Specialistai taip pat ragina gyventojus vartoti vietoje užaugintą medų ir kitus bitininkystės produktus. Esą tik taip galima būti tikriems, kad jie nėra padirbti.
Kaip atskirti lietuvišką medų nuo netikro užsienietiško, koks šiemet bus jo derlius ir kaina – pokalbis su Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentu Juozu Oleka.
Kaip atskirti lietuvišką tikrą medų
Kodėl europiečiai raginami vartoti vietos bitininkų medų?
Toks raginimas yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, visada svarbu ir sveika naudoti artimoje aplinkoje užaugintą, sukurtą produktą.
O antras dalykas yra tas, kad į Europos Sąjungą plūsta labai daug padirbtų bičių produktų, taip pat ir medaus.
2022 m. Europos Komisija atliko tyrimą ir nustatė, kad net apie 46 proc. į bendriją įvežamo medaus gali būti padirbtas.
Taigi raginimas vartoti tai, kas tyra tikra, kas yra arčiau namų.
Ir, kita vertus, tai labai padeda bitininkams užsiimti bitininkyste. Nes šiais laikais labai svarbu, kad bičių, apskritai žiedų apdulkintojų, apskritai nesumažėtų, kad galėtume turėti gausų žemės ūkio derlių. Juk daugeliui augalų reikalingas išorinis apdulkinimas, kurį ir atlieka bitės.
Žodžiu, kaip ragina Europos bitininkai, padėkite bitėms, padėkite bitininkams, ūkininkams ir padėkite išsaugoti bites, kurios apsaugo augalus.
Iš kur į Lietuvą ir Europos Sąjungą apskritai patenka padirbtas medus ir jo produktai?
Dažniausiai iš trečiųjų šalių. Man atrodo, tyrime išskirta Kinija, Pietų Amerikos valstybės – iš ten, iš kur vyksta eksportas.
Padirbinėtojai yra labai gudrūs. Jie naudoja daug įvairių būdų, kaip ištirpinti, nudažyti cukrų, kuo jį paskaninti, kad susidarytume vaizdą, kad perkame šviežią medų.
O kaip atskirti lietuvišką ir iš užsienio atvežtą, galbūt padirbtą medų?
Mūsų, Lietuvos sąlygomis, po kelių ar keliolikos dienų medus kristalizuojasi. Natūraliai tas medus turi būti arba pašildytas, kad jis liktų skystas (taip prarandamos kai kurios jo savybės), arba tai turi būti specifinės medaus rūšys. Nors šiaip didelė dalis natūralaus medaus kristalizuojasi.
Vadinasi, lietuvišką natūralų medų galima atpažinti iš to, kad natūraliai jis kristalizuojasi?
Taip, didžioji dalis pavasarį ir vasarą surenkamo natūralaus medaus kristalizuojasi. Be to, dar atsiranda toks dalykas, kaip jo baltas „šerkšnas“, kuris niekaip nepadirbamas. Tai galima įvertinti kaip kokybės ženklą.
Jeigu turgelyje ar pas ūkininkus tokį pamatysite, galite būti tikri, kad tai yra tikras medus.
Bitininkams primoka, kad atvežtų bičių
Kai kuriose šalyse įspėjama, kad dėl šiuolaikinės žemdirbystės, augalų monokultūrų paplitimo, mažėja bičių skaičius. Kokia padėtis Lietuvoje?
Iš tikrųjų bioįvairovė yra labai svarbus apdulkintojų išgyvenimui.
Kad atsiranda monokultūrų laukai, pavyzdžiui, dėl sėjomainos kai kuriais metais dalyje laukų iš viso nebūna žydinčių augalų arba juose naudojama galbūt nekokybiška chemija, arba ji ne laiku purškiama, tai sukelia daug pavojų žiedų apdulkintojams, taip pat ir bitėms.
Taigi labai svarbu, kad būtų tinkamai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir naudojama tik patikrinta chemija, kuri mažiau pavojinga.
