Užsienio verslas

Prancūzijos valstybinis investicijų bankas „Caisse des Depots“ trečiadienį pareiškė, kad nebefinansuos naujų naftos ir dujų projektų, stiprindamas savo įsipareigojimus kovoje su klimato kaita. „Caisse des Depots“ pranešė patvirtinęs pirmąjį veiksmų planą, skirtą prisitaikyti prie klimato kaitos.

JAV vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika spalio mėnesį suprastėjo labiau nei tikėtasi, nes pakilias nuotaikas dėl didelio skaičiaus darbo vietų ir mažėjusių benzino kainų aptemdė stiprėjantis nerimas dėl infliacijos, rodo atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

„Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“ antradienį pranešė apie analitikų lūkesčių neatitikusias ketvirčio pajamas, nes užsakovai skaitmeninės reklamos rinkoje, lemiančioje didelę dalį „Google“ pajamų, ėmė taupyti.  „Alphabet“ pranešė trečiąjį ketvirtį uždirbusi 14 mlrd. JAV dolerių pelną iš pajamų iš reklamos, kurios, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo vos 6 proc. iki 69 mlrd. JAV dolerių.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos rinkos reguliuotojai sutarė vieneriems metams –  iki 2024 metų spalio – atidėti bendros regioninės gamtinių dujų rinkos sujungimą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  2020 metų pradžioje Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Su​omijos energetikos ministerijos, reguliuotojai bei dujų perdavimo sistemų operatoriai susitarė sujungti rinkas ir taikyti bendrą tarifą įleidimo taškuose nuo 2023 metų spalio 1 dienos.

JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft Corp.“ grynasis pelnas pirmąjį jos finansinių metų ketvirtį (liepos-rugsėjo mėnesiais) sunyko 14 proc. iš esmės dėl pasaulinės kompiuterių rinkos silpnumo, paveikusio „Windows“ operacijų sistemos pardavimus, taip pat dėl „Azure“ debesijos paslaugos, kuri šiuo metu yra didžiausias ir svarbiausias „Microsoft“ verslas, pajamų augimo sulėtėjimo. Nepaisant to, tiek grynasis pelnas, tiek ir įplaukos, augusios 11 proc., pranoko rinkos lūkesčius.

JAV aviacijos ir kosmoso milžinė „Boeing“ trečiadienį pranešė apie netikėtus 3,3 mlrd. JAV dolerių trečiojo ketvirčio nuostolius, susidariusius dėl išaugusių išlaidų kelioms gynybos programoms, iš dalies dėl padidėjusių tiekimo grandinių išlaidų. Aviacijos milžinė pranešė, kad pajamos išaugo 4 proc. iki 16 mlrd. JAV dolerių. Šis rodiklis taip pat neatitiko analitikų lūkesčių. Kita vertus, „Boeing“ dar kartą patvirtino, jog 2022 metais tikisi teigiamo laisvo pinigų srauto.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė norinti, kad bankai gyventojams ir įmonėms siūlytų momentinius atsiskaitymus eurais ir atsisakytų dabartinės praktikos, kai pinigai gali būti užlaikomi kelias dienas. EK tvirtina, kad taip siekiama iš esmės sutrumpinti bankų atliekamų mokėjimų laiką iki kelių sekundžių ir padaryti pervedimus prieinamesnius tuo metu, kai Europos namų ūkius slegia augančios pragyvenimo išlaidos bei sparčiai didėjančios energijos kainos.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, pranešė įplaukas trečiąjį šių metų ketvirtį padidinusi daugiau nei penktadaliu, tačiau patyrusi grynąjį nuostolį. Bendrovės vadovas Danielis Ekas neatmetė galimybės, kad lėtėjant reklamos pajamų augimui gali būti didinami paslaugos įkainiai. Anot bendrovės pranešimo, pardavimų pajamos liepą-rugsėjį buvo 21 proc. solidesnės nei prieš metus – 3,036 mlrd.

Euras trečiadienį grįžo aukščiau pariteto su JAV doleriu, JAV valiutai susilpnėjus kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu, augant nerimui dėl didžiausios pasaulio ekonomikos raidos.  Apie vidurdienį Lietuvos laiku euro ir JAV dolerio kursas siekė 1,0023 JAV dolerio už vieną eurą. Pirmą kartą nuo rugsėjo vidurio euras kainavo daugiau nei vieną JAV dolerį, o prie to prisidėjo ir lūkesčiai, kad ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) smarkiai padidins bazines palūkanų normas.

