai išrinkta centrinė valdžia. „Kėdainių tiltas bus 417 metrų, tai nėra didžiausias, bet nėra ir pigiausias. Jo kaina bus 115 milijonų (eurų – BNS), iš kurių kol kas turime pažadą iš Vyriausybės kiaurą nulį. Bet lauksime, gal pasikeis valdžia, nedaug beliko laukti“, – simbolinės kapsulės įkasimo renginyje antradienį kalbėjo Kauno meras.

Seimas linkęs už savavališkai užimtą privačią automobilio parkavimo vietą numatyti nuo 30 iki 90 eurų siekiančias baudas ir priverstinį tokios transporto priemonės nuvežimą. Antradienį parlamentarai pritarė tai numatančioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Jas po svarstymo palaikė 81 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, 30 parlamentarų susilaikė. Dėl baudų įteisinimo Seime liko dar vienas balsavimas – priėmimo stadija.

Politikams ir institucijoms imantis iniciatyvų skatinti gynybos pramonę, kai kurios šalies įmonės, jau gaminančios dvejopos arba karinės paskirties prekes, planuoja šią veiklą plėsti. Nišą labiau įsilieti į gynybos pramonės sektorių mato ir aukštųjų technologijų įmonės, kuriančios elektronikos prietaisus, dronus, ryšio įrangą, tarp jų – viena lyderiaujančių aukštųjų technologijų grupių „Teltonika“, taip pat ir informacinių technologijų (IT) įmonės.

Per pastaruosius kelerius metus ne vienoje Europos ir viso pasaulio šalių buvo skelbta apie masinį bičių kritimą. Mokslininkai įvardija skirtingas to priežastis, tačiau daugelis sutaria: jei jų neliks, tai ne tik neturėsime tikro medaus, bet ir kai kurie augalai ims nykti, nes nebus apdulkinti. Specialistai taip pat ragina gyventojus vartoti vietoje užaugintą medų ir kitus bitininkystės produktus. Esą tik taip galima būti tikriems, kad jie nėra padirbti.

Ketvirtadienį parlamente pradėti svarstyti projektai įstatymų, kuriais didinami mokesčiai gyventojams ir verslui. Papildomai surinkti pinigai turėtų būti skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Už įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, 4 buvo prieš, o susilaikė 42. Mokesčiai didės ir gyventojams, ir verslui Vadinamajame gynybos fondo įstatymų pakete numatyti pasiūlymai, kurie didins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc.

Pirmadienį Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ir suomių bendrovė „Posiva Solutions Oy“ pasirašė 385 tūkst. eurų vertės sutartį dėl potencialai tinkamose kristalinio pamato uolienose Lietuvoje planuojamo įrengti giluminio atliekyno bendrosios koncepcijos parengimo.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina valstybės valdomą „Lietuvos geležinkelių“ grupę (LTG) spartinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybą. Dėl nepakankamos darbų spartos bei rizikos, jog iki šių metų pabaigos bus nepanaudota dalis projektui skirtų Europos Sąjungos lėšų, ministras nurodė LTG valdybai iki liepos 1 dienos pateikti rizikų valdymo planą, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Vištiena – šio sezono grilintojų favoritė. Kad patiekalas pavyktų tobulai skaniai, visa magija prasideda ne nuo marinato ar kepimo būdo, o dar parduotuvėje, renkantis mėsą. Ji turi būti šviežia, o jos kokybė kruopščiai kontroliuojama. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, dėl to prekybos tinkle griežtai laikomasi itin aukštų kokybės standartų, o visa „Iki“ sveriamose vitrinose parduodama reguliaraus asortimento šviežia vištiena yra užauginta Lietuvoje ir be antibiotikų.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad Vengrijos kapitalo Šveicarijos energetikos bendrovės „MET Group“ planai įsigyti vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą pasirodė logiški. „Man pasirodė logiški jų pamąstymai tuo, kad jie nori vertikalizuoti, nes jie yra dideli prekeiviai naftos ir dujų ištekliais bei elektra.

Pirmieji 20 Vilniaus savivaldybės įsigytų naujųjų troleibusų „Škoda 32 Tr“ į gatves išvažiuos ir keleivius vežti pradės rugpjūtį, antradienį pranešė sostinės savivaldybė. Pasak jos, visos 20 naujų transporto priemonių čia, Vilniuje, sumontavus keleivių informavimo ir saugos sistemas bei atlikus privalomas registracijas ir bandomuosius važiavimus, bus paruošti eksploatacijai. Dar 20 troleibusų šiuo metu yra gaminami.

Seimo plenarinio posėdžio pirmininkui konservatoriui Jurgiui Razmai neleidus opozicijos atstovui baigti klausimo, „valstiečiai“ antradienį blokavo vadinamojo gynybos mokesčių paketo pristatymą.  „Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio“, – pareiškė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.  Jo prašymą palaikė 45 Seimo nariai, prieš buvo 50, o susilaikė trys.   Įstatymų pataisų paketo pristatymą finansų ministrė Gintarė Skaistė pratęs po pietų.