Nereikia pamiršti, kad apdulkinimas duoda 30–40 proc. didesnį augalų derlių. O kai kuriems augalams jis reikalingas 100 proc. Dėl to kai kuriose valstybėse, pvz., Čilėje, už vieną atvežtą bičių šeimą vyšnių žydėjimo metu, bitininkui mokama po 29 dolerius.
JAV, kur migdolams 100 proc. reikia bičių apdulkinimo, kai kurių bitininkų pagrindinės pajamos yra būtent dėl bičių išvežimo, kad jos apdulkintų augalus.
Lietuvoje tai irgi aktualu ir naudinga. Tik tiek, kad pas mus yra gana didelis bičių tankis. Nors kai kurie ūkininkai kviečia bitininkus, kad augalų žydėjimo metu, jie atvežtų bičių šeimas.
Koks medaus derlius ir jo kainos šiemet prognozuojamas Lietuvoje?
Labai sunku pasakyti, kas bus. Dabartiniu metu pavasarį gal ir bus, nors praėjo šalnos, kai kurie augalai tuo metu neskyrė nektaro, tai matysime, koks bus medaus surinkimas.
Dėl kainų, manau, jos turėtų stabilizuotis, nes dugnas jau beveik pasiektas. Kai Europoje priėmėme naują direktyvą, aš tikiuosi, kad galbūt bus geresnė sienų kontrolė, bus mažiau įvežama padirbto medaus ir tada kaina padengs bitininkų darbo savikainą.
Bitininkams skirta daugiau kaip 1 mln. eurų paramos
Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas pastebi, kad pastaruosius kelerius metus auga susidomėjimas bitininkyste.
„Didėjo bitininkų skaičius, o taip pat ir deklaruotų bičių šeimų skaičius. Bitininkystė tapo viena iš prioritetinių žemės ūkio ir mokslo šakų“, – pabrėžia viceministras.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos teisės aktuose ir paramos programose bitininkystei, kaip žemės ūkio šakai, skiriamas didelis dėmesys. 50 proc. paramos bitininkystei skiriama iš ES fondų, kiti 50 proc – iš nacionalinio biudžeto.
„Šalies bitininkai gauna paramą ne tik iš Europos Sąjungos teikiamų paramos priemonių, bet ir paramą papildomam bičių maitinimui, tai yra kompensacija už nupirktą cukrų ar invertuotą sirupą. Pernai buvo išdalinta per 800 tūkst. eurų paramos“, – skaičiuoja V. Abukauskas.
Anot jo, pastaruosius kelerius metus aktyviai dirbama su mokslo ir studijų institucijomis. Bitininkystės srityje atliekami nauji moksliniai tyrimai ir analizės, kurios skatina pažangą bitininkystės sektoriuje.
Šiais metais paramos bitininkai galėjo kreiptis pagal 5-ias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plane (SP) numatytas paramos bitininkystei priemones. Iš viso jie pateikė 705 paraiškas, kuriose prašoma 1,24 mln. eurų, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Esą didžiausio susidomėjimo sulaukė priemonė „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“. Pagal ją pateiktos 656 paraiškos, kuriose prašoma daugiau kaip 882 tūkst. eurų paramos (šiam paraiškų priėmimui skirta tik 640 tūkst. eurų).
Be kita ko, 21-as bitininkas siekė gauti 7,6 tūkst. eurų paramos medaus ir kitų bičių produktų tyrimams.
Taip pat 9-ios mokslo ir studijų institucijos pateikė paraiškas moksliniams tyrimams bitininkystės sektoriuje (prašoma suma – 131 tūkst. eurų).
11 pareiškėjų prašo paramos pagal priemonę „Švietimas, mokymas ir techninė parama“ (106 tūkst. eurų), dar 8 norėtų gauti paramą bitininkystės sektoriaus populiarinimui (prašoma 114 tūkst. eurų).