Seime baigiami svarstymai, ar komercinės paskirties elektromobilius, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso – įmonei ar privačiam asmeniui, atleisti nuo kelių mokesčio.    Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiam grupės Seimo narių siūlymui. Lengvata gryniesiems elektromobiliams, kurie nuturi vidaus degimo variklio, galiotų nuo 2023 metų liepos iki 2025 metų gruodžio.

Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų 2023 metams, pranešė Oslas, šalims pasiekus retą susitarimą karo Ukrainoje fone.  Nuo 1976 metų, kai buvo sudarytas pirmasis susitarimas Šaltojo karo metu, NATO narė Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų Barenco jūroje, kurioje esama vertingų menkių išteklių, bei prie abiejų šalių pakrančių.

Vokietijos automobilių koncernas „Mercedes-Benz“ oficialiai paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos ir verslo šioje šalyje, įskaitant automobilių gamyklos netoli Maskvos, pardavimą vietos investuotojui – prekybos automobiliais bendrovei „Avtodom“, trečiadienį pranešė Rusijos pramonės ir prekybos ministerija. „Avtodom“ perims iš „Mercedes-Benz“ penkių pastarojo antrinių įmonių akcijas. Nė viena iš sandorio šalių kol kas nepateikė jokių finansinių jo sąlygų.

Ispanijos pasaulinė drabužių milžinė „Inditex“, kuriai priklauso prekių ženklas „Zara“, antradienį pranešė parduosianti savo verslą Rusijoje, praėjus septyniems mėnesiams, kai bendrovė sustabdė  veiklą šalyje Maskvai įsiveržus į Ukrainą.  „Inditex“ pasiekė pradinį susitarimą dėl verslo Rusijos Federacijoje pardavimo grupei „Daher“, kuri turi svarbių interesų mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose“, – teigiama „Inditex“ pranešime.

Itin ryškus kuro brangimas siejamas su karu Ukrainoje. Ir ne veltui – pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dyzelinio šaltinis yra Rusija. O kai daugiau nei du trečdaliai lietuvių vairuoja dyzelinu varomus automobilius, tai tampa rimta problema. Ekonomistas paaiškino, kodėl dyzelinas toks brangus ir kokios prognozės ateityje. „Regitros“ duomenys rodo, kad iš 1,6 mln. Lietuvoje registruotų M1 klasės lengvųjų automobilių net  daugiau kaip du trečdaliai, arba 1,1 mln. yra varomi dyzelinu.

Vokietijoje verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis spalį vėl susilpnėjo, rodo antradienį paskelbti tyrimo duomenys, šaliai artėjant prie recesijos dėl didelės infliacijos ir siaučiančios energetikos krizės. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ mėnesinis indeksas, pagrįstas maždaug 9 tūkst. įmonių apklausa, smuko penktą mėnesį iš eilės ir pasiekė 84,3 punkto, palyginti su 84,4 punkto rugsėjį.  Verslo nuotaikos „ir toliau yra niūrios“, sakoma „Ifo“ prezidento Clemenso Fuesto pranešime.

Antradienį visame pasaulyje sutriko internetinės susirašinėjimo platformos „WhatsApp“ veikla, skelbia BBC.  Rašoma, kad britai apie platformos, kuri priklauso „Meta“ interneto milžinei, sutrikimus pranešė jau 8 val. vietos laiku. Remiantis „Down Detector“ internetinio puslapio duomenimis, vien per pusvalandį daugiau kaip 12 tūkst. asmenų skelbė apie „WhatsApp“ programėlės nesklandumus.

Kinijos juanio kursas antradienį smuko į žemiausią lygį per 15 metų JAV dolerio atžvilgiu, investuotojams sunerimus, kai prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį užsitikrino istorinę trečiąją Kinijos vadovo kadenciją ir paaukštino kai kuriuos savo artimiausius Komunistų partijos sąjungininkus, taip įtvirtindamas savo, kaip galingiausio šalies vadovo nuo Mao Zedongo laikų, poziciją. Žemyninio juanio, kuris nėra laisvai konvertuojamas ir kurio kurso svyravimai yra ribojami iki 2 proc.

Graikijoje užsienio turistų srautai šiais metais smarkiai išaugo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje, rodo pirmadienį paskelbta oficialia statistika. Visgi skaičiai išliko mažesni už rekordinius 2019 metų priešpandeminius lygius, padėjusius atgaivinti nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką po ilgus metus trukusios krizės. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos 19,12 mln. užsienio turistų atvyko į šią Pietų Europos šalį, pranešė Graikijos bankas.