Kauno savivaldybės taryba padidino vadinamąjį pagalvės mokestį mieste iki dviejų eurų. Skaičiuojama, kad naujas tarifas per metus sugeneruos beveik milijoną eurų pajamų į miesto biudžetą. Šiuo metu šis mokestis siekia vieną eurą. Rinkliava didės nuo kitų metų sausio 1 dienos. Pasak Kauno vadžios, mokestis perskaičiuotas remiantis kitų didžiųjų ir kurortinių miestų pavyzdžiu: Vilniuje jau dabar renkamas 2 eurų mokestis. Pagalvės mokestį jau pakėlė Birštono, Palangos, Druskininkų kurortai.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo – akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Apie tai, iš ko atims ir kam pridės, ir iš kur valdžia paims pinigų gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Bendrovei „Smiltynės perkėla“ investavus į naujas kratines nuo birželio pabaigos kelionės jos keltais per Kuršių marias brangs 13 proc., antradienį pranešė įmonė.  Nuo birželio 21-osios keleivio, įskaitant su dviračiu, bilietas į abi puses brangs nuo 1,5 euro iki 1,7 euro, lengvojo automobilio – nuo 20,5 euro iki 23,2 euro, mopedo, motociklo – nuo 6,8 euro iki 7,7 euro.

Vilniaus rajone iškils nauja gamykla, sukursianti apie 340 naujų darbo vietų. Šį projektą įgyvendins bendrovės „KG Constructions“ ir UAB „KG Energija“, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). „Tai jau šešioliktas stambus investicinis projektas. Skaičiuojame, kad visos iki šios dienos pasirašytos sutartys padės mūsų šalyje sukurti daugiau kaip 4,1 tūkst. naujų gerai mokamų darbo vietų ir pritraukti daugiau kaip 1,4 mlrd.

Konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad jau šiemet galima pasiekti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimą šalies gynybai. Tuo metu pritarus Valstybės gynybos fondui, anot jo, Lietuva artėtų ir prie 3,5 proc. „Nenustebčiau, net jeigu šiais metais pasiektume 3 proc. Yra tokių variantų. Paketas, kuris yra svarstomas, pateiktas, visa savo apimtimi galėtų stipriai pakelti virš 3 proc. Manau artėjame prie 3,5, galbūt 3,2 proc.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad frakcija parlamente po pateikimo antradienį balsuos už Finansų ministerijos parengtą Gynybos fondo įstatymų paketą. Tačiau, politiko teigimu, svarstymo stadijoje bus siekiama diskutuoti dėl partijos anksčiau pateiktų siūlymų. „Šiandien balsuosime už visą paketą pateikimo stadijoje, pritarimas visam paketui Svarstymo stadijoje jau žiūrėsime atskirai pozicijas dėl kiekvieno įstatymo.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo – akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Prezidentas yra išsakęs labai svarbų, jo požiūriu, principą, kuriuo turėtume vadovautis – tarp Gynybos fondo mokestinių sprendimų neturėtų būti visuotinio vartojimo mokesčių.

Pradėjęs augti, namų ūkių vartojimas ir aukštas investicijų lygis gaivina daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustytą šalies ekonomiką, praneša Lietuvos bankas (LB). Atsigaunant lietuviškų prekių ir paslaugų paklausai eksporto rinkose ir švelnėjant pinigų politikai, Lietuvos ekonomika šiemet, prognozuojama, augs beveik 2 proc., o kitąmet plėtra paspartės iki kiek daugiau nei 3 proc. LB skaičiuoja, kad pernai pragyvenimas mūsų šalyje siekė 83 proc. euro zonos vidurkio. 100 proc.

30 kilometrų magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpoje tarp Molėtų ir Utenos pradedama kloti naują asfalto dangą. Vėl pradėti organizuoti eismą atnaujinta atkarpa planuojama iki šių metų pabaigos. „Apie šio kelio rekonstrukciją pradėta kalbėti prieš daugiau nei dešimtmetį, tačiau realūs atnaujinimo darbai pradėti praėjusiais metais, kai kelio rekonstrukcija startavo Utenos mieste.

Gyventojai, turintys nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. pabaigos išduotas asmens tapatybės korteles su elektroninio parašo sertifikatu – vadinamuoju lustu – jas turės pasikeisti, praneša Migracijos departamentas. Kaip pažymi įstaigos vadovė Evelina Gudzinskaitė, iki šių metų pabaigos tai bus galima padaryti nemokamai. „Tiems, kurie korteles turėjo su elektroninio parašo lustu, jei jie kreipsis iki šių metų pabaigos, tos kortelės bus pakeistos nemokamai ir 10 eurų mokėti nereikės.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ situacija turėtų būti vertinamos ne vien viešųjų pirkimų, bet ir šalies reputacijos kontekste. Anot jos, vykstant tokiems incidentams yra svarbu išlaikyti pozityvią Lietuvos, kaip finansinių technologijų šalies, reputaciją. „Kalbant apie „Foxpay“ situaciją reikia matyti ne vien tik viešųjų pirkimų kontekste. Lietuva yra finansinių technologijų šalis.

Seimui antradienį teikiant vadinamąjį Gynybos fondo paketą, valdantieji tikisi jam paramos, tuo metu opozicija papildomų lėšų gynybai siūlymuose įžvelgia bandymus įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad iki liepos 1 dienos Seime pavyks priimti Gynybos fondo paketo siūlymus.

Antradienį Seime ketinama svarstyti siūlymus pratęsti bankų solidarumo įnašą. Tiek Vyriausybės siūlymui mokestį pratęsti metus laiko, tiek opozicijos iniciatyvai taikyti įnašą neribotą laiką, parlamentas po pateikimo buvo pritaręs. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praeitą savaitę pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma šį mokestį bankams taikyti dar metams.

Gyventojai antradienį gali kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti arba padidinti jau turimų galią – tam skirta 40 mln. eurų.  Paramos dydis įsirengiant naują saulės elektrinę siekia 254,93 Eur už 1 kW įrengtosios galios. O didinant esamos elektrinės įrengtąją galią – 191,99 Eur už 1 kW įrengtosios galios. Maksimali įrengtosios galios suma vienam elektros vartojimo objektui, už kurią bus skiriama parama, negali viršyti 10 kW.