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

Europos orlaivių gamintoja „Airbus“ pirmadienį paskelbė išmokėsianti vienkartines 1,5 tūkst. eurų išmokas savo darbuotojams keturiose šalyse, kurios laikomos bendrovės steigėjomis – JK, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, – kas padėtų sušvelninti infliacijos padarinius.

Rygos oro uostas per tris šių metų ketvirčius aptarnavo 3,94 mln. keleivių – 2,8 karto daugiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, keleivių Latvijos pagrindiniame oro uoste sumažėjo 34 procentais. Praėjusį mėnesį sulaukta 534,4 tūkst. keleivių – 6,8 proc. mažiau nei rugpjūtį, 1,6 karto daugiau nei pernai rugsėjį, 27,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų rudens pirmąjį mėnesį.

Europos laukia skausmingas „pramonės racionalizavimas“ dėl energetinės krizės, keliančios politinių problemų, sekmadienį perspėjo prie Kataro gamtinių dujų projekto prisijungusios naftos milžinės „Shell“ vadovas.  Benas van Beurdenas sudarė susitarimą dėl 9,3 proc. „QatarEnergy“ projekto „North Field South“ akcijų paketo.

Latvijos telekomunikacijų rinkos lyderė „Tet“ (anksčiau vadinosi „Lattelecom“) pranešė per tris šių metų ketvirčius pasiekusi 231 mln. eurų apyvartą – 32 proc. solidesnę nei prieš metus. Bendrovės investicijos į infrastruktūros ir paslaugų plėtrą per devynis šių metų mėnesius siekė 25,2 mln. eurų. „Dabartinis laikotarpis – sudėtingas ir kartu kupinas galimybių.

Skandinavijos telekomunikacijų grupės „Telia“ valdoma bendrovė „Telia Estonia“ pranešė pardavimų pajamas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidinusi 14,7 proc. iki 252,5 mln. eurų, veiklos pelną – 14,8 proc. iki 94 mln. eurų. Trečiojo metų ketvirčio įplaukos augo 10,3 proc. iki 83,5 mln. eurų, veiklos pelnas – 8,7 proc. iki 30,8 mln. eurų. Bendrovė laikotarpio pabaigoje turėjo beveik 1,3 mln. mobiliojo ryšio vartotojų, 241 tūkst.

Nuosmukis kai kuriose Europos dalyse gali pereiti į „gilesnę recesiją“ visame žemyne, nes energijos tiekimo sutrikimai stabdo ekonomikos raidą, tuo metu pragyvenimo išlaidų krizė gali pakurstyti socialinę įtampą, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).  Europos ekonomikos apžvalga „Regional Economic Outlook“ paskelbta šalims grumiantis su išaugusia infliacija ir vis stiprėjančia energetikos krize, kuri sumažino namų ūkių perkamąją galią ir padidino verslo išlaidas.

Latvijos mobiliojo ryšio operatorė „Latvijas mobilais telefons“ (LMT) pranešė per tris šių metų ketvirčius pasiekusi 205,7 mln. eurų finansinę apyvartą – 13,3 proc. didesnę nei per tą patį laikotarpį pernai. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų augo 2,5 proc. iki 60,885 mln. eurų. Laikotarpio pabaigoje LMT turėjo 1,43 mln. klientų. Bendrovė pažymi per devynis šių metų mėnesius padidinusi investicijas į 5G tinklą ir technologijas – investavo 20,6 mln. eurų.

Norvegijos kapitalo valdomas „Fjord Bank“ pradėjo veiklą Estijoje, kuri tapo antrąja jo užsienio rinka po Lietuvos. Pasak „Fjord Bank“ pranešimo, bankas paslaugas Estijoje pradeda teikti tik skaitmeniniu būdu, o pirmoji jų – nedidelės, iki 20 tūkst. eurų dydžio, paskolos be užstato. Realias skolinimo operacijas Estijoje „Fjord Bank“ pradėjo rugsėjo mėnesį. Bankas tikisi iki šių metų pabaigos gerokai padidinti depozitų ir paskolų portfelius, siekdamas patrigubinti pardavimų apimtis.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Nyderlandų medicinos prietaisų gamintoja „Philips“ pirmadienį pranešė apie ketinimus panaikinti 4 tūkst. darbo vietų, nes su defektinės kvėpavimo palaikymo įrangos atšaukimu susijusios išlaidos įstūmė bendrovę į nuostolius.  1,3 mlrd. eurų (1,28 mlrd. JAV dolerių) išlaidos lėmė tokio pat dydžio grynuosius nuostolius, sakoma bendrovės pranešime.  „Philips“ gaminama įranga turėjo būti atšaukta, paaiškėjus, kad miego apnėja sergantiems vartotojams kilo pavojus įkvėpti toksiškų putų.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (Financial Action Task Force) nusprendė įvesti Rusijai papildomus ribojimus, uždraudžiant jai kaip FAFT narei dalyvauti dabartiniuose bei būsimuose šios tarptautinės organizacijos projektuose, taip pat jos regioninių organų posėdžiuose.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault SA“, įplaukas trečiąjį metų ketvirtį padidinusi penktadaliu, patvirtino anksčiau skelbtas prognozes visiems šiems metams. Pasak bendrovė pranešimo, pardavimų pajamos liepos-rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo nuo 8,12 mlrd. iki 9,78 mlrd. eurų. Kita vertus, praėjusių metų duomenys buvo pakoreguoti dėl veiklos Rusijoje nutraukimo šiais metais – bendrovė pašalino veiklą Rusijoje iš konsoliduotų finansinių ataskaitų.

JAV biudžeto deficitas 2022 metais sumažėjo perpus iki 1,4 trln. JAV dolerių, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir sumažėjus paramai skirtoms išlaidoms, penktadienį pranešė vyriausybė.  Su COVID-19 susijusios išlaidos, skirtos tokiems dalykams kaip nedarbo išmokos bei kitos programos, sumažėjo, kai didžiausia pasaulio ekonomika atsigavo po viruso protrūkio, o verslas ėmė grįžti į įprastas vėžes.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022-2023 metais Ukrainoje investuos iki 3 mlrd. eurų, po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu praėjusį penktadienį Kyjive pareiškė banko prezidentė Odile Renault-Basso. „Prezidentui pasakiau, kad mūsų įsipareigojimai yra ilgalaikiai, ir 2022-2023 metais investuosime iki 3 mlrd.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is penktadienį išreiškė nuogąstavimus, kad Didžiosios Britanijos politinės problemos ir jo kolegės Liz Truss pasitraukimas gali neigiamai atsiliepti pastangoms sudaryti itin laukiamą prekybos susitarimą tarp dviejų šalių.  „Nerimą kelia bet koks Australijos ir JK laisvosios prekybos sutarties sudarymo vilkinimas“, – teigė Australijos premjeras.

Prancūzijos milžinė „L'Oreal“ pardavimai viršijo lūkesčius trečiąjį ketvirtį, o ketvirtadienį išreiškė pasitikėjimą ateities perspektyvomis, nepaisydama pasaulinės ekonomikos neapibrėžtumo ir siaučiančios infliacijos.  Didžiausios pasaulyje grožio puoselėjimo produktų įmonės pardavimai liepos–rugsėjo mėnesiais ūgtelėjo 19,7 proc. iki 9,58 mlrd. eurų, pranokdami „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių konsensusą – 9,29 mlrd. eurų.

Tarptautinė tabako pramonės milžinė „Philip Morris International“ (PMI) veiklos pelną trečiąjį metų ketvirtį sumažino 14 proc., tačiau įplaukos pranoko rinkos lūkesčius. Pasak bendrovės pranešimo, veiklos pelnas liepos-rugsėjo mėnesiais sumenko iki 2,97 mlrd. JAV dolerių nuo 3,46 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį pernai, pelnas akcijai – nuo 1,55 iki 1,34 dolerio. Atmetus vienkartinius veiksnius, pelnas akcijai sumažėjo nuo 1,59 iki 1,53 dolerio. Pardavimų pajamos aptirpo nuo 8,12 mlrd.

JK vyriausybės skolinimasis rugsėjį smarkiai išaugo, o mažmeninė prekyba susitraukė, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, reiškiantys dar vieną ekonominį smūgį politinės krizės ištiktai šaliai.  Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis siekė 20 mlrd. svarų (22 mlrd. JAV dolerių) ir tai buvo antra pagal dydį rugsėjo mėnesio skola, dešimtmečių aukštumai pasiekusiai infliacijai lemiant didesnes skolos grąžinimo palūkanas.  Mažmeninės prekybos apimtys traukėsi 1,4 proc.

Statybų kainų indeksas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo 17,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Du trečdalius prieaugio suformavo statybinių medžiagų brangimas. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju) statybos Estijoje pabrango 3,8 procento. Statybinės medžiagos brango 4,4 proc., darbo jėga – 2,9 proc., išlaidos mechanizmams padidėjo 2,1 procento.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 3,443 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 17,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 3,9 proc. iki 2,227 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 34,4 proc. iki 64,4 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros per devynis šių metų mėnesius pagamino 59,4 proc.

Švedijos mobiliųjų telekomunikacijų koncerno „Tele2“ padalinys Latvijoje pranešė trečiąjį šių metų kevirtį gavęs 43 mln. eurų įplaukų – 13,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tuo tarpu pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) augo tik 2,3 proc. iki 16,2 mln. eurų. Bendrovė teigia aktyvių klientų skaičių per trečiąjį šių metų ketvirtį padidinusi 2,3 proc. iki kiek daugiau nei 1 milijono.

Milijonai britų dėl dabartinės pragyvenimo išlaidų krizės yra priversti mažinti suvartojamo maisto  kiekį, ketvirtadienį perspėjo JK vartotojų organizacija „Which?“.  Pranešimas paskelbtas po to, kai duomenys parodė, jog metų infliacija JK rugsėjį šoktelėjo virš 10 proc. ribos augant maisto kainoms.  Pasak „Which?“, 3 tūkst. žmonių apklausa parodė, kad pusė namų ūkių JK mažina suvartojamo maisto kiekį.

Baltarusijos vyriausybė įveda 370 prekių kainų valstybinį reguliavimą – faktiškai visam plataus vartojimui prekių (tiek vietinių, tiek ir importuojamų) krepšeliui – per tiekimo ir prekybos antkainius, skelbia šalies žiniasklaida. Nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas atitinkamas ministrų tarybos nutarimas įsigalioja nedelsiant.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymas mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų dalyvauti kare Ukrainoje gerokai padidins darbo jėgos stygių, nusmukdys vartotojų pasitikėjimą bei verslo aktyvumą, gali sukelti ekonomikos nuosmukį artimiausiais mėnesiais, skelbia agentūra „Bloomberg“, cituodama Rusijos centrinį banką (RCB). „Rugsėjį ekonominio aktyvumo atsigavimas sustojo, o mėnesio pabaigoje tendencijos ėmė blogėti“, – teigiama RCB analitinio departamento ataskaitoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Švedijos koncernas „Volvo AB“, antras pagal dydį sunkvežimių gamintojas pasaulyje, grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį padidino 22 proc., tačiau augimas nepateisino ekspertų lūkesčių. Pasak koncerno pranešimo, grynasis pelnas liepos-rugsėjo mėnesiais išaugo iki 8,63 mlrd. Švedijos kronų (788 mln. eurų) nuo 7,05 mlrd. kronų per tą patį laikotarpį pernai. Agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių vidurkis buvo 8,71 mlrd. kronų. Įplaukos padidėjo 35 proc. iki 114,9 mlrd. kronų (10,5 mlrd.

Kanadoje metų infliacija rugsėjį ir toliau traukėsi nuo birželį pasiekto piko, o tai lėmė atpigęs benzinas, trečiadienį pranešė vyriausybinė statistikos agentūra.  Visgi agentūra pažymėjo, kad „kanadiečiai ir toliau susidūrė su aukštesnėmis maisto kainomis“, kurios augo sparčiausiai per daugiau nei keturis dešimtmečius.  Metų infliacija, palyginti su rugpjūčio mėnesio rodikliais, sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 6,9 procento.

Estijos pramonės šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos gamintojų kainų indeksas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nukrito 1,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukį nulėmė kainų sumažėjimas elektros energijos gamyboje, medienos apdirbime ir gaminių iš jos gamyboje. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo vidutiniškai 23,2 procento.

Pasaulinė anglies dioksido emisija, išsiskyrusi iš deginamo iškastinio kuro, šiais metais padidės vos 1 proc., nepaisant susirūpinimo, kad dėl energijos krizės šalys gali sulėtinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, trečiadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Organizacija prognozuoja, kad 2022 metais anglies dioksido emisija sieks 33,8 mlrd. tonų, arba daugiau nei 300 mln. tonų daugiau nei 2021-aisiais. Visgi šis padidėjimas bus daug mažesnis nei 2 mlrd